- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-465-544/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- J. A. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Progressus group“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J. A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5684-558/2025 atsisakyti priimti ieškovės J. A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Progressus group“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos sumos už įrangą grąžinimo, įpareigojimo pasiimti įrangą, nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Progressus group“ (toliau – atsakovė) prašydama: 1) atnaujinti Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų praleistą ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti; 2) nutraukti 2022-11-03 12kW Modulinės jėgainės įrengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 24 725,00 Eur, sumokėtus už įrangą; 4) įpareigoti atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išsimontuoti ir išsivežti įrangą iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovės ieškovei 1 452,00 Eur nuostoliams atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025-05-09 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovė 2024-04-05 prašymu kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarka, reikalaudama, be kita ko, nutraukti 2022-11-03 12kW Modulinės jėgainės įrengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir UAB ,,Progressus group“ bei grąžinti už įrangą sumokėtą 24 725,00 Eur. VVTAT 2025-01-31 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti vartotojos (ieškovės) keliamus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Kadangi šiuos reikalavimus ieškovė reiškia ir teismui, teismas padarė išvadą, kad po ginčo sprendimo VVTAT ieškovė siekia ginčo nagrinėjimo iš esmės teisme (VTAĮ 28-29 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
4. Kadangi VVTAT, išnagrinėjusi šalių ginčą, nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti ieškovės keliamus reikalavimus priėmė 2025-01-31, o ieškinys teismui pateiktas 2025-05-07, teismas sprendė, kad ieškovė reikšmingai daugiau nei du mėnesius praleido VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų procesinį terminą nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškiniui bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka prašant nagrinėti ginčą iš esmės, nes jis baigėsi 2025-03-03 (nutartyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes nurodyta, kad šis terminas baigėsi 2025-02-03).
5. Teismas atmetė ieškovės prašymą atnaujinti praleistą 30 dienų procesinį terminą, nes padarė išvadą, kad ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys (buvimas vartotoja, senyvas amžius, teisinių žinių neturėjimas, VVTAT nutarimo teisinių pasekmių nesuvokimas, kreipimasis teisinės pagalbos) nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes:
1) ieškovei negalėjo būti nežinoma / nesuvokiama ar nesuprantama apie jos pačios pradėtą procesą VVTAT, nes byloje pateikti duomenys patvirtino, kad ieškovė šiame procese dalyvavo aktyviai, sekė priimamus procesinius sprendimus;
2) nutarimo procesiniai padariniai ieškovei buvo išaiškinti ne tik pačiame 2025-01-31 nutarime, bet ir VVTAT pateiktame atsakyme į ieškovės 2024-02-10 pateiktą prašymą;
3) ieškovė suprato VVTAT 2025-01-31 nutarimo teisines pasekmes, kadangi 2025-02-26 ,,Atsakymo Tarnybai“ aiškiai nurodė, kad ji nesutinka su priimtu nutarimu ir dėl to reikš ieškinį bendrosios kompencijos teismui;
4) nepaaiškino ir nenurodė priežasčių kodėl su VVTAT 2025-01-31 nutarimu susipažino tik 2025-02-10, nors jis jai buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kuriuo ieškovė su VVTAT nuolat komunikuodavo ir siuntė procesinius dokumentus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė J. A. M. (apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025-05-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5684-558/2025 panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo ir ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo šiuos pagrindinius atskirojo skundo argumentus:
6.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, nesant CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, nepagrįstai savo iniciatyva pritaikęs ieškinio senaties terminą, nors pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktiką ją teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014)).
6.2. Teismas neatsižvelgė, kad ši byla yra dėl vartotojų teisių gynimo, kas lemia teismo pareigą būti aktyviam procese. Skundžiama nutartis prieštarauja Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, kad pagal VTAĮ 3 straipsnio 6 punktą, 20 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 28 straipsnio 1 dalį negali būti sprendžiama, jog vartotoja, nepateikusi ieškinio per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, netenka teisės kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu ginčą nagrinėti iš esmės.
6.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad VVTAT priimtas nutarimas yra tik rekomendacinio pobūdžio (VTAĮ 27 straipsnio 3 dalies 10 punktas), kad jis nėra apskundimo objektas (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis) ir pats savaime nereikalauja jokio priverstinio vykdymo, jis ginčo šalims nesukėlė jokių įpareigojimų, todėl nežymiai praleisto procesinio termino atnaujinimas, apeliantės vertinimu, negali sukelti jokių neigiamų pasekmių teisinių santykių stabilumui ar proceso šalims.
6.4. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai taikė CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas ir be pagrindo nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis šių aplinkybių: yra vartotoja, esanti akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su paslaugų teikėju ir kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas; yra senyvo amžiaus; neturi teisinio išsilavinimo, todėl iš 2025-01-31 nutarimo nesuprato, kad iki 2025-03-03 reikia kreiptis į teismą su ieškiniu; suklydusi nutarimą apskundė pačiai VVTAT, kas lėmė, kad tik 2025 m. balandžio mėnesį pradėjo ieškoti tinkamo atstovo; itin stipriai sutrumpintas terminas kreiptis į teismą dėl ieškinio nagrinėjimo iš esmės buvo praleistas vos pora mėnesių suklydus dėl ieškinio teismingumo.
6.5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vartojimo ginčuose teismai yra aktyvūs ir gina vartotojų teises, atsižvelgia į vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies poziciją, tam kad būtų apsaugotas viešasis interesas ir įprastai atnaujina dėl svarbių priežasčių praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą (atskirojo skundo 21.1-21.5 papunkčiuose nurodyta teismų praktika).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2025-05-09 nutarties, kuria teismas procesinio termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir neatnaujinęs procesinio termino, atsisakė priimti ieškinį, teistumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad VVTAT, išnagrinėjusi šalių ginčą, 2025-01-31 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmetė vartotojos J. A. M. UAB „Progressus group“ reikalavimą nutraukti modulinės jėgainės įrengimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus bei atlyginti patikrinimo akto parengimo išlaidas. Šis nutarimas ieškovei buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas viso ieškovės skundo VVTAT nagrinėjimo metu. Ieškovė ieškinį teismui dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės pateikė 2025-05-07 praleidusi VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų procesinį terminą nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškiniui bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka prašant nagrinėti ginčą iš esmės, kuris baigėsi 2025-03-03.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
10. VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Jeigu nė viena ginčo šalis per nurodytą terminą ieškinio teisme nepareiškia, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nes ieškinį atsisakė priimti savo iniciatyva pritaikęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, nors pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktiką ją teismas galėjo taikyti tik ginčo šaliai reikalaujant.
12. Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti ieškovės ieškinį priėmė ne tuo pagrindu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kuris yra materialiojo teisinio pobūdžio, bet todėl, kad ieškovė praleido VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 d. terminą, kuris yra procesinio teisinio pobūdžio. Pažymėtina tai, kad ir pati apeliantė atskirojo skundo 18 punkte nurodo, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra procedūrinis terminas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, yra procesinis terminas, kuriam yra taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, o šiame straipsnyje įtvirtinto 30 dienų termino pasibaigimas ir jo neatnaujinimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo, bet lemia teisės atlikti procesinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė perkelti iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą į teismą po to, kai jis buvo išnagrinėtas VVTAT nutarimu, pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis) (LAT 2025-07-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2025, 23 punktas).
14. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas), ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar tas asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018). Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pritaria apeliantės argumentams dėl netinkamo CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš tikrųjų nenurodė CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, kuriuo vadovaudamasis priima nutartį atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė, jog ieškinį atsisako priimti dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškovė praleido procedūrinį terminą kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti, dėl ko teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą gali ištaisyti (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad VVAT 2025-01-31 nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio, jis neturi vykdytinumo savybės, todėl nežymus termino praleidimas kreiptis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės negali būti pagrindu nesuteikti ieškovei kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės pateiktais argumentais neturi pagrindo sutikti.
17. VTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai.
18. Kasacinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl VTAĮ 20 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad VTAĮ suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui CPK nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 22² straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą (LAT 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 23 punktas). Taigi, VTAĮ įtvirtina neprivalomą alternatyvią vartotojų ginčų sprendimų tvarką.
19. VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: 1) sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus arba 3) atmesti vartotojo reikalavimus.
20. VVTAT sprendimo teisinė galia atskleista VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Jeigu nė viena ginčo šalis per nurodytą terminą ieškinio teisme nepareiškia, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).
21. Minėta, kad VVTAT 2025-01-31 nutarimu atmetė vartotojos (apeliantės) atsakovei keliamą reikalavimą – nutraukti modulinės jėgainės įrengimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus bei atlyginti patikrinimo akto parengimo išlaidas. Vartotoja (apeliantė) į teismą kreipėsi tik 2025-05-07, t. y. daugiau nei 2 mėnesius praleidusi VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, kuris pagal bylos duomenis baigėsi 2025-03-03.
22. Pažymėtina, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino praleidimas savaime nėra teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės praradimas, tačiau tokiu atveju ieškinys gali būti priimamas, tik jeigu pripažįstama, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti (CPK 75, 78 straipsniai).
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir panašiai. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (LAT 2019-05-22 nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).
24. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį kritikuoja tuo pagrindu, kad teismas be pagrindo nepripažino svarbiomis jos nurodytų priežasčių (buvimas vartotoja, senyvas amžius, teisinio išsilavinimo neturėjimas, nežymus termino praleidimas, suklydimas dėl teismingumo), kas leistų pateisinti VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė svarbių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių laiku jai kreiptis su ieškiniu į teismą (CPK 178 straipsnis).
26. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad šio termino praleidimą iš esmės lėmė atsitiktinio pobūdžio aplinkybė – sąžiningas jos suklydimas dėl skundo/ieškinio teismingumo, nes apeliantė, 2025-02-10 susipažinusi su VVTAT 2025-01-31 nutarimu, jį 2025-02-26 apskundė tiesiogiai VVTAT, o iš jos nesulaukusi jokių žinių, 2025 m. balandžio mėnesį, pradėjo ieškoti tinkamo atstovo, kuris parengtų ieškinį.
27. Termino laiku pateikti ieškinį praleidimo, priešingai nei teigia apeliantė, negali pateisinti VVTAT priimto nutarimo teisinių padarinių nesuvokimas dėl teisinio išsilavinimo ar teisinių žinių neturėjimo, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, VVTAT nutarimo procesiniai padariniai bei apskundimo terminas ir kur reikia kreiptis nesutinkant su nutarimu apeliantei buvo aiškiai išdėstyti pačiame 2025-01-31 nutarime ir VVTAT atsakyme į apeliantės 2024-04-05 pateiktą prašymą.
28. Kad apeliantė aiškiai suvokė VVTAT nutarimo procesinius padarinius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina pačios apeliantės VVTAT pateiktas 2025-02-26 raštas ,,Dėl nesutikimo su priimtu nutarimu“. Jo turinys leidžia įsitikinti, kad apeliantė tiesiogiai VVTAT 2025-01-31 nutarimo neskundė ir, kaip teigia, dėl teismingumo nesuklydo, nes ji tik įgyvendino VVTAT 2025-01-31 nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą ginčo šaliai pranešti VVTAT apie ketinimą reikšti ieškinį, ką patvirtina tokia 2025-02-26 rašte nurodyta eilutė „Informuoju Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą tarp manęs ir UAB „Progressus Group“ iš esmės“.
29. Apeliantės pateiktas argumentas, kad ji su VVTAT priimtu 2025-01-31 nutarimu susipažino tik 2025-02-10, yra vertinamas kaip nepagrįstas, nes bylos duomenys rodo, kad apie nutarimo priėmimą apeliantė tikrai turėjo sužinoti žymiai ankščiau, kadangi jis priimtas apeliantės pateikto prašymo pagrindu, o VVTAT pagal bylos duomenis nėra pažeidusi VTAĮ 27 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos sprendimą dėl ginčo esmės ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo priėmimo išsiųsti ginčo šalims.
30. Apeliantės nurodyto argumento, kad terminą ieškiniui pareikšti ji praleido dėl senyvo amžiaus, apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip savaime pakankamos priežasties šio termino praleidimui pateisinti, nes apeliantė bet kuriuo atveju savo teisę kreiptis į teismą galėjo įgyvendinti laiku per atstovą advokatą, be to, kaip matyti iš tyrimo eigos VVTAT, ji buvo pakankamai aktyvus proceso dalyvis.
31. Kaip nepagrįstas vertinamas ir apeliantės argumentas, kad ji, nesulaukusi jokio atsakymo iš VVAT, 2025 m. balandžio mėnesį pradėjo ieškoti tinkamo atstovo, kuris parengtų ieškinį siekiant jai kreiptis į teismą. Kaip matyti iš byloje pateiktos atstovavimo sutarties, ją apeliantė su advokatu sudarė 2025-03-03, o ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2025-05-07, t. y. daugiau nei du mėnesius viršijusi VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą. Daugiau nei dviem mėnesiais praleistas procedūrinis terminas laikytinas praleistu žymiai ir vien dėl šios priežasties toks ilgas delsimas kreiptis į teismą negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu elgesiu, net jei apeliantė ir yra vartotoja.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualią VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies teisės normą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nenurodė procesinės teisės normos, kuria remiasi priimdamas tokį sprendimą. Šį trūkumą ištaiso apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovės ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi daroma išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025-05-09 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.