Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto uždariosios akcinės bendrovės „HQ Development“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždariosios akcinės bendrovės „Vitaitė“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Viva Victoria“, uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vitaitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Viva Victoria“ ir UAB „HQ Development“ nuo sutarties sudarymo momento; taikyti dvišalę restituciją – įpareigoti BUAB „Viva Victoria“ grąžinti už nekilnojamąjį turtą gautą 1 100 000 Lt sumą UAB „HQ Development“, UAB „HQ Development“ įpareigoti grąžinti nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. 1095-0012-5036:0002, esančiomis adresu Zarasų g. 5, Vilnius, kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. 0101-0042-0119, pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 101/2006-336, teisėtam savininkui ieškovui UAB „Vitaitė“.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė areštuoti UAB „HQ Development“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. 1095-0012-5036:0002, esančiomis adresu Zarasų g. 5, Vilnius, kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. 0101-0042-0119, pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 101/2006-336, uždraudžiant minėtą turtą perleisti, įkeisti, ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nurodė, kad atsakovas UAB „HQ Development“ elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, kadangi sudarydamas ginčijamą sandorį žinojo apie tai, jog dėl neteisėtai perleisto nekilnojamojo turto vyksta ginčai tarp ieškovo UAB „Vitaitė“ ir BUAB „Viva Victoria“. Nesąžiningam atsakovui UAB „HQ Development“ turtint galimybę perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems tariamai sąžiningiems asmenims, ginčo nagrinėjimas neteks prasmės, o galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nesukels ieškovo siekiamų teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo UAB „Vitaitė“ pareikšto ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nusprendęs areštuoti atsakovui UAB „HQ Development“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. 1095-0012-5036:0002, esančiomis adresu Zarasų g. 5, Vilnius, kartu su nuomos teise į 0,0801 ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. 0101-0042-0119, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

Teismas nurodė, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su prašomo areštuoti turto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl teismas pripažino, kad ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „HQ Development“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (ginčo objektą), nes nesiėmus jų, atsakovas turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „HQ Development“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiuo argumentu:

2012 m. lapkričio 12 d. BUAB „Viva Victoria“ pirkimo-pardavimo sutartimi perleido ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – parduotuvę su kavine, administracinėmis patalpomis, esančiomis adresu Zarasų g. 5, Vilnius. Sandoris buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“, tačiau UAB „Vitaitė“ neatsiskaitė už šį turtą su BUAB „Viva Victoria“, kuri už šį turtą buvo skolinga bankui. Kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, BUAB „Viva Victoria“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl restitucijos taikymo. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu buvo patenkintas BUAB „Viva Victoria“ ieškinys ir nekilnojamojo turto nuosavybė grąžinta BUAB „Viva Victoria“. UAB „Vitaitė“ 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė apeliacinį skundą. 2013 m. gruodžio 13 d. BUAB „Viva Victoria“ bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir gavo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą su spaudu „įsiteisėjęs“, kurį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“ perregistravo nekilnojamąjį turtą BUAB „Viva Victoria“ vardu ir išdavė pažymą sandoriui. 2013 m. gruodžio 19 d. UAB „HQ Development“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį su BUAB „Viva Victoria“ ir įsigijo minimą nekilnojamąjį turtą. Šis sandoris yra įregistruotas, turtas yra įkeistas AB „Šiaulių bankas“ ir su BUAB „Viva Victoria“ yra atsiskaityta. Pastato rekonstrukcijai yra sudaryta rangos sutartis. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, rangos sutartį apeliantas privalės nutraukti ir dėl to patirs papildomų išlaidų.

Ieškovas UAB „Vitaitė“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad skunde nėra ginčijami teismo nutarties motyvai ir teisiniai pagrindai, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog neva ieškiniu šioje civilinėje byloje ginčijamas sandoris sudarytas teisėtai, t. y. skundu prašoma vertinti ieškinio pagrįstumą, nors toks vertinimas gali būti atliekamas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovų veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, kadangi abi sandorio šalys žinojo apie tai, jog dėl neteisėtai perleisto nekilnojamojo turto vyksta ginčas tarp ieškovo UAB „Vitaitė“ ir atsakovo BUAB „Viva Victoria“.

Kitų atsiliepimų į atskirtąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Pažymėtina, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovų sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas BUAB „Viva Victoria“ perleido ginčo patalpas atsakovui UAB „HQ Development“. Kaip sandorio negaliojimo pasekmę, ieškovas prašo taikyti dvišalę restituciją, tačiau ginčo patalpas reikalauja įpareigoti grąžinti ne atsakovui BUAB „Viva Victoria“, o ieškovui kaip teisėtam jų savininkui. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas BUAB „Viva Victoria“ neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti nuosavybės teisių į ginčo patalpas ir perleisti jas atsakovui UAB „HQ Development“. Tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju būtų susijęs su ginčijamu sandoriu perleistų patalpų grąžinimu ieškovui. Neareštavus ginčo patalpų, kol sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, išliktų jų įkeitimo ir perleidimo tretiesiems asmenims galimybė, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būsimo teismo sprendimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – ginčijamu sandoriu perleistų patalpų areštą (CPK 144 str. 1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros. Apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių jis turėtų nutraukti areštuotų ginčo patalpų rekonstrukcijai sudarytą rangos sutartį, kokio dydžio išlaidas jis dėl to patirtų.

Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.