Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant ZOOM programą),

nuteistajam I. P. (I. P.) ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės (toliau – prokurorė) ir nuteistojo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir I. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas I. P. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant I. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), nustatant 3 (trijų) mėnesių sumokėjimo terminą, bei įpareigojant: 1) per pirmąjį nuosprendžio vykdymo mėnesį žodžiu atsiprašyti nukentėjusiojo A. M.; 2) per pirmąjį mėnesį pabaigus reabilitacijos kursą įstaigoje „A“ arba prieš laiką nutraukus reabilitacijos programą, pradėti dirbti, o neradus darbo arba jo praradimo atveju, nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per visą nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmę įskaitytinas I. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė.

Iš I. P. ir V. M. solidariai išieškotini 55 Eur (penkiasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo A. M. naudai.

I. P. lėšas 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) sumoje, į kurias Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nukreipti A. M. civilinio ieškinio patenkinimui. Likusios lėšos, t. y. 76,80 Eur (septyniasdešimt šeši eurai aštuoniasdešimt euro centų), grąžintinos I. P..

Nuteistasis I. P. apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. P. ir V. M. nuteisti už tai, kad jie, panaudodami fizinį smurtą bei atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, t. y. jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. birželio 20 d. apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini), siekdami pagrobti svetimą turtą, pasivijo A. M., vienas iš jų (nenustatyta kuris) parbloškė nukentėjusįjį ant žemės, po ko, V. M. rankomis ir kojomis prispaudęs A. M. prie žemės, pagrobė iš jo kelnių kišenės 400 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio dėkle buvo 5 Eur grynųjų pinigų, o I. P. iš A. M. krepšio pagrobė dėžę, kurioje buvo 30 Eur vertės gręžtuvas, 10 Eur vertės 3 atsuktuvai „(duomenys neskelbtini)“ ir 10 Eur vertės 2 komplektai grąžtų „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydami A. M. 455 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais I. P. ir V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. I. P. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis, iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.45 val., kai (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, su savimi neteisėtai laikė nenustatytomis aplinkybėmis savo poreikiams įgytas narkotines medžiagas – 0,0002065 gramo narkotinės medžiagos karfentanilio ir 0,00116 gramo narkotinės medžiagos metadono. Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinių skundų ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokurorės bei nuteistojo V. M. apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistųjų kaltė bei veikų kvalifikavimas neginčijami, nuosprendis skundžiamas dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžio, taip pat dėl bausmės vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina tik šiuos teisinius klausimus.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

13. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių, tačiau nurodo, kad nuteistojo I. P. atžvilgiu nepagrįstai pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (BK 75 straipsnio 2 dalis).

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginė atleidimo nuo bausmės rūšis, kai paskirtos bausmės vykdymas atidedamas nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį turi būti vykdomi teismo paskirtos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės ir kitos pareigos. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.

15. Vadovaujantis teismų praktika, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

16. Pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).

17. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam I. P., rėmėsi ir teigiamai vertino jo pastangas nustoti vartoti narkotines medžiagas, taip pat aplinkybę, jog jis daugiau nei metus nedarė naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika (plėšimas) nesukėlė labai sunkių padarinių, turtinė žala didžiąja dalimi nukentėjusiajam buvo atlyginta jam grąžinus pagrobtą mobilaus ryšio telefoną, o likusios ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos dalies atlyginimas yra užtikrintas, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į I. P. asmens kratos metu rastus pinigus.

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nuteistojo asmenį charakterizuojančius duomenis bei kitas svarbias aplinkybes, pritaria prokurorės apeliaciniame skunde išreikštai pozicijai ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, savo sprendimą argumentavo pernelyg formaliai ir bausmės vykdymą nuteistajam I. P. atidėjo nepagrįstai.

19. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat atsižvelgti ir į bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, tik pagrįstai nusprendęs, kad atitinkamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, teismas gali pasinaudoti savo diskrecine teise priimti motyvuotą sprendimą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atidėti bausmės vykdymą.

20. BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste vertinant nuteistojo I. P. padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę charakterizuojančius požymius, atsižvelgtina į tai, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, esant recidyvui, kas sunkina I. P. atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Padaryti plėšimą buvo planuojama iš anksto – iš I. P. parodymų turinio matyti, kad nuteistieji sekti ir apiplėšti nukentėjusįjį susitarė (duomenys neskelbtini), dar prieš jiems įlipant į (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipusį nukentėjusįjį nuteistieji ir nusekė. Iš nukentėjusiojo A. M. parodymų turinio matyti, kad jam buvo suduotas smūgis iš už nugaros, po ko, jis nukrito ant žemės, o vienas iš jį užpuolusių asmenų jam pagrasino, kad, bandant priešintis, bus padurtas peiliu. Nors I. P. ir V. M. nurodė skirtingas aplinkybes dėl to, kuris iš jų panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, šie veiksmai apima abiejų nuteistųjų kaip bendrininkų tyčią ir rodo tapatų abiejų nuteistųjų pavojingumą.

21. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad I. P. yra teistas 10 kartų, be kita ko, ir už analogiškas turtinio pobūdžio bei su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susijusias nusikalstamas veikas, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka. Už padarytas nusikalstamas veikas I. P. atžvilgiu buvo taikoma viena iš griežčiausių BK bausmių sistemoje esanti bausmė – ilgalaikis laisvės atėmimas. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos namų. Atkreiptinas dėmesys ir į prokurorės nurodytą aplinkybę, kad I. P., atlikdamas bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, du kartus buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, lygtinio paleidimo instituto taikymas bei probacijos vykdymas I. P. atveju iš esmės nepasiteisino, t. y. neužtikrino įstatymų bei pripažintų elgesio normų visuomenėje laikymosi ir nepadėjo bausmei keliamų tikslų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

22. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. P. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jis yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo I. P. nusikalstamas elgesys nagrinėjamu atveju yra neatsiejamas nuo jo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ir galimai yra tokio priklausomumo determinuotas, t. y. turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis galimai siekta gauti ir pajamų minėtoms narkotinėms medžiagoms įsigyti, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad I. P. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas ir skundžiamu nuosprendžiu atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, I. P. gydymąsi reabilitacijos centre nuo priklausomybių VŠĮ „A“ nutraukė. Nors pirmosios instancijos teismas, atidėdamas I. P. bausmės vykdymą, neįpareigojo jo priverstinai gydytis, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys kelia abejonių dėl jo teisiamojo posėdžio metu išreikšto noro pasikeisti ir pradėti naują gyvenimą nuoširdumo. Nors I. P. nurodė, kad nustojo gydytis dėl to, jog norėjo įsidarbinti ir įvykdyti teismo įpareigojimus, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas I. P. pradėti dirbti, be kita ko, nustatė galimybę tą padaryti ir per pirmąjį mėnesį po reabilitacijos kurso baigimo, tačiau nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo.

23. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BK 71 straipsnio 3 dalį teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šios įmokos sumokėjimo terminą gali nustatyti iki 3 metų, taigi nuteistasis I. P., manydamas, kad tęsdamas gydymąsi ir neįsidarbindamas neturės galimybės per teismo paskirtą 3 mėnesių terminą sumokėti minėtos įmokos, bet kuriuo atveju būtų galėjęs pateikti prašymą dėl paskirtos įmokos sumokėjimo atidėjimo ilgesniam laikui.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo I. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šiai aplinkybei suteikė per didelę reikšmę. Pritartina prokurorės pozicijai, kad tai, jog I. P. po bausmės atlikimo kurį laiką nedarė naujų nusikalstamų veikų, reiškia tik elementarių visuomenės normų laikymąsi, kas negali būti vertinama kaip asmenį teigiamai charakterizuojantis požymis. Taip pat pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad plėšimo veika nesukėlė labai sunkių padarinių, o turtinė žala didžiąja dalimi nukentėjusiajam buvo atlyginta, nepaneigia padarytos veikos pavojingumo, kadangi dėl padarytos veikos kilę padariniai nėra vienintelis veikos pavojingumo pobūdį ir (ar) laipsnį atskleidžiantis kriterijus. Šiame kontekste, be kita ko, buvo būtina įvertinti visą įžūlios nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, tyčios rūšį bei laipsnį, savanaudiškus motyvus ir kita.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat teigiamai vertino I. P. pastangas nustoti vartoti narkotines medžiagas, tačiau I. P. gydymąsi reabilitacijos įstaigoje nutraukė ir šiuo metu nėra duomenų apie tai, kad jis narkotinių medžiagų nebevartoja. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad minėtos aplinkybės nesudaro prielaidų teigiamai charakterizuoti nuteistąjį I. P. ir negali būti laikomos išimtinėmis BK 75 straipsnio kontekste. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam I. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo nepagrįstai.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo

26. Nuteistasis V. M. iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu skyrė per griežtą bausmę. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

28. V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu už plėšimo nusikalstamą veiką buvo nuteistas galutine sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija už nurodytos veikos padarymą numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Taigi, V. M. buvo skirta mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

29. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. M. atžvilgiu skirtiną bausmę, nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis savo kaltę pripažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis) jam skirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Teismas taip pat vertino tai, kad V. M. yra 18 kartų teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba ir neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, yra priklausomas nuo narkotikų ir yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė – nuteistasis V. M. planuotai ir laisva valia pasirinko veikti nusikalstamai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, kurioje jis veikė kaip vykdytojas, o jo veiksmai buvo motyvuoti siekiu neteisėtai praturtėti.

30. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės nuteistajam V. M. skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, paskirta ir sumažinta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, švelninat bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

31. Be to, šiame kontekste akcentuotina, kad šiuo nuosprendžiu panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą I. P., nebelieka nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde minimos disproporcijos tarp bendrininkams taikomų baudžiamosios atsakomybės priemonių.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

32. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai valstybės naudai iš I. P. ir V. M. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

33. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistieji neturėjo gynėjų advokatų, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjų parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius I. P. parinko gynėją advokatą Ramūną Vanagą, o V. M. – advokatę Žaną Timaškovą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų I. P. ir V. M. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, I. P. (I. P.) paskirtos galutinės subendrintos ir sumažintos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant I. P. (I. P.): 1) per pirmąjį nuosprendžio vykdymo mėnesį žodžiu atsiprašyti nukentėjusiojo A. M.; 2) per pirmąjį mėnesį pabaigus reabilitacijos kursą įstaigoje „A“ arba prieš laiką nutraukus reabilitacijos programą, pradėti dirbti, o neradus darbo arba jo praradimo atveju, nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per visą nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu I. P. (I. P.) paskirtą galutinę ir subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į I. P. (I. P.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Laikyti, kad I. P. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo I. P. (I. P.) sulaikymo momento, vykdant šį nuosprendį.

Panaikinti I. P. (I. P.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 (trijų) mėnesių sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.