- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2-1444-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00598-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3186-565/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“ dėl turto nuosavybės nustatymo, reikalavimo teisių nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo antstolis L. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „BELOR“ 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:
1.1 Nustatyti, jog: 1) turtas, ieškinio pateikimo metu esantis UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant, tačiau neapsiribojant 1 062 tonomis trąšų (esančių greta UAB „Arvi fertis“ teritorijos esančio sklypo teritorijoje stovinčiuose 18 vagonų, t.y., Nr. 63905376, 60975125, 63745210, 63376842, 61613451, 65737512, 60998523, 65893901, 61002580, 60653920, 62133251, 61647608, 61110581, 62466388, 61111415, 60811338, 61092169, 63740278), 354 tonomis trąšų (esančių UAB „Arvi fertis“ teritorijoje pakrautuose 6 vagonuose (Nr. 62664867, 61217683, 64961105, 62868062, 63376982, 64469331), 1 988,50 tonomis trąšų (esančių gamyklos teritorijoje), taip pat 3 447,204 tonų bei 24 503 vienetų žaliavų (įvežtų į teritoriją 2019 m. sausio 29 d. – 2019 m. vasario 15 d.), išskyrus antstolio L. L. 2019 m. vasario 8 d. patvarkyme Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo nurodytą turtą, jeigu jis faktiškai yra skolininko teritorijoje; 2) turtas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto metu, įskaitant, bet neapsiribojant 3 518,50 tonų trąšų, 354,56 tonų žaliavų, 50 557,00 vnt. / m2 / l /kg kito turto (neva priklausiusio UAB „Agrofertis“), taip pat 5 089,00 tonų trąšų, 2 061,48 tonų žaliavų, 7 172,76 vnt. / m2 / l / kg kito turto (neva priklausiusio UAB „UHB AGRO“); 3) turtas, kurį UAB „Agrofertis“ išvežė iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos, įskaitant, bet neapsiribojant 4 087 tonomis trąšų (išvežtų vykdant antstolio patvarkymus), bei 708 tonomis trąšų (išvežtų nesankcionuotai); 4) turtas, kurį atsakovas UAB „UHB AGRO“ išvežė iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos - 216 tonų trąšų (išvežtų vykdant antstolio patvarkymus) ir 1 872 tonos trąšų (išvežtų nesankcionuotai) priklauso skolininkui UAB „Arvi fertis“.
1.1. Jeigu būtų nustatyta, jog ginčo turto nuosavybė priklauso ne UAB „Arvi fertis“:
1.1.1. Nustatyti UAB „Arvi fertis“ turimų reikalavimo teisių į UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ dydį (tiek susijusį su ginčo turtu, tiek nesusijusį); UAB „Arvi fertis“ naudai iš UAB „UHB Agro“ priteisti skolą, atitinkančią nustatytą reikalavimo teisę (iki patikslinimo nustatytiną 538 061,09 Eur) ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. UAB „Arvi fertis“ naudai iš UAB „Agrofertis“ priteisti sumą, atitinkančią nustatytą reikalavimo teisę (iki patikslinimo nustatytiną 665 503,69 Eur) ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1.2. Pripažinti negaliojančiu UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 16 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2018 m. lapkričio 30 d. NPK Trąšų užsakomosios gamybos sutarties ir nustatant reikalavimo dydį taikyti 2018 m. lapkričio 30 d., RUAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartyje Nr. 020/2018/KOM nurodytą kainą, nebent pastaroji būtų mažesnė už nustatytą rinkos kainą, tuomet taikyti rinkos kainą.
1.1.3. Taip pat pripažinti negaliojančia UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarytą Neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM bei veikiant pagal šią sutartį sudarytus priėmimo-perdavimo aktus ta apimtimi, kuria nustatyta, jog sandoris yra neatlygintinas. Taikyti restituciją ir UAB „Arvi fertis“ iš UAB „UHB AGRO“ priteisti sumą, atitinkančią šių paslaugų vertę rinkoje, kuri bus nustatyta ekspertizės metu.
1.1.4. Pripažinti negaliojančia UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. birželio 6 d. sudarytą Neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM bei veikiant pagal šią sutartį sudarytus priėmimo-perdavimo aktus ta apimtimi, kuria nustatyta, jog sandoris yra neatlygintinas. Taikyti restituciją ir UAB „Arvi fertis“ iš UAB „Agrofertis“ priteisti sumą, atitinkančią šių paslaugų vertę rinkoje, kuri bus nustatyta ekspertizės metu.
1.1.5. Pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais UAB „UHB AGRO“ perleido 3 763 tonų trąšų UAB „Agrofertis“, kaip nurodyta 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ Prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą, t. y.:
1. 2019 m. sausio 30 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (1 290 t.);
2. 2019 m. vasario 6 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (551,5 t. ir 413 t.);
3. 2019 m. vasario 6 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (408,5 t.);
4. 2019 m. vasario 6 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (600 t.);
5. 2019 m. vasario 14 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (300 t.);
6. 2019 m. vasario 14 d. Prekių perdavimo-priėmimo aktas (200 t.);
7. 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007589, už 1 290 t;
8. 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007638, už 551,5 t. ir 413 t.,
9. 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007630, už 408,5 t.
10. 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007662, už 600 t.
11. 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007663, už 300 t.
12. 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGR 0007666, už 200 t.
1.1.6. Mokėjimo nurodymai 850 000 Eur sumai: 2019 m. vasario 15 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1583; 2019 m. vasario 14 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1581; 2019 m. vasario 13 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1575; 2019 m. vasario 8 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1566; 2019 m. vasario 6 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1550; 2019 m. vasario 5 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1538; 2019 m. vasario 4 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1534; 2019 m. vasario 4 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1535.
1.1.7. Taip pat sandorius, kuriais UAB „UHB AGRO“ perleido UAB „Agrofertis“ trąšų, iš 4 703 tonų, nurodytų 2019 m. balandžio 8 d. UAB „UHB AGRO“ Prašyme dėl antstolio dalyvavimo išvežant UAB „UHB AGRO“ turtą iš teritorijos, tačiau nenurodytų 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ Prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą.
1.1.8. Taikyti restituciją – įpareigoti šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios pagal sandorius, t.y., įpareigoti UAB „UHB AGRO“ grąžinti UAB „Agrofertis“ sumą, gautą už perduotas trąšas, įskaitant, bet neapsiribojant 850 000 Eur, bei UAB „Agrofertis“ grąžinti UAB „UHB AGRO“ arba UAB „Arvi fertis“, jeigu būtų nustatyta, jog perleistas UAB „Arvi fertis“ turtas, perleistą turtą – 3 763 tonų trąšų bei kitas trąšas, kurios nurodytos 2019 m. balandžio 8 d. UAB „UHB AGRO“ Prašyme dėl antstolio dalyvavimo išvežant UAB „UHB AGRO“ turtą iš teritorijos, tačiau nenurodytos 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančio turto (trąšų bei žaliavų) areštą, įskaitant, tačiau neapsiribojant 354 tonomis trąšų (esančių UAB „Arvi fertis“ teritorijoje pakrautuose 6 vagonuose (Nr. 62664867, 61217683, 64961105, 62868062, 63376982, 64469331), 1988,50 tonomis trąšų (esančių gamyklos teritorijoje), taip pat 3 447, 204 tonų bei 24 503 vienetų žaliavų (įvežtų į teritoriją 2019 m. sausio 29 d. – 2019 m. vasario 15 d.), taip pat 1 062 tonas trąšų (esančių greta UAB „Arvi fertis“ teritorijos esančio sklypo teritorijoje stovinčiuose 18 vagonų – Nr. 63905376, 60975125, 63745210, 63376842, 61613451, 65737512, 60998523, 65893901, 61002580, 60653920, 62133251, 61647608, 61110581, 62466388, 61111415, 60811338, 61092169, 63740278), iki kol bus galutiniu teismo sprendimu nustatyta šio turto nuosavybė, turto saugotoju paskiriant UAB „BELOR“, įpareigojant ieškovo pasirinktą antstolį detalizuoti areštuoto turto sudėtį. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su ieškinyje suformuluotu reikalavimu, todėl tik pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės UAB ,,BELOR“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktais prašymais prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), esančio turto (aprašyto ir užplombuoto pagal 2019 m. birželio 4 d. antstolio L. L. protokolą Nr. S-187-19-3061, kuriuo buvo išskirtas vykdomojoje byloje areštuotas turtas) areštą, įskaitant, tačiau neapsiribojant 354 tonomis trąšų (esančių UAB „Arvi fertis“ teritorijoje pakrautuose 6 vagonuose (Nr. 62664867, 61217683, 64961105, 62868062, 63376982, 64469331), 1 988,50 tonomis trąšų (esančių gamyklos teritorijoje), taip pat 3 447, 204 tonų bei 24 503 vienetų žaliavų (įvežtų į teritoriją 2019 m. sausio 29 d. – 2019 m. vasario 15 d.), taip pat 1 062 tonas trąšų (esančių greta UAB „Arvi fertis“ teritorijos esančio sklypo teritorijoje stovinčiuose 18 vagonų – Nr. 63905376, 60975125, 63745210, 63376842, 61613451, 65737512, 60998523, 65893901, 61002580, 60653920, 62133251, 61647608, 61110581, 62466388, 61111415, 60811338, 61092169, 63740278) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių numatant, kad nėra areštuojamas tas 2019-06-04 antstolio L. L. protokole Nr. S-187-19-3061 nurodytas turtas, kuris bus nurodytas UAB „Arvi fertis“ bankroto administratoriaus pateiktame perimamo UAB „Arvi fertis“ turto balanse, įpareigojant pastarąjį neareštuotą turtą perduoti UAB „Arvi fertis“ bankroto administratoriui tą asmenį, kuris bus paskirtas areštuoto turto saugotoju; areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti ieškovą UAB „Belor“; pavesti ieškovo UAB „Belor“ pasirinktam antstoliui sudaryti areštuoto turto sąrašą ir specifikacijas; 2) sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-6764-880/2019.
5. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Arvi fertis“, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės UAB „BELOR“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019 UAB ,,Arvi fertis“ iškelta bankroto byla bei UAB ,,Arvi fertis“ turtui uždėtas areštas, taigi UAB ,,Arvi fertis“ turimo turto apimtis nesumažės, o finansinės galimybės neblogės (bus išsaugotas status quo), todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje pakartotinai taikyti UAB ,,BELOR“ prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo UAB ,,Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje esančio turto (trąšų bei žaliavų) arešto.
8. Teismas vertino, kad BUAB ,,Arvi fertis“ bankroto administratorius, įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB ,,Arvi fertis“ bankroto bylą, vykdo ĮBĮ jam nustatytas pareigas, perima bankrutuojančios įmonės turtą, atlieka turto inventorizaciją, todėl nėra pagrindo teigti, jog bankrutuojančios įmonės turtas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, lieka neapsaugotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė UAB „BELOR“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė taip pat pateikė naujų rašytinių įrodymų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog UAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduotas visas turtas, saugotas UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, nes bankrutuojanti įmonė viso turto nėra įtraukusi į savo apskaitą, taigi bankroto administratoriui už turto praradimą civilinė atsakomybė negalėtų kilti, nesant jokių civilinės atsakomybės sąlygų.
9.2. Teismas nevertino, koks būtent turtas priklauso BUAB „Arvi fertis“, taip pat neatsižvelgė, jog ginčo turtą UAB „UHB AGRO“ išsiveža kaip nuosavą, o ieškinio tenkinimo atveju pripažinus, kad ginčo turtas priklausė bankrutuojančiam asmeniui, šis ginčo turtas būtų įtrauktas į bendrą skolininko turto masę, taigi, skolininko turto bendroje masėje padidėjus turto, visų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės padidėtų. Aplinkybė, kad BUAB „Arvi fertis“ turi hipotekos kreditorių (UAB „UHB AGRO“) nereiškia, jog hipotekos kreditorius turi teisę išvežti bet kurį įkaito davėjo turtą, esantį jo teritorijoje.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „UHB AGRO“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovė taip pat pateikė naujų rašytinių įrodymų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant bankrutuojančio skolininko turtą pažeistų kitų BUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, imperatyvias ĮBĮ nuostatas ir aktualią teismų praktiką. BUAB „Arvi fertis“ šiuo metu neturi galimybės disponuoti jam priklausančiu turtu ir turtą išvaistyti, nes tokį turtą valdo ir administruoja bankroto administratorius.
10.2. BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje Nr. B2-2846-340/2019 UAB „Belor“ pareiškė, kad visiškai sutinka su BUAB „Arvi fertis“ balanso duomenimis ir teismo išvada, kad BUAB „Arvi fertis“ atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bendrai sudaro 847 982 Eur sumą.
10.3. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų UAB „UHB AGRO“ nuosavybės teises į turtą, esantį UAB „Arvi fertis“ teritorijoje. Išieškojimas gali vykti tik iš skolininko, kuris yra nurodytas Turto areštų registre, turto, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „UHB AGRO“ priklausantis turtas yra perleistas UAB „Arvi fertis“.
10.4. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad UAB „UHB AGRO“ neturi nuosavybės teisės į jokias trąšas ir žaliavas esančias UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, priešingai UAB „UHB AGRO“ turi visus nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus į UAB „UHB AGRO“ turtą (žaliavas ir trąšas), kuris nėra perleistas UAB „Arvi fertis“, kuri tik UAB „UHB AGRO“ užsakymu atlieka trąšų gamybos ir pagamintos produkcijos sandėliavimo paslaugas.
11. Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat pateikė naujų rašytinių įrodymų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. BUAB „Arvi fertis“ visą turtą perdavus ir bankroto administratoriui jį priėmus, įmonės turtas liko apsaugotas.
11.2. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovei neidentifikavus turto, taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų deklaratyvaus pobūdžio. Įmonei iškėlus bankroto bylą, ji toliau tęsia komercinę veiklą ir areštuojamo turto identifikavimas nurodant vagonų numerius nėra pakankamas dėl jų nuolatinio judėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakartotinai netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovėms būtinybę bei atsakovių nesąžiningumą. Atsakovė UAB „UHB ARGO“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kuriais ginčijamas laikinųjų apsaugos priemonių vienos iš taikymo sąlygų egzistavimas.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu bei atsakovių sąžiningumo vertinimu, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius ieškovo reikalavimo tikėtino pagrįstumo sąlygą ir kartu aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti realią riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
17. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartotinai atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš šių sąlygų – grėsmė galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė UAB ,,BELOR“ atskirajame skunde grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo motyvuojamas ir toks jos prašymas, t. y. su atsakovių nesąžiningais veiksmais, atsakovei UAB „UHB AGRO“ realizuojant atsakovės BUAB „Arvi fertis“ turtą, t. y. nevykdant anksčiau kitose bylose jau pritaikytas joms tokio pobūdžio priemones.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB „Arvi fertis“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2846-340/2019, buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius A. V.. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. 2019 m. liepos 25 d. nutartimi bankroto byloje BUAB „Arvi fertis“ buvo panaikinti visi taikyti areštai. Pagal suformuotą teismų praktiką įmonei iškėlus bankroto bylą ši neturi galimybės laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, atitinkamai, ir turtą / pinigines lėšas iššvaistyti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtui po bankroto bylos iškėlimo praranda reikalavimą užtikrinančią paskirtį ir nėra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-755/2014; 2014-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197/2014).
19. Pažymėtina, kad toks aiškinimas nulemtas ir specialaus teisės akto nuostatų bei jame įtvirtinto bankroto administratoriaus vaidmens – šis gina visų kreditorių teises ir negali išskirti kurio nors vieno kreditoriaus teisės į jo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, nes tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumo bankroto procese principą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šio įstatymo nustatyta tvarka bankrutuojančios įmonės turtą bei pinigines lėšas valdo, naudoja ir juo disponuoja būtent administratorius, o šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Vadinasi, nei vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo negali perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, nei nustatyta šiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Apeliantė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės BUAB ,,Arvi fertis“ galimą turto švaistymą, netinkamą paskirto bankroto administratoriaus pareigų atlikimą, neteikia. Todėl jos argumentai, susiję su atsakovės BUAB „Arvi fertis“ turto mažinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
20. Asmens turto areštas, kuris taikomas iki teisme kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nėra skirtas nei skolininko turto paieškai, nei šio turto sukaupimui, kad vėliau iš šio turto (ar šio turto sąskaita) būtų galima iš karto atsiskaityti su tokius suvaržymus prašiusiu taikyti kreditoriumi. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje, taikant laikinąsias apsaugos priemones kaip garantiją, kad teismo sprendimas bus įvykdytas, nėra reikalavimo, kad teismo sprendimas privalo būti įvykdytas iš karto. Vykdymo procedūros yra reglamentuotos įstatymu, o kreditorius neturi teisės reikalauti kitokios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos, nei nustatyta įstatyme.
21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3186-565-370/2019 pripažino, kad apeliantės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau sprendė, kad apeliantė neįrodė antrosios sąlygos – grėsmės palankaus sprendimo įvykdymui. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji ir nagrinėjamu atveju nekvestionuojama sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju apeliantė). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
23. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nustato skirtingo dydžio ir pobūdžio ribojimus, t. y. apriboja visas arba tik dalį daiktinių teisių į areštuojamą daiktą, esančių nuosavybės teisės sudėtinėmis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis). Kadangi kiekviena iš šių daiktinių teisių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – savo turiniu yra skirtingo pobūdžio, kiekvienos iš šių daiktinių teisių laikinas apribojimas sukelia skirtingo pobūdžio suvaržymus daikto savininkui ar tam asmeniui, kuris laiko save (pagrįstai ar nepagrįstai yra ginčo iš esmės išnagrinėjimo klausimas) daikto savininku.
24. Valdymo teisės apribojimas suponuoja teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį ir ūkinį poveikį, priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Turto naudojimo teisės apribojimas suponuoja teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti, t. y. teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Disponavimo teisės apribojimas sukuria teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinį laikiną apribojimą, kitaip tariant teisės pakeisti turto teisinį likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims neatlygintinai (panaudai), nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
25. Pasisakant dėl tokių apeliantės argumentų, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ir tai, kad kitose civilinėse bylose atsakovių atžvilgiu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio institutas, o kitose bylose teismo (ar kitų institucijų) priimtos teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galios. Todėl ir šie apeliantės teiginiai patys savaime nelemia išvados apie apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar atsakovių nesąžiningumą.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus. Todėl net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018).
27. Taigi, nors nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia nutartimi jau buvo konstatuota, kad poreikis apeliantės prašomomis taikyti priemonėmis užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jeigu jis būtų priimtas apeliantės naudai, neegzistuoja, tokios teismų išvados galėtų būti paneigtos, jeigu asmuo, suinteresuotas tokių priemonių taikymu (apeliantė), pateiktų naujų, pirmiau teismų neanalizuotų duomenų bei aplinkybių, kurios, be kita ko, būtų tiesiogiai susijusios su prašomais nustatyti atsakovėms draudimais bei ribojimais (sąsajumo principas).
28. Apeliantė, patikslintame ieškinyje dar kartą suformuluodama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės prašė imtis tų pačių prevencinių veiksmų, dėl kurių taikymo ji kreipėsi į teismą ir pirminiu ieškiniu. Dar daugiau, savo prašymą grindė ir tais pačiais, anksčiau teismų analizuotais ir įvertintais, argumentais, t. y. ieškinio preliminariu pagrįstumu ir grėsme, kad sprendimas gali likti neįvykdytas, grėsmę siedama išimtinai su galimu atsakovės BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančio turto išvaistymu, tačiau nepateikiant jokių naujų įrodymų, kurie individualizuotų turtą. Nors visų lyginamų prašymų formuluotės ir nėra visiškai identiškos, apeliantei bet kuriuo atveju teko pareiga pagrįsti aplinkybių naujumą bei jų svarbą ir įtaką, siekiant kitokio procesinio rezultato dėl jos paduoto pakartotinio prašymo.
29. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BUAB ,,Arvi fertis“ bankroto administratorius, įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB ,,Arvi fertis“ bankroto bylą, vykdo ĮBĮ jam nustatytas pareigas, perima bankrutuojančios įmonės turtą, atlieka turto inventorizaciją ir bankrutuojančios įmonės turtas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, yra apsaugotas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje padarytos išvados, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nėra nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas šioje bylos proceso stadijoje nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas priėmus galutinį sprendimą byloje, nes už tarpinių procesinių skundų ar atsiliepimų į juos padavimą bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.