Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu ir palūkanas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. R. K., D. V., Z. V. G., Ergo Insurance SE, atstovaujamas Ergo Insurance SE Lietuvos filialo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 428,36 Eur turtinės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, 120,53 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir draudėja D. V. 2021 m. lapkričio 19 d. sudarė būsto turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 28 d. trūkus bendrojo naudojimo nuotekų stovui apdraustas butas buvo užlietas. Ieškovė kaip draudikė išmokėjo draudėjai 1 428,36 Eur draudimo išmoką (padariusi 40 Eur išskaitą iš medžiagų) žalai atlyginti. Ieškovė nurodo turinti teisę reikalauti šios sumos priteisimo iš atsakovės kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorės, kuri nepakankamai rūpestingai vykdė pareigą – nuolat stebėti ir prižiūrėti ginčo vamzdyną, įskaitant ir esantį butuose. Teigia, kad pastarasis nusidėvėjo ir dėl nesandarumo sukėlė žalą. Ieškovės manymu, atsakovė iki draudiminio įvykio galėjo pastebėti ginčo vamzdyno būklę ir savalaikiai imtis vamzdyno remonto darbų tam, kad būtų užkirstas kelias avarijai. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti įstatymines 0,05 proc. kompensacines palūkanas, kurias paskaičiavo už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 18 d., kuomet pranešimu pareikalavo iš atsakovo padengti žalą, iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 25 d.). Mano, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamos pastato inžinerinių tinklų būklės, dėl to įvyko ieškovės apdrausto buto užliejimas vandeniu ir ieškovės draudėjai buvo padaryta žala.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė draudiminio įvykio metu administravo gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdydama savo pareigą tinkamai nuolat ir periodiškai tikrino šio gyvenamojo namo techninę būklę, ką jos vertinimu patvirtina statinio techninės priežiūros žurnalas ir kasmetinės apžiūros aktas. Nurodo 2022 m. lapkričio 28 d. gavus pranešimą apie bėgantį vandenį adresu (duomenys neskelbtini); nuvykus atsakovės atstovams į vietą paaiškėjo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) perdangoje yra trūkęs bendro naudojimo stovas, kuris yra sumontuotas sienoje ir uždengtas sumontuotu virtuviniu komplektu; bute Nr. (duomenys neskelbtini) esantis bendro naudojimo vamzdynas taip pat yra sumontuotas sienoje, nepaliekant galimybės tinkamai jį apžiūrėti ir įvertinti būklės. Atsakovė teigia, kad ji negalėjo vykdyti šių vamzdynų apžiūros dėl objektyvios priežasties - jie buvo uždengti. Atsakovė pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. svetainėje „BonoDomo“ išplatino namo gyventojams ir patalpų savininkams pranešimą, ragindamas informuoti atsakovę apie galimai netinkamos būklės vamzdyną butuose, tačiau atsakovė negavo nei vieno pranešimo iš butų ir kitų patalpų savininkų apie galimybę atvykti ir įvertinti butuose esančių vamzdynų būklę. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2020 m. bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas remontas, tačiau buto savininkas nei karto nesikreipė į namo administratorių dėl galimybės apžiūrėti vamzdyną ir įvertinti jo būklę. Atsakovei kyla abejonės dėl padarytos žalos dydžio, nes apdraustame bute buvo prieš tai padarytas remontas. nėra pateikta įrodymų apie buto iki užliejimo būklę, ieškovė nepateikė buto apžiūros akto, kas reiškia, kad nebuvo nuvykusi apžiūrėti buto. Mano, kad ieškovė negali reikalauti kompensacinių palūkanų, nes atsakovei buvo siųstos pretenzijos, su kuriomis atsakovas nesutiko.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. V. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, teigdama, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Draudiminio įvykio dieną jos bute jokių apliejimo žymių nei ji, nei kiti atvykę asmenys nematė; po ja esantis trečiame aukšte butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo aplietas. Vėliau teigia sužinojusi, kad buvo pakeisti vamzdžiai antrame, trečiame - penktame aukštuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės 100,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Dėl faktinių aplinkybių ir įrodinėjimo naštos paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovė yra draudikė, kuri ieškinyje iškėlė prielaidą, kad atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė netinkamai vykdė namo bendro naudojimo karšto vandens vamzdyno priežiūrą/prevenciją. Teismas įvertinęs šalių procesinius dokumentus darė išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad apdrausto buto užliejimo metu daugiabučio namo administratorė buvo atsakovė ir jog avarija įvyko bendro naudojimo nuotekų vamzdyno atkarpoje, esančioje privačiame bute. Teismas atsižvelgęs į aplinkybių visumą darė išvadą, kad ar atsakovė, kaip namo administratorė, tinkamai vykdė daugiabučio namo bendro naudojimo nuotekų vamzdyno/sistemos priežiūrą, ką turi įrodyti būtent atsakovė.

4.2. Dėl avarijos aplinkybių teismas nurodė, kad avarija įvyko 2022 m. lapkričio 28 d. bendro naudojimo karšto vandens vamzdyne, kuri neišgriovus sienos yra vizualiai nematoma. Teismas įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus darė išvadą, jog atsakovė vykdė pastovią namo stebėseną, vertino jo būklę, įskaitant ir 2022 m. rugsėjį, kada nustatė, jog defektų nepastebėta, bei 2022 m. lapkričio mėnesį, kada nustatė poreikį tvarkyti vamzdyną. Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. rugsėjo 22 d. statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynai susidėvėję, matosi vandens prabėgimo žymės, rekomenduojama pakeisti susidėvėjusius buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynus.

4.3. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad atsakovė neapteikė įrodymų, jog ėmėsi veiksmų nustačius akivaizdžius defektus šaukti namo būtų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad defektai buvo nustatyti 2022 m. rugsėjo mėn., o avarija įvyko 2022 m. lapkričio mėn., kas reiškia, kad net atsakovui pradėjus organizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, jis būtų įvykęs (jei nebūtų reikėję rengti pakartotinio) anksčiausiai spalio mėnesį; taip pat neaišku, ar jame būtų buvę pritarta namo nuotekų vamzdyno keitimui/atnaujinimui; ir ar būtų spėta užsakyti darbus ir juos atlikti iki 2022 m. lapkričio mėnesio, atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra atsakovės nerūpestingumo. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog gyventojai būtų reiškę skundus dėl vamzdynų sistemos avarinės būklės, o atsakovė nebūtų į juos reagavusi, be to, nėra duomenų, kad vamzdynai buvo avarinės būklės ir atsakovė galėjo be gyventojų sutikimo juos keisti.

4.4. Dėl paslėptų vamzdžių stebėsenos, teismas nurodė, kad šis ieškovės argumentas (vykdyti stebėsena specialia įranga ar reikalauti, kad gyventojai išgriautų sienas) nėra racionalus, šiuo atveju paaiškėjus, kad inžinerinės sistemos buvo paslėptos namo sienose, negali būti reikalaujama kartą per metus išgriauti sienas ir atidengti vamzdyną ar ir elgtis neracionaliai, branginti administracines sąnaudas naudojant specialią įrangą ar samdant specialistus, kurie tikrintų namo konstrukcijų viduje esančius paslėptus vamzdynus. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą darė išvadą, kad atsakovė tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, bendro naudojimo infrastruktūros stebėseną, priežiūrą ir prevenciją. Pažymėjo, kad taip pat nėra įrodymų, jog namo butų savininkų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimas per 2 mėnesių laikotarpį būtų tiesiogiai eliminavęs avarijos nuotekų vamzdyne tikimybę. Tokiu atveju daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti dėl avarijos, įvykusios namo (buto) sienoje paslėptoje vamzdyno atkarpoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti apeliantės naudai iš atsakovės visas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisti iš atsakovės apeliantės naudai apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tai yra išlaidas už apeliacinio skundo rengimą - 250 Eur, taip pat 35 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą (iš viso 285 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nurodo, kad vienas pagrindinių teismo sprendimo argumentų yra tas, kad atsakovė, vykdydama namo techninę priežiūrą, neva neturėjo objektyvios galimybės apžiūrėti vamzdyno, nes ginčo vamzdynas buvo įrengtas uždaruose sienų kanaluose. Teigia, kad šiuo aspektu kyla klausimas kokiu būdu atsakovei pavyko apžiūrėti vamzdyną ir 2022 m. rugsėjo 22 d. statinio apžiūros akte konstatuoti, jog kanalizacijos vamzdynai yra susidėvėję, matyti vandens prabėgimo žymės.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš namo administratorės negali būti reikalaujama naudoti specialią techniką vamzdynams tikrinti, tačiau apeliantės vertinimu šis argumentas nepagrįstas, kadangi ginčo vamzdyno nereikia prižiūrėti dėl to, kad jo nesimato ir laukti kol įvyks avarija ir jai įvykus ją likviduoti. Nurodo, kad atsakovė žino, jog namas pastatytas 1982 metais, jo vamzdynai susidėvėję, todėl atsakovė galėjo būklę įvertinti robotizuota įranga, kuria naudojasi ir uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas“. Mano, kad atsakovė vamzdyno tinkamai neprižiūrėjo ir pažeidė jos veikla reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

5.3. Nurodo, kad nei atsakovė, nei jos argumentams pritaręs pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios teisės normos, įtvirtinančios draudimą uždengti gyvenamajame būste esančius vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo vamzdžius; 2) šiais laikais nėra įprasta, kad būstuose būtų paliekamos atviros (matomos) pastatų inžinerinės įrangos dalys, priešingai, įprastai jos yra uždengiamos atliekant patalpų apdailą, tokiu būdu užtikrinant estetinį patalpų vaizdą; 3) Atsakovas net ir neįrodinėjo, kad iki avarijos lankėsi draudėjos ar trečiųjų asmenų butuose tikslu apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius ir įvertinti jų būklę ar siekė gauti draudėjo, kaip buto savininko, sutikimą dėl apdailos (jos dalies) nuardymo (jeigu tam būtina), turint tikslą įvertinti vamzdžių būklę. Jokie šie veiksmai nebuvo atlikti (tokių įrodymų į bylą nepateikta), todėl atsakovės jau po įvykio dėstoma pozicija apie jo negalėjimą butuose patikrinti vamzdžių, kai realiai pati atsakovė iki įvykio nė karto net nesiekė to padaryti, turėjo būti pirmosios instancijos teismo pripažintini išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala.

5.4. Nurodo, kad atsakovė nustačiusi, jog vamzdynai yra susidėvėję, tai yra nustačius jog yra matomi vandens prabėgimai, kas yra akivaizdu, jog yra avarinė būklė, atsakovė privalėjo remontuoti/keisti (vamzdynus) nelaukdama kol tam pritars gyventojai. Nurodo, kad teismas sprendime taip pat nustatė, kad po 2022 m. rugsėjo 22 d. akto surašymo atsakovė neinicijavo gyventojų susirinkimo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė sąmoningai nesiėmė veiksmų šiems vamzdyno trūkumams pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo prielaidos ir svarstymai, jog atsakovė nebūtų spėjusi sušaukti gyventojų susirinkimo iki 2022 m. lapkričio 28 d. užliejimo ar kad gyventojai susirinkime galimai nebūtų pritarę vamzdyno remontui, yra visiškai nepagrįstos ir nereikšmingos.

6. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Nurodo, kad apžiūros akto turinys neleidžia padaryti išvados, kad jo surašymo metu stovas buvo apžiūrėtas būtent namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butuose, kuriuose stovas buvo uždengtas ir kur įvyko avarija, nes name yra daug laiptinių ir stovų, kurie nėra uždengti. Tačiau apžiūros aktas ir byloje pateiktas techninės priežiūros žurnalas patvirtina, jog atsakovė, vykdydama savo pareigą prižiūrėti namo bendro naudojimo objektų techninę būklę, tai darė nuolat ir reglamente nurodytu periodiškumu. Teigia, kad atsakovė techninę priežiūrą organizuoja STR 1.07.03:2017 nustatyta tvarka. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai, juose nustatytų teisių ir pareigų, kompetencijų plečiamas aiškinimas yra negalimas.

6.2. Nurodo, kad apeliantė grįsdama atsakovės prievolę inicijuoti vamzdyno apžiūrą televizinės diagnostikos pagalba, apeliaciniame skunde pateikia nuorodas į įvairius internetiniuose puslapiuose publikuotus straipsnius, kurių turinys nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektas, nei straipsniai, nei nuorodos į juos nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nei atsakovė, nei teismas negalėjo dėl jų pasisakyti. Mano, kad tai nauji įrodymai, o apeliantė nepagrindė jų priėmimo būtinybės, tai yra kodėl jų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad vandentiekio įtrūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje – perdangoje, todėl negalėjo būti akivaizdžiai pastebėtas, atsakovė neturėjo realios galimybės jo patikrinti. Nurodo, kad nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą, stebėjo namo techninę būklę, buvo išplatinusi pranešimą namo gyventojams, kuriais jie buvo raginami informuoti atsakovę apie inžinerinės įrangos gedimus ar netinkamą jų būklę, tačiau nebuvo gavusi nė vieno pranešimo.

6.3. Nurodo, kad apeliantės teigimu atsakovė turėjo numatyti vamzdynų būklę (tame tarpe ir paslėptų) atsižvelgiant į namo statybos laikotarpį – 1982 metus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokią įtaką trūkimui padarė (ar padarė) vamzdžio nusidėvėjimas. Iki buto užliejimo gyvenamojo namo nuotekų vamzdynai specialistų nebuvo pripažinti esantys avarinės būklės. O nuotekų vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, tai yra tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Pažymi, jog vamzdžių nusidėvėjimas negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Argumentai, kad atsakovė, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, privalėjo organizuoti vamzdžių keitimo ir (ar) remonto darbus, jos vertinimu, teisiškai nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog atsakovė nesuorganizavo patalpų savininkų susirinkimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog namo administratorė buvo nerūpestinga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimų taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, mano, kad atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti vamzdyną naudojantis specialia technika vamzdynams tikrinti, be to, atsakovė turėjo atsižvelgti jog namas pastatytas 1982 metais, jo vamzdynai susidėvėję, mano, kad atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo administratorės pareigas, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Mano, kad vamzdynai buvo avarinės būklės dėl matomų vandens prabėgimų, todėl atsakovė privalėjo remontuoti/keisti (vamzdynus) nelaukdama kol tam pritars gyventojai.

10. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė (draudikė) ir D. V. (draudėja) 2021 m. lapkričio 19 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Draudimo laikotarpis nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d.. Draudėja 2022 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į apeliantę, informuodama, kad jai priklausantis butas yra aplietas, avarinė tarnyba nustatė, kad trūkęs nuotekų vamzdis tarp aukštų (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų). Buto apliejimo faktą patvirtina ir apeliantės kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos. Apeliantė pateikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą / remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apskaičiavo, jog draudėjos buto remonto išlaidos kainuotų 1 496,84 Eur. Atlikus 40 Eur išskaitą apeliantės sprendimu draudėjai 2022 m. gruodžio 2 d. buvo išmokėta 1456,84 eurų suma. Pažymėtina, jog dėl žalos fakto, dydžio ir aplinkybės, jog žala kilo dėl bendro naudojimo stovo įtrūkimo, už kurio priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, byloje ginčo tarp šalių nėra, tačiau apeliantės vertinimu ji atlyginusi žalą draudėjai, turi teisę į žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu, kadangi apeliantės teigimu daugiabučio namo administratorė – atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko kilo žala. Atsakovė su šiais argumentais nesutikdama iš esmės nurodo, kad ji elgėsi rūpestingai, tinkamai vykdė administratorės pareigas, o apžiūrėti vamzdyno negalėjo dėl to, kad jie buvo uždengti. Pažymi, kad techninę priežiūrą vykdė periodiškai, vandentiekio įtrūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje – perdangoje, todėl negalėjo būti akivaizdžiai pastebėtas, atsakovė neturėjo realios galimybės jo patikrinti. Nurodo, kad nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą, stebėjo namo techninę būklę, buvo išplatinusi pranešimą namo gyventojams, kuriais jie buvo raginami informuoti atsakovę apie inžinerinės įrangos gedimus ar netinkamą jų būklę, tačiau nebuvo gavusi nė vieno pranešimo.

11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, jog ji 2022 m. sausio 1 d. informavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, prašydama kreiptis į administratorę pastebėjus inžinerinės įrangos gedimus ar pastebėjus netinkamą jų būklę. Remiantis Statinio apžiūros 2022 m. rugsėjo 22 d. aktu nustatyta, jog daugiabučio namo vandentiekio, lietaus, kanalizacijos vamzdynai yra susidėvėję (3.1 – 3.3 punktai). Užfiksuota, kad stovų sujungimų vietose matomi vandens prabėgimo žymės. Kartu pateiktos ir prabėgimo nuotraukos. Įvertinus byloje pateiktą Statinio techninės priežiūros žurnalą nustatyta, jog jame periodiškai, tai yra kas 1-2 mėnesius buvo fiksuojami pastato defektai. 2022 m. lapkričio mėnesį padarytas įrašas ranka „susidėvėjęs vamzdynas“.

12. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, tai yra nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, tai yra nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad žala buvo padaryta trūkus daugiabučio namo perdangoje esančiam vandens stovui dėl jo natūralaus susidėvėjimo ir žalos padarymo metu daugiabučio namo administratorė buvo atsakovė. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, tačiau apeliantės vertinimu atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nesinaudojo specialia įranga defektams nustatyti, dėl ko netinkamai vykdė administratorės pareigas ir yra atsakinga dėl žalos atlyginimo. Su šiais argumentais nesutiktina.

14. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus darbą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurios 3 punkte nustatytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Šių nuostatų 4.3 punkte nustatyta, kad administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Minėtų nuostatų 7.7 punktas nustato, kad administratorius privalo jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

15. Įvertinus minėtus nuostatus (nutarties 14 punktas) galima daryti išvadą, kad administratorius įgyvendindamas jam priskirtas pareigas privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir administratorius turi teisę imtis priemonių tada, kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Pažymėtina, jog Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 7 skyriuje detalizuota daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka, kurios 87 punkte nustatyta, jog namo būklei įvertinti yra atliekami nuolatiniai stebėjimai ne rečiau, kaip kartą per du mėnesius (87.1.1. p.), dažniau kaip kartą per du mėnesius – reglamento 35 punkte nurodytais atvejais (kai pastebėti statinio, jo konstrukcijų defektai ar neleistinos deformacijos, vykdomi statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai, pageidauja naudotojas) atitinkamai pagal valdytojo, statinio apžiūras (periodines (sezonines) ar specializuotas) vykdančių asmenų (subjektų), savivaldybės administracijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nustatytą dažnumą (87.1.2. p.); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros –pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2. p.); specializuotos apžiūros – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3.).

16. Remiantis Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale esančiais įrašais (nutarties 11 punktas), nustatyta, kad atsakovė nuolatos vykdė daugiabučio namo priežiūrą, per žurnalo pildymo istoriją nuo 2022 m. sausio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio nebuvo ilgesnio nei dviejų mėnesių laiko tarpo, per kurį žurnalas nebuvo pildomas, taip pat žurnale aprašyti atitinkamais laikotarpiais užfiksuoti statinio defektai ir jų pašalinimo momentas, taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad administratorė teikė informaciją ir daugiabučio namo gyventojams, prašydama informuoti apie galimus inžinerinės įrangos trūkumus ar netinkama jų būklę, kas leidžia daryti išvadą, jog administratorė tinkamai vykdė daugiabučio namo priežiūrą, jį nuolatos, ne rečiau, kaip kartą per du mėnesius daugiabučio namo būklę tikrindavo, taip kaip nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017, taip pat teikė informaciją ir daugiabučio namo gyventojams, kas neleidžia sutikti su apeliantės argumentais, jog administratorė nebuvo pakankamai rūpestinga ir ar netinkamai vykdė daugiabučio namo administravimo pareigas.

17. Taip pat laikytinas nepagrįstu apeliantės argumentas, jog defektas – vandens prasisunkimas pro stovą, turėjo būti laikomas „avarine būkle“, dėl ko administratorė nesant daugiabučio namo gyventojų pritarimui turėjo nedelsiant imtis veiksmų. Pirmiausia, pažymėtina, kad Statinio apžiūros 2022 m. rugsėjo 22 d. akte, kuris be kita ko, pasirašytas specialių žinių turinčio techninio prižiūrėtojo, darbų valdytojo, buvo užfiksuota, jog stovų sujungimo vietose yra matomos vandens prabėgimo žymės, nurodoma, kad vamzdžiai turėtų būti pakeisti, tačiau šiame akte nėra užfiksuota, jog bet kokie pastato elementai turi avarinės ar kritinės būklės požymių ir tokia būklė turi būti nedelsiant pašalinta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog minėtas defektas turėjo būti laikomas kritine ar avarine būkle, į tai, kad tokios aplinkybės nepatvirtina ir aptartas Statinio apžiūros 2022 m. rugsėjo 22 d. aktas, į tai, jog apeliantė neprašė skirti ir ekspertizės minėto defekto įvertinimui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog vamzdynai buvo kritinės / avarinės būklės, dėl ko buvo būtina atsakovei juos be gyventojų sutikimo keisti (CPK 176 straipsnis).

18. Apeliantė teigia, kad atsakovė taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog pastatas yra pakankamai senas, 1982 metų statybos, įvertinti, kad vamzdžiai yra susidėvėję, taip pat turėjo naudotis specialia televizine įranga defektų nustatymui, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia, vien pastato statybos metai neleidžia daryti išankstinės ir kategoriškos išvados, jog jo konstrukciniai elementai visa apimtimi, tame tarpe ir vamzdynai, savaime dėl amžiaus yra nusidėvėję, avarinės būklės ir turi būti pakeisti ar suremontuoti, tokia išvada būtų grindžiama tik prielaida. Antra, nors apeliantės teigimu atsakovė galėjo naudotis specialia televizine įranga nustatyti defektus tose vietose, kurios yra sunkiai pasiekiamos (naudotis vamzdynų televizine diagnostika), tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė įrodymų, jog minėtos įrangos naudojimas yra privalomas ir ar įprastas daugiabučių namų administratorių praktikoje, be kita ko pažymint, jog STR 1.07.03:2017 91-92 punktai nustato, jog objektai turi būti apžiūrimi vizualiai, o ne atliekant specialius televizinius tyrimus, todėl šiuo atveju apeliantės teiginys jog atsakovė netinkamai atliko administratorės pareigas dėl to, kad nepasinaudojo vamzdynų televizine diagnostika, laikytini neįrodytais, be kita ko pažymint, jog ir iki draudiminio įvykio namas periodiškai buvo prižiūrimas, administratorė kreipėsi į namo gyventojus su prašymu informuoti apie inžinerinės įrangos gedimus ar netinkamą būklę, tačiau jokie gedimai ir ar trūkumai iki 2022 m. rugsėjo 22 d., tai yra to momento kai buvo parengtas statinio apžiūros aktas, nebuvo fiksuoti.

19. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad iki draudiminio įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą, stebėjo namo techninę būklę, tai yra ja domėjosi, rekomendavo butų savininkams informuoti atsakovę apie inžinerinių įrenginių būklę ar netinkamą jų veikimą, skatino daugiabučio namo gyventojus apie gedimus iš karto informuoti administratorę, daro išvadą, kad atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.07.03:2017 7 skyrių, kuriame detalizuota daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka. Negalima nepažymėti, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į atsakovę dėl vandens stovo būklės, gedimų, jokie patalpų savininkų sprendimai šiais klausimais nebuvo priimti. Be to, pažymėtina, kad vandens stovo defektai paaiškėjo tik 2022 m. rugsėjo 22 d. parengus statinio priežiūros aktą, juo nebuvo nustatyta, kad vandens stovo būklė yra avarinė ir ar kritinė, o avarija 2022 m. lapkričio 28 d. įvyko toje vamzdyno dalyje, kuri yra buto sienos viduje ir vizualiai nematoma bei neprieinama (dėl šios aplinkybės ginčo nėra). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pats vamzdynų nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Šiuo atveju, kaip minėta, Statinio apžiūros akte nėra nurodyta, jog vandens stovas buvo kritinės / avarinės būklės, apeliantė neteikė įrodymų, neparašė skirti ekspertizės minėto defekto įvertinimui, dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai, jog atlikus statinio apžiūrą 2022 m. rugsėjo 22 d. vandens stovas buvo avarinės būklės, dėl ko administratorė privalėjo nedelsiant organizuoti jo keitimo darbus nesant daugiabučio namo gyventojų pritarimui.

20. Aukščiau aptartos aplinkybės (nutarties 9-19 punktai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo administravimo pareigas, dėl ko ji yra kalta dėl atsiradusios žalos trūkus daugiabučio namo vandens stovio. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog atsakovė administratorės pareigas įvykdė tinkamai, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį. Atsižvelgiant į tai, nutariama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, jį panaikinti ir (ar) pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Apeliantė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 35 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 250 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso – 285 Eur. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 290,40 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visa apimtimi, atsakovei iš apeliantės priteisiama 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Dainava“ 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“.