- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-691-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00323-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. A., O. A.
- Atsakovas
- E. D., T. D.
- Trečiasis asmuo
- L. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. A., O. A. ir atsakovų E. D., T. D. atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1728-1037/2021 pagal ieškovų O. A. ir A. A. ieškinį atsakovams E. D. ir T. D. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tretieji asmenys L. J. ir L. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. A. ir O. A. pateikė teismui ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus L. J. ir L. J. ne vėliau kaip per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis užlyginti neteisėtai iškastą/išstumdytą griovį jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atiteka vanduo iš atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir užtikrinti, kad ateityje žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekami žemės kasimo/stumdymo (sklypo nusausinimo) darbai nesudarytų sąlygų užlieti ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovams L. J. ir L. J. per 2 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neužlyginus neteisėtai iškasto/išstumdyto griovio jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), skirti atsakovams 50 Eur baudą, mokamą už kiekvieną pradelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šią baudą mokant tiesiogiai ieškovui A. A.
2. Ieškovai 2021 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio, ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovų 7 099,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai pareiškime nurodė, jog 2021 m. balandžio pabaigoje – gegužės pirmomis dienomis, griovio vietoje, kuris yra šio ginčo dalykas, atsakovų žemės sklype buvo iškastas tvenkinys, kuris teismo eksperto įvertinimu, yra tinkamas būdas nusausinti užpelkėjusį žemės sklypą ir užkirsti kelią paviršinėms nuotekoms tekėti į ieškovų žemės sklypą. Nuo minėto tvenkinio iškasimo ieškovų nuosavybės teisės nustojo būti pažeidžiamos, nes paviršinės nuotekos į jų žemės sklypą neįteka. Ieškovų nuomone, atsakovai yra visiškai įvykdę ieškinio pagrindinį reikalavimą, taip pat faktiniais veiksmais atsakovai pripažino ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą, nes iš pateikto atsakymo į pretenziją buvo akivaizdu, kad atsakovai toliau tęs savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą, prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai T. D. ir E. D. bei tretieji asmenys L. J. ir L. J. atsiliepimu su pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodytais ieškovų argumentais nesutiko, prašė priteisti iš ieškovų A. A. ir O. A. s atsakovams E. D. ir T. D. 1000 Eur dydžio išlaidas ir tretiesiems asmenims L. J. ir L. J. 1 605,20 Eur išlaidas. Nurodė, kad ieškovų prašymas dėl išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, nes atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ieškinys pareikštas be pagrindo. Ieškovai prieš įtraukiant atsakovus į teisminį procesą nesikreipė į atsakovus su savo reikalavimais, neišklausė jų pozicijos, nebandė ginčą išspręsti ne teismo tvarka, o į teismą kreipėsi tada, kai jau žinojo, jog griovio vietoje bus iškastas tvenkinys. Ieškovai, matydami tvenkinio kasimo darbus, jau anksčiau galėjo pareikšti teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio, o ne toliau tęsti procesinius veiksmus, įtraukiant atsakovus ir tokiu būdu didinant bylos išlaidas. Ieškinys buvo pareikštas tuo metu, kai ieškovams buvo žinoma apie būsimus tvenkinio kasimo darbus, o teismo eksperto V. Š. išvados vienašališkos, neatitinkančios realios situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priėmė ieškovų A. A. ir O. A. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, byloje dalyvaujančių asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, grąžino kiekvienam ieškovui po 42,19 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, jog ieškovė iki ieškinio pareiškimo teisme su atsakovais L. J. ir L. J., kurie vėliau pakeisti į trečiuosius asmenis, nebendradarbiavo, atliko skubotas išvadas prieš kreipiantis į teismą. Nepaisant to, kad ieškovai pareiškė pretenziją tuo metu buvusiems žemės sklypo savininkams L. J. ir L. J., tačiau gavę atsakymą į jį nereagavo, o kreipėsi iš karto į teismą. Poreikį reaguoti į atsakovų atsakymą į pretenziją suponavo atsakymo turinys, kuriame nurodomos galimos priežastys žemės sklypo užliejimo, taip pat ir J. laikinas darbų sustabdymas, suteikiant ieškovams galimybę nurodyti detalesnę poziciją dėl galimų jų teisių pažeidimo. Vis dėlto ieškovai, gavę pretenziją, iš karto kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomus darbus, kai darbai ir taip buvo sustabdyti. Tokią ieškovų poziciją teismas laikė išimtinai principine, kurios laikymasis ir turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui parengiant ieškinį. Teismo vertinimu, šių išlaidų buvo galima išvengti siekiant bendradarbiavimo tarp šalių, tuo labiau, kad atsakovai buvo linkę į susidariusios problemos taikų sprendimą ir suteikė ieškovams galimybę pagrįsti poziciją laikinai sustabdydami darbus.
6. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovų pozicija kreiptis į teismą buvo skubota, patvirtina ir tai, kad jie su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie bent jau preliminariai patvirtintų, jog būtent atsakovų atliekami griovių valymo darbai buvo priežastis, dėl kurios ir buvo užliejamas ieškovams priklausantis žemės sklypas. Ši aplinkybė, kai ieškovai buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, turėjo būti sąlyga, kuri verstų suabejoti savo reikalavimų pagrįstumu ir poreikiu kreiptis į teismą, kai sklypo užliejimo aplinkybes dėl reljefinių aspektų, o ne griovių kasimo, nurodė ir atsakovai. Ieškovai prieš kreipiantis į teismą turėjo turėti įrodymus, kurie paneigtų atsakovų poziciją ir pagrįstų aplinkybę, kad ne kas kitas, o bet būtent atliekami griovių kasimo darbai, yra priežastis, dėl kurios yra užliejamas ieškovams priklausantis žemės sklypas ir dėl šių veiksmų atsakingi atsakovai.
7. Teismas nurodė, kad taip pat negali būti laikomas pagrįstas procesiniu aspektu ieškovų elgesys tęsiant procesą, nes pagrindas atsisakyti ieškinio nedidinant bylinėjimosi išlaidų atsirado dar iki teismui pakeičiant šalį procese. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovai naujųjų žemės sklypo savininkų buvo informuoti apie tai, kad bus kasamas tvenkinys 2021 m. balandžio 30 d., o šalių procesinė padėtis buvo pakeista tik 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi. Dėl to naujieji atsakovai, įtraukti į bylą, turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų dėl proceso tęsimo.
8. Teismas pažymėjo, kad šalys naudojosi teisminės mediacijos galimybe, kurios pagrindinė paskirtis yra taikaus ginčo sprendimo būdo siekimas siekiant šalis tenkinančio susitarimo. Pasibaigus teisminei mediacijai, kai buvo visiškai aišku, kad iškastas tvenkinys išsprendžia sklypo užliejimo problemą, o mediacija buvo tik dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovai kreipėsi į teismo ekspertą, kad pastarasis pateiktų išvadą, ir taip papildomai didino bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai žinojo, kad atsisakys ieškinio, o tuo metu teismas ginčo iš esmės nebespręs, vertins tik šalių procesinį elgesį sąžiningumo aspektu priteisiant bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovams nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl išvados pateikimo, kurios teismas pagal ginčo procesinę eigą net nevertins.
9. Vertindamas ieškinio atsiėmimo aplinkybes teismas konstatavo, kad problemą išsprendė ne griovių kasimo sustabdymas ar jų atstatymas į pradinę padėtį, kaip to ieškinio reikalavimu prašė ieškovai, bet tvenkinio iškasimas, todėl ši aplinkybė nėra ir negali būti vertinama kaip ieškovų reikalavimų pripažinimas.
10. Teismas darė išvadą, kad ieškovai naudojosi perteklinėmis priemonėmis, neišnaudojo visų bendradarbiavimo galimybių su proceso šalimis. Ieškovams tęsiant dialogą su atsakovais dėl ginčo, o ne skubotai, laikantis principinių nuostatų, kreiptis į teismą, situacija būtų išsisprendusi, nes atsakovai jau ieškinio parengimo metu ketino kasti tvenkinį.
11. Teismas konstatavo, jog nepaisant to, kad ieškovai pareiškė ieškinį dėl teisių pažeidimo užliejant jų sklypą ir kaip priežastį nurodė griovių valymo kasimo darbus, tačiau tvenkinio kasimo aplinkybių nenurodymas tiek atsakovų, tiek ir trečiųjų asmenų yra sąlygą, kuri neleidžia teismui pripažinti šių byloje dalyvaujančių asmenų elgesio kaip tinkamo procesiniu aspektu ir priteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas šį aspektą vertino taip pat kaip bendradarbiavimo tarp šalių stoką, kuri prisidėjo prie atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymo šioje byloje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovai A. A. ir O. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kurioje ieškovams nebuvo priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Ieškovai, pastebėję, kad atsakovai savo žemės sklype su technika iškasė naują griovį, kurio anksčiau niekada nebuvo ir kuriuo iš atsakovų žemės sklypo pradėjo tekėti paviršinės nuotekos ir užlieti ieškovų žemės sklypą, kreipėsi į advokatą. Prieš tai patys ieškovai skambino telefonu atsakovui, bet jau tada nepavyko sužinoti, ką jie planuoja toliau daryti. Gerai suprasdami, kad iš karto kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dar nėra tikslinga, ir manydami, kad su atsakovais pavyks susitarti, ieškovai 2021 m. kovo 5 d. pateikė gretimo žemės sklypo savininkui pretenziją. Ieškovai atsakymą į pretenziją gavo 2021 m. kovo 17 d. Kasimo darbų sustabdymas niekaip nebuvo susijęs su realiu ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo nutraukimu. Atsakovai visą laiką neigė, kad jie naujai kasė griovį nuo savo žemės sklypo vidurio iki pat bendros ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos, kuriuo paviršinės nuotekos ir tekėjo į ieškovų žemės sklypą. Kad paviršinės nuotekos tekėjo matoma iš darytų vaizdo įrašų, kurie buvo pateikti teismui kartu su paaiškinimais. Taigi, ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas nebuvo sustojęs, kaip klaidingai nurodoma 2021 m. kovo 17 d. atsakyme į pretenziją. Atsakovai nei žodžiu atsakyme į pretenziją neužsiminė, kad jie planuoja kasti tvenkinį. Priešingai – tokius dokumentus pateikė teismui tik 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Prieš paskutinį teismo posėdį šioje byloje atsakovai pateikė 2021 m. balandžio 30 d. SMS žinutę ieškovei, kad jie planuoja kasti tvenkinį – tai buvo padaryta praėjus beveik 2 mėnesiams po 2021 m. kovo 5 d. ieškovų pretenzijos, po 2021 m. kovo 22 d. ieškinio pateikimo teismui, praėjus mėnesiui po 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kuria pasikeitė atsakovų žemės sklypo savininkai, bei praėjus 4 dienoms nuo ieškovų prašymo teismui pakeisti atsakovus dienos. Paskutinio teismo posėdžio metu pats trečiasis asmuo patvirtino, kad jis sakė naujiesiems atsakovams apie vykstančią bylą, pats atsakovas T. D. kasė griovį tuomet dar jam nepriklausančiame žemės sklype bei vėliau ir tvenkinį.
12.2. Skundžiama nutartis yra prieštaringa. Ieškovai teismo pateikiami kaip nebendradarbiavę su atsakovais ir nesiaiškinę ar nejautę atsakovų ketinimo kasti tvenkinį ginčo griovio vietoje. Tačiau jau sekančioje skundžiamos nutarties pastraipoje teismas nurodo, kad tvenkinio kasimo aplinkybių nenurodymas tiek atsakovų, tiek ir trečiųjų asmenų yra sąlyga, kuri neleidžia teismui pripažinti šių byloje dalyvaujančių asmenų elgesio kaip tinkamo procesiniu aspektu.
12.3. Tiek ieškinio pateikimo stadijoje, tiek ir vėliau surinkti įrodymai tik patvirtina, kad proceso eigoje gauti įrodymai vienareikšmiai patvirtino, kas ir kada neteisėtai iškasė griovius. Ieškinio pateikimo stadijoje nėra reikalaujama pateikti absoliučiai visus įrodymus, kad teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje būtų visiškai įsitikinęs, kad ieškinys pagrįstas. Priešingu atveju, jeigu jau ieškovų ieškinys nebuvo net preliminariai pagrįstas, teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Atsakovai atsakyme į pretenziją patvirtino, kad ieškovų pretenzijoje nurodyti veiksmai buvo atlikti ir atsakovai tame nemato nieko neteisėto. Šie duomenys buvo pateikti teismui su ieškiniu. Su ieškiniu teismui buvo pateikti ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriuose jokių duomenų apie tai, kad atsakovų žemės sklypas būtų užliejamas, nustatytos kokios nors su tuo susijusios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nebuvo. Su ieškiniu ieškovai taip pat pateikė naujai iškasto griovio fotonuotraukas. Ieškovai su ieškiniu pateikė ir griovio kasimo įrašą, o atsakovų atsakyme į pretenziją taip pat buvo nurodyta, kad buvo pasitelkta technika.
12.4. Apeliacinės instancijos teismas privalo atsižvelgti į teismo eksperto V. Š. išvadą, kadangi ji paremta mokslu, kompetencija bei specialiomis žiniomis ir negali būti nevertinama. Bet kokie kiti samprotavimai apie griovių neegzistavimą, vandens netekėjimą, atsakovų veiksmų teisėtumą ir pan., negali ir neturi jokios didesnės įrodomosios galios ir buvo pirmosios instancijos teismo verti bent jau paminėjimo, kas būtų užkirtę kelią tokios nutarties, kaip skundžiama, priėmimui.
12.5. Mediacijos metu nebuvo pasiektas joks sutarimas dėl to, kad atsakovai ir tretieji asmenys nesutiko atlyginti ieškovui jokių jo patirtų išlaidų, ir toliau kategoriškai teigė, kad griovys jų žemės sklype visą laiką egzistavo ir ieškovai neturi jokio pagrindo teigti, kad atsakovai ką nors atliko netinkamai; be to, būtent ieškovai privalo atsakovams atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai, matydami atsakovų poziciją ir suprasdami, kokias aplinkybes vertins teismas spręsdamas ieškinio atsisakymo klausimą, būtent ir kreipėsi į teismo ekspertą siekdami, kaip patys manė, kvalifikuoto asmens paaiškinimais dar kartą patvirtinti, kad atsakovai melagingai ir neteisingai bei siekdami suklaidinti teismą aiškina, kad griovys jų žemės sklype visada egzistavo.
12.6. Konsultacinės išvados papildyme, atsakyme į 9 klausimą, teismo eksperto nurodyta, kad atsakovai privalėjo sausindami savo žemės sklypą savo paviršines nuotekas leisti per savo žemės sklypą ir būtent jame spręsti paviršinių nuotekų problemas (pvz. išsikasant tvenkinį, įsirengiant melioracinius įrenginius). Taip būtų nepažeistos ieškovų teisės.
12.7. Jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais neįmanoma pagrįsti/paaiškinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teiginio, kad ieškovų problema išsisprendė ne atsakovams užlyginus iškastą/išstumdytą griovį, bet toje vietoje atsakovams iškasus tvenkinį. Sekant teismo logika, ieškovai jau ieškinio pateikimo teismui metu turėjo reikalauti ne užlyginti iškastą griovį, bet jo vietoje įpareigoti atsakovus iškasti tvenkinį. Tokia teisinė situacija tiesiog negalima.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą atsakovai T. D. ir E. D. bei tretieji asmenys L. J. ir L. J. prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų atsakovų bei trečiųjų asmenų išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nors ieškovai nurodo, kad neva tai bėgo paviršinės nuotekos į jų sklypą ir todėl buvo būtina kreiptis į teismą, toks ieškovų argumentas visiškai nepagrįstas, nes teritorija yra neurbanizuota, todėl tokių teritorijų gruntinius vandenis negalima tapatinti su paviršinėmis nuotekomis. Ieškovų aiškinimai apie paviršines nuotekas visiškai neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų. Todėl kreipimasis į teismą nebuvo būtinas, o buvo sąlygotas išimtinai ieškovų subjektyvaus ir klaidingo aplinkybių dėl tariamų paviršinių nuotekų vertinimo. Realaus teisių pažeidimo taip pat nebuvo, nes gruntinio vandens lygio kaita toje vietovėje vyksta nuolat – ypatingai rudenį ir pavasarį bei lietingo sezono metu, ir ieškovai šioje vietovėje žemės savininkais buvo ne vienerius metus ir šiuos procesus puikiai matė ir suprato.
13.2. Patys ieškovai teisminio proceso metu pripažino, kad jų sklypas pagal vietovės reljefą yra žemoje vietoje ir kad dėl to tam tikrais laikotarpiais įmirksta. Gruntinių vandenų gausą lemia ieškovų žemės sklypo reljefinė padėtis ir meteorologiniai veiksniai. Patys ieškovai atskirajame skunde pripažįsta, kad L. J. griovio valymo darbus atliko savajame žemės sklype. Todėl akivaizdu, kad gruntiniai vandenys nepriklausomai ar jie susikaupia paviršiuje, ar griovelyje, jų perteklius savaime teka į žemesnes teritorijas. Taigi, net jokio priežastinio ryšio nėra tarp griovių valymo ir pavasario metu gruntinių vandenų lygio padidėjimu bei tekėjimu į žemesnes vietovės teritorijas. Ieškovai nepaneigė pirmos instancijos teismo išvados, jog ieškovai su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie bent jau preliminariai patvirtintų, kad būtent L. J. ir L. J. atliekami griovių valymo darbai buvo priežastis, dėl kurios tariamai buvo užliejamas ieškovams priklausantis žemės sklypas, ir kad jis apskritai buvo užlietas, ir nepaneigė teismo išvados, kad tokia aplinkybė turėjo būti sąlyga, kuri verstų suabejoti savo reikalavimų pagrįstumu ir poreikiu kreiptis į teismą.
13.3. Ieškovų pastebėtas skundžiamos nutarties dalies prieštaringumas yra įrodymų vertinimo klaida darant išvadą ne dėl ieškovų, o dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų, ir ši nutarties dalis visiškai nepaneigia pirmos instancijos teismo konstatuotų išvadų ir motyvų visumos ieškovų atžvilgiu, t. y. kad būtent ieškovai yra iš esmės kalti dėl bylos išlaidų susidarymo.
13.4. Ieškovai atskirajame skunde pripažįsta, kad jie nebuvo įsitikinę savo teisumu, t. y. pradėjo konsultuotis su konsultantu tik jau po mediacijos proceso, kai tai, jei kas ieškovams buvo neaišku, reikėjo daryti iki kreipimosi į teismą, t. y. neteisminėje ginčo sprendimo procedūroje. Tai tik patvirtina pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumą, kad ieškovai iki ieškinio pareiškimo teisme su atsakovais L. J. ir L. J., kurie vėliau pakeisti į trečiuosius asmenis, nebendradarbiavo, atliko skubotas išvadas prieš kreipiantis į teismą bei kad ieškovai, gavę L. J. atsakymą į savo pretenziją, nereagavo, o kreipėsi iš karto į teismą, nors poreikį reaguoti į L. J. atsakymą į pretenziją suponavo atsakymo turinys. Tai pat ieškovai nepaneigė pirmos instancijos teismo išvadų, kad negali būti laikomas pagrįstas ieškovų elgesys tęsiant procesą, nes pagrindas atsisakyti ieškinio nedidinant bylinėjimosi išlaidų atsirado dar iki teismui pakeičiant šalį procese.
13.5. Ieškovai net atskirajame skunde savo konsultantą ydingai vadina ekspertu, nes tokio proceso dalyvio byloje nėra, jokia ekspertizė byloje nebuvo paskirta ir į procesą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo pasitelktas nei ekspertas, nei specialistas. Jau pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą atsakovai ir tretieji asmenys išsakė savo poziciją, kad tai yra tik ieškovų konsultantas, kurio išvados yra vienašalės, neobjektyvios, klaidinančios ir kritiškai vertintinos.
13.6. Ieškovų pateikiamos subjektyvaus pobūdžio aplinkybių interpretacijos nekeičia pirmos instancijos teismo išvados, jog atsakovai nepripažino ieškinio. Atsakovai viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovai taip pat nuosekliai tvirtino, kad tvenkinių kasimas buvo pradėtas planuoti dar prieš civilinės bylos iškėlimą kaimo turizmo vykdymo tikslu ir apie tokias aplinkybes visa informacija buvo pateikta ieškovei, kuri 2021 m. kovo 3 d. buvo atėjusi į atsakovų valdomą žemės sklypą.
Šalies argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovai T. D. ir E. D. bei tretieji asmenys L. J. ir L. J. prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį dalyje dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų išlaidų priteisimo ir šioje dalyje atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymus tenkinti, t. y. priteisti iš ieškovų atsakovams 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir tretiesiems asmenims – 1 605,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovų išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nutarties dalis, kuria išspręstas atsakovų ir trečiųjų asmenų išlaidų nepriteisimo klausimas, nėra pakankamai pagrįsta ir pirmos instancijos teismo motyvai šioje dalyje nėra pakankami. Teismas pateikė vienintelį motyvą, dėl kurio atsisakė tenkinti atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymą dėl išlaidų iš ieškovų priteisimo - atsakovai ir tretieji asmenys ieškovams neva nenurodė tvenkinio kasimo aplinkybių ir teismas tokią aplinkybę laikė bendradarbiavimo stoka, kuri prisidėjo prie atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymo šioje byloje.
14.2. Teismas skundžiamoje nutarties dalyje pats sau prieštarauja, t. y. atmesdamas ieškovų prašymą dėl išlaidų priteisimo teismas konstatavo, kad ieškovai naujųjų žemės sklypo savininkų buvo informuoti apie tai, jog bus kasamas tvenkinys 2021 m. balandžio 30 d., o šalių procesinė padėtis buvo pakeista tik 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi. Dėl to jau 2021 m. balandžio 30 d. buvo pagrindas atsisakyti ieškinio ir neįtraukti atsakovų į procesą, ir dėl to naujieji atsakovai turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl proceso tęstinumo. Taigi, teismas pats konstatavo, kad atsakovų išlaidų susidarymo priežastis yra išimtinai ieškovų netinkamas procesinis elgesys dėl proceso tęstinumo, kai jau buvo pagrindas atsisakyti ieškinio ir nebetęsti proceso, neįtraukti į jį atsakovus E. D. ir T. D.
14.3. Ieškovų atstovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu į teismo užduotą klausimą patvirtino, kad aplinkybė, jog bus kasami tvenkiniai, ieškovams buvo žinoma jau iki ieškovų prašymo pakeisti atsakovus L. J. ir L. J. į atsakovus E. D. ir T. D. pateikimo teismui. Tai aiškiai parodo, kad ieškovai visiškai be jokio pagrindo į procesą įtraukė atsakovus E. D. ir T. D. ir dėl to susidarė šių atsakovų išlaidos.
14.4. Trečiųjų asmenų išlaidos nebuvo priteistos taikant analogišką teismo motyvą – tvenkinio kasimo aplinkybių nenurodymas. Tačiau šis motyvas taip pat nėra pakankamas pagrindas netenkinti trečiųjų asmenų prašymo. Tretieji asmenys procesiniuose dokumentuose nuosekliai nurodė, kad ieškovė O. A. 2021 m. kovo 3 d. net kelis kartus buvo atėjusi į L. J. žemės sklypą ir aiškinosi apie tai, kaip bus tvarkoma teritorija, ir ieškovei O. A. tretysis asmuo L. J. paaiškino, jog bus kasami tvenkiniai. Tai, kad ši aplinkybė ieškovams buvo žinoma, patvirtina ir vėlesnės O. A. informavimo ir tvenkinių iškasimo faktinės aplinkybės, kurių šalys neginčija.
14.5. Nors ieškovų atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovai apie tvenkinių kasimą neva nieko nežinojo, tačiau tokia ieškovų atstovo pozicija vertintina tik kaip gynybinė taktika siekiant ieškovams išvengti proceso išlaidų. Ieškovų atstovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė O. A. lankėsi atsakovų žemės sklype ir tai nepaneigia trečiųjų asmenų ir atsakovų paaiškinimų, kad ieškovai apie planuojamą tvenkinių kasimą žinojo nuo pat pradžių. O. A., gavusi atsakovo T. D. sms žinutę apie tvenkinių kasimą, nei kiek nenustebo, nieko neatsakė. O tai tik dar kartą parodo, kad informacija apie būsimą tvenkinių kasimą ieškovams buvo žinoma jau nuo 2021 m. kovo mėnesio pradžios, kai O. A. net kelis kartus buvo atėjusi į tuometinių savininkų L. J. ir L. J. žemės sklypą.
14.6. Pirmos instancijos teismas yra visiškai teisus konstatavęs, jog ieškovai savo rizika veikė iš esmės ne dėl realaus teisių pažeidimo gynimo, o iš principo, t. y. net prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones stabdyti darbus, kurie ir taip tuo metu nebuvo vykdomi, o jau buvo sustabdyti, ir tai ieškovams buvo žinoma iš 2021 m. kovo 17 d. atsakymo į jų pretenziją. Taigi, tretieji asmenys išlaidas patyrė išimtinai dėl netinkamo ir nerūpestingo ieškovų elgesio bei ieškovų nebendradarbiavimo. Nėra jokių trečiųjų asmenų netinkamo procesinio elgesio požymių, todėl nėra pakankamo pagrindo atsisakyti tenkinti ir trečiųjų asmenų prašymą dėl išlaidų priteisimo iš ieškovų.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovų ir trečiųjų asmenų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, priteisti ieškovams visas apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovai niekada nepripažino, kad 2021 m. kovo mėnesio pradžioje atsakovai neva tai žodžiu informavo ieškovus apie atsakovų žemės sklype planuojamą tvenkinių kasimą. Tokių duomenų byloje nėra ir jie niekada ieškovams nebuvo pateikti. Tokius dokumentus atsakovai teismui pateikė tik 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau net ir tokie duomenys atsakovams nesuteikė jokios teisės užlieti ieškovų žemės sklypą. Atsakovai niekada neklausė ir neprašė ieškovų leidimo savo užpelkėjusio žemės sklypo paviršines nuotekas nuleidinėti į ieškovų žemės sklypą. Atsakovai tai padarė savavališkai ir neteisėtai, be ieškovų žinios, siekdami tik sau naudingų rezultatų.
15.2. Atsakovai niekada neklausė ir neprašė ieškovų leidimo savo užpelkėjusio žemės sklypo paviršines nuotekas nuleidinėti į ieškovų žemės sklypą. Dar daugiau, atsakovai ir tretieji asmenys patys atskirajame skunde patvirtina, kad ieškovė buvo atvykusi 2021 m. kovo pradžioje ir žodžiu pareiškė pretenziją, kad būtų nutrauktas jos nuosavybės teisės pažeidimas. Tačiau atsakovai nurodė, kad jie ir toliau taip darys, nes tai nieko blogo. Būtent tada atsakovams ir buvo raštu pareikšta pretenzija/reikalavimas, į kurį buvo atsakyta po dviejų savaičių, o paviršinių nuotekų tekėjimas niekada nebuvo sustabdytas. Pateiktame atsakovų atsakyme į ieškovų pretenziją taip pat nebuvo kalbama apie tvenkinių kasimą. Apie tai nebuvo kalbama ir atsakovų atsiliepime į ieškinį. Ne atsakovai ar tretieji asmenys (o ieškovai) teismui pateikė duomenis apie tvenkinių iškasimą. Būtent 2021 m. kovo 17 d. atsakymas į pretenziją ir patvirtina, kad atsakovai nei žodžiu ieškovams neužsiminė apie tvenkinių kasimą ar bet kokius kitus jų planus, kurie pateisintų griovių kasimą atsakovų žemės sklype, taip užliejant ieškovų žemės sklypą.
15.3. Atsakovų ir trečiųjų asmenų teiginiai patvirtina, kad jie visą laiką buvo nesąžiningi, piktnaudžiavo procesu ir atskirajame skunde bando tai dar ir pateisinti: L. J. ir L. J. 2021-04-12 atsiliepime į ieškinį nenurodė, kad jie jau nebėra žemės sklypo savininkai, nors žemės sklypas buvo parduotas 2021 m. balandžio 1 d.; 2021 m. balandžio 26 d. pateikus teismui pareiškimą dėl atsakovų pakeitimo, tvenkiniai dar nebuvo iškasti ir ieškovai net tada neįtarė, kad tai bus daroma; atsakovų T. ir E. D. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad jie jokių neteisėtų veiksmų neatliko, dėl ko ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Tuo tarpu paskutinio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. J. patvirtino, kad atsakovas T. D. pats dalyvavo 2021 m. kovo mėn. pradžioje vykusiame griovių kasime, pats juos kasė su ekskavatoriumi. Apie planus kasti tvenkinius nebuvo nurodyta nei žodžiu, nei vėliau ir raštu. 2021 m. balandžio 12 d. atsiliepime į ieškinį buvo mėginama neigti netgi tai, kad tie grioviai iš viso buvo kasami, nors pats T. D. tame ekskavatoriuje ir sėdėjo. Taigi, atsakovai visą laiką žinojo ieškovų pretenzijas, trečiasis asmuo L. J. paskutinio posėdžio metu pats patvirtino, kad turėjo pasakyti T. ir E. D. apie vykstančią bylą, tačiau ir naujieji atsakovų žemės sklypo savininkai nusprendė vengti ieškovų ir su jais nebendradarbiauti.
15.4. Atsakovų ir trečiųjų asmenų subjektyvūs samprotavimai apie neva tai nuo senų laikų atsakovų žemės sklype egzistavusius griovius, atsakovų ir trečiųjų asmenų veiksmų teisėtumą tokius griovius kasant, yra absoliučiai paneigti teismo eksperto kvalifikaciją turinčio V. Š. konsultacinėje išvadoje ir jos papildyme. Nepateisinama ir ydinga praktika niekaip nesivadovauti teismo eksperto turima kompetencija ir žiniomis bei to pasėkoje parengta išvada.
15.5. Mediacijos procese matant, kad trečiojo asmens ir atsakovų pozicija buvo vienareikšmė – kad būtent ieškovai trečiajam asmeniui turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir supratus, kad atsakovai ir toliau mėgina aiškinti, kad grioviai nuo seno egzistavo ir jokių naujų griovių jie niekada nekasė, ieškovai buvo priversti šiuos teiginius paneigti ne savo subjektyviais samprotavimais, bet kompetentingo teismo eksperto pagalba. Būtent tai yra teisėtas ir sąžiningas, tinkamai procesinėmis teisėmis besinaudojančio proceso dalyvio elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkinami.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ieškovui atsiėmus ieškinį ir bylą nutraukus.
18. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
20. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).
21. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byla neišnagrinėta iš esmės, o baigta ją nutraukiant ieškovams atsisakius ieškinio, atskiraisiais skundais skundžiama nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl materialinės teisės normų dėl ieškinio (ne) pagrįstumo ir šiuo aspektu atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų.
Dėl ieškovų atskirojo skundo
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. kovo 5 d. ieškovas A. A. pateikė pretenziją L. J. reikalaudamas, kad L. J. savame žemės sklype užlygintų iškastus kanalus/griovius ir užtikrintų, kad žemiau esantis A. A. žemės sklypas nebūtų užliejamas vandeniu tais grioviais atitekančiu vandeniu.
24. 2021 m. kovo 17 d. L. J. per atstovę pateikė atsakymą į pretenziją, kad grioviai buvo susiformavę nuo seno ir kad iki A. A. pretenzijos buvo atliekami aplinkos L. J. žemės sklype tvarkymo darbai, jokie nauji grioviai nebuvo kasami. Didelę įtaką susidariusiai situacijai turi žemės sklypų reljefinė padėtis. Gerbiant kaimynų interesus ir ieškant tarpusavio supratimo, griovių valymo darbai sustabdyti. Atsakyme pažymima, kad grioviai buvo valomi privačiame L. J. žemės sklype, nepažeidžiant jokių teisės aktų, todėl atsakymu į pretenziją buvo prašoma patikslinti, kokius teisės aktus ar interesus L. J. tariamai pažeidė. L. J. laukia informacijos ir įvertinus gautą informaciją bus imtasi atitinkamų priemonių, o negavus prašomos informacijos bus laikoma, kad A. A. pretenzijų nebeturi.
25. 2021 m. kovo 22 d. teisme gautas ieškovų O. A. ir A. A. ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, kuriuo ieškovai prašė įpareigoti atsakovus L. J. ir L. J. ne vėliau kaip per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis užlyginti neteisėtai iškastą/išstumdytą griovį jiems priklausančiame žemės sklype, kuriuo į ieškovams priklausantį žemės sklypą atiteka vanduo iš atsakovų žemės sklypo, ir užtikrinti, kad ateityje žemės sklype atliekami žemės kasimo/stumdymo (sklypo nusausinimo) darbai nesudarytų sąlygų užlieti ieškovams priklausantį žemės sklypą; atsakovams per 2 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neužlyginus neteisėtai iškasto/išstumdyto griovio jiems priklausančiame žemės sklype, skirti atsakovams 50 Eur baudą, mokamą už kiekvieną pradelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šią baudą mokant tiesiogiai ieškovui A.A.
26. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovus L. J. ir L. J. neatlikti jokių naujų/papildomų griovių kasimo/stumdymo darbų jiems priklausančiame žemės sklype.
27. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-379-267/2021 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
28. 2021 m. balandžio 12 d. teisme gautas atsakovų L. J. ir L. J. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo jie prašė atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą.
29. Esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai, gavę atsakymą į pretenziją, į jį nereagavo, nors poreikį reaguoti į atsakovų atsakymą į pretenziją suponavo atsakymo turinys, kuriame nurodomos galimos priežastys žemės sklypo užliejimo, taip pat ir laikinas darbų sustabdymas, suteikiant ieškovams galimybę nurodyti detalesnę poziciją dėl galimų jų teisių pažeidimo. Vis dėlto ieškovai, gavę pretenziją, iš karto kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomus darbus, kai darbai ir taip buvo sustabdyti. Tokius ieškovų veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė kaip turinčius įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui parengiant ieškinį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių išlaidų buvo galima išvengti siekiant bendradarbiavimo tarp šalių, tuo labiau, kad atsakovai buvo linkę į susidariusios problemos taikų sprendimą ir suteikė ieškovams galimybę pagrįsti poziciją laikinai sustabdydami darbus. Ieškovai atskirojo skundo argumentais minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.
30. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog aplinkybę, kad ieškovų pozicija kreiptis į teismą buvo skubota patvirtina ir tai, kad jie su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie bent jau preliminariai patvirtintų, kad būtent atsakovų atliekami griovių valymo darbai buvo priežastis, dėl kurios ir buvo užliejamas ieškovams priklausantis žemės sklypas. Šiuo atveju sutiktina su apeliantais, kad ieškinio pateikimo stadijoje nėra reikalaujama pateikti absoliučiai visus įrodymus, jog teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje būtų visiškai įsitikinęs, kad ieškinys pagrįstas. Kita vertus, vien nesutikimas su šiuo motyvu nepaneigia kitų skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsisakius ieškovams nuo ieškinio ir nutraukus civilinę bylą, nepasisakoma dėl ieškinio (ne) pagrįstumo, nes ieškinio pagrįstumas gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
31. Apeliantai nurodo, kad ieškovai teismo pateikiami kaip nebendradarbiavę su atsakovais ir nesiaiškinę ar nejautę atsakovų ketinimo kasti tvenkinį ginčo griovio vietoje. Tačiau jau sekančioje skundžiamos nutarties pastraipoje teismas nurodo, kad tvenkinio kasimo aplinkybių nenurodymas tiek atsakovų, tiek ir trečiųjų asmenų yra sąlyga, kuri neleidžia teismui pripažinti šių byloje dalyvaujančių asmenų elgesio kaip tinkamo procesiniu aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo bendradarbiavimo stoką tarp visų byloje dalyvaujančių asmenų, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis yra prieštaringa.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 26 d. teisme gautas ieškovų prašymas pakeisti atsakovus L. J. ir L. J. naujais atsakovais E. D. ir T. D.; trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, laikyti L. J. ir L. J. Prašyme ieškovai nurodė, kad atsitiktinai sužinojo, jog pasikeitė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl pasikeitus savininkams būtent jie turėtų būti įpareigoti atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. gegužės 5 d. prašymą dėl atsakovų pakeitimo tenkino.
33. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovai naujųjų žemės sklypo savininkų buvo informuoti apie tai, kad bus kasamas tvenkinys 2021 m. balandžio 30 d., o šalių procesinė padėtis buvo pakeista tik 2021 m. gegužės 3 d., todėl pagrindas ieškovams atsisakyti ieškinio nedidinant bylinėjimosi išlaidų atsirado dar iki teismui pakeičiant šalį procese.
34. Ieškovai atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į teismo eksperto V. Š. išvadą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai į bylą pateikė eksperto V. Š. 2021 m. liepos 30 d. konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios išvados 2021 m. rugpjūčio 30 d. papildymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje pateiktas išvadas parengė specialistas, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau šie įrodymai nėra (neprilyginami) teismo ekspertizės aktas, kadangi šiuo atveju specialistas teikė konsultacijas (išvadas) kaip nepriklausomas asmuo, turintis specialių žinių pagal nagrinėjamą situaciją. Neturint byloje atliktos teismo ekspertizės, o esant tik minėtiems rašytiniems įrodymams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neturėjo pareigos šiuos įrodymus vertinti ir dėl jų pasisakyti skundžiamoje nutartyje.
35. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi šalių ginčas perduotas teisminei mediacijai. 2021 m. liepos 7 d. teisme gautas pranešimas dėl teisminės mediacijos proceso byloje pabaigos ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai į ekspertą V. Š. kreipėsi jau po mediacijos proceso, be to, jau būdami informuoti apie atsakovų kasamą tvenkinį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasibaigus teisminei mediacijai, kai buvo visiškai aišku, jog iškastas tvenkinys išsprendžia sklypo užliejimo problemą, o mediacija buvo tik dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovai kreipėsi į teismo ekspertą, kad pastarasis pateiktų išvadą, ir taip papildomai didino bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad ieškovai, kaip protingi ir sąžiningi asmenys, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, turėjo suprasti, kad po mediacijos proceso kreipdamiesi į ekspertą dėl konsultacinės išvados, veikia savo rizika dėl šios išvados parengimo patirtų išlaidų atlyginimo.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų ieškinio atsisakymą lėmė ne griovių kasimo sustabdymas ar jų atstatymas į pradinę padėtį, kaip to ieškinio reikalavimu prašė ieškovai, bet tvenkinio iškasimas, todėl ši aplinkybė nėra ir negali būti vertinama kaip ieškovo reikalavimų pripažinimas. Kitaip tariant, ieškinio atsisakymą lėmė atsakovų veiksmai, tačiau šie veiksmai nesusiję su ieškinio reikalavimu – įpareigoti atsakovus savo lėšomis užlyginti neteisėtai iškastą/išstumdytą griovį jiems priklausančiame žemės sklype, kuriuo į ieškovams priklausantį žemės sklypą atiteka vanduo iš atsakovų žemės sklypo.
Dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų atskirojo skundo
37. Apeliantai nurodo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas atsakovų ir trečiųjų asmenų išlaidų nepriteisimo klausimas, nėra pakankamai pagrįsta ir pirmos instancijos teismo motyvai šioje dalyje nėra pakankami. Teismas pateikė vienintelį motyvą, dėl kurio atsisakė tenkinti atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymą dėl išlaidų iš ieškovų priteisimo – atsakovai ir tretieji asmenys ieškovams neva nenurodė tvenkinio kasimo aplinkybių. Teismas skundžiamoje nutarties dalyje pats sau prieštarauja, t. y. atmesdamas ieškovų prašymą dėl išlaidų priteisimo, teismas konstatavo, kad ieškovai naujųjų žemės sklypo savininkų buvo informuoti apie tai, kad bus kasamas tvenkinys 2021 m. balandžio 30 d., o šalių procesinė padėtis buvo pakeista tik 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi. Dėl to jau 2021 m. balandžio 30 d. buvo pagrindas atsisakyti ieškinio ir neįtraukti atsakovų į procesą, ir dėl to naujieji atsakovai turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl proceso tęstinumo. Taigi, teismas pats konstatavo, kad atsakovų išlaidų susidarymo priežastis yra išimtinai ieškovų netinkamas procesinis elgesys dėl proceso tęstinumo, kai jau buvo pagrindas atsisakyti ieškinio ir nebetęsti proceso neįtraukti į jį atsakovus E. D. ir T. D.
38. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai naujųjų žemės sklypo savininkų (atsakovų E. D. ir T. D.) 2021 m. balandžio 30 d. (sms žinute) buvo informuoti apie tai, kad bus kasamas tvenkinys, tačiau tai nereiškia, kad ieškovai buvo informuoti savalaikiai, nes atsakovai L. J. ir L. J. (šiuo metu procese tretieji asmenys) nei 2021 m. kovo 17 d. atsakyme į pretenziją neužsiminė apie tvenkinio kasimo galimybę, nei po 2021 m. kovo 22 d. ieškinio pateikimo teismui, nei po 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kuria pasikeitė atsakovų žemės sklypo savininkai. Kaip jau minėta, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dar 2021 m. kovo 22 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek atsakovams, tiek tretiesiems asmenims apie tvenkinio kasimo galimybę turėjo būti žinoma gerokai anksčiau, nei buvo informuoti ieškovai. Ta aplinkybė, kad ieškovai, būdami informuoti apie tvenkinio kasimą, jau nuo 2021 m. balandžio 30 d. turėjo pagrindą atsisakyti ieškinio ir neįtraukti atsakovus į procesą, nepaneigia atsakovų bei trečiųjų asmenų pareigos savalaikiai informuoti ieškovus. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent bendradarbiavimo tarp šalių stoka prisidėjo prie atsakovų ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymo šioje byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad byloje nenustatyta šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o galutinis rezultatas, jei ginčas būtų nagrinėjamas iš esmės, nežinomas, taip pat įvertinus nustatytas aplinkybes dėl byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo stokos, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir sąžininga bylinėjimosi išlaidų tarp byloje dalyvaujančių asmenų neskirstyti.
41. Pažymėtina, kad kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
42. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirųjų skundų argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliekama nepakeista.
43. Netenkinus atskirųjų skundų, apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp byloje dalyvaujančių asmenų neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.