- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-379-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. A., O. A.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. A. ir O. A. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje išspręstas ieškovų A. A. ir O. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir O. A. ieškinį atsakovams L. J. ir L. J. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, prašydami įpareigoti atsakovus L. J. ir L. J. ne vėliau kaip per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis užlyginti neteisėtai iškastą/išstumdytą griovį jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo į ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atiteka vanduo iš atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir užtikrinti, kad ateityje žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekami žemės kasimo/stumdymo (sklypo nusausinimo) darbai nesudarytų sąlygų užlieti ieškovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovams L. J. ir L. J. per 2 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neužlyginus neteisėtai iškasto/išstumdyto griovio jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), skirti atsakovams 50 Eur baudą, mokamą už kiekvieną pradelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šią baudą mokant tiesiogiai ieškovui A. A.; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovus L. J. ir L. J. neatlikti jokių naujų/papildomų griovių kasimo/stumdymo darbų jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovų atsakyme į ieškovų pretenziją yra nurodyta, kad ginčo objektu tapę darbai sustabdyti, tačiau bus atnaujinti nuo balandžio 12 d., jeigu ieškovai nepateiks atsakovams teisinio situacijos įvertinimo. Pasak ieškovų, jie aiškiai matydami atsakovų ketinimus, prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovus neatlikti jokių naujų/papildomų griovių kasimo/stumdymo darbų ginčo žemės sklype, kadangi tik taikius tokią laikinąją apsaugos priemonę nebebus didinama žala ieškovų žemės sklypui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. kovo 25 d. nutartimi atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė, kad ieškovai ieškinyje nepagrindė poreikio taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju, ieškovai poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė siekiu laikinai sureguliuoti ginčo situacija, tačiau nepagrindė, kaip atsakovų papildomai atliekami kasimo darbai gali sukelti dar daugiau žalos ir dėl to būtų būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai A. A. ir O. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jas taikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantų teigimu, tokio pobūdžio bylose ieškovai net neturi įrodyti, kad atsakovai elgiasi neteisėtai – teismui neabejotinai turėjo užtekti duomenų, kad savavališkai iškastu grioviu tekantis vanduo užlieja ir pasiskirsto ieškovų žemės sklype, o tai yra akivaizdus nuosavybės teisės pažeidimas, dėl kurio gynimo ieškovai ir kreipėsi į teismą. Ieškovai turi įrodyti, kad atsakovų veiksmai kelia žalą. Šiuo atveju žalą žemės sklypui būtent ir kelia tai, kad į žemės sklypą per atsakovų iškastą griovį suteka vanduo. Ieškovų žemės sklypas nėra skirtas kaupti nuotekas iš kitų žemės sklypų. Pats atsakovas pripažįsta, kad jis nuo 2021-04-12 ir toliau savo žemės sklype atliks neteisėtus kasimo veiksmus, dėl kurių pasekmių panaikinimo ir yra pateiktas ieškinys.
4.2. Ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis neprašo uždrausti bet kokius darbus atsakovų žemės sklype. Yra siekiama tik uždrausti gilinti ar didinti jau iškastą griovį ir nekasti naujų, kurie sąlygotų ieškovams dar didesnę žalą. Ieškovai teismo tik prevenciškai prašė apriboti atsakovams galimybę ateityje imtis veiksmų, kurie gali didinti žalą ateityje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai L. J. ir L. J. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ginčo griovys egzistavo iki ieškovams tampat jų sklypo savininkais ir ieškovų sklype užliejama teritorija fiksuota dar 1976 metais. Todėl apeliantai šioje proceso stadijoje neįrodė, kad neįpareigojus atsakovų atlikti tam tikrus veiksmus atsirastų žala arba padidėtų jau padarytos žalos mastas.
5.2. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovai ieškinyje nepagrindė poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.3. Įvertinus pareikšto negatorinio ieškinio reikalavimą, ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turinys sąlygoja tai, kad pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, būtų iš anksto pasisakyta dėl bylos esmės, pripažįstant, jog atsakovai atlieka neva neteisėtus veiksmus, t. y. trukdo ieškovams naudotis jų žemės sklypu, o tai prieštarauja laikinosios apsaugos priemonės paskirčiai, taip pat pagrindiniams civilinio proceso principams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
8. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui teikia prašymą prašydami prie bylos pridėti rašytinius paaiškinimus ir 2021-04-09 Telšių rajono savivaldybės administracijos atsakymą Nr. R8-02-A-1277. Nurodo, kad atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą teiginį, jog ginčo griovys egzistavo dar iki ieškovams tampant jų žemės sklypo savininkais, paneigia savivaldybės administracijos atsakymas. Kadangi atsakovai ketina tęsti savo žemės sklypo tvarkymo darbus, tikėtina, kad tai ir yra grėsmė, jog laikinai nesureguliavus ginčo situacijos vanduo dar intensyviau bėgs ar tekės į ieškovų žemės sklypą ir toliau jį užlies, tik didesniu mastu.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje pateikti paaiškinimai ir nauji įrodymai susiję su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pateikti įrodymai susiję su šalių įrodinėtinomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje, daro išvadą, kad teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai, pridėtini prie bylos medžiagos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
11. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais.
12. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas be preliminaraus ieškinio vertinimo, turi įvertinti ir būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.
13. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011, taip pat žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Taigi pagal ieškovų prašymą byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. jų teisinės ir faktinės padėties suvaržymas turi būti proporcingas.
14. Taikant CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovams, priėmus jiems palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas ir nebus padaryta žala.
15. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovai prašo įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis užlyginti neteisėtai iškastą/išstumdytą griovį jiems priklausančiame žemės sklype, kuriuo į ieškovams priklausantį žemės sklypą, atiteka vanduo iš atsakovų žemės sklypo ir užtikrinti, kad ateityje atliekami žemės kasimo/stumdymo (sklypo nusausinimo) darbai nesudarytų sąlygų užlieti ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog atsakovų atsakyme į ieškovų pretenziją yra nurodyta, kad ginčo objektu tapę darbai sustabdyti, tačiau bus atnaujinti nuo balandžio 12 d., jeigu ieškovai nepateiks atsakovams teisinio situacijos įvertinimo. Esant tokiems atsakovų ketinimams, ieškovai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovus neatlikti jokių naujų ar papildomų griovių kasimo ar stumdymo darbų ginčo žemės sklype, kadangi pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę nebebus didinama žala ieškovų žemės sklypui.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai ieškinyje nepagrindė poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų privalomų sąlygų. Priešingai nei teigia apeliantai atskirajame skunde, jie privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, kuriuo remiasi, nes teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi turėti galimybę bent preliminariai įvertinti šalies teikiamus įrodymus. Taigi, ieškovai teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalėjo įrodinėti, kad neįpareigojus atsakovų atlikti tam tikrus veiksmus atsirastų žala arba padidėtų jau padarytos žalos mastas.
17. Akcentuotina, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Šiuo atveju ieškovai nepagrindė, kad atsakovai atlieka papildomus kasimo darbus ir kaip jie gali sukelti daugiau žalos ir dėl to būtų būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovai savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia žalos atsiradimo aplinkybėmis atskirajame skunde nurodydami, kad prašymu taikyti laikinąsias priemones siekiama, jog neatsirastų didesnė žala, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai nei esamos nei būsimos žalos aplinkybių neįrodinėja (CPK 178 straipsnis).
18. Įvertinus ieškovų pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jiems palankaus sprendimo įvykdymui, o pareikšti negatorinio pobūdžio reikalavimai, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su šioje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais ir neturėtų įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui. Taigi, ieškovai nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepagrindė jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie po teismo sprendimo priėmimo galinčias kilti kliūtis dėl kurių atsakovai negalėtų pašalinti kliūtis dėl ieškovų sklypo užliejimo.
19. Teismo atliekamas prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Vien ta aplinkybė, kad ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį savaime nereiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovų prašomos taikyti ir pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažintina, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės netaikytos pagrįstai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl ieškovų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl netenkinamas prašymas jas priteisti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.