Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Sigitos Fomičiovos,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dirbantis kapitalas“ atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Dirbantis kapitalas“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 49SD-853-(14.49.136 E.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Vilniaus skyriaus sprendimas).

1.2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 1SS-309-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Tarnybos sprendimas).

1.3. Įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

1.4. Priteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.1. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1350 ha ploto žemės sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini) (toliau – Turėta žemės valda).

2.2. Turėtos žemės valdos dalis – apie 0,06 ha patenka į valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pareiškėjas, manydamas, kad visas Žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, 2021 m. rugsėjo 17 d. prašymu kreipėsi į tuometį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – Vilniaus skyrius), prašydamas: 1) atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą, kad būtų nustatyta, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pasatams eksploatuoti, 2) nustačius, kad ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pasatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą dėl žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti, 3) atkurti nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į Žemės sklypo plotą, kuris nereikalingas šiame Žemės sklype esantiems pasatams eksploatuoti (toliau – Prašymas).

2.3. Vilniaus skyriaus sprendimu atsisakyta tenkinti Prašymą nurodant, kad nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo nuomos sutartį nėra pagrindo, t. y. atsisakyta atkurti nuosavybės teises į laisvą (neužstatytą) žemę, ją grąžinant natūra. Vilniaus skyriaus sprendimas pagrįstas tik Žemės sklypo nuomininkės – UAB ,,Vilniaus kooperacijos kolegija“ (toliau – Kolegija), į kurią Vilniaus skyrius kreipėsi nuomonės dėl Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingo viso Žemės sklypo plotas, argumentais.

2.4. Vilniaus skyrius neatliko pareiškėjo nurodytų argumentų vertinimo bei faktinės situacijos patikrinimo Žemės sklype, t. y. nenustatinėjo, ar išnuomotas Žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ar visas Žemės sklypo plotas naudojamas jame esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto kadastre, eksploatuoti. Vilniaus skyrius nevertimo Kolegijos nurodytos informacijos tikrumo: ar Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruotos Kolegijos nurodyti nekilnojamojo turto objektai ir, ar Žemės sklype yra želdynų, kuriems būtina išskirti atskirą žemės plotas Žemės sklype.

2.5. Tarnybos sprendime nurodyta, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, o Vilniaus skyrius, kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija), atliko šiam skyriui pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Tarnybos sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų Prašyme, bei dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus skyriaus sprendimo nepagrįstumu, be to, neįsitikinta Kolegijos pateiktos informacijos patikimumu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau kartu – Tarnyba) tiesiog atsisakė spręsti klausimą dėl Žemės sklypo dalies, patenkančios į Turėtos žemės valdos dalį, grąžinimo natūra.

2.6. Tarnyba neturi pagrindo atsisakyti atkurti natūra nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, patenkančią į Turėtos žemės valdos dalį, kurį nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, o tokios nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei žemės (nereikalingos statiniams eksploatuoti) Žemės sklype yra – apie 0,2201 ha.

2.7. Iš Administracijos direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 30-1112/23 ,,Dėl leidimo inicijuoti teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių koregavimą sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) inicijavimo sutarties pagrindu“ ir 2023 m. gegužės 17 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. A615-83/2, taip pat sprendinių brėžinio Nr. K-VT-13-23-403 ir aiškinamojo rašto matyti, kad planuojama griauti visus Žemės sklype esančius statinius ir numatyta negyvenamosios paskirties administracinio pobūdžio pastatų statyba bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyba, t. y. bus griaunama Mokykla, o jos vietoje numatyta statyti iki 33 aukštų pastatus. Mano, kad Žemės sklype esančių aikštelių mokymo veiklai nereikėjo, o nauja statyba (aikštelėmis) buvo siekiama kuo daugiau užimti Žemės sklypo teritorijos jau po to, kai pareiškėjas Tarnyboje iškėlė klausimą, jog visas Žemės sklypo plotas yra nereikalingas Mokyklai eksploatuoti ir prašė teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą dalyje, kad jam būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį.

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareiškėjo skundu tuo pagrindu, kad:

3.1. Vilniaus skyrius 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 49SD-770-(14.49.136E.) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo piliečiui J. B.“ (toliau – Raštas Nr. 770) kreipėsi į Administracijos direktorių dėl grąžintino natūra laisvo (neužstatyto) žemės sklypo suprojektavimo buvusio žemės savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Administracija 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. A51-75562/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, D. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose ties (duomenys neskelbtini) pateikimo“ (toliau – Raštas Nr. 75562) nurodė, kad Turėta žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, suformuotus pastatų eksploatacijai. Be to, pagal teritorijoje galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1-1365 patvirtintos teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius (toliau – Tarybos 2006 m. sprendimo sprendiniai), Turėtos žemės valdos dalis patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą.

3.2. Vilniaus skyriaus sprendimu atsisakyta tenkinti Prašymą, kadangi Žemės sklypo nuomininkas pateikė argumentus, pagrindžiančius, jog visas Žemės sklypas yra būtinas Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui, todėl nutraukti (patikslinti) Žemės sklypo nuomos sutartį, nėra pagrindo. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nurodė, kad atsižvelgiant į Administracijos pateiktą informaciją, nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali būti vykdomas perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (jo dalį) individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

3.3. Visas Žemės sklypas yra reikalingas jame esančių statinių eksploatacijai, be to, vyrauja visuomenės poreikis (mokslo paskirties statiniai, kurie skirti švietimo ir mokslo reikmėms), o pareiškėjo argumentai, kad Žemės sklype registruoti tik pastatas – mokykla, bei transformatorinė ir šiems statiniams nereikalingas visas Žemės sklypas, yra nepagrįsti. Analogiškos pozicijos laikosi ir Administracija, kuriai teisės aktais priskirta teritorijų planavimo funkcija ir kuri pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Administracija atsiliepime nurodo, kad Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad Raštu Nr. 75562 Vilniaus skyrius informuotas, jog žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui Turėtos žemės valdoje nebus formuojamas, kadangi yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – Potvarkis), kuriuo nustatyta, jog buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir nėra daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai. Potvarkio 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) atsiliepime nurodė kad, nepriklausomai nuo Žemės sklypo savininko, vadovaujantis nustatytomis elektros tinklų apsaugos zonomis bei įstatyminiu servitutu turi teisę prieiti, privažiuoti prie jam priklausančios transformatorinės ir, esant poreikiui (profilaktika, gedimų šalinimas), šia teise nepiktnaudžiaudamas pasinaudoja. Atsižvelgiant į tai, dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų, prašo spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dirbantis kapitalas“ (toliau – Bendrovė) atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutraukti administracinę bylą, kadangi pareiškėjas nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo, tuo pagrindu, kad:

6.1. Bendrovė, pagal 2022 m. birželio 9 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4319 iš Kolegijos įgijo nuosavybės teise į šiuos pastatus: mokyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – mokslo, bendras plotas 2960.49 kv. m (toliau – Mokykla)), automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikšteles (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), bei kitus daiktus Žemės sklype, kuris yra išnuomotas Bendrovei iki 2032 m. vasario 1 d.

6.2. Raštu Nr. 75562 yra konstatuojama, kad visas Žemės sklypo plotas yra užstatytas ir naudojamas esamų statinių eksploatacijai, t. y. šioje teritorijoje nėra laisvos žemės, į kurią būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra. Raštas Nr. 75562 yra galiojantis, jo pareiškėjas neskundė, niekaip neginčijo, nors tokią galimybę turėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dalis Žemės sklypo yra neužstatyta, nereikalinga esamų statinių eksploatacijai ir galėtų būti grąžinama natūra.

6.3. Sutinka su Vilniaus skyriaus sprendime ir Tarnybos sprendime (toliau kartu – Sprendimai) nurodytomis aplinkybėmis, mano, kad Sprendimai yra priimti teisėtai, pagrįstai ir nėra jokio pagrindo jų naikinti ar keisti.

6.4. Pažymi, kad toje dalyje, kurioje pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises natūra, yra įrengta ir Mokyklos eksploatacijai naudojama automobilių stovėjimo aikštelė. Ši aikštelė faktiškai buvo įrengta ir ja buvo naudojamasi nuo pat Žemės sklypo Kolegijai (mokymo reikmėms) suteikimo dienos ir nuomos sutarties sudarymo.

6.5. Mano, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateikti detaliojo plano sprendinių koregavimo dokumentai neturi reikšmės dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, kadangi tai, kad yra koreguojamas detalusis planas ir nustatomi užstatymo reglamentai, nereiškia, kad Mokykla privalo būti griaunama, be to, nėra keičiama Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir teritorijos naudojimo būdai. Pažymi, kad byloje yra nagrinėjamas Sprendimų teisėtumo klausimas, todėl yra svarbios tos aplinkybės, kurios buvo Sprendimų priėmimo metu, o ne vėliau atliekami teritorijų planavimo procesai.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė palaikanti skundą. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad žemės sklypo nuomininkai patys negali spręsti kokio ploto žemės sklypas yra reikalingas turimų pastatų eksploatacijai, kadangi tai turi nustatyti kompetentinga institucija. Pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog aikštelės Žemės sklype egzistavo iki pareiškėjui kreipiantis dėl Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, kad pareiškėjas būtų atkurtos nuosavybės teisės Turėtos žemės valdoje. Nurodo, kad pareiškėjui pateikus Prašymą Nekilnojamojo turto registre Žemės sklype buvo įregistruoti tik du statiniai, t. y. Mokykla ir transformatorinė, be to, nors aikštelės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teise Turėtos žemės valdoje. Pažymi, kad Tarnyba visiškai nepasisakė dėl keliamo klausimo, susijusio su želdiniais Žemės sklype.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad inžineriniai statiniai – aikštelės Žemės sklypo ribose buvo įrengtos ir eksploatuojamos nuo 1997 m., o 2021 m. – 2022 m. buvo atlikta esamų aikštelių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūra.

9. Teismo posėdžio metu Bendrovės atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad buvusios žemėvaldos ribos negali būti koreguojamos grąžinant natūra ne buvusios žemėvaldos ribose esančią žemės sklypo dalį. Todėl kitų žemės sklype esančių plotų, nepatenkančių į kartografuotas buvusios žemėvaldos ribas, dydžiai, ribos, konfigūracija, (ne)reikalingumas statinių eksploatacijai, (ne)naudojimas ir kt. neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl žemės grąžinimo natūra, nes visiškai nesusiję su pretendento atkurti nuosavybės teises materialinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko D. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1350 ha ploto žemės sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini).

11.1. Vilniaus skyrius Raštu Nr. 770 kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas Turėtos žemės valdoje ir prašoma organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei patvirtinti natūra gražintino žemės sklypo planą.

11.2. Raštu Nr. 75562 Vilniaus skyrius informuotas (rašto kopiją pateikiant pareiškėjui), kad Turėta žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi patenka į Žemės sklypą ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie suformuoti juose esančių pastatų eksploatacijai. Be to, pagal Tarybos 2006 m. sprendimo sprendinius Turėtos žemės valda patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

11.3. Kreipdamasis į Vilniaus skyrių pareiškėjas Prašyme nurodo manantis, kad visas Žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, todėl į nebūtinąją dalį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, žemę grąžinant natūra ir kartu pateikia savo paskaičiavimus koks plotas būtų reikalingas Žemės sklype esančių pastatų: Mokyklos ir transformatorinės, eksploatacijai. Pareiškėjas prašo:

11.3.1. Atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą ir nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti.

11.3.2. Nustačius, kad ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pasatams eksploatuoti, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti valstybės žemės nuomos sutarties nutraukimą dėl žemės sklypo dalies, nereikalingos pastatams eksploatuoti.

11.3.3. Atkurti nuosavybės teises natūra į 0,06 ha žemės plotą, patenkantį į Žemės sklypo plotą, kuris nereikalingas Žemės sklype esantiems pasatams eksploatuoti

11.4.1. Vilniaus skyrius 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. 49SD-10423-(14.49.136 E.) kreipėsi į Žemės sklypo nuomininką – Kolegiją su prašymu pateikti nuomonę dėl 2002 m. spalio 22 d. d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 554 N01/2002-2609, pakeistos 2007 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. K01/2007-1613, 2008 m. birželio 17 d. susitarimu Nr. K01/2008-22 tikslinimo, keičiant nuomojamą Žemės sklypo plotą bei nurodant argumentus, pagrindžiančius Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingą Žemės sklypo dydį.

11.4.2. Žemės sklypo nuomininkas pateikė argumentus, pagrindžiančius tai, kad visas Žemės sklypo plotas yra būtinas jame esančių statinių eksploatacijai ir veiklai, vykdomai statiniuose, vykdyti, be kita ko, nurodant, kad Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti būtinas (mažiausias) žemės plotas kartu su automobilių parkavimui būtinu plotu (automobilių stovėjimo aikštelės plotu) bei privalomu mažiausiu želdynų plotu sudaro 4995,9 kv. m (2728,8 kv. m + 586,3 kv. m + 1680,8 kv. m), kas yra net daugiau, nei Žemės sklypo plotas (4204 kv. m), kuris buvo suformuotas ir Bendrovei išnuomotas Mokyklos ir aikštelių eksploatavimui.

11.5. Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, nurodydamas, kad Vilniaus skyrius, be teisinių argumentų ir neatlikęs Žemės sklypo teritorijos apžiūros, atsisakė spręsti dėl išnuomoto Mokyklai eksploatuoti žemės ploto sumažinimo, be to, Vilniaus skyriaus sprendime cituojami tik Žemės sklypo nuomininko pateikti argumentai.

11.6. Tarnybos sprendime, be kita ko, nurodyta, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatyto) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Vilniaus skyrius Raštu Nr. 770 kreipdamasis į Administraciją atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus.

12. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimais kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Sprendimai priimti pažeidžiant teisės aktu, reglamentuojančiu sprendimu atkurti nuosavybės teises priėmimo tvarka, imperatyviąsias teisės aktu nuostatas, o dalis buvusio žemės avininko D. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemės negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei ir turi būti gražinta pareiškėjui natūra.

13. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu (toliau – VAAT sprendimas) pareiškėjo skundas dėl Sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Prašymą, atmestas. VAAT sprendime konstatuota, kad nagrinėjamu atveju išreikšta Bendrovės valia nuomotis Žemės sklypą, kuris suformuotas pagal teritorijų planavimo dokumentus – ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjas įrodinėja, kad ne visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau pareiškėjas nėra nei nuomos sutarties šalis, nei asmuo, kuris turi įgalinimus ginti viešąjį interesą. Be to, pareiškėjas nenurodė nė vieno teisės akto, kurį pažeidė atsakovė, netenkindamas reikalavimo atlikti patikrinimą, peržiūrėti (nutraukti ar patikslinti) nuomos sutartį. Atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą nustatant teritoriją reikalingą esantiems pasatams eksploatuoti ir inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą (patikslinimą). Be to, nustatyta, kad Turėtos žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi (toliau – LVAT nutartis) pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – VAAT sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje konstatuota, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, neištyrė su tuo susijusių įrodymų, taip pat ir tų, kurie pareiškėjo ir Bendrovės buvo pateikti teismui nustačius terminą papildomų dokumentų pateikimui, t. y. pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai išnagrinėti, neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti dydžio ir priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

14.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išsamiai atsakyti į esminius skundo argumentus dėl Žemės sklypo ploto reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, įvertinti, ar pareiškėjo nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, įvertinti atsakovo ir šio sklypo naudotojo argumentus ir padaryti išvadas, ar gintinos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra.

15. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

16. Konstatuotina, kad Sprendimų priėmimo metu, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese paskirtos dvi viešojo administravimo institucijos – Tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtoms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju turėjo priimti Tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso sprendimo dėl žemės atkūrimo natūra priėmimas. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 29, 2015 m.).

17. Tvarkos 106¹ punkte (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. <...> Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis) <...>.

18. Byloje nustatyta, kad Raštu Nr. 75562 atsisakyta formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi Turėtos žemės valda priskirta valstybės išperkamai žemei. Nors pareiškėjas neginčijo Rašte Nr. 75562 pateiktos informacijos, t. y. neginčija Administracijos nurodytų aplinkybių, tačiau mano, kad žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra gali būti suformuotas, jeigu bus patikslinta Žemės sklypo nuomos sutartis, t. y. sumažinus Mokyklos eksploatacijai suformuoto žemės sklypo plotą. Taigi, pareiškėjas siekdamas pakeisti Žemės sklypo nuomos sutarti, Tarnybai pateikė Prašymą, be kita ko, prašydamas atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą ir nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti.

19. Pareiškėjo tikslas – pakeisti Žemės sklypo nuomos sutartį, kurios teisėtumas nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl Žemės sklypo nuomos sutarties nuostatų, plačiau nepasisako. Šioje administracinėje byloje keliamas esminis klausimas – ar Tarnyba, nagrinėdama Prašymą, turėjo atlikti Žemės sklypo teritorijos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar visas Žemės sklypo plotas reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Atitinkamai įvertinus tokio patikrinimo rezultatus, būtų sprendžiama, ar yra pagrindas Tarnybai inicijuoti Žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pakeitimus.

20. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, pardavimo ir nuomos tvarką, kai jie be aukciono išnuomojami pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir be aukciono parduodami pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Taisyklių 1.1 papunktis).

21. Taisyklių 35 punkte (2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 699 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija nustačiusi, jog nuomojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, inicijuoja teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimą, kurio tikslas pertvarkyti (padalinti) valstybinės žemės sklypą, suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Ši nuostata, iš esmės reiškia tai, kad nustatyti, ar valstybinės žemės plotas nėra per didelis nei būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti – nėra imperatyvios nuostatos atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kuris yra privalomas atlikti prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį (Taisyklių 35 punktas (2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 699 redakcija)).

22. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų vykdymą (Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 1 punktas).

23. Nuostatų 11 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar: 1) žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija); 2) žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad žemės ūkio naudmenos neapaugtų savaiminiais medžių, krūmų želdiniais ar kitais daugiamečiais sumedėjusiais augalais ir šie žemės sklypai būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1040 redakcija); 3) laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija); 4) eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytų reikalavimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė (2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1040 redakcija); 5) įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija); 6) žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija); 7) nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija); 8) pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija); 9) valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija). Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus Nuostatų 11.1–11.9 papunkčius (Nuostatų 12 punktas (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija).

24. Nuostatų 7 punkte (2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija) nurodyta, kada atliekami planiniai, o 10 punkte (2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1040) – neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai. Pažymėtina, kad tokių žemės naudojimo patikrinimų tikslas yra susijęs su žemės naudojimo pažeidimų identifikavimu, t. y. žemės naudojimo patikrinimai atliekami esant pagrįstiems įtarimams apie vykdomus žemės naudojimo pažeidimus.

25. Iš Prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nenurodo apie žemės naudojimo pažeidimus Žemės sklype, o kelia klausimą dėl Žemės sklypo ploto esamų statinių eksploatacijai. Darytina išvada, kad Žemės sklype organizuoti žemės naudojimo patikrinimą, kaip tai reglamentuota Nuostatuose, nebuvo pagrindo (Nuostatų 10 punktas (2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1040)).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Prašymo turinį, vadovaujantis Nuostatų ir Taisyklių nuostatomis, Vilniaus skyrius neturėjo imperatyvios prievolės atlikti faktinių duomenų patikrinimo vietoje ar organizuoti žemės naudojimo patikrinimą. Vertinant ar Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimams, konstatuotina, kad valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

27. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; ir kt.). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; ir kt.).

28. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 23 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad Žemės sklypo plotas yra 0,5202 ha (užstatyta teritorija – 0,5202 ha), kuriame registruoti Kolegijai nuosavybės teise priklausantys statiniai: Mokykla (bendras plotas – 2960,49 kv. m), automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 586,30 kv. m), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 209,55 kv. m), kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 310,86 kv. m). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. kovo 23 d. išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad Žemės sklype taip pat registruota ESO nuosavybės teise priklausanti transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 33,00 kv. m). Taigi, Žemės sklype yra registruoti, ne tik Mokykla ir transformatorinė, bet ir kiti statiniai, kurie nuosavybės teise priklausė Kolegijai (nors ir duomenys apie statinius Nekilnojamojo turto registre atnaujinti po pareiškėjo pateikto Prašymo), todėl tai, kad Vilniaus skyrius nagrinėdamas Prašymą kreipėsi į Žemės sklypo nuomininką, teismo vertinimu neprieštarauja VAĮ nuostatoms, kadangi viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015, publikuota LVAT biuletenyje Nr. 30 „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime)).

29. VAĮ 27 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas, pradėjęs administracinę procedūrą, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Ši nuostata reiškia, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje yra viena iš duomenų fiksavimo priemonių, t. y. administracinės procedūros dalis, kuri nagrinėjamu atveju – nagrinėjant Prašymą, nebuvo taikyta. Tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad Vilniaus skyrius siekė spręsti Prašyme keliamus klausimus dėl žemės ploto, reikalingo Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Vilniaus skyrius kreipėsi į Žemės sklypo nuomininką ir atsakydama į Prašymą vadovavosi Kolegijos (Žemės sklypo nuomininko), kuri taip pat pateikė savo paskaičiavimus dėl reikalingo ploto statinių eksploatacijai, argumentais, nesant nustatytų kitų aplinkybių (nebuvo pateikta duomenų (informacijos) apie Žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus – Prašyme pateikti pareiškėjo samprotavimai, kaip būtų galima sumažinti Žemės sklypo plotą), nesudaro pagrindo vertinti Vilniaus skyriaus sprendimo, kaip neatitinkančio VAĮ 10 straipsnio 5–6 punktų reikalavimams.

31. Iš Tarnybai pateikto pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas suprato Vilniaus skyriaus sprendime pateiktus argumentus, dėl kurių Žemės nuomos sutartis nebus nutraukiama (tikslinama). Pažymėtina, kad Žemės sklypo nuomos sutartis ir kiti dokumentai, kuriais nustatytas plotas, reikalingas Žemės sklype esančių statinių eksploatacijai, nėra šios administracinės bylos dalykas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisėtas interesas ginčyti valstybės sudarytus žemės nuomos sandorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024). Taigi pareiškėjas, manydamas, kad Žemės sklypo nuomos sutartis turi būti pakeista, įgyvendindamas savo subjektinę teisę – atkurti nuosavybės teises natūra į turėtą žemę, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ginčydamas valstybės sudarytą žemės nuomos sandorį.

32. Vertinant Tarnybos sprendimo atitikimą VAĮ 10 straipsnio 5–6 punktų reikalavimams, konstatuotina kad Tarnybos sprendime pareiškėjui išaiškinta, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatyto) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Vilniaus skyrius atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, t. y. aptartos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Tvarkos 106–106¹ nuostatos, pagrindžiančios, kad Tarnyba sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą neužstatytą žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamą žemės sklypą.

33. Nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad Tarnyba visiškai nepasisakė dėl želdinių Žemės sklype, tačiau pažymėtina, kad Prašyme nebuvo keliami klausimai, susiję su želdiniais Žemės sklype. Rašte Nr. 75562 (kurio pareiškėjas neginčija) yra nurodyta, kad pagal Tarybos 2006 m. sprendimo sprendinius Turėtos žemės valda patenka į suplanuotą bendro (viešo) naudojimo želdyno žemės sklypą (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Tarnybos sprendime, be kita ko, aptariant nuostatas dėl valstybės išperkamos žemės yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Taigi, konstatuotina, kad Vilniaus skyrius atsakydamas į Prašymą neturėjo pasisakyti dėl želdinių Žemės sklype, o Tarnybos sprendime yra pateiktas aiškinimas dėl valstybės išperkamos žemės ir savarankiškų savivaldybės funkcijų.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimuose tinkamai nustatyta faktinių aplinkybių apimtis bei nurodytas teisinis pagrindas, todėl Sprendimai atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus skyriaus ir Tarnybos atliktu situacijos vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti Sprendimus ir juos laikyti neatitinkančiais VAĮ nustatytiems reikalavimams administracinio akto turiniui. Nustačius, kad Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimus nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

36. Pareiškėjo skundą atmetus, pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

37. Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; ir kt.).

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo iš pareiškėjo priteisti: 8 533,52 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 4 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 2 982,65 Eur bylinėjimosi išlaidų LVAT nutartimi bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

39. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

40. Byloje nustatyta, kad Bendrovė atstovavimo sutartį su advokatu A. K. sudarė 2022 m. liepos 25 d., prašymas įtraukti Bendrovę į šios administracinės bylos nagrinėjimą pateiktas 2022 m. liepos 27 d. Bendrovė prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas:

40.1. pagal 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2206001 – 4 298,52 Eur;

40.2. pagal 2022 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2210024 už pareiškimo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu ir atsiliepimo į ieškinį parengimą – 1 754,50 Eur;

40.3. pagal 2022 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2211025 už prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą, priedų surinkimą ir pateikimą teismui bei pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdyje – 1 754,50 Eur;

40.4. pagal 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2212018 už prašymą teismui dėl papildomų dokumentų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje nagrinėjat bylą iš esmės – 726 Eur;

40.5. pagal 2023 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2302017 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 4 537,50 Eur;

40.6. pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2408029 už prašymo dėl papildomų dokumentų į bylą pateikimo su rašytiniais paaiškinimais parengimas – 1 228,15 Eur;

40.7. pagal 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2509025 už rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl dokumentų pateikimo į bylą parengimas ir pasirengimas teismo posėdžiui (2025 m. rugsėjo 9 d.) bei dalyvavimas jame – 1 754,50 Eur.

41. Vertinant tai, kad atstovavimo sutartis su advokatu A. K. sudaryta 2022 m. liepos 25 d., todėl nėra pagrindo Bendrovei priteisti 4 298,52 Eur pagal 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2206001 išlaidų, kadangi jos patirtos iki atstovavimo sutarties sudarymo ir įstojimo į šios bylos nagrinėjimą.

42. Bendrovės patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl priteistina iš pareiškėjo pagal: 2022 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2210024 – 1 754,50 Eur (2022 m. spalio 19 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą); 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2212018 – 726 Eur (2022 m. gruodžio 14 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą); 2025 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2509025 – 1 754,50 Eur (2025 m. rugsėjo 8 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą).

43. Bendrovės patirtų išlaidų suma 2022 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKJ2211025 – 1 754,50 Eur (2022 m. gruodžio 2 d.) nėra detalizuota kuri sumos dalis priskirtina teikiant teismui papildomus dokumentus ir kokia suma sudaro išlaidas advokatui atstovaujant Bendrovę 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdyje, t. y. nurodytas kiekis 10 ir įkainis – 145 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – bruto užmokestis)), o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (bruto užmokesčio) (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdis truko nuo 10.01 val. iki 10.24 val. (teismo posėdžio informacinė pažyma). Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 papunkčiuose nurodyti bruto užmokesčio koeficientai nesiekia 1, be to, 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdis truko mažiau kaip vieną valandą, o 2022 m. II ketvirčio buto užmokestis buvo 1780,5 Eur, Bendrovei priteistina patirtų išlaidų suma mažintina iki 877,25 Eur.

44. Bendrovės patirtų išlaidų suma pagal 2023 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2302017 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 4 537,50 Eur (2023 m. vasario 6 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą) neatitinka Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyto rekomenduojamo priteisti maksimalus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl Bendrovei priteistina patirtų išlaidų suma mažintina iki 2338,70 Eur (2022 m. III ketvirčio bruto užmokestis 1799,0 Eur x 1,3 = 2338,70 Eur).

45. Bendrovė nepateikė dokumento, kad apmokėjo 1 228,15 Eur pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą AKJ2408029 (nurodyta, kad apmokėti reikėjo iki 2024 m. rugpjūčio 12 d.), be to, nepateikė dokumento, patvirtinančio susitarimo su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024), todėl 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKJ2408029 nurodytos išlaidos Bendrovei nepriteisiamos.

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Bendrovei priteistina būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7 450,95 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dirbantis kapitalas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tenkinti iš dalies. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Dirbantis kapitalas“ iš pareiškėjo J. B. 7 450,95 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.