Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. A. skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2008-10-04 nutarimą Nr. 1188807-1 dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2010-03-08 nutarimą Nr. 407452 dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2010-03-05 nutarimą Nr. 407249 dėl 21,72 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nutarimą Nr. A2.9-687- 604-2010 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011-04-13 nutarimą Nr. 3004682-6 dėl 23,17 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1- 281/2012 dėl 11584,80 Eur neturtinės žalos išieškojimo O. B. naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1- 281/2012 dėl 1 448,10 Eur neturtinės žalos išieškojimo N. K. naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apygardos teismo 2012-12-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1- 281/2012 dėl 5213,16 Eur turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo B. K. naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2018 m. birželio 11 d. antstolės kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąsias bylas suėjus 2 metų administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminui.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos A. T. 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.

Šiuo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Nuo 2015-07-01 galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Iki 2015-07-01, kai įsigaliojo 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymas Nr. XII-601, ATPK nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Šią teisės spragą užpildė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformuodamas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nustatymo bei jo praleidimo įvertinimo taisykles.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos ATPK 308 str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga matyti, kad vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos buvo užvestos vykdomosios bylos, antstolei vykdyti buvo pateikti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminų. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2008-10-04 nutarimas buvo pateiktas vykdyti 2008-12-19 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2010-03-08 nutarimas Nr. 407452 buvo pateiktas vykdyti 2010-04-28 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2010-03-05 nutarimas Nr. 407249 buvo pateiktas vykdyti 2010-04-28 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nutarimas Nr. A2.9-687-604-2010 buvo pateiktas vykdyti 2010-09-29 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011-04-13 nutarimas Nr. 3004682-6 buvo pateiktas vykdyti 2011-07-04 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi nurodyti vykdomieji dokumentai antstoliui buvo pateikti vykdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis, 313, 314 straipsniai).

Be to, antstolė, gavusi minėtus vykdomuosius dokumentus, vykdomosiose bylose atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtas baudas iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms dėl duomenų apie skolininko piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitas, viešiesiems registrams (Gyventojų registro duomenų bazę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę, Kelių transporto registrą, Valstybinį ginklų registrą, AIS antstolių informacinę sistemą, tikrinta, ar nėra lėšų bankų sąskaitose ir kt.), taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus (patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, dėl skolininko atvykimo į antstolės kontorą ir pan.). Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių butų nevykdžiusi išieškojimo (t. y. neatlikusi jokių veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo minėtose vykdomosiose bylose). Antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdama išieškoti skolą, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė yra atsakingas už tai, kad skola nėra išieškota.

Be to, kaip nurodė antstolė, pagal jos patvarkymus Vilniaus pataisos namai reguliariai kas mėnesį atlieka išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ir trečiųjų asmenų pervedamų lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, kai dengiamas įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos, nėra pagrindo teigti, kad dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė per 2 metus neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, o vykdomoji byla privalo būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Kaip jau minėta, antstolė yra užvedusi penkias vykdomąsias bylas dėl administracine tvarka paskirtų baudų išieškojimo iš to paties skolininko. Vieno antstolio žinioje esant kelioms vykdomosioms byloms, nebūtina ir neracionalu analogiškas užklausas atlikti kiekvienoje iš bylų. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-998-656/2018, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-586-460/2018.

Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos A. T. 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolis vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.

Teismas, ištyręs vykdomosiose bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad vykdomieji dokumentai antstolei buvo pateikti vykdyti laikantis įstatymų nustatytų terminų, o antstolė ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų, taip pat periodiškai atliko reikalingus išieškojimo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolės T. G. veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, o vykdomąsias bylas nutraukti nėra pagrindo. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), yra suėję vykdymo senaties terminai, pagal patvarkymus lėšos nurašytos teisėtai ir nėra pagrindo jas grąžinti skolininkui.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.).

Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

T. A. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.