Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, dalyvaujant atsakovui A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“, ieškinį atsakovui A. U., trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjama ieškovės atstovui ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad 2008-05-14 pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „Hansa Lizingas“) ir A. U. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė kreditą automobiliui įsigyti, kurio vertė, sutarties sudarymo metu 26 065,80 Eur. Nurodytą daikto kainą atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti ieškovui iki 2013-05-30, kas mėnesį mokėdamas pagal patvirtintą grafiką. Nustatyta, jog iš viso atsakovas turėjo grąžinti pradiniam kreditoriui 30 498,66 Eur. Atsakovas sumokėjo lizingo bendrovei pirminę įmoką – 5 792,40 Eur ir pagal sudarytą įmokų grafiką turėjo kas mėnesį periodinėmis įmokomis nuo 2008-05-14 iki 2013-05-30 mokėti po 406,23 Eur. Bylos duomenimis, atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas nevykdė pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų mokėti ieškovei mėnesines įmokas nustatytais terminais, todėl UAB „Swedbank lizingas“ 2008-10-13 pranešimu Nr. 01-30-3194 nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti lizingo sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. 2010-05-27 UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Gelvora“ sudarius Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį reikalavimo teisė į atsakovą A. U. dėl 9045,19 Eur skolos perėjo naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“.

Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad sutartis gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis tada, kai ji atitinka ne tik tokiai sutarčių rūšiai, bet ir bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012).

LR CK 6.107 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinant tai, jog atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaręs vartojimo sutartį, laikytina, jog tarp šalių – ieškovės ir atsakovo susidarę prievoliniai teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip vartojimo, kadangi reikalavimo teisė į atsakovą ieškovas įgijo iš neįvykdytos vartojimo sutarties (CK 6.1 – 6.4, 6.107 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Pradinis kreditorius tinkamai vykdė savo pareigą – suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino ir sutartis buvo nutraukta, po ko, susidariusi skola 2010-05-27 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo perleista ieškovei.

Bylos duomenimis, atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas ne kartą gavo ieškovės siųstus raginimus sumokėti susidariusią skolą. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad jis į UAB „Gelvora“ pranešimus nekreipė dėmesio, kadangi nemanė, jog jie yra rimti ir, kad ši bendrovė gali turėti kokią nors teisę reikalauti iš jo skolų. Atsakovas taip pat nurodė, jog jam nebuvo pranešta apie tai, kad UAB „Swedbank lizingas“ perleido skolą UAB „Gelvora“, o be to, jis manė, kad, kadangi automobilis buvo iš jo paimtas, jis nebeliko skolingas lizingo bendrovei.

Iš UAB „Swedbank lizingas“ pateiktų duomenų matyti, kad 2009-07-21 Pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ informavo atsakovą A. U. apie lizingo sutarties nutraukimą ir pasiūlė įsigyti turtą už jo nustatytą likutinę vertę. Matyti, jog Pasiūlymas buvo išsiųstas atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes neįvykdė įsipareigojimų (praleido iš sutarties kilusius prievolių įvykdymo terminus) ir tai yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Duomenų, kad 9045,19 Eur skola būtų pirminiam kreditoriui, ar jo teisių perėmėjai – ieškovei sumokėta byloje nėra, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9045,19 Eur skolą, tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 7,5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo 2010-05-27 iki 2016-03-14, - 3932,77 Eur ir 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo 2010-05-27 iki 2016-03-14 – 2621,85 Eur, t.y., už daugiau nei už penkerius metus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Atsižvelgiant į bylos specifiką ir į laikotarpio, kuriuo buvo skaičiuojamos palūkanos trukmę, teismas daro išvadą, kad šioje byloje reikalavimui priteisti palūkanas taikytina ieškinio senatis. Reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalis). Iš ieškovės pateiktos palūkanų paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas už 2087 dienas, t.y. už laikotarpį nuo 2010-05-27 iki 2016-03-14, ieškinys teismui pateiktas 2016-03-15, todėl palūkanos iš atsakovo skaičiuotinos už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo, t.y. už 1825 dienas (365 d. x 5 m.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo susidarė 3439,05 Eur (1825x3932,77/2087) mokėjimo/pelno palūkanų ir 2292,70 Eur (1825x2621,85/2087), kompensacinių palūkanų, tokiu būdu, bendrą palūkanų sumą sudaro 5731,75 Eur (3439,05 Eur +2292,70 Eur).

Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Vertintina tai, kad ieškinys kildinamas iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungdamas prie jo parengtų standartinių sutarčių sąlygų ir turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis. Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta tik netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

Šiuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančiu teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam atsakovui buvo skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl pelno/mokėjimo palūkanų dydžio – 7,5 proc. (Lizingo sutarties specialiosios sąlygos), kurios skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos. Teismas ieškovės reikalavimui priteisti kompensacines ir pelno palūkanas taiko ieškinio senatį, todėl priteistina palūkanų suma sudarytų 5731,75 Eur (3439,05 Eur +2292,70 Eur).

Sprendžiant dėl šios rūšies, t. y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Pažymėtina, kad Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė 2010-07-08 pranešimu pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą, tačiau, kaip nurodo ieškovė, ieškovės bandymai susigrąžinti įsiskolinimą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad prievolė mokėti palūkanas atsirado iš sutartinių teisinių santykių, kurių viena šalis yra privatus verslo subjektas, turintis patirtį verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas, o kita šalis – vartotojas, be to, ir į ieškovei perleistos skolos dydį, nes ieškovės prašomos priteisti palūkanos sudarytų daugiau nei 50 procentų pagrindinės skolos.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti kompensacinių ir pelno palūkanų suma laikytina neatitinkančia silpnesniosios sandorio šalies - vartotojo interesų, yra nesąžininga ir neprotingai didelė, tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, neproporcingai apsunkintų jo padėtį, todėl iš atsakovo priteistina bendra tiek kompensacinių, tiek ir pelno palūkanų suma mažintina iki 2500,00 Eur (CK 1.126 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. AC-37-1 „Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo“) (CPK 177 str., 185 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-03-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.). Be to, Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl pelno/mokėjimo palūkanų dydžio – 7,5 proc. (Lizingo sutarties specialiosios sąlygos), kurios skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas laiko, kad buvo patenkinti 74 procentai ieškovės pareikštų reikalavimų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė sumokėjo 351 Eur žyminio mokesčio. Taigi ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 259,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. U. 9045,19 Eur skolą, 2500,00 Eur palūkanų (kompensacinių ir pelno), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11545,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,5 procentų dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (9045,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Gelvora“ naudai.

Priteisti iš atsakovo 259,74 Eur žyminio mokesčio ieškovės UAB „Gelvora“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.