Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos sutuoktinio J. Z. Ž. mirties, 2004 m. gruodžio 24 d., ji priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjui priklausiusią turto dalį.

5. Remiantis pateiktu Santuokos liudijimu, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis nustatyta, kad pareiškėja ir J. Z. Ž. 1972 m. rugpjūčio 26 d. sudarė santuoką. J. Z. Ž. mirė 2004 m. gruodžio 24 d., būdamas santuokoje; duomenų apie vaikus nėra. Pareiškėja kaip palikėjo J. Z. Ž. sutuoktinė, yra palikėjo įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis).

6. Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise, 1992 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad minėtas butas buvo įgytas po santuokos sudarymo, jis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 straipsnis); duomenų, kad turtas būtų padalytas arba būtų kitokiu būdu baigęsis bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

7. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. Z. Ž. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui bei nėra įrašų apie pareiškimus dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui.

8. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

10. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

11. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

12. Pareiškėja nurodė, kad į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio mirties, priėmimo, nesikreipė dėl nežinojimo, tačiau santuokoje įgytame bute yra deklaravusi gyvenamąją vietą, toliau gyvena, mokėjo ir moka komunalinius ir kitus mokesčius. Pareiškėja į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ ir akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų sąskaitas bei mokėjimo už UAB „Cgates“ suteiktas paslaugas patvirtinimus.

13. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėja po sutuoktinio J. Z. Ž. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes toliau gyveno abiem sutuoktiniams priklausiusiame bute, naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį kaip savo, taigi tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos dėstomais argumentais, kad ji po savo sutuoktinio J. Z. Ž. mirties likusį turtą valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

14. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad G. Ž. po sutuoktinio J. Z. Ž. mirties faktiniu valdymu priėmė J. Z. Ž. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. Ž. po savo sutuoktinio J. Z. Ž. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. Z. Ž. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo (sutuoktinio) J. Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2004 m. gruodžio 24 d., mirties priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą