- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-55-366/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13611-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Ramūnas Mikulskis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį ir:
pagal BK 309 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;
pagal BK 309 straipsnio 2 dalį paskirta 100 MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, D. M. paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL, tai yra 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė bausmė - 100 MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda, kurią turi sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. M. nuteistas už tai, kad iš savo www.facebook.com vartotojo paskyros „D. M.“, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, internetu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti, persiuntė kitam vartotojui pasivadinusiam www.facebook.com „B. A.“ elektronines bylas – 4 vaizdo įrašus:
„video1514731122_1670876372963849“,„video1561043843_641792146337189,„video1561546077_599848647207862“ ir „video1567187720_407441066548962“ - su pornografinio turinio dalykais, tokiu būdu jis įgijo ir išplatino pornografinio turinio dalykus.
D. M. nuteistas ir už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy“, kurio serijos numeris nenustatytas, į kompiuterio ASUS standųjį diską Seagate, serijos numeris 5PK1DJZV, perkėlė, tokiu būdu įgijo ir laikė ne mažiau kaip 53 elektronines bylas – 20 nuotraukų „2319[1].jpg“, „308427[1].jpg“, „3435[1].jpg“, „58099[1].jpg“, „98222[1].jpg“, „031183 (Standard 85Social Media DPI).jpg“, „031Boys_Doggy[1].jpg“, „074Boys_Boys[1].jpg“, „145Gallery_Free[1].jpg“, „209Pictures_Doggy[1].jpg“, „233Doggy_Pictures[1].jpg“, „268Boys_Pictures[1].jpg“, „316Doggy_Pictures[1].jpg“, „337Pictures_Doggy[1].jpg“, „380Free_[1].jpg“, „386Gay_Gay[1].jpg“, „469DoggyBoys_[1].jpg“, „681_[1].jpg“, „794The_Free[1].jpg“, „a378a730_a413b7[1].jpg“, kuriose vaizduojami nepilnamečiai, vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, 20 nuotraukų „05925e[1].jpg“, „1314233895[1].jpg“, „23456789.jpg“, „4421[1].jpg“, „5659[1].jpg“, „62_1[1].jpg“, „925[1].jpg“, „011.jpg“, „06.jpg“, „08.jpg“, „er5tyuio.jpg“, „hx75_scene6_8.jpg“, „1d353f14_8865f3[1].jpg“, „19[1].jpg“, „031186 (Standard 85Social Media DPI).jpg“, „197Boys_Boys[1] 2.jpg“, „197Boys_Boys[1].jpg“, „497Galleries_Galleries[1].jpg“, „8644[1].jpg“, „e1e5032c_f54df2[1].jpg“, kuriose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, 3 vaizdo įrašus „ewrtyuioi57643 (4).wmv“, „k,jmnhbg.wmv“, „rtyuilkjhgf (86).wmv“, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai, vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, ir 10 vaizdo įrašų „1234567890 (186).wmv“, „123456789765432345 (404).wmv“, „345678908765 (174).wmv“, „345678908765 (233).wmv“, „76546789876 (14).wmv“, „76546789876 (16).wmv“, „rtyuilkjhgf (87).wmv“, „bp_002.avi“, „hgjkk.wmv“, „m.wmv“, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus - su pornografinio turinio dalykais, tokiu būdu jis įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas apeliaciniu skundu prašo D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka, perduodant jį pagal laidavimą G. K. ir/ar R. S. be užstato ir baudžiamąją bylą D. M. atžvilgiu nutraukti. Prašo nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą ir jį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
3. Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra neteisėtas dėl netinkamo įstatymo taikymo ir nesilaikymo aukštesnės instancijos teismų praktikos sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant apeliantas atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas neteisingai konstatavo, kad D. M. padarė dvi nusikalstamas veikas realia sutaptimi ir todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatyta tvarka.
4. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama, kad asmuo yra pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą tuo atveju, kai jis yra padaręs vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Šioje byloje abu nusikaltimai buvo padaryti tuo pačiu metu, esant vieningai tęstinei veikai, todėl pripažintina, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas idealia sutaptimi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog D. M. buvo teisiamas ne už kiekvieną pornografinio turinio dalyką atskirai (t. y. ne už kiekvieną failą, nuotrauką, vaizdo įrašą ar pan.), o už visą šių dalykų visumą. Vien tai, kad į tęstinę veiką - pornografinio turinio failų įgijimą bei išplatinimą pateko ir failai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nesudaro teisinio pagrindo vertinti D. M. veiksmus kaip padarytus realia nusikalstamų veikų sutaptimi.
5. D. M. nuo proceso pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, jokių sunkių žalingų padarinių dėl jo veiksmų nekilo, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas. Apelianto seserys, teikusios prašymą perduoti brolį (D. M.) pagal laidavimą, yra gerai charakterizuojamos, jų ryšys su broliu yra labai glaudus.
Minėtos aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnio taikymui būtinos sąlygos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su nuteistojo veiksmų teisiniu įvertinimu. Mano, jog D. M. veiksmai, t. y. pornografinio turinio dalykų įgijimas ir platinimas, kvalifikuotas pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, ir pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, įgijimas ir laikymas, kvalifikuotas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, yra tęstinės veikos, padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl byloje nėra kliūčių atleisti nuteistąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatyta tvarka.
10. Baudžiamajame įstatyme realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, tačiau nuo atitinkamo teismo sprendimo priklauso svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Todėl kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-144-489/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atmetė D. M. ir jo gynėjo prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatyta tvarka, nesant sąlygos, kad asmuo turi būti padaręs tik vieną nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad D. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje, kurios skiriasi pagal pavojingumo laipsnį, negali būti prilyginamos vienam nusikalstamam veiksmui ir neduoda pagrindo jas vertinti kaip padarytas esant idealiai sutapčiai ar laikyti tęstine veika.
11. Su teismo sprendimu, kad D. M. padarė dvi tęstines nusikalstamas veikas, padarytas realia nusikaltimų sutaptimi, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Kaip matyti, tam, kad kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos būtų laikomos padarytomis idealia sutaptimi, būtina nustatyti, kad sumanymas kilo tuo pačiu metu ir veiksmai buvo apjungti vieningos tyčios. Kaip buvo išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).
12. D. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad vaizdo įrašai kompiuteryje buvo laikomi nuo senų laikų, nuo to laiko kai studijavo universitete, po to – kunigų seminarijoje. Tuo metu pornografinio turinio medžiagą parsisiųsdavo iš laisvai prieinamų internetinių svetainių ir ją įsirašydavo. Apie 2012 metus didžiąją dalį pornografinės medžiagos ištrynė. Trynė viską, tačiau dėl žinių trūkumo dalis pornografinės medžiagos liko. Pats kompiuteris buvo senas ir naudojamas tik kaip laikmena. Tuo tarpu A. B. keturis pornografinio turinio vaizdo įrašus siuntė iš savo telefono, kuriame, jo žodžiais tariant: „gal buvau iš kur gavęs ir įsirašęs“. Minėtus vaizdo įrašus A. B. siuntė po to kai iš A. B. gavo pornografinio turinio medžiagą.
13. Iš šių nuteistojo parodymų akivaizdu, kad jis, dar iki 2012 metų parsisiuntė ir išsaugojo savo kompiuteryje įvairią pornografinio turinio medžiagą, tame tarpe ir medžiagą, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, tačiau neturėjo tikslo visos tos medžiagos platinti. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 309 straipsnio 2 dalį užtenka įgyti ar laikyti pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, o atsakomybei pagal BK 309 straipsnio 1 dalį atsakomybei reikalingas tikslas pornografinio turinio dalykus platinti ar platinimas. Iš parodymų taip pat matyti, kad sumanymas persiųsti (platinti) pornografinio turinio medžiagą kilo po to, kai pats gavo pornografinio turinio medžiagą iš A. B.. 4 vaizdo įrašus A. B. išsiuntė kaip atsaką į jo siųstą medžiagą. Taigi, D. M. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, kuriais jis iš mobiliojo ryšio telefono į kompiuterio ASUS standųjį diską perkėlė, tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, kuriais jis iš savo www.facebook.com vartotojo paskyros, persiuntė kitam vartotojui 4 vaizdo įrašus su pornografinio turinio dalykais, nebuvo susiję vienu sumanymu, šių veiksmų neapjungė vieninga tyčia. Įvertinus aptartų nusikalstamų veikų pobūdį, jų tikslą, skirtingą dalyką (platino pornografinio turinio medžiagą su suaugusiais asmenimis, o įgijo ir laikė pornografinio turinio medžiagą, kurioje vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas) bei tyčios atsiradimo momentą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje D. M. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, o realią nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl pritartina teismo išvadai, kad nėra visų formalių BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą svarstyti klausimą dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. Įvertinus minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo, todėl atmeta apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko apeliacinį skundą atmesti.