Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys santuokos nebuvo sudarę, gyveno kartu apie 10 metų, panašiai nuo 2008 m. Iš pradžių nuomojosi butą, paskui gyveno pas atsakovės tėvus, pas ieškovo tėvą. Ieškovas 2018 m. dirbo užsienyje, o atsakovė tuo metu susirado kitų vyrų ir išėjo su vaikais. 2020 m. prieš Šv. Kalėdas ieškovas pasiėmė vaikus pas save. Gyvena ieškovo mamai priklausančiame bute, mama jiems padeda. Ieškovo sūnūs mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovė su vaikais nori bendrauti, bet vaikai nenori. Paskutinį kartą, kai mama pas juos atvažiavo, vaikai pabėgo iš namų. Atsakovei gyvenant (duomenys neskelbtini), matyt, kažkas tarp jos ir vaikų įvyko, kad jie nenori su ja bendrauti. Atsakovė teigė, kad ieškovas prieš ją smurtauja, bet to nebuvo, joks tyrimas dėl to nebuvo pradėtas. Vaikai priekaištauja mamai, nenori su ja matytis. Ieškovas nežino, kas tarp jų įvyko, vaikai ieškovui nesako, kodėl nenori bendrauti su savo mama. Teigia, kad anksčiau, kai gyvendavo su atsakove, ji rėkdavo ant vaikų, ant jų išliedavo savo neigiamas emocijas. Ieškovas bendrauja su savo vaikais, kartu eina į žvejybą. Anksčiau vaikai mamą vadindavo mamyte, o dabar - motina. N. yra sakęs, kad mama jiems sakydavo, jog jų tėtis yra blogas, bet, kaip sakė N. „tėti, tu esi geras“. Butas, kuriame ieškovas su vaikais dabar gyvena, yra 86 kv. m., liko dar suremontuoti dušą, vonią. Atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Pas vaikus ateina draugai, ko niekada negalėdavo būti, kai jie gyveno su mama, nes mama neleisdavo. Per paskutinius 10 mėnesių atsakovė atvažiuodavo daugiausiai vieną kartą per mėnesį. Atvažiuoja taksi automobiliu. Kai mama pas juos būna, vaikai užsiima savo veiklomis, elgiasi taip, lyg jos nebūtų. Ji juos kalbina, jie nekalba. Ieškovas mano, kad vaikai, būdami pas atsakovę, nebūtų saugūs. Ieškovas mano, kad vaikams užteks prašomo išlaikymo dydžio. Paruošti vaikus mokyklai ieškovas išleido apie 400 Eur. Jis gauna 300 Eur atlyginimą ir 220 Eur už vaikus, papildomai užsidirba savaitgaliais. Užsiaugina daržovių, vištų, padeda ieškovo mama. Atsakovė vaikų išlaikymui lėšų neskiria. Atvažiuodama atveža tik saldainių. Ieškovas prašo, kad jis būtų paskirtas išlaikymui priteistų lėšų valdytojas.

Taip pat ieškovas paaiškino, kad po sūnaus N. gimimo atsakovei kažkas atsitiko su psichika. Jai būdavo skiriami vaistai, bet ji jų negerdavo. Jai norėjo padėti ir jos mama, sesuo, ieškovo mama, bet nepavyko. Atsakovė pas vaikus visą laiką atvažiuoja vakare. Ieškovas sako leidžiantis jai pernakvoti, tačiau jam keista, kad ji gali atvažiuoti ir grįžti taksi, kas brangiai kainuoja. Berniukai mokykloje lanko psichologo konsultacijas. Po to, kai vaikai buvo atvežti iš atsakovės, ieškovas teigė buvęs šoke, nes vaikai buvo visiškai uždari, nebendraudavo, nekalbėdavo. Šiuo metu situacija yra pagerėjusi. Ieškovas dėl užsienyje padarytos avarijos turi skolą AB „Lietuvos draudimui“, kuri išieškoma per antstolį. Jis jau 6 metai gyvena blaiviai, gydėsi dėl (duomenys neskelbtini).

Ieškovas sutinka, vaikams pageidaujant, nuvežti juos pas mamą, palaukti, kol jie su ja pabendraus. Jei atsakovė vėliau pageidautų susitikti su vaikais, ieškovas pirmiausiai tartųsi dėl to su vaikais. Ieškovas nedarys kliūčių vaikams bendrauti su mama.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė D. L. paaiškino, kad šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovui ir atsakovei sudaryti atskiri pagalbos planai. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaikais. Vaikai lanko psichologo konsultacijas, kurios jiems labai naudingos. Vaikai po truputėlį atsiveria, atsigauna nuo neigiamų emocijų, kurias patyrė gyvendami su mama (duomenys neskelbtini). Atsakovės gyvenimo būdas ir neatsakingumas kelia pavojų vaikams, ji iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikų bendravimo su mama tvarka šioje stadijoje turėtų būti koreguojama. Atsakovė turi psichikos negalią. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka vaikų interesus. Atsakovės bendravimo su vaikais tvarkoje turėtų būti nustatyta minimali bendravimo trukmė. Vargu ar vaikai šiuo metu norėtų praleisti su savo mama dvi savaites nepertraukiamai savo atostogų metu. Atsakovė savo pozicijos niekaip neišreiškė.

Atsakovė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai tinkamai pranešta. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo

Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovo advokato paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas P. B. ir atsakovė S. B. yra N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovo nuo (duomenys neskelbtini), o jo vaikų nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso ieškovo motinai D. B.. Atsakovė 2021-04-16 duomenimis nuo 2021-02-23 įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Iš ieškovo teiginių nustatyta, kad jis 2020 m. prieš Šv. Kalėdas pasiėmė vaikus pas save ir jie kartu gyvena ieškovo mamai priklausančiame bute. Ieškovo sūnūs mokosi (duomenys neskelbtini). Atsakovė su vaikais nori bendrauti, bet vaikai nenori. Kažkas jų (vaikų ir atsakovės) santykiuose yra pasikeitę, tačiau ieškovas priežasties nežino.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, konstatuotina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, t. y. tėvu, labiausiai atitinka jų interesus. Ieškovas tinkamai rūpinasi jų fiziniais, emociniais ir kitais poreikiais, yra sudaręs vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, išlaiko juos. Tuo tarpu atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, neišlaiko vaikų, nesirūpina jų poreikiais.

Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nustatytina nepilnamečių vaikų N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su ieškovu P. B. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimui ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, pozicijai dėl minimalios bendravimo tvarkos, nustatytina ši atsakovės S. B. bendravimo su vaikais N. B. ir N. B. tvarka:

1) Atsakovė bendrauja su savo vaikais jų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį nuo 13 val. iki 14 val., atsižvelgiant į vaikų pageidavimą;

2) Atsakovė bendrauja su vaikais vieną kartą per savaitę (trečiadieniais) telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, taip pat nuo 19 val. iki 20 val.: sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną; (duomenys neskelbtini) - atsakovės S. B. (duomenys neskelbtini); sekmadienį – katalikų Velykų pirmąją dieną; pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną; (duomenys neskelbtini) - N. B. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – N. B. (duomenys neskelbtini); gruodžio 25 ir 26 dienomis.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos -2021-05-06 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, jį paskiriant išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad ieškovas nuo 2020-02-07 dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. sausio – liepos mėnesiais gavo išmokas vaikui ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Ieškovas nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Jo atžvilgiu antstoliai vykdo devynias vykdomąsias bylas.

Iš Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad atsakovė 2021-01-01 – 2022-02-18 gauna kas mėnesį 172,43 Eur išmoką. Nekilnojamojo turto bei transporto priemonių ji neturi. Jos atžvilgiu antstolių kontorose nėra vykdoma vykdomųjų bylų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovės turtinės padėties, nes ji šioje byloje yra pasyvi, duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį teismui nepateikė, pozicijos apie galimybę mokėti ieškovo reikalaujamo dydžio išlaikymą, neišdėstė, nors tiek ieškinys, tiek patikslintas ieškinys, šaukimas į teismo posėdį jai buvo įteikti asmeniškai, pasirašytinai.

Įvertinus šalių vaikų amžių, jų būtinus poreikius būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei, lavinimui, šalių turtinę padėtį, šalių amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 150 Eur kas mėnesį atsakovės skiriama suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Skiriant tokias atsakovės išlaidas kiekvienam vaikui, pasiekiama protinga vaikų poreikių tenkinimo ir atsakovės galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės S. B. priteistina N. B. ir N. B. išlaikymui po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021-05-06 iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nustatyta, kad atsakovė išlaikymo vaikams neteikia nuo 2021-01-01. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistino išlaikymo dydį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas N. B. ir N. B. kiekvienam po 600 Eur už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2021-05-06).

N. B. ir N. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirtinas ieškovas P. B. (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 183 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo reikalavimą, 81 Eur už išlaikymo priteisimo reikalavimą ir 27 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikalavimą) ir 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 189,77 Eur valstybei bei 383,24 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeskso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu – ieškovu P. B..

Nustatyti šią atsakovės S. B. bendravimo su vaikais N. B. ir N. B. tvarką:

1) Atsakovė bendrauja su savo vaikais jų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį nuo 13 val. iki 14 val., atsižvelgiant į vaikų pageidavimą;

2) Atsakovė bendrauja su vaikais vieną kartą per savaitę (trečiadieniais) telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, taip pat nuo 19 val. iki 20 val.: sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną; (duomenys neskelbtini) - atsakovės S. B. (duomenys neskelbtini); sekmadienį – katalikų Velykų pirmąją dieną; pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – Motinos dieną; (duomenys neskelbtini) – N. B. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – N. B. (duomenys neskelbtini); gruodžio 25 ir 26 dienomis.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-05-06 iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2021-05-06) kiekvienam po 600 Eur.

N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 383,24 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą 383,24 Eur sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.