Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Jefimovienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei J. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. M. jos sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteistą išlaikymą, jį padidinant nuo 57,92 Eur (200 Lt) iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus N. M. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta V. R., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovė po laikino motinos valdžios apribojimo neatliko konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti prielaidą, kad situacija artimiausiu metu pasikeis ir ryšys su vaiku bus atkurtas, vaiku nesidomi, nesirūpina, jo nelanko, nebendrauja ir susigrąžinti į šeimą nesiekia. Duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti, nėra, todėl atsakovei motinos valdžią apribotina neterminuotai, taip pat padidintinas vaikui priteistas išlaikymas.

2. Ieškovės atstovė teismo posėdžiu metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad po terminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovės skambučiai dėl vaiko retėjo, 2019 m. dar buvo taikoma atvejo vadyba, tikintis, kad situacija pasikeis, tačiau niekas nesikeitė, atsakovė neprisiima motinos pareigų, vaikas motinos nepažįsta. Prašymą padidinti išlaikymą grindžia pasikeitusiais vaiko poreikiais.

4. Atsakovė J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo šaukimas į teismo posėdį, išaiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, įteiktas asmeniškai. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atidėti teismo posėdžio neprašė. Byla, neprieštaraujant ieškovės atstovui ir trečiajam asmeniui, išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. M. yra nepilnamečio N. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvystė nenustatyta. Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia sūnaus N. M. atžvilgiu, iš atsakovės priteistas išlaikymas po 200 Lt (57,92 Eur) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, N. M. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta V. R..

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas arba motina visiškai nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią sūnaus atžvilgiu atsakovė vaiku nesirūpina, neužtikrina nepilnamečio vaiko dvasinės ir socialinės raidos, nesirūpina jo ugdymu, vaiku nesidomi, jo nelanko, neteikia išlaikymo, vaikas motinos nepažįsta. Iš 2021 m. spalio 5 d. globojamojo vaiko aplankymo akte esančių duomenų matyti, kad nepilnametis nuo 2014 metų gyvena pas globėją V. R., motina su vaiku nepalaiko jokio ryšio. Vaiko globos peržiūros metu teikta išvada tęsti N. M. nuolatinę globą V. R. šeimoje, nurodoma, kad priežastys, dėl kurių nustatyta nuolatinė globa, neišnykę.

8. Įvertinus šioje byloje ištirtus įrodymus nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, nesirūpina vaiku, nesidomi jo mokymosi procesu ir rezultatais, neteikia išlaikymo, neužtikrina tinkamo jo auklėjimo ir priežiūros savo gyvenamojoje vietoje, saugumo, normalaus vystymosi, dvasinės ir socialinės raidos, taigi daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi.

9. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad situacija galėtų pasikeisti, nors nuo vaiko paėmimo iš šeimos bei terminuoto tėvų valdžios apribojimo praėjo beveik aštuoneri metai. Atsakovė ir toliau nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai būtų grąžintas vaikas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo sūnų. Visa tai yra pakankamas pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai). Tėvų valdžios apribojimas neterminuotai sūnaus N. M. atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes užtikrina jo teises ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje.

10. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Kartu atsakovei paaiškintina, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

11. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

13. N. M. nuolatinė globa nustatyta Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jo globėja paskirta V. R., su kuria nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, keisti globėjo neprašoma, globėja pareigas atlieka tinkamai, todėl nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos, globos nustatymo, globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo padidinimo

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

15. Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteistas 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė dėl pasikeitusių (padidėjusių) vaiko poreikių prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį.

16. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar nepilnamečių vaikų poreikiai (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, daroma išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per daugiau nei septynerių metų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje pasikeitė – išaugo. Priteisiant išlaikymą vaikui tebuvo treji metai, vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigas, užsiima užklasine veikla, globėjos paaiškinimu, vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), taigi nepilnamečio interesų ratas išsiplėtė, jo poreikiai padidėjo, priteistas išlaikymas po 57,92 Eur kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiui dydį.

18. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

19. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

20. Nuo 2022-01-01 minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 730 Eur neatskaičius mokesčių (apie 518 Eur atskaičius mokesčius).

21. Valstybė nuo 2022-01-01 moka 73,50 Eur išmoką kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nuo 2022-01-01 vaikui mokama 273 Eur globos išmoka, kuri pagal Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 5 dalį būtų mažinama atsakovės faktiškai mokamo išlaikymo dydžiu.

22. Atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. Byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodinėjo, kad vaiko poreikiai būtų mažesni nei minimali mėnesinė alga. Taip pat nereikia įrodinėti ir teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu, vaistų pagal poreikį išlaidas ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nepilnametis N. M. lanko (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini), tenka lankytis pas specialistus. Išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra realios ir užtikrinančios tik minimalius ir būtiniausius poreikius.

23. Bylos duomenimis, atsakovės vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto nėra. Atsakovė šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio mėn. du kartus atsisakė darbo be pateisinamos priežasties, dėl ko nuo 2021-08-25 atsakovei nemokama darbo išmoka, nėra duomenų, kad atsakovė būtų ribotai darbinga ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių dirbti, taip pat nėra duomenų apie kitus išlaikytinius.

24. Ieškovė prašo padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį, įvertinus valstybės skiriamą išmoką vaikui (73,50 Eur), iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma kartu su valstybės mokama išmoka vaikui nesiekia minimalios mėnesinės algos.

25. Sprendžiant dėl konkretaus priteistino išlaikymo dydžio įvertinami byloje pateikti ir surinkti įrodymai, atsižvelgiama į vaiko amžių, jo bendruosius ir specialiuosius poreikius, sveikatos būklę, vaiko poreikių pasikeitimą (padidėjimą) dėl amžiaus, įvertinama atsakovės turtinė padėtis. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), teismų formuojamą praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus, kad išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui tenkintinas visa apimtimi, iš atsakovės priteistas išlaikymas padidintinas iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2022-03-07 iki vaiko pilnametystės.

26. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriamas globėja (rūpintoja) V. R. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis už reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimų iš atsakovės nepriteistinas.

29. Ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą atsakovės privalo būti apmokėta 38 Eur žyminiu mokesčiu ((200 Eur-57,92 Eur) x 12 mėn. = 1704,96 Eur; 1704,96 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 38 Eur).

30. Byloje susidarė 13,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31. Tenkinant ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistina 38 Eur žyminio mokesčio ir 13,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263- 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymą ir priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2022-03-07 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. R., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 38 Eur žyminio mokesčio ir 13,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), ir žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.