Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
1-1376-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48485-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
L. V.
Nukentėjusysis
R. M.
Advokatai
Adomas Liutvinskas
Kategorijos
  • 1.2.14.5.1Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1376-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48485-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei, Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorams Gedvydui Vaivadai, Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajai L. V., jos gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,nukentėjusiajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos , faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, netekėjusi, nedirbanti, teista:

1) 2019-12-13 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. (veika 2019 m. vasario mėn.), laisvės atėmimu 4 mėn, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, turėdama tikslą apgaule įgyti didelės svetimą turtą, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 2019-08-14 pasirašė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su J. Z. dėl buto, (duomenys neskelbtini), pardavimo, po to 2019-09-29 nukentėjusiajam R. M. melagingai nurodė, kad buto savininkas, t.y. J. Z. reikalauja, kad dalis avanso už butų būtų perduota grynaisiais pinigais, taip suklaidino R. M., kuris 2019-09-29 pasirašė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį dėl šio buto pardavimo už 16200 eurų ir bute(duomenys neskelbtini), perdavė jai (L. V.), 2000 eurų grynaisiais pinigais bei 2019-10-06 perdavė jai 2860 eurų grynaisiais pinigais, po ko ji nukentėjusiajam R. M. perdavė minėto buto raktus. Vadovaujantis jos nurodymais, 2019-10-17 nukentėjusysis R. M. pervedė 11340 eurų į jos nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji apie minėtas aplinkybes buto savininkui J. Z. nepranešė ir pinigų neperdavė, buto pirkimo- pardavimo neorganizavo, o visus perduotus pinigus pasisavino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą priklausantį R. M., tuo padarė jam 16200 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais L. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. V. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Nebuvo tikslo pasisavinti pinigų, nes juos grąžino. Panaudojo pinigus savo reikmėms, o paskui grąžino. Pardavimas buvo organizuojamas, buvo užsakytas laikas Žvėryne. Reikėjo staigiai gauti pinigus. Realiai panaudojo pinigus savo asmeniniam sandoriui. Jis neįvyko. Pinigai buvo grąžinti vėliau. Buvo tikslas panaudoti pinigus ir grąžinti. Nesiekė jų pasisavinti. Užsiima(duomenys neskelbtini). Dirbo, gaudavo komisinius. Neturėjo minčių pasisavinti pinigų. Lapkričio mėnesį buvo atlyginta žala. Nukentėjusysis jau buvo kreipęsis į policiją, bet dar nebuvo nuvykusi pas tyrėją. Buvo išvykusi į užsienį 2 savaitėms, buvo atostogos, todėl negalėjo susisiekti nei nukentėjusysis, nei tyrėja. „(duomenys neskelbtini)“ įsidabino 2019 metų rugpjūtį. Prieš tai dirbo su verslo liudijimu, (duomenys neskelbtini). Veikla buvo lygiai tokia pat. Yra turėjusi sandorių. Anksčiau nebuvo, kad būtų pervesta pilna suma. Tačiau šį kartą įvyko taip, nes savininkas buvo užsienyje, bendravo su juo per Viber programą, jis skubino parduoti, jam tas butas nebuvo reikalingas. Atidėliojo susitikimus, nes buvo išvykusi, taip pat, kai panaudojo pinigus, laukė, kada juos vėl atgaus, todėl susitikimus atidėliojo. Pirmas susitikimas buvo bute (duomenys neskelbtini). Pinigų nepervedė, nes jie buvo perduoti notarinio sandorio metu. Antra pinigų suma buvo perduota per savaitę. Nukentėjusiajam nepasakė, kur panaudojo pinigus. Pinigais padengė savo skolą fiziniam asmeniui. Vėliau tuos pinigus davė mama, buvo susitarę, kad ji juos grąžins. Ji paėmė paskolą. Buvo skoloje, nes anksčiau turėjo įmonę, įvyko bankrotas, reikėjo atiduoti pinigus. Skolą atidavė žmogui. Lietuviškos sąskaitos neturi. Naudojo programas Revoliut ir Manezit. Dabar turi Swedbanke atsidariusi sąskaitą. Gražino skolą grynais. Manezit nuiminėjo pinigus per kelias dienas. Yra dienos, mėnesio limitas. Nuiminėjo Lietuvoje, dalį nuiminėjo užsienyje. Nukentėjusysis pervedė virš 11 000 eurų spalio mėnesį. Visi pinigai buvo nuimti per bankomatus. Dalis buvo nuimta užsienyje. Ten buvo nuo spalio pabaigos iki lapkričio pradžios. Buvo užrašiusi susitikimą pas notarą Žvėryne, bet atšaukė, nes neturėjo visų pinigų, kad tas sandoris įvyktų. Liepos mėnesį pirko kelionę į(duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis perdavė pinigus kaip užstatą, eigoje juos reikėjo perduoti buto savininkui. Bet pritrūko laiko. R.sakė, kad pinigus grąžins. Bet nepasakė jam, kad pinigus panaudos ir grąžins. Bijojo jo reakcijos. Buto savininkas žinojo, kad bus avansas už butą. Apie rezervaciją žinojo, apie kitus pinigus nežinojo. Pinigus turėjo pervesti į jo nurodytą sąskaitą. Kai gaunami pinigai, tada ir įvyksta sandoris. Su notaru buvo sutarta susitikimas. Pinigai įkrito į sąskaitą vėliau ir todėl atšauktas susitikimas pas notarą. Buto savininkas žinojo apie susitikimą pas notarą. Pasakė netiesą, kad lėktuvas vėluos ir dėl to atšaukė susitikimą. Patyrė stresą, nes matė, kad niekas nesigauna, kad negaus laiku pinigų. Neatsakinėjo nukentėjusiajam, nes neturėjo pinigų. Rašė jam, kad pinigai bus grąžinti. Kai randa klientą, su (duomenys neskelbtini) pasirašoma sutartis, vadovas uždeda vizą ir apie tai informuojami registrai. Negalėjo būti, kad nieko nežinojo vadovas apie sandorį. Butas buvo reklamuojamas per (duomenys neskelbtini). Kai yra avansiniai mokėjimai, tai (duomenys neskelbtini) darbas, bet kai visa suma – ne. Tuo metu buvo sudėtinga finansinė padėtis, bet kelionė buvo suplanuota iš anksčiau. Brangu nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. V. parodė, kad su įtarimu ji susipažino, kuo yra įtariama supranta, bet savo kaltės nepripažįsta. Ji dirbo(duomenys neskelbtini). www.skelbia.lt ji rado skelbimą, kad parduodamas butas adresu, (duomenys neskelbtini). Ji paskambino skelbime nurodytu numeriu ir ji pasiūlė tarpininkavimo paslaugas. Buto savininkui, ji pasiūlė padėti parduoti butą. Ji su juo susitiko ir apžiūrėjo butą, pasidarė nuotraukas. Praėjus tam tikram laikui, ji su minėto buto savininku pasirašė tarpininkavimo sutartį dėl buto esančio(duomenys neskelbtini), pardavimo. Butą turėjo parduoti už 16000 eurų, tikslios sumos nepamena, suma buvo nurodyta tarpininkavimo sutartyje. Sutarties pasirašymo dieną, buto savininkas jai perdavė buto raktus, kad galėtų aprodyti pirkėjams, nes jis pats buvo užsiėmęs. Konkretaus susitarimo, kaip buto savininkui perduoti pinigus nebuvo. Tik vėliau, kai atsirado buto pirkėjas, buto savininkas pasakė, kad nori grynais pinigais. Internetinėje svetainėje buvo patalpintas skelbimas, kad parduodamas butas(duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodytas jos mobiliojo ryšio telefonas. Po kiek laiko, jai paskambino moteris, kuri domėjosi dėl minėto buto. Ji norėjo apžiūrėti minėtą butą. Sutartu laiku ji atvyko kartu su vyru ir vaiku. Ji jiems aprodė butą. Jiems butą aprodė 2019 metų rugsėjo mėn., pabaigoje. Jie nusprendė minėtą butą pirkti. Toliau bendravo dėl minėto buto pardavimo su R. M.. Buto savininką, ji informavo, kad yra buto pirkėjas. Tuo metu buto savininkas buvo išvykęs į užsienį. Dalį pinigų, R. sumokėjo 2000 eurų grynaisiais bute, (duomenys neskelbtini), o kita dalis grynaisiais buvo perduota šalia R. darbo, tai buvo 2860 eurų. K. R. perdavė 2000 eurų, ji atidavė raktus nuo buto. Grynuosius pinigus ji turėjo buto savininkui perduoti pas notarą. Ji nepamena kur, bet buvo sutarusi pas notarą. Ji buvo pranešusi R. ir J. rezervuotą laiką pas notarą. Su J. ji bendravo per VIBER programą. Ji turėjo suderintą laiką pas notarą atšaukti, bet nepamena priežasties. 2019-10-27 ji turėjo bilietus skrydžiui į (duomenys neskelbtini). R. į jos vardu registruotą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Moneze) pervedė 11340 eurų. Ji iki išvykimo nesuderino laiko pas notarą. Iš kelionės ji grįžo 2019-11-08. 2019 m. lapkričio mėn. jai R. parašė, kad nori nutraukti preliminarią buto pirkimo sutartį, kurią buvome pasirašę ir prašė grąžinti pinigus. Tuo metu ji pinigų neturėjo, nes turėjo atiduoti skubiai skolą kitiems. Ji galvojo, kad pinigus atiduos pas notarą, nes jai pinigus turėjo pervesti mama, kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ji R. sakė, kad pinigus grąžins. Mama, R. pervedė pinigus 2019 m. gruodžio pradžioje. Ji neturėjo tyčios apgaule pasisavinti pinigus, kadangi jai reikėjo skubiai grąžinti skolą, o motina negalėjo pervesti tuo metu jai pinigų. Kiek žino mama paėmė paskolą, kad grąžintų R. skolą. (1 t. b.l. 131-132)

2020-04-14 L. V. parodė, kad su įtarimu ji susipažino, įtarimo esmė jai suprantama. Įvykdžiusi nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 2 d., kurios padarymu yra įtariama, ji prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta iš dalies, nes nebuvo iš anksto užvaldyti svetimą turtą, nes susiklostė tokia situacija, kad ji nesugebėjo laiku grąžinti pinigų. Pinigų tada reikėjo, nes turėjo skubiai grąžinti skolas. Ji lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, kurių neturi kuo papildyti. ( 1 t. b.l. 136)

2020-01-13 L. V. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. (b.l. 129)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad viskas vyko prieš metus. Nusprendė nusipirkti butą, rado skelbimą. Susisiekė su L., matė, kad ji yra iš įmonės (duomenys neskelbtini). Susitiko, apžiūrėjo butą, pasitarė su žmona. P. L., kad nori įsigyti butą. Bute susitiko su pinigais, avansas. L. sakė, kad savininkas nori grynų pinigų. Bendravo tik su L.. 2000 Eur įteikė L.. Tai buvo 2019 metų rugsėjo ar rugpjūčio mėn. Paskui ji pasakė, kad reikia pervesti dar dalį pinigų, nes to nori savininkas. Sutiko tuos pinigus įteikti L.. Ji davė raktus, pasakė, kad gali tvarkytis. Sakė, kad reikia pervesti pinigus į jos sąskaitą, kitaip negalės derinti susitikimo pas notarą. Ji minėjo, kad buto savininkas neatvyks į Lietuvą, todėl pinigai turėjo būti jos sąskaitoje, kad ji juos galėtų pervesti. P. L., kad pinigus pervedė. Ji atsakė, kad negavo, todėl nukelia susitikimą pas notarą. Po kelių dienų ji atsakė, kad pinigus gavo, bet nuo to laiko jos atsakymai retėjo. Panikavo. Pradėjo ją sekti per Facebooką. Pavyko surasti per bendrus draugus. Surado iš nuotraukų. Pradėjo jai rašyti, skambinti, bet iš jos nebuvo atsakymo. Susisiekė su (duomenys neskelbtini) savininku G.. Pasakė, kad pervedė visus pinigus. Jis paaiškino, kad negalima to daryti. Tik galima atsiskaityti avansą. Jis pasiūlė kreiptis į policiją. Su juo nuvyko į policiją, parašė pareiškimus. Su Z. susitiko (duomenys neskelbtini) ofise, pasikalbėjo. Savininkas buto žinojo tik apie pradinį įnašą, 3000 eurų. Apie likusius pinigus nieko nežinojo. Tada surado L. mamą. Jos mama geras žmogus, grąžino skolą dalimis. Su L. nebuvo susitikęs daugiau. Ar L. turėjo finansinių problemų, nežino. Pretenzijų kaltinamajai neturi (2 t. b. l. 12)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. 2019-11-05 apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2019 metų rugsėjo mėnesio viduryje, pastebėjo internetinėje svetainėje ,,Aruodas.lt’’ parduodamo vieno kambario bendrabučio tipo buto skelbimą, adresu(duomenys neskelbtini). Pagal skelbime nurodytą numerį susiskambino su parduodamo buto brokere, kuri prisistatė esanti įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)’’ brokerė ir susitarė dėl laiko kada gali apžiūrėti butą. Tiksliai negali pasakyti, bet jam rodos po skambučio praėjus porai dienų jie su minėta brokere susitiko bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Tą dieną jis su žmona ir vaiku apžiūrėjo butą ir brokerei pasakė, kad šitą butą pirks. Ji pažadėjo sutvarkyti dokumentus ir atsiųsti juos elektroniniu paštu. Po kelių dienų jis gavo savo elektroniniame pašte atsiųstą buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis peržiūrėjo ir brokerei atrašė, kad viskas tinka. Tuomet iš jos sulaukė žinutės, kad jei sutartis tinka, gali susitikti pasirašyti ir ji tarsis su notarais dėl vizito pas jį. 2019-09-29 jis minėtame bute susitiko su brokere L. V. su kuria pasirašė buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirašant sutartį buvo jis su žmona ir L., notaras pasirašant sutartį nedalyvavo ir apie vizitą pas jį kalbos nebuvo, jis taip pat nepasidomėjo dėl notaro. Pasirašęs sutartį jis L. padavė 2000 eurų grynais, kuri juos turėjo atiduoti buto savininkui. L.paminėjo, kad poros dienų bėgyje susisieks su buto savininku, kadangi jis yra išvykęs į užsienį ir jo leidimu perduos buto raktą naujiems šeimininkams. Po poros dienų vėl gavo iš L. į elektroninį paštą laišką, kad dar reikės sumokėti papildomą priedą prie sutarties dėl avanso, kadangi ji paminėjo, kad avansas grynaisiais pinigais savininkui turi būti ne mažesnis nei 30 proc. t. y. 4860 eurų. Po L. žinutės jie su ja vėl susitiko bute(duomenys neskelbtini)., ir pasirašė dar vieną dokumentą t. y. buto perdavimo-priėmimo aktą ir su šiuo dokumentu jis brokerei L. padavė dar 2860 eurų grynaisiais, o ji jam padavė ir perkamo buto raktus ir aptarė, kad ji jam atsiųs į jo elektroninį paštą ir savininko banko sąskaitą į kurią turės pervesti likusią pinigų sumą. 2019-10-17 elektroniniu paštu gavo iš L. laišką, kuriame buvo nurodyta jos depozitinė sąskaita į kurią turėjo pervesti likusius pinigus, kadangi ji paaiškino, kad sandoris turi įvykti tik tuo atveju, kai savininkas gauna pinigus tą pačią dieną. Jam įtarimas kilo dėl depozitinės sąskaitos, bet manė, kad tai viskas yra teisėta ir taip yra atliekami pavedimai. Jis tą pačią dieną į L. nurodyta depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė likusią pinigų sumą t. y. 11340 eurų. 2019-10-18 buvo sutartas apsilankymas pas notarą, bet būtent tą dieną vėl gavo laišką iš brokerės L., kad ji sąskaitoje dar nemato pervestų pinigų ir atideda notarą kitai savaitei, bet dienos nenurodo. 2019-10-21 jis pats parašė brokerei ir pasiteiravo ar pinigai yra sąskaitoje, ji jam atrašė, kad pinigus jau gavo ir sekančią dieną žinos dėl notaro ir jį informuos. 2019-10-22 jam parašė L. ir nurodė, kad notaras yra rezervuotas Vilniaus m. 30-asis notarų biure 2019-10-30 16.00 val. Būtent spalio 30 d. apie 14.00 val. gavo į elektroninį paštą laišką iš L., kad jos lėktuvas vėluoja grįžti į Vilnių ir nusprendžia nukelti apsilankymą pas notarą, kuris turėjo įvykti 16.00 val., nurodydama, kad notarą atkelia į 2019-11-01 dieną. Jis pasiteiravo dar jos ar šventinę dieną notaras dirbs, ji jam atsakė, kad pasitikslins ir praneš. Ji jam pranešė, kad notarą atkelia į sekantį pirmadienį t. y. 2019-11-11. Jam jau pasidarė neramu, dėl vis atidedamų vizitų pas notarą, jis L. dar rašė, bandė susisiekti, bet ji į jo skambučius ir žinutes neatsakė. Tuomet jis paskambino įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B., kuris jam pasiūlė susitikti su juo ir perkamo buto savininku. Šiandieną susitiko su UAB ,, (duomenys neskelbtini)’’ direktoriumi G. ir buto savininku J. Z. ir susitikimo metu išaiškėjo tiesa, kad buto savininkas jo įteiktųjų grynųjų pinigų ir pervestų į sąskaitą negavo. Įmonės direktorius paaiškino, kad apie šiuos sandorius nieko nežinojo, pats bandė susisiekti su savo darbuotoja L. V., bet jam nepavyko. G. B. taip pat paminėjo, kad nuo šiandienos L. yra atleista iš darbo. Susirašinėjimą su brokere L. pateikia elektroniniu paštu, o pasirašytas sutartis prideda prie apklausos.(b.l.17, 13-)

2019-11-14 papildomai apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad nori papildomai paaiškinti, kad 2019-11-11 jis su L. V., gyv. (duomenys neskelbtini) buvome susitarę susitikti pas notarą, kad įformintume buto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį. 2019-11-05 apie 15.50 val. L. V. parašė jam SMS žinutę, kurioje klausė ar jis nori tęsti sandorį dėl buto pirkimo, ar jis nori, kad ji jam grąžintų pinigus. Jis jai parašė trumpąją žinutę, jog norėtų, kad ji grąžintų jam pinigus. 2019-11-07 L. V. atsiuntė jam trumpąją žinutę, kurioje nurodė, kad į jo banko sąskaitą bus grąžinti jo pinigai. 2019-11-07 apie 20.52 val. L. V. jam nurodė, kad į jo banko sąskaitą yra pervesti jo pinigai, kuriuos jis sumokėjo už buto pirkimą, taip pat nurodė, kad pavedimas gali trukti nuo 1 iki 5 dienų. Visą ši laiką bandė susisiekti su L. V., tačiau ji jam nekeldavo ragelio, todėl su ja bendravo tik SMS žinutėmis. Pas L. V. prašė, kad ji jam atsiųstų pavedimo patvirtinimą, kuriame butų matyti, kad pinigai, tai yra 16200 eurų yra grąžinti į jo sąskaitą. Iki šios dienos jam 16200 eurų nėra grąžinti, daugiau apie įvykį nieko patikslinti negali. (b.l. 39)

2019-11-25 papildomai apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad norėtų patvirtinti ankščiau duotus parodymus ir juos papildyti, dėl to, kad jis parašė L. V. SMS į jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausė kada ji jam grąžins pinigus. Ji jam parašė, kad jos sąskaita užblokuota ir dabar negali grąžinti, bet greitu laiku žadėjo, bet iki šiol negrąžino. L. V. jis perdavė grynaisiais pinigais avansą: 2000 eurų perdavė 2019-09-29, o 2019-10-06 2860 eurų. Grynuosius pinigus jis jai perdavė bute, kurį ketino pirkti, adresu(duomenys neskelbtini). Ji jam abu kartus pasirašė raštelį, kad gavo pinigus. Ji jam aiškino, kad buto savininkas reikalauja, kada dalis avanso būtų perduota grynaisiais pinigais. Pirmą kartą su buto savininku susitiko nekilnojamojo turto agentūroje, kurioje dirbo L. V.. Jis suprato, kad jį apgavo tada, kai buvo sutartas susitikimas pas notarą, bet susitikimą L. atšaukė. Po to socialiniame tinklapyje Facebook jis pradėjo ieškoti L., ieškodamas jis surado L. draugę A. ir pamatė, kad A. savo paskyroje yra įkėlusi nuotraukų, kur buvo ir L.. Matėsi, kad jos tuo meta keliauja po Europą. Buvo nuotraukų iš Maltos, Italijos. Jis jai skambindavo, bet ji neatsiliepdavo, o į žinutes atrašydavo vangiai. Jis yra buvęs prie L. namų, bet niekas durų neatidarė. (b.l. 48-49)

2019-11-25 asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu nukentėjusysis R. M. atpažino L. V., kaip asmenį apie kurį davė parodymus ( b.l. 50-54)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad L. V. pas jį pagal darbo santykius nedirbo, bet nuomavosi darbo vietą tris mėnesius nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Ji buvo nepriklausoma brokerė, dirbo pagal individualią veiklą. Žinojo dėl tam tikrų objektų, kuriuos parduodant-perkant L. V. tarpininkavo, nes yra pasirašoma tarpininkavimo sutartis. Nežinojo dėl objektų su R. M., J. Z.. Į jį kaip į įmonės vadovą kreipėsi nukentėjusysis, tačiau po to, kai viskas įvyko. Pamena, kad buto pirkėjas pasakė, kad L. paėmė avansą už buto pirkimą. Po to buvo sumokėta pilna suma už butą ir buvo derinamasi dėl laiko pas notarą. Tačiau tai neįvyko, nes pirkėjas negalėjo susisiekti su L.. Kai sužinojo, iš karto kreipėsi į L. visais įmanomais būdais, bet su ja nepavyko susisiekti. Taip pat į L. kreipėsi buto savininkas, nes jis L. buvo palikęs buto raktus ir neturėjo galimybės susisiekti su brokere. Susižinoję šį faktą, rekomendavo kreiptis į policiją. Įmonė su pirkimu-pardavimu niekaip nesusijusi. Į prokurorės klausimus atsakė, kad yra mokama už biurą, duomenų bazes, už visus įrankius, reikalingus brokeriui. Taip pat, kai pasirašoma tarpininkavimo sutartis su tam tikro objekto savininku, ieškoma pirkėjo. Kai surandamas pirkėjas, sudaroma preliminari sutartis, sumokama pavedimu už objektą. Kartais preliminarios sutartys būna sudaromos pas notarą. Pasižiūri teisinę bazę ir tada brokeris, savininkas ir pirkėjas keliauja pas notarą, kur vyksta galutinis sandoris. Po sandorio, kai agentūrai sumokami komisiniai, pagal bendradarbiavimo sutartį dalis sumokama brokeriui, dalis - įmonei. Klientą suranda brokeris. Negali atsakyti, ar L. V. buvo pasirašiusi tarpininkavimo sutartį su buto savininku. Jeigu nėra tokios sutarties, nėra pagrindo mokėti. Brokeris negali tarpininkauti kitiems savininkams be įmonės žinios. Visi veiksmai, kurie susiję su tarpininkavimu, yra daromi per trišalę sutartį. Šiuo atveju trišalė sutartis tikriausiai nebuvo pasirašyta. Kai atsiranda pirkėjas, yra pasirašoma preliminari sutartis. Ji dažniausiai pasirašoma dviejų šalių, kartais ji pasirašoma pas notarą. Reikalinga depozitinė sąskaita. Būna, kad pasirašoma sutartis, tada pervedamas avansas ir numatomi du mėnesiai, kada abi šalys susitinka pas notarą įtvirtinti sandorio. Avansas paduodamas dažniausiai pavedimu tik į savininko sąskaitą. Niekada nebūna, kad pavedimas paduodamas į įmonės ar brokerio sąskaitą, nes neturi depozitinės sąskaitos. Negali imti saugoti svetimų pinigų. Yra sumokama po sandorio, dažniausiai 2 proc. nuo pardavimo sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu teismas nutarė neapklausti liudytojo J. Z., kadangi liudytojas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jis yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyviai nepageidavo jo pakartotinai apklausti. Teismas pagarsino liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Z. 2019-11-05 parodė, kad 2019 metų rugpjūčio pradžioje į internetinį portalą „skelbiu.lt“ patalpino skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) parduoda butą už 17000 eurų. Prie buto skelbimo radęs komentarą, kurį parašė moteris, kuriame buvo nurodyta, kad moteris jam gali padėti parduoti butą. Tą patį rugpjūčio mėnesį, pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo moteris, kuri prisistatė L. V. vardu ir nurodė, kad ji atstovauja įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos asmenybę patvirtinančio dokumento nematė. Kai bendravo su moterimi, pas ją ant kaklo kabėjo kortelė, kurioje buvo nurodyta jos vardas ir pavarė ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas. Minėta moteris pasisiūlė jam padėti parduoti jo butą, jis iš karto nesutiko, tačiau vėliau susisiekė su ja telefonu ir susitarė susitikti. 2019-08-14 su L. V. pasirašė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, Nr. 56110, kurioje nurodyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ padės jam parduoti butą. Minėtai moteriai jis iš karto davė savo parduodamo buto raktus, kad ji bet kada galėtų butą aprodyti klientams, kadangi jis pats nuolatos važinėja į (duomenys neskelbtini), kadangi ten dirba. 2019-08-28 išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, grįžo lygiai po penkių savaičių ir jam L. V. pranešė, kad yra klientas, kuris nori pirkti butą. Atvykęs į Lietuvą, pranešė L. V., kad jau yra Lietuvoje. Norėjo susitikti su klientu, kuris pirks butą, tačiau ji nuolat sugalvodavo visokias priežastis, kad klientas negali atvykti į susitikimą. 2019-11-04 jam paskambino G. B., kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir pasakė, kad pirkėjas pervedė į L. V. banko sąskaitą, kuri priklauso ne Lietuvos valstybei,16200 eurų ir paprašė, kad jis atvažiuotų į ofisą (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į minėtą vietą, susitiko su R. M., kuris paaiškino, kad L. V. pervedė 16200 už tai, kad perka jam priklausantį butą, kuris yra adresu(duomenys neskelbtini). Jokių pinigų už savo parduodamą butą jis negavęs pirkimo pardavimo sutarties nepasirašęs. (1 t. b.l. 61-62)

2019-11-05 gautas R. M. pareiškimas, kad tarpininkaujant L. V. pirko butą(duomenys neskelbtini). Pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį buvo grynais perduota 2000 eurų ir 2860 eurų, taip pat atliktas bankinis pervedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) eurų. Buto nenusipirko, nes pinigai buvo pasisavinti L. V.. (1 t. b.t. 1, b.l. 4-7)

2019-08-14 tarpininkavimo sutartis Nr. 56110, kuri pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomos nekilnojamojo turto brokerės L. V. ir J. Z. dėl buto, (duomenys neskelbtini), pardavimo. (1 t. b.t. 1, b.l. 63-65)

2019-09-29 pasirašyta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis buto, adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo už 16200 eurų, kurią pasirašė R. M. ir L. V.. (1 t. b.t. 1, b.l. 33-35)

2019-10-06 buto perdavimo-priėmimo aktas, kurį pasirašė R. M. ir L. V.. (1 t. b.t. 1, b.l. 36)

2019-10-17 AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 410, kuriame fiksuota, kad R. M. iš AB „Swedbank“ sąskaitos perveda 11340 eurų L. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis „galutinis atsiskaitymas tarpininkui L. V. už įsigyjama busta adresu: (duomenys neskelbtini)“. (1 t. b.t. 1, b.l. 38)

2019-12-09 pervedimas Nr. 200761-317 fiksuoja 9000 eurų pervedimą į R. M. banko sąskaitą, perveda L. V.. (1 t. b.t. 1, b.l. 56)

2019-12-10 pervedimas Nr. 200761-319 fiksuoja 7000 eurų pervedimą į R. M. banko sąskaitą. (1 t. b.t. 1, 58)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Šioje byloje kaltinamajai pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). Svetimo turto įgijimas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Pagal suformuotą teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016).

Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-697/2018).

Kaltinamoji L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės dėl apgaulės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog nukentėjusiajam priklausančius pinigus ji pasisavino, tačiau tikslo jų pasisavinti ji neturėjo. Teigė, jog pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms – atiduoti skolą fiziniam asmeniui, buvo skolinga ir draugėms. Pinigus grąžino mama, jau buvo sutarę, kad ji juos grąžins (2 t. b. l. 10-11).

Kaltinamosios advokatas teigė, jog kaltinamosios nusikalstamoje veikoje nebuvo būtinojo nusikalstamos veikos požymio – apgaulės. Advokato nuomone, byloje nustatytos aplinkybės atitinka civilinėje teisėje nustatytą teisinį reguliavimą.

Taigi, kaltinamoji teigė, jog nesiekė tyčia pasisavinti pinigų, juos panaudojusi, ji ketino juos grąžinti. Kita vertus, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog iš sutarties kylančios prievolės nevykdymas savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinio delikto atveju asmuo elgiasi sąžiningai, neklaidina kitos šalies, nenuslepia nuo jos esminių aplinkybių ir prievolės neįvykdo dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Šias aplinkybes ir aiškinosi pirmosios instancijos teismas, siekdamas šiuo konkrečiu atveju išsiaiškinti ir atriboti atsakomybes.

Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama ne tik į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį, bet ir į tai, ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pasitvirtino.

Visų pirma, iš byloje nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios L. V. padarytoje nusikalstamoje veikoje apgaulė pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu, jog ji gavusi nukentėjusiojo pinigus ketina įvykdyti susitarimą, t. y. tarpininkaujant parduoti jam butą. Kaltinamoji, pasirašiusi su nukentėjusiuoju preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį, gavusi iš nukentėjusiojo pinigus (2000 eurų avanso grynais pinigais, 2860 eurų avanso grynais pinigais, taip pat gavusi 11340 eurų į savo sąskaitą) ir pažadėjusi pinigus panaudoti nukentėjusiojo interesams užtikrinti, t. y. parduoti jam butą, ji gautus pinigus faktiškai pasisavino, sutarties įvykdyti vėliau neketino. Sudaryta sutartis ir kaltinamosios pasižadėjimas tarpininkaujant parduoti nukentėjusiajam butą, suklaidino nukentėjusįjį, dėl ko jis perleido savo turtą, t. y. pinigus, kaltinamajai. Akivaizdu, jog nukentėjusysis ieškojo ir ketino pirkti butą, todėl jis tikėjosi pasiekti savo norimą tikslą, t. y. nusipirkti butą, todėl nebūtų pervedęs savo pinigų kaltinamajai, jei būtų žinojęs, jog ji juos pasisavins ir panaudos savo reikmėms.

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją perduoti turtą (pvz., pinigus) ir melagingai pažada šį turtą naudoti jį perdavusios šalies interesams užtikrinti. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad jis ir bus naudojamas pagal šalių susitarimą, t. y. perdavusios šalies naudai. Tačiau kadangi kaltininkas to daryti nesiruošia, tai šalis, perdavusi turtą, patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-895/2019).

Kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausoma nekilnojamojo turto brokere, todėl nukentėjusiajam nekilo jokių abejonių, jog kaltinamoji gali būti nepatikima darbuotoja ir suklaidinti nukentėjusįjį ir gautus pinigus naudoti ne nukentėjusiojo naudai, o savo reikmėms. Tokiu būdu ji įgijo nukentėjusiojo pasitikėjimą ir jį suklaidino.

Pažymėtina, kad pasisavinusi svetimą turtą, kaltinamoji išvyko į užsienį atostogauti. Esant tokioms aplinkybėms ji neatšaukė savo suplanuotų atostogų, o tikėjosi išvengti kontakto su nukentėjusiuoju, siekė pasislėpti nuo nukentėjusiojo. Tai parodo jos lengvabūdišką požiūrį į nusikalstamos veikos padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji slėpėsi nuo buto pirkėjo, atidėliojo susitikimus pas notarą. Žadėjo grąžinti pinigus nukentėjusiajam, tačiau vis klaidino nukentėjusįjį.

Kaltinamoji apie sandorį neinformavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apie gautą pilną atsiskaitymą už butą, neinformavo ir buto pardavėjo. Nukentėjusysis bandė susisiekti su kaltinamąja, tačiau ji nei į skambučius, nei į žinutes neatsakė. Siekdamas susigrąžinti savo pinigus jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų. Ieškojo jos per socialinius tinklus, iš kurių suprato, jog kaltinamoji laiką leidžia užsienio valstybėse atostogaudama, susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris suorganizavo susitikimą su buto pardavėju. Pinigus, kuriuos nukentėjusysis buvo pervedęs už butą kaltinamajai, grąžino kaltinamosios mama. Nors kaltinamoji teigė, kad ji jau buvo sutarusi su mama, jog ji grąžins skolą (2 t. b. l. 10), tačiau šią jos versiją paneigia nukentėjusiojo paaiškinimai, kad mama nebuvo iš anksto informuota apie tai, kad turės padengti kokias nors kaltinamosios skolas.

Kitas svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Tačiau kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-895/2018, 2K-7-136-489/2017).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis buvo rūpestingas – jam buvo pateikta preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis, sutartis buvo su parašu, jis neturėjo rimto pagrindo suvokti riziką, kad pirkimo–pardavimo preliminari sutartis yra suklastota.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).??? ???

Pažymėtina, jog pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog tuo metu jai pinigų reikėjo, nes turėjo skubiai grąžinti skolas. Buto pardavėjas apie gautus pinigus nieko nežinojo. Kaip teigė pati kaltinamoji, ji jau buvo sutarusi su mama, kad mama jai perves pinigus ir ji grąžins pinigus nukentėjusiajam, kita vertus ši aplinkybė nepasitvirtino, nes, kaip minėta, nustatyta, jog kaltinamosios mama nebuvo iš anksto informuota apie tai, kad turės padengti kokias nors kaltinamosios skolas. Be to byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamosios finansinė padėtis vėliau būtų pagerėjusi ir būtų gavusi lėšų ar turto grąžinti pinigus nukentėjusiajam, kas neabejotinai ir įrodo, jog kaltinamoji aiškiai suvokė, kad ji ne skolinasi, bet savinasi nukentėjusiajam priklausančius pinigus, suvokė, kad juos naudos savo reikmėms ir, nors kaip pati teigia, norėjo juos grąžinti, ji jų negrąžino ir pasisavino; pinigai nukentėjusiajam buvo grąžinti po kreipimosi į teisėsaugos institucijas ir ne jos pačios, bet tik nukentėjusiajam savo iniciatyva susisiekus su kaltinamosios motina, kuri, sužinojusi apie dukters padarytą nusikalstamą veiką, ir pervedė pinigus. Teismo vertinimu, jokių nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad kaltinamoji iš tiesų ketino įvykdyti sutartį ir pinigus pervesti pirkėjui, kad pardavėjas (nukentėjusysis) gautų nekilnojamąjį daiktą, ir sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti tik dėl susiklosčiusių aplinkybių. Taigi, teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, leidžiančių suabejoti L. V. tyčia.

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad L. V. apgaule įgijo didelės vertės svetimą R. M. priklausantį turtą – 16200 eurų, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Kaltinamosios L. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl L. V. skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajai L. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimai nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamoji nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Padarytą žalą atlygino. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nepripažįsta to, kad ji savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, kadangi nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino kaltinamosios mama, sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė, nes nusikalstamos veikos padarymo metu ji dar buvo neteista.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamosios asmenybę, bausta administracine tvarka, baudos nemokamos (1 t. b. l. 153-160), anksčiau teista už turto pasisavinimą, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje į bylą nepateikta.

Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad L. V. skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis parinktinas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo mąstą ir pavojingumą, dalyko vertę ir kitas nusikaltimą bei kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

2019-12-13 L. V. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2020-01-03, veika padaryta iki šiam nuosprendžiui įsiteisėjant, todėl vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 9 dalimis apėmimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-13 nuosprendžiu, paskirta bausme ir skiriama galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas nenustatė pagrindų taikyti L. V. BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje.

Veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2017-09-28 Nr. XIII-653) nebenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkius nusikaltimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką negali būti bet kokiu būdu bloginama asmens teisinė padėtis dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios ir nesusijusių su veiksmais, siekiant išvengti atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-611/2002). Analogišką poziciją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsakė dėl BK 75 straipsnio, redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d., taikymo (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-139/2015, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-942/2017).

L. V. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal savo pobūdį nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams yra mažesnio pavojingumo, nei, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos kito žmogaus gyvybei, sveikatai ir kt.

Teismo vertinimu, L. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, kaltinamosios asmenybė, kuri teismo vertinimu nesiekia tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės ir kitos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija)).

Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, L. V. atidėtinas bausmės vykdymas 2 metams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kiti klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

L. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliekamas saugoti prie bylos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus pasas grąžinamas L. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją:1) L. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti saugoti prie bylos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus pasą grąžinti L. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: