- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-375-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03686-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- N., N. T.
- Ieškovas
- J. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N.(N.) T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. (J. A.) ieškinį atsakovui N. T. dėl savininko nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą N. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo sklypo Nr. 159, esančio (duomenys neskelbtini), pusės nukelti tvorą pagal UAB Geo2 parengto plano nustatytas ir iki teisės pažeidimo buvusias ribas ir pašalinti iš ieškovo sklypo Nr. 159 ribų atsakovo neteisėtai išlietus pamatus; uždrausti atsakovui N. T. vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovo J. A. sklypo ribose; skirti atsakovui N. T. 100 Lt už kiekvieną pradelstą dieną baudą ieškovo J. A. naudai, jeigu atsakovas N. T. vengs įvykdyti teismo sprendimą ir nenukels tvoros bei nepašalins pamatų iš ieškovo sklypo Nr. 159 ribų; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad greta ieškovo sklypo Nr. 159 yra atsakovui N. T. priklausantis žemės sklypas Nr. 161, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Laikantis žemės sklypo plane nustatytos ribos tarp ieškovo sklypo Nr. 159 ir atsakovo sklypo Nr. 161 buvo pastatyta tvora. Pasak ieškovo, atsakovas nugriovė garažą savo sklype Nr. 161, o vykdydamas naujo garažo statybas nukėlė sklypus skiriančią tvorą į ieškovo sklypo Nr. 159 pusę ir ieškovo sklypo ribose išliejo pamatus. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo uždrausti atsakovui N. T. vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovo J. A. sklypo ribose.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jam procesiniai dokumentai įteikti bei apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu priėmė ieškovo J. A. atsisakymą nuo reikalavimo uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovo J. A. sklypo Nr. 159 ribose ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino, - įpareigojo atsakovą N. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo J. A. žemės sklypo Nr. 159 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pusės nukelti tvorą ir neteisėtai išlietus pamatus pagal UAB „Geo2“ parengto ir patvirtinto ieškovo žemės sklypo plano nustatytas ir iki teisės pažeidimo buvusias ribas; paskyrė atsakovui 28,96 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną ieškovo naudai, jeigu atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimą ir nenukels tvoros bei nepašalins pamatų iš ieškovo žemės sklypo Nr. 159 ribų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 259,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas neteisėtai patraukė tarp šalims priklausančių žemės sklypų įrengtą tvorą, pastatytą pagal tikslius ieškovo žemės sklypo matavimus, į ieškovo žemės sklypo vidų ir taip užėmė ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, kurioje atsakovas išliejo pamatus (b.l. 10, 12-18). Sprendė, jog ieškovas dėl atsakovo neteisėtai patrauktos tvoros ir išlietų pamatų negali naudotis jam teisėtai priklausančia žemės sklypo dalimi. Įvertinęs pateiktus įrodymus ir ieškovo paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nuotraukas, padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas ieškinį tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas N. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Kadangi atsakovui padaryta moralinė žala dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos ir pirmininko tyčia pateikto melagingo SB „Dobilas“ valdybos 2014-08-14 susirinkimo protokolo išrašo, atsakovo naudai prašo skirti baudas: J. A. – 10000 Eur, SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui V. R. – 5000 Eur bei po 1000 Eur SB „(duomenys neskelbtini)“ nariams R. K., D. V., A. S., A. P., A. M.. Taip pat, remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d. 2 p., prašo įpareigoti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją panaikinti sklypų Nr. 159, 158 bei 162 įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad apie teismo procesą nieko nežinojo, pranešimų bei teismo šaukimų negavo, teismo posėdyje nedalyvavo; 2015-05-14 buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Teigia, jog ieškovas žinojo apie atsakovo sulaikymą, tačiau šį faktą nuslėpė nuo teismo. Tokiu būdu atsakovui buvo atimta teisė pateikti įrodymus. Taip pat apeliantas paaiškino, kad garažo (nesudėtingo statinio) rekonstrukcijai nereikalingas gretimų sklypų savininkų sutikimas bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos leidimas. Teigia, jog ieškinyje minimas garažas (pamatai) yra jo sklype, o ieškovas, pateikdamas SB valdybos protokolo išrašą, sklypo Nr. 159 planą ar kitus duomenis, paremtus kadastriniais matavimais, suklaidino teismą. Kadangi atsakovas raštu atsisakė pasirašyti matavimų rezultatus, mano, kad ribos tarp sklypų Nr. 159 ir Nr. 161 niekas nenustatė. Apeliantas nesutinka su nekilnojamojo turto registre įregistruotame plane nurodytu jo sklypo plotu; paaiškino, kad tvorą prie sklypo Nr. 159 savavališkai pasistatė ieškovas be atsakovo sutikimo ir taip pasisavino dalį atsakovo sklypo Nr. 161 žemės. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, o reikšmingų šioje byloje įrodymų visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė, neteisingai taikė CPK 179-185 str. nuostatas. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas J. A. prašo atmesti N. T. apeliacinį skundą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo siųsti dviem adresais, tačiau grįžo neįteikti. Atsakovui vengiant priimti siunčiamus dokumentus, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti ir apie teismo posėdį paskelbta viešai. Apelianto gyvenamoji ir darbo vieta teismui nebuvo žinoma, N.T. nedirba. Pasak ieškovo baudžiamojoje byloje apeliantas taip pat vengė priimti teismo siunčiamus dokumentus, nedalyvavo teismo posėdžiuose (dėl ko buvo sulaikytas, buvo bandoma jį atvesdinti). Kadangi ieškovas neprašė skirti kuratoriaus, mano, jog procesinių dokumentų įteikimas apeliantui viešo paskelbimo būdu buvo galimas. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovas nebuvo sulaikytas, o ieškovas iš tikrųjų nežinojo, kaip rasti N.T. Atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, ką apeliantas bando pagrįsti prie skundo pridedamais dokumentais. Pasak ieškovo, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad laikydamasis plane nustatytos ribos ieškovas tarp sklypų Nr. 159 ir 161 buvo pastatęs tvorą, kurią atsakovas, vykdydamas statybas, nukėlė į ieškovo sklypo pusę ir išliejo naujo garažo pamatus. Mano, kad šiais įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl savininko teisių pažeidimo tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl kitų apeliacinio skundo nurodytų aplinkybių ieškovas nepasisakė, nes jo manymu jie nėra susiję su byla ir nepagrįsti įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui J. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l. 6-7). Šalia ieškovo žemės sklypo yra atsakovui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas neatliekant matavimų (b.l. 8-9). Ieškovas teigia, kad atsakovas nukėlė žemės sklypus skiriančią tvorą į ieškovo sklypo pusę ir ieškovo sklypo ribose išliejo pamatus, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą iš ieškovo sklypo pusės nukelti tvorą pagal iki teisės pažeidimo buvusias ribas ir pašalinti iš ieškovo sklypo ribų atsakovo neteisėtai išlietus pamatus; taip pat prašė skirti atsakovui baudą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus patenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia dviem argumentais, t.y.: 1) byla išnagrinėta atsakovui tinkamai nepranešus apie vykstantį procesą, dėl ko buvo apribota apelianto galimybė pateikti įrodymus; 2) teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 179, 185 str., teigia, kad ieškinyje minimi statiniai yra atsakovo žemės sklype, o ginčo garažo rekonstrukcijos atlikimui gretimų sklypų savininkų sutikimas nėra reikalingas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog sprendimo dalis, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo uždrausti atsakovui vykdyti statybos darbus ieškovo sklypo ribose ir bylos dalis nutraukta, neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies sprendimo nepasisako.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo
CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, pažymėjo, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys bei teismo pranešimas atsakovui N.T. adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas 2014-11-03, tačiau grąžintas teismui su žyma „neatsiėmė“, taip pat ant voko yra prierašas – „nėra dėžutės, niekas negyvena“ (b.l. 21-23). Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas 2015-02-12 atsakovui išsiųsti kitu ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nebuvo įteikti (atsakovas siuntos neatsiėmė pašte) (b.l. 24-25). 2015-04-08 vykusio teismo posėdžio metu teismas patenkino ieškovo prašymą ir nutarė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 28, 30-31). Į teismo posėdį, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovas neatvyko (b.l. 36), sprendimas priimtas ir paskelbtas 2015-05-14 (b.l. 38-40).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė ne vienu žinomu atsakovo adresu (vienas iš jų sutampa su paties atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu ir gyventojų registre deklaruotu gyvenamosios vietos adresu), tačiau dokumentai grąžinti neįteikti, ieškovo nurodytas aplinkybes apie vengimą priimti teismo šaukimus kitoje byloje, darytina išvada, jog atsakovui neatvykus į teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu tenkino pagrįstai. Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos bei nebuvo galimybės paskirti kuratorių (ieškovas neprašė skirti kuratoriaus), egzistavo. Apelianto argumentas, kad jis dėl sulaikymo negalėjo dalyvauti 2015-05-14 teismo posėdyje, šiuo atveju nereikšmingas, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2015-04-28 d., o 2015-05-14 buvo skelbiamas teismo sprendimas. Apelianto nedalyvavimas paskelbiant teismo sprendimą nedaro sprendimo neteisėtu; minėta aplinkybė neužkirto atsakovui galimybės pasinaudoti procesine teise pateikti apeliacinį skundą. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas, įteikdamas procesinius dokumentus bei teismo šaukimą, nepažeidė proceso teisės normų, darytina išvada, kad šiais apelianto argumentais naikinti ginčijamo teismo sprendimo nėra pagrindo.
Dėl įrodymų vertinimo
Kaip minėta, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK nuostatas, tarp jų – numatytas CPK 179 str., 185 str.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, pareikšdamas negatorinį ieškinį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime, vadovaudamasis ieškovo žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) planu (b.l. 10), bei pateiktomis nuotraukomis (b.l. 12-18) nustatė, kad atsakovas neteisėtai patraukė tarp šalims priklausančių žemės sklypų įrengtą tvorą, pastatytą pagal tikslius ieškovo žemės sklypo matavimus, į ieškovo žemės sklypo vidų ir taip užėmė ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, kurioje atsakovas išliejo pamatus. Išvadą dėl ieškinio tenkinimo teismas taip pat grindė ir ieškovo paaiškinimais. Tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokia pateiktuose dokumentuose esanti informacija patvirtina ieškovo teisių pažeidimą, t.y. įrodo, kad šiuo metu ieškinyje nurodyti atsakovo statiniai (tvora, pamatai) yra ieškovo žemės sklype. Byloje nėra duomenų (matavimų), iš kurių būtų galima nustatyti šiuo metu esančią ginčo statinių padėtį ieškovo žemės sklypo atžvilgiu. Dėl šių priežasčių, bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių tinkamai įvertinti neturi galimybės ir apeliacinės instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. Šie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Dėl to motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pabrėžtina, kad CPK 270 str. 4 d. nurodyta, jog sprendime turi būti ne tik įvardinti įrodymai, tačiau atliktas ir jų vertinimas, išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tam tikros išvados. Nors teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą ir neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), tačiau teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.
Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo. Pripažintina, kad teismo sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmos instancijos teismas neatskleidė visos bylos esmės, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, kurios lėmė galutinį teismo sprendimą. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylą grąžinant naujam nagrinėjimui, apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nebetenka prasmės, o apelianto prašymai įpareigoti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją panaikinti sklypų Nr. 159, 158 bei 162 įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei skirti baudas išvardintiems asmenims dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo protokolo išrašo pateikimo, nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku bei ginčijamu teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių apelianto prašymų nesprendžia.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-78-494/2016 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui N. T. (tretieji asmenys – SB „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), kuria ieškovas prašo įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą garažą vietoj buvusio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Iš ieškinio turinio matyti, jog civilinė byla Nr. e2-78-494/2016 ir nagrinėjama civilinė byla yra susijusios, todėl grąžinus bylą naujam nagrinėjimui siūlytina svarstyti klausimą dėl šių bylų sujungimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p., 331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo J. A. ieškinys, panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylos dalis nutraukta, palikti nepakeistą.