Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tinkamai netyrė pareiškėjo pranešimo dėl paauglių girtavimo, nepradėjo administracinės teisenos dėl melagingo tarnybų iškvietimo, taip pat, kad pareiškėjui pateikė netinkamos formos ir turinio atsakymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. Al7-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330- 2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų - veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007- 05-1 7 nutartis administracinėje byloje Nr. Al 7-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių Įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nereagavo į pareiškėjo pranešimą apie paauglių girtavimą.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą ją padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

Byloje nustatyta, kad 2023-08-15 apie 19.30 val. pareiškėjas S. K. bendruoju pagalbos numeriu 112 pranešė, kad jo nepilnametė dukra A. K., laikinai gyvenanti pas globėją, adresu (duomenys neskelbtini), galimai girtauja su kitais asmenimis. Pareiškėjas neneigia to, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai į jo pranešimą bendruoju pagalbos numeriu apie paauglių girtavimą reagavo ir nurodytu adresu nuvyko. Pareiškėjas savo 2023-11-20 prašyme ..Dėl informacijos pateikimo“ pažymėjo, kad į jo dukros A. K. laikinosios globėjos namus nuvykę pareigūnai pareiškėjo dukters ieškojo, tačiau nerado (b. 1. 3).

Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neatliko savo pareigų, nereagavo į pareiškėjo pranešimą apie paauglių girtavimą, nes kaip minėta, pats pareiškėjas neneigia to, kad policijos pareigūnai į pranešimą reagavo, į įvykio vielą nuvyko, tačiau girtaujančių paauglių nurodytu adresu nerado. Aplinkybė, kad pareigūnai pagal pareiškėjo asmeninį prašymą surasti paauglius nevyko antrą kartą, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovės atsakovo (pareigūnų) veiksnius. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kitus pareiškėjo pranešimus policijai dėl girtaujančių paauglių 2023-08-15 vakarą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovės atstovas veikė netinkamai, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023-11-20 pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą, prašydamas nustatyti skambinusiojo asmens tapatybę ir skirti jam baudą ir /ar taikyti kitą atsakomybę. Pareiškėjas tokį prašymą pateikė dėl to, kad 2023-08-15 bendruoju pagalbos tarnybos telefonu buvo gautas pranešimas apie neva pareiškėjo vartotą smurtą prieš buvusią sutuoktinę, kuris nepasitvirtino. Atsakovės atstovas 2023- 11-21 raštu Nr. 52-S-3697 „Atsakymas i pareiškimą“ informavo pareiškėją, kad 2024-08-15 pareiškėjo pranešimas dėl A. K. girtuokliavimo buvo išnagrinėtas ir priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio tarnybų iškvietimo nenustačius administracinio nusižengimo požymių (b. 1. 3, 13).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. II-54-445/2024 pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2023-11-21 sprendimo Nr.52-S-3697, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2023-03-25 nutartimi grąžino medžiagą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti. Teismas pažymėjo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2023-11-21 atsakymas į S. K. pareiškimą nei savo forma, nei jame nurodyta jo apskundimo tvarka, įvertinus tai kartu su tuo, jog Institucijai pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą priskirta atlikti 493 straipsnyje numatytų administracinio nusižengimo tyrimą bei surašyti protokolus, negali būti prilyginamas motyvuotam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Toks nutarimas turi būti nedviprasmis, o aiškus ne tik pareiškėjui, kitiems suinteresuotiems asmenims, bet ir teismams, kitoms institucijoms. Teismas pažymėjo, kad kilus neaiškumų dėl pareiškėjo siekio (ar, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teiseną, ar kad tik jai būtų pateikta Institucijos žinoma informacija), Institucijos pareigūnai turėjo ir netgi privalėjo išsiaiškinti reikšmingas įvykio aplinkybes, tačiau to iš esmės nepadarė. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024-03-25 nutartis įsiteisėjo 2024-04-15.

Nagrinėjamu atveju, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmus netinkamai išnagrinėjus pareiškėjo 2023-11-20 pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis, ko pasėkoje pareiškėjas buvo suklaidintas dėl tokio sprendimo esmės ir apskundimo tvarkos ir dėl to jis kreipėsi tiek į Regionų administracinį tesimą, tiek į Alytaus apylinkės teismą dėl atsakovo 2023-11-21 sprendimo panaikinimo (b. 1. 16-17, 30-34, 1 15- 118). Teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų ir išgyvenimų dėl to, kad atsakovas, netinkamai vykdė administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, priėmė netinkamos formos sprendimą ir jame nurodė neteisingą sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad administracinio nusižengimo teiseną jo sūnaus A. K. atžvilgiu pagal pareiškėjo pareiškimą buvo nepagrįstai nepradėta. Pažymėjo, kad jis pareigūnų prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl melagingo tarnybų iškvietimo ir, nors pareigūnai patys pripažino, kad jų iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo tyčinis ir melagingas, administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo sūnaus A. K. atžvilgiu nebuvo pradėta.

Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teiseną taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikus padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo los pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalis). Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 608 straipsnio 6 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad telefoninis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus aps. VPK Varėnos rajono policijos komisariate per Bendrąjį pagalbos centrą buvo gautas 2023-08-15 19:38 val., įvykis užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre. Pranešėjas nurodė, kad namuose buvęs vyras S. K. muša žmoną. Į įvykio vietą išsiųsti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnai R. K. ir E. P. (b. 1. 103). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtino.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pagrindų pradėti administracinių nusižengimų teiseną nenustatyta, reagavimas į gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje baigtas.

Kaip buvo minėta, pareiškėjas 2023-11-20 pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatą, prašydamas nustatyti skambinusiojo asmens tapatybę ir skirti jam baudą ir /ar taikyti kitą atsakomybę. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas 2023-11-21 raštu Nr. 52-S- 3697 atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalis. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024-03-25 nutartimi grąžino medžiagą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2024-05-21 protokolo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_P-569-2024 matyti, kad A. K. pripažino, jog be jokio pagrindo, neįsitikinęs iškvietė tarnybas ir pasielgė negerai. Su pažeidimu A. K. sutiko, dėl jo gailėjosi. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2024-04-09 nutarimu S. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Nutarime pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo policiją iškvietė melagingai, žinant, kad policijos pagalba nereikalinga (b. i. 125).

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu buvo pradėta vykdyti tik po to, kai Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024-03-25 nutartimi grąžino medžiagą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti, leidžia daryti išvadą apie tai, kad policijos pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, atsakovo atstovui priskirta atlikti 493 straipsnyje numatytų administracinio nusižengimo tyrimą bei surašyti protokolus. Atitinkamai, gavus informaciją apie melagingą pareigūnų iškvietimą bei pareiškėjo prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, atsakovo atstovas turėjo nustatyta tvarka inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą nutarimą. Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu buvo vykdoma tik po to, kai Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024-03-25 nutartimi pareiškėjo S. K. skundą patenkino iš dalies ir grąžino medžiagą policijos komisariatui procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti. Teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų ir išgyvenimų, nes turėjo kreiptis į teismą dėl nepagrįsto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2023-11-21 atsakymo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos inicijavimo.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinę depresiją. Pažymėjo, kad 2023-08-15 buvo šventinė diena (Žolinės), todėl kaimynai buvo namuose ir matė pas pareiškėją atvykusius pareigūnus bei greitosios pagalbos automobilį. Dėl atvykusių tarnybų pareiškėjas patyrė nepatogumus ir gėdos jausmą prieš kaimynus. Atvykę pareigūnai pareiškėjui tikrino blaivumą, dėl to jis patyrė pažeminimą. Be to, pareiškėjas turėjo prašyti pagalbos surašyti skundus teismams, pats dalyvavo teismo posėdžiuose. Padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 2000 Eur.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl to, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nepradėjo administracinės teisenos dėl melagingo tarnybų iškvietimo, S. K. nukentėjusiuoju pripažino tik po to, kai šis savo teises apgynė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose, be to pareiškėjui pateikė netinkamos formos ir turinio atsakymą. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes, pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmų, teismas vertina 300 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta - 300 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.