- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2-1866-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00300-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vitaitė“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HQ Development“
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitaitė“ atstovei advokato padėjėjai E. N., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „HQ Development“ atstovui advokato padėjėjui M. B., atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „V. V.“ atstovei advokato padėjėjai J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitaitė“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „V. V.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Vitaitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t. 5–14), prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „V. V.“ ir UAB „HQ Development“ nuo sutarties sudarymo momento; taikyti dvišalę restituciją – įpareigoti BUAB „V. V.“ grąžinti už nekilnojamąjį turtą gautą 1 100 000 Lt sumą UAB „HQ Development“, UAB „HQ Development“ įpareigoti grąžinti nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini), kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 101/2006-336, teisėtam savininkui ieškovui UAB „Vitaitė“ ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad 2012 m. lapkričio 12 d. BUAB „V. V.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“, kaip turto pardavėjas, ir UAB „Vitaitė“, kaip turto pirkėjas, sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį dėl parduotuvės su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini),, kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 101/2006-336. Sutarties 2 skyriaus nuostatose įtvirtinta, kad bendra turto kaina yra 1 100 000,00 Lt. Sutarties 2.1. punkte ginčo šalys susitarė, jog ieškovas UAB „Vitaitė“ sumokėjo Turto kainos dalį lygią 110 000,00 Lt sutarties pasirašymo dieną, o likusią dalį ieškovas įsipareigojo sumokėti per 40 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. 2012 m. gruodžio 20 d. sutarties šalių bendru susitarimu, atsiskaitymo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. sausio 21 d. 2013 m. sausio 21 d. atsiskaitymo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. vasario 11 d. 2013 m. kovo 27 d. BUAB „V. V.“ raštu informavo ieškovą, kad dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t. y. likusios kainos dalies nesumokėjimo, sutartis laikytina nutraukta nuo 2013 m. vasario 11 d.
BUAB „V. V.“ Kauno apygardos teismui pateikė 2013 m. rugpjūčio 20 d. ieškinį, kuriuo prašė Sutartį nutraukti dėl ieškovo UAB „Vitaitė“ kaltės ir taikyti restituciją - grąžinti BUAB „V. V.“ turtą. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2385-436/2013, kuriuo iš dalies tenkino BUAB „V. V.“ ieškinio reikalavimus UAB „Vitaitė“: 1) taikė restituciją - įpareigojo UAB „Vitaitė“ grąžinti ieškovei BUAB „V. V.“ nuosavybėn nekilnojamąjį Turtą; 2) atsisakė mažinti 2012 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje įtvirtintas sutartines netesybas. Sprendimo įsiteisėjimas buvo sustabdytas ieškovei UAB „Vitaitė“, pateikus 2013 m. gruodžio 11 d. apeliacinį skundą. Atsakovė BUAB „V. V.“ kartu su atsiliepimu į UAB „Vitaitė“ apeliacinį skundą, pateikė 2013 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu neteisėtai, t. y. nesant teisinio pagrindo, buvo perleista nekilnojamojo turto nuosavybė trečiajam asmeniui UAB „HQ Development“. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs, nekilnojamojo turto teisėtu savininku sandorio sudarymo dieną buvo ieškovė UAB „Vitaitė“, kuri nėra ir niekada nebuvo suteikęs įgaliojimų administratoriui ar BUAB „V. V.“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo. Administratorius tvirtino sandorį jau žinodamas apie tai, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs. Administratoriaus pasirašytoje 2013 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto perleidimo sutarties 2.2 p. įtvirtinta, kad visa turto kaina sumokama per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Tik po visos kainos pagal sutartį sumokėjimo, trečiajam asmeniui pereina nekilnojamojo Turto nuosavybė pagal sandorį. Administratorius apie ieškovės UAB „Vitaitė“ pateiktą apeliacinį skundą vėliausiai žinojo nuo 2013 m. gruodžio 21 d. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „HQ Development“ buvo nesąžiningas, nes buvo kreipęsis į ieškovą dėl to paties turto pirkimo, jam buvo suteikta visa informacija apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamus ginčus.
Ieškovė BUAB „V. V.“ administratoriui pateikė 2014 m. vasario 20 d. pretenziją dėl neteisėto nekilnojamojo turto perleidimo, kuria reikalavo nedelsiant imtis veiksmų panaikinti 2013 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Administratorius jokių veiksmų nesiėmė.
Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovė BUAB „V. V.“ sudarydama 2013 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „HQ Development“, dar neįsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimui, nors Administratoriui jau buvo žinoma, kad UAB „Vitaitė“ pateikė apeliacinį skundą, pažeidė CK 4.48 str. nuostatą, kurioje įtvirtintas imperatyvus nuosavybės į daiktą perleidimo pagrindas, t. y. perduoti nuosavybę į daiktą gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, bei ieškovės UAB „Vitaitė“ teises. 2013 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 str. ir 1.81 str. nuostatomis, kaip sudaryta prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai. Sandorių prieštaringumą viešajai tvarkai ieškovė UAB „Vitaitė“ grindžia viešosios teisės normų - civilinio proceso įstatymo normų pažeidimu. CPK 18 str. įtvirtinta, kad tik įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje valstybės teritorijoje. Kadangi Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs, jis negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl administratoriaus, vadovaujantis neįsiteisėjusiu 2013 m. lapkričio 11d. sprendimo pagrindu sudaryta sutartis, yra neteisėta bei sudaryta nesant teisinio pagrindo, todėl prieštaraujanti tiek imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.48 str. 1 d.), tiek viešajai tvarkai (CPK 18 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pripažinus 2013 gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, yra taikoma restitucija. Šiuo atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Pagal 2013 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį atsakovėBUAB „V. V.“ neteisėtai gavo 1 100 000,00 Lt, o atsakovė UAB „HQ Development“ įgijo nuosavybės teisę į parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini), kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 101/2006-336. Taigi, kadangi atsakovė BUAB „V. V.“ neteisėtai perleido ieškovei UAB „Vitaitė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui UAB „HQ Development“, šiuo atveju turi būti taikoma dvišalė restitucija: atsakovas BUAB „V. V.“ turi grąžinti gautą 1 100 000,00 Lt dydžio sumą už nekilnojamąjį turtą, UAB „HQ Development“ turi grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą - parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini), kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 101/2006-336, teisėtam savininkui ieškovei UAB „Vitaitė“.
Atsiliepimas
Atsakovė BUAB „V. V.“ atsiliepimu į ieškinį ( b. l. 77–84) prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad Kauno apygardos teismui 2013-11-11 priėmus sprendimą dėl restitucijos taikymo c. b. Nr. 2-2385-436/2013, BUAB „V. V.“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nuvyko į teismą ir gavo žymą apie tai, kad sprendimas įsiteisėjęs praėjus nemažam laiko tarpui po to, kai suėjo sprendimo apskundimo terminas (2013-12-11).
BUAB „V. V.“ bankroto administratorius, gavęs įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą c.b. Nr. 2-2385-436/2013, įregistravo nuosavybės teisę į turtą. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie nuosavybės teisę atliktas 2013-12-16. 2013-12-19 BUAB „V. V.“ sudarė sandorį su atsakove UAB „HQ Development“, pagal kurį perleido turtą pastarajai bendrovei.
Ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo buvo apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas Nr. 2-2385-436/2013, atsakovė BUAB „V. V.“ gavo 2013-12-20, tai yra po to, kai BUAB „V. V.“ ir UAB „HQ Development“ 2013-12-19 buvo sudariusi sandorį. Ieškovės pretenziją ir reikalavimą panaikinti sandorį atsakovas gavo jau po 2014-02-20, kai turtas ne tik kad buvo įregistruotas atsakovo UAB „HQ Development“ vardu, bet jis buvo įkeistas AB Šiaulių bankas. Hipoteka įregistruota 2014-01-30. Pagal ieškovo ginčijamą sandorį atsakovė UAB „HQ Development“ atsiskaitė su BUAB „V. V.“. Gautos lėšos 2014-02-19 buvo pervestos kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas šio turto hipoteka, AB Šiaulių bankas.
Šalies argumentai
Sandorio sudarymo su UAB „HQ Development“ momentu, nei vienas iš atsakovių nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ieškovė pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą dėl 2013-11-11 sprendimo c. b. Nr. 2-2385-436/2013, tai yra šalys buvo sąžiningos. Atsakovės sandorį sudarė laikydamiesi teisės norminių aktų reikalavimų, todėl sandoris yra teisėtas ir galiojantis, ieškinys yra nepagrįstas.
CK 4.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma pažeista nebuvo. Ginčijamą sandorį dėl turto pardavimo sudarė turto savininkas BUAB „V. V.". nuosavybės teisė į turtą buvo įregistruota 2013-12-16. Sandoris sudarytas 2013-12-19. Atitinkamai ieškovė nepagrįstai prašo pripažinti sandorį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 straipsniu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo.
Atsakovės buvo sąžiningos, sandorį sudarė tik įsitikinę, jog 2013-11-11 sprendimas c. b. Nr. 2-2385-436/2013 yra įsiteisėjęs ir tik įregistravę nuosavybės teisę į turtą BUAB “V. V.“ vardu.
Atsiliepimas
Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl 2013-11-11 Kauno apygardos teismo sprendimo c. b. Nr. 2-2385-436/2013 galimai įsivėlė klaida, prie atsiliepimo buvo pridėtas pirminis sutarties tekstas, kurį šalys buvo pakeitę, kopija buvo padaryta ne nuo originalaus teksto, todėl atsakovas nesąmoningai suklaidino ieškovą dėl ginčijamo sandorio sąlygų. Ginčijamu sandoriu šalys nustatė, jog nuosavybės teisė į turtą pereina nuo turto perdavimo pirkėjui dienos. Turtas perduodamas sandorio pasirašymo dieną (Sandorio 3.I.. 3.2. punktai). Todėl atmestini ir ieškovo argumentai, neva VĮ Registrų centras negalėjo registruoti nuosavybės teisės į turtą atsakovės UAB „HO Development“ vardu, kadangi pastaroji nebuvo atsiskaičiusi su BUAB „V. V.“.
Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog sandoris negalioja dėl CK 1.81 straipsnyje įtvirtintos viešosios tvarkos pažeidimo. Kaip jau buvo minėta, BUAB “V. V.“ administratorius, tik gavęs antspaudą apie pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą, įregistravo nuosavybės teisę į turtą.
Aplinkybė, jog ieškovė 2014-02-20 raštu kreipėsi į BUAB „V. V.“ bankroto administratorių ir prašė panaikinti sandorį neįrodo atsakovų nesąžiningumo.
Atsakovė pažymėjo, jog UAB „Vitaitė" niekada nebuvo ir nėra atsiskaičiusi su BUAB „V. V." už turtą, todėl ieškinyje nurodytas reikalavimas taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui turtą, už kurį nėra atsiskaityta ir nenuspręsta dėl atsiskaitymo būdo yra nepagristas, prieštaraujantis tiek protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, tiek pažeidžia sąžiningų šalių (UAB „HQ Development", banko, finansavusio turto įsigijimą) teises ir interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „HQ Development“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 96–101) prašo ieškinį atmesti. Nurodoma, kad atsakovė BUAB „V. V.“ buvo sąžininga ir tik gavusi teismo sprendimą, kuriuo turtas buvo grąžintas BUAB „V. V.“ nuosavybėn, šį turtą įregistravo savo vardu. Tik įregistravus turtą BUAB „V. V.“ buvo sudaryta Turto pirkimo- pardavimo sutartis, kuria turtas buvo parduotas atsakovei UAB „HQ Development“. Sandorio sudarymo momentu, nei vienas iš atsakovių nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ieškovė pateikė Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą. Tai yra šalys buvo sąžiningos. Atsakovės sandorį sudarė laikydamiesi teisės norminių aktų reikalavimų. Sandoris yra teisėtas ir galiojantis. Atsiliepime teigiama, kad CK 4.48 str. 1-oje dalyje įtvirtinta teisės norma pažeista nebuvo, nes ginčijamą sandorį dėl turto pardavimo sudarė BUAB „V. V.", nuosavybės teisė į turtą buvo įregistruota 2013-12-16, sandoris sudarytas 2013-12-19. Ginčijamu sandoriu šalys nustatė, jog nuosavybės teisė į turtą pereina nuo turto perdavimo pirkėjui dienos. Turtas perduodamas sandorio pasirašymo dieną. Todėl atmestini ir ieškovės argumentai, jog VĮ „Registrų centras“ negalėjo registruoti nuosavybės teisės į turtą atsakovės UAB „HQ Development“ vardu, kadangi pastarasis nebuvo atsiskaitęs su BUAB „V. V.“.
Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog sandoris negalioja dėl CK 1.18 str. įtvirtintos viešosios tvarkos pažeidimo. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog UAB „Vitaitė“ niekada nebuvo ir nėra atsiskaičiusi su BUAB „V. V.“ už turtą, todėl ieškinyje nurodytas reikalavimas taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui turtą, už kurį nėra atsiskaityta ir nenuspręsta dėl atsiskaitymo būdo yra nepagrįstas, prieštaraujantis tiek protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Taip pat atsakovė prašo ieškovei paskirti 20000 Lt baudą už pareikštą nepagrįstą ieškinį, nes ieškovė piktnaudžiauja procesu ir nesąžiningai elgiasi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti, patikslindama, kad taikant restituciją turtas turi būti grąžintas ne ieškovei, bet atsakovei BUAB „V. V.“ ir įpareigoti atsakovę BUAB „V. V.“ atsakovei UAB „HQ Development“ grąžinti 1 100 000 Lt sumą gautą už parduotą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovės UAB „HQ Development“ atstovas prašė pripažinti, kad reikšdama ieškinį ieškovė piktnaudžiauja procesu ir prašė vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis ieškovei skirti 20000 Lt baudą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012m. lapkričio 12d. ieškovė UAB „Vitaitė“ ir atsakovė bankrutuojanti UAB „V. V.“ sudarė nekilnojamojo turto pardavimo sutartį, kuria bankrutuojanti bendrovė perleido ieškovei nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas – parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), su nuomos teise į 0,0801 ha ploto žemės sklypą, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 101/2006-336. Ieškovė šia sutartimi įsipareigojo dalį turto kainos sumokėti sutarties pasirašymo dieną, o likusią dalį 990 000 – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Ieškovė iki sutarto galutinio atsiskaitymo termino savo įsipareigojimų nevykdė, todėl bankrutuojanti bendrovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti aptartą turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovės kaltės ir taikyti restituciją, turtą grąžinant bankrutuojančiai įmonei. Kauno apygardos teismas 2013m. lapkričio 11d. sprendimu išnagrinėjęs šią bylą ieškinį patenkino iš dalies – taikydamas restituciją įpareigojo ieškovę grąžinti turtą bankrutuojančiai įmonei. Bankrutuojanti bendrovė sulaukusi paminėto teismo sprendimo apskundimo termino kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl įsiteisėjusio sprendimo išdavimo ir toks sprendimas buvo išduota su žyma „įsiteisėjęs sprendimas“. Bankrutuojanti bendrovė 2013m. gruodžio 16d. įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. 2013m. gruodžio 16d. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovės apeliacinis skundas dėl jau paminėto teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2014m. liepos 14d. nutartimi ginčijamas sprendimas buvo paliktas nepakeistas. 2013m. gruodžio 19d tarp atsakovių buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri ieškovės ginčijama šioje nagrinėjamoje byloje.
Ieškovė pareikštu ieškinio reikalavimu, nebūdama ginčijamo sandorio šalimi prašo pripažinti negaliojančia 2013m. gruodžio 19d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp atsakovių BUAB „V. V.“ ir UAB „HQ Development“, kuria buvo perleista nekilnojamasis turtas – parduotuvė su kavine, administraciniu pastatu, esančiais Zarasų g. 5, Vilniuje, kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 101/2006-336 bei taikyti restituciją. Taigi, esant tokiai padėčiai visų pirma turi būti atsakyta, ar ieškovei nebūnant sandorio šalimi yra galimybė kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir ar toks sudarytas šalių sandoris pažeidžia ieškovės teises.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą aiškindamas teisminės gynybos prieinamumo principą yra pažymėjęs, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, bylos Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009). Be to, pagal nurodytą CPK normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).
Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos šiam aptartam klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės, kad 2013m. lapkričio 11d. sprendimu Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2385-436/2013 pagal ieškovės BUAB „V. V.“ ieškinį atsakovei UAB „Vitaitė“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, ieškinį patenkino iš dalies ir ieškinio reikalavimą nutraukti 2012m. lapkričio 12d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovės kaltės atmetė. Teismas taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę, o nagrinėjamoje byloje ieškovę grąžinti ieškovės BUAB „V. V.“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su žemės sklypo nuomos teise į 0,0801 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 101/2006-336, 2006-03-21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014m. liepos 14d. nutartimi išnagrinėjusi apeliacinę bylą pagal apeliantės UAB „Vitaitė“ apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo 2013m. lapkričio 11d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti faktai yra prejudiciniai ir iš naujo negali būti įrodinėjami nagrinėjant kitą civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškusi ieškinį jį grindė aplinkybėmis nurodydama, kad dar yra neįsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame buvo sprendžiamas ginčas tarp šalių dėl 2012m. lapkričio 12d nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, neįsiteisėjus teismo sprendimui nebuvo teisinio pagrindo įregistruoti nekilnojamojo turto nuosavybę bankrutuojančios UAB „V. V. vardu bei šiuo turtu disponuoti, o vėliau tą turtą ir perleisti atsakovei UAB „HQ Development“. Nagrinėjant bylą iš esmės 2014m. spalio 13d. teismo posėdyje paaiškėjo esminės aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismas paliko Kauno apygardos teismo 2013m. lapkričio 11d. sprendimą nepakeistą, kuriuo buvo išspręstas ginčas tarp šalių dėl jau aptartos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir kur buvo duotas įpareigojimas atsakovei, o nagrinėjamoje byloje ieškovei grąžinti ginčo nekilnojamąjį turtą nuosavybėn vienai iš atsakovių nagrinėjamoje byloje BUAB „V. V.“. Išsprendus tokį ginčą dėl ginčijamo nekilnojamojo daikto sandorio nutraukimo ir pritaikius restituciją bei grąžinus bankrutuojančios bendrovės nuosavybėn ginčo nekilnojamąjį turtą, ieškovė nagrinėjamoje byloje prarado teisinį procesinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, jos teisės nėra pažeidžiamos, todėl teismo įsitikinimu, ieškovė nebūdama sandorio šalimi negalėtų reikšti reikalavimo nagrinėjamoje byloje dėl nekilnojamojo daikto sutarties pripažinimo negaliojančia sudarytos tarp atsakovių. Teismo nuomone, esant tokiai teisinei situacijai ieškovei negalėtų būti taikoma teisminė gynyba, nes nėra įrodyta, kad jai priklauso teisė ir ji yra pažeidžiama ar ginčijama ir, kad ji turi teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Nustačius nurodytas aplinkybes ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nenustačius šios ieškovės teisių pažeidimo ( CPK 2 ir 5 straipsniai). Teismo vertinimu, atmetus ieškovės ieškinį aptartais argumentais, kitų ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra pagrindo nagrinėti ir jų analizuoti bei vertinti, nes toks nagrinėjimas būtų beprasmis ir galutinio byloje rezultato niekaip negalės pakeisti.
Atsakovė UAB „HQ Development“ pateikė prašymą ieškovei skirti 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį, pusę baudos prašo paskirti išmokėti atsakovei.
CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį,
kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiaga, nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovė 2014m. balandžio 9d. pareikšdama ieškinį atsakovėms dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu veikė sąmoningai ir taip gindama savo teises piktnaudžiavo procesu. Ieškovės veiksmai, kad pastaroji veikė prieš teisingą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą nenustatyti, todėl atsakovės aptartas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atmetus ieškovės ieškinį iš jos atsakovei BUAB „V. V.“ priteistinos 1050 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios yra patvirtintos byloje pateiktais įrodymais. Atsakovė UAB „HQ Development“ pateiktais procesiniais dokumentais priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CPK 98 straipsnį iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Atmetus ieškovės ieškinį naikintinos Kauno apygardos teismo 2014m. balandžio 14d. nutartimi ieškovės ieškinio užtikrinimui atsakovei UAB „HQ Development“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270straipsniais, CPK 95, 149 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Atsakovės UAB „HQ Development“ prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkinti.
Iš ieškovės UAB „Vitaitė“ ( į/k 302478831) priteisti atsakovei BUAB „V. V.“ ( į/k 185611147) 1050 Lt ( 304,10 EUR) bylinėjimosi išlaidų ir 15,63 Lt ( 4,34 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014m. balandžio 14d. nutartimi ieškovės UAB „Vitaitė“ ( į/k 302478831) ieškinio užtikrinimui atsakovės „HQ Development“ ( į/k 302553942) priklausančiam nekilnojamajam turtui – parduotuvei su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus (duomenys neskelbtini),, kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.