Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose gautas ieškovės J. M. prašymas atsakovui G. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, kuriuo ji prašo:

sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti laikiną išlaikymą iš G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti periodines išmokas po 200 eurų kas mėnesį;

sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti laikiną išlaikymą iš G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti periodines išmokas po 200 eurų kas mėnesį;

nepilnamečių vaikų: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja skirti J. M..

Įpareigoti G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) leisti naudotis J. M. ir nepilnamečiams vaikams, turtu - butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje ar atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atsižvelgiant į ieškovės prastą turtinę padėtį.

Su atsakovu kilus konfliktui dėl tarpusavio santykių ir atsakovui pranešus, kad ieškovė nutrauks santuoką, 2017-12-15 ieškovei teko išsikraustyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais ir laikinai išsinuomoti kitą būstą. Butas priklauso abiems sutuoktiniams. Per tą laiką atsakovas visiškai nusišalino nuo šeimos išlaikymo, nepadeda išlaikyti vaikų. Ieškovė prašė leisti įeiti į namus, ten gyventi, tačiau atsakovas G. M. atsisako duoti buto raktus, dėl ko negali su vaikais gyventi ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

CPK 147 str. 3 d. numato, kad teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Tokios nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.65 str.2 d. 2 p.

Tai, kad ieškovė ir atsakovas yra vaikų E. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, patvirtina vaikų gimimo liudijimo duomenys, t.y. įrašai apie tėvus.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ( CK 3.194 str. 1 d.).

Pagal šiuo metu pateiktus įrodymus nustatyta, jog motina (ieškovė), su kuria nuolatos gyvena nepilnamečiai vaikai, gauna apie 380 eurų mėnesines pajamas (darbo užmokestį), o duomenų apie atsakovo teikiamą išlaikymą vaikams nėra pateikta.

CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal ieškovės nurodomas aplinkybes atsakovo gaunamos pajamos yra ne mažesnės, kaip 1500 Eur. Bent minimaliai tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius, šiuo metu, iš atsakovo priteistinos periodinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 100 eurų kas mėnesį nuo prašymo padavimo teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki sprendimo įsiteisėjimo byloje, jeigu bus pareikštas ieškinys. Išlaikymo dydis, nustatytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, neįtakoja išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, priimant sprendimą byloje, užbaigus bylos nagrinėjimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui A. M. pripažintas lengvas neįgalumas.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Dėl vaiko teisės į būstą užtikrinimo

Ieškovė nurodo, kad kartui su atsakovu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo registro duomenys. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neduoda raktų nuo buto ir neleidžia ten gyventi ieškovei su nepilnamečiais vaikais.

Pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant gyvenamosios vietos užtikrinimą, turi tėvai (CK 3.192 str.) Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.1 d. numato, kad Vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato, saugo ir gina šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Nors teisės aktai nenumato, kad nepilnametis vaikas privalo gyventi jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, leidžia teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad tinkamiausias ir priimtiniausias būdas yra ieškovei ir nepilnamečiams vaikams gyventi sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklausančiame bute. Šiuo atveju dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, nėra pagrindo analizuoti ir spręsti, kai vaikų teisė į būstą gali būti užtikrinta kitokiu būdu (pvz., išsinuomuojant būstą).

CK 3.156 str. 2 d. numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Padavus ieškinį ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais ( CK 3.174 str.2 d.).Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui A. M. pripažintas lengvas neįgalumas.

Dėl žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio dydžio užstato.

CPK 80 str.5 d. numato, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

CK 3.65 str.2 d., kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis nėra mokamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, teismas

nutaria:

iš dalies tenkinti ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2018-03-26 iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2018-03-26 iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Nepilnamečių vaikų A. M., E. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti atsakovą G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamečiais vaikais A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyventi ir naudotis butu su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. M. ir J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe pagal 2014-02-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-709, įrašas galioja nuo 2014-02-10, hipoteka, 2014-02-14 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovei J. M. keturiolikos dienų terminą pareikšti ieškiniui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-03-27.

Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Ieškovė turi iniciatyvą kreiptis į antstolį dėl šios nutarties vykdymo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Nutartis vykdoma skubiai ir atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.