Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutarties E. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Ž. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 250 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimu, už tai, kad jis 2022 m. kovo 22 d. 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai asmeniui nustatytas 1,48 prom. neblaivumas. E. Ž. buvo praradęs teisę vairuoti šios rūšies transporto priemonę nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2021 m. kovo 19 d. ir praėjus nurodytam laikotarpiui neįvykdė visų sąlygų įgyti vairuoti šios rūšies transporto priemones. Tokiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartyje padarytomis išvadomis dėl E. Ž. kaltės padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teigiant, kad nebuvo tinkamai įvertinos šiai bylai reikšmės turinčios aplinkybės, liudytojų, apelianto parodymai, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba neskirti administracinio poveikio priemonių tuo atveju, jeigu nebūtų tenkintas pirmas prašymas.

6. ANK 5 straipsnio1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

7. Be pirmiau aptartų ANK normų pažymima ir tai, kad asmuo gali būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Ž. padarytas administracinis nusižengimas Institucijos nutarime teisingai įvertintas, kaip atitinkantis ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis ir dėl šio nusižengimo padarymo jis pripažintas kaltu, ir nubaustas pagrįstai. Nesutikti su apylinkės teismo, atmetusio apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktu faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimu, pagrindo nėra. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Esminiai įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų ar kiti procesiniai pažeidimai, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pirmosios instancijos teisme, nepadaryti, į esminius skundo argumentus nutartyje yra pakankamai motyvuotai atsakyta, teismo padarytos išvados logiškos, nuoseklios, atitinka bylos duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes.

9. Institucijos nutarimu E. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 427 straipsnis numato administracinę atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Komentuojamo straipsnio 1 dalis nustato, kad atsakomybę užtraukia, be kita ko, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos <...>. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisus skunde nurodydamas, kad atsakomybei pagal šią normą taikyti yra būtina nustatyti, kad asmuo vairavo transporto priemonę ir tuo metu buvo neblaivus. Be šių aplinkybių turi būti nustatyta ir tai, kad vairuotojas anksčiau jau buvo baustas už komentuojamoje ANK normoje nurodytus nusižengimus ir nuo nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nėra praėję vieneri metai.

10. Apeliaciniame skunde E. Ž. neblaivumo fakto neginčija. Ši aplinkybė nustatyta ir objektyviais bylos duomenimis. Kaip matyti iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo, E. Ž. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, o patikrinus antrą kartą – 1,48 promilė neblaivumas. Su neblaivumo patikrinimus susijusios aplinkybės užfiksuotos ir vyriausiojo A. A. A. S. 2021 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo bei 2021 m. kovo 23 d. E. Ž. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Šie duomenys tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl laikyti juos neobjektyviais ar nepatikimais nėra pagrindo. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. nutarimu E. Ž. pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 promilės girtumas). Administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas nurodytas nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2021 m. vasario 27 d. Šioje byloje E. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl administracinio nusižengimo, padaryto 2021 m. kovo 22 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesniu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kuri buvo paskirta už vieną iš ANK 427 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusižengimų. Šių faktinių aplinkybių apeliantas taip pat neginčija.

11. Skunde tvirtinama, kad nebuvo nustatytas apelianto vairavimo, jam esant neblaiviam, faktas, tačiau su tuo susijusius skundo argumentus pripažinti teisiškai pagrįstais teismas neturi pagrindo. Aplinkybė, kad E. Ž. vairavo būdamas neblaivus, nustatyta liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, patvirtinančiais Institucijos nutarime padarytų išvadų pagrįstumą. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai P. L., T. S., L. R. parodė, kad matė, kaip E. Ž. sėdo į savo automobilį, pavažiavo atbuline eiga iki savo laiptinės, išlipo ir nubėgo į laiptinę. Liudytojai A. S. ir A. Č. patys vairavimo fakto nematė, tačiau patvirtino, kad aplinkybė, jog E. Ž., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, yra žinomos iš pirmiau ekipažu vykusių kolegų (P. L., T. S., L. R.), kurie vyko patikrinti tuo metu ieškomo asmens galimos buvimo vietos.

12. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi su šių liudytojų parodymų vertinimu teigiant, kad jie negali būti laikomi patikimais, kad pareigūnai buvo suinteresuoti nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tačiau šie teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Liudytojai parodė, kad su E. Ž. asmeniškai nėra pažįstami, kai kurie iš jų E. Ž. matė pirm kartą, kiti jį žinojo iš matymo. Pats apeliantas taip pat nenurodė aplinkybių, kad su pareigūnais, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, jį sietų konfliktiški santykiai, kad jie būtų asmeniškai pažįstami ir panašiai. Liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų teisme duotuose parodymuose esminiai prieštaravimai nenustatyti, parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių nuoseklūs, atitinka rašytinius bylos duomenis. Vyriausiojo tyrėjo T. S. kitą dieną po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad pamačius prie E. Ž. automobilio stovintį asmenį ir T. S. bei L. R. iš buto bėgant laiptine iki to asmens, L. R. paskambino bute likęs P. L. ir pasakė, kad E. Ž. įsėdo į automobilį ir išvažinėja atbuline eiga. Automobilio judėjimą matė ir pats T. S. bei L. R., taip pat matė, kaip iš sustojusio automobilio išlipo E. Ž. ir nuėjo į laiptinę, palikęs užvestą automobilį. Vyriausiojo A. A. S. 2021 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), kriminalinės policijos pareigūnai sustabdė girtą vairuotoją, nuvykus nurodytu adresu, pareigūnai L. R. ir P. L. paaiškino, kad matė, kaip asmuo, kuris jiems pasirodė neblaivus, vairavo automobilį, buvo nustatyta, kad tai E. Ž.. Be kita ko, šiame tarnybiniame pranešime, kaip ir vyriausiojo tyrėjo T. S. tarnybiniame pranešime, užfiksuota, kad E. Ž. įvykio vietoje neneigė vairavęs automobilį.

13. Skunde teigiama, kad nei vienas iš pareigūnų įstatyme aprašytais būdais neužfiksavo, kaip apeliantas sėdo už vairo ir vairavo, kad pareigūnai suinteresuoti pakenkti, nes gaišo laiką ieškodami apelianto draugo. Nurodoma ir tai, kad apeliantas pareigūnų buvo mušamas, kad pareigūnai nepagarbiai elgėsi su liudytojomis U. S. ir L. D., jas gąsdino. E. Ž. teigimu, šio aplinkybės sudaro pagrindą pareigūnų parodymus bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes vertinti, kaip nepatikimus. Pasisakant dėl šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo pažymėtina, kad vairavimo faktas buvo užfiksuotas iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodytų aplinkybių teisingumą liudytojai patvirtino duodami parodymus teismo posėdyje. Apeliantas nurodo, kad šis faktas nebuvo užfiksuotas nei vienu iš įstatyme nurodytų būdų, tačiau atkreipimas dėmesys, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi, be kita ko, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais ir paaiškinimais. Taigi akivaizdu, kad nustatant vairavimo faktą, tarnybiniai pranešimai ir liudytojų parodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė, todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad šis faktas nei vienu iš įstatyme nurodytų būdų nebuvo užfiksuotas.

14. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kad pareigūnai smurtavo, nepagarbiai elgėsi ir gąsdino liudytojas U. S. ir L. D. visų prima pažymima, kad be paties apelianto deklaratyvių teiginių, šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti, įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys, bylos duomenys. E. Ž. pareigūnų elgesio neskundė, dėl smurto nei į medikus, nei į policiją nesikreipė. Nors skunde tvirtinama, kad liudytojai A. S. ir L. K. patvirtino, kad apeliantas pareigūnų buvo mušamas, šių liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kaip neobjektyvius ir nepatikimus, ir jais nesivadovavo. Dėl šių liudytojų parodymų vertinimo daryti priešingas išvadas apygardos teismas neturi pagrindo. Pritariant pirmosios instancijos teismo vertinimui pažymėtina, kad liudytojas A. S. aplinkybės, kad E. Ž. pareigūnų buvo mušamas, iš viso nenurodė, o liudytojos L. K. parodymai, kad E. Ž. pareigūnų buvo mušamas jį išvedant iš laiptinės, neatitinka paties E. Ž. parodymų. Dėl liudytojų U. S. ir L. D. parodymų visų pirma pažymėtina, kad šios liudytojos dėl netinkamo pareigūnų elgesio, grasinimų niekur nesikreipė. Be to, kaip matyti iš šių liudytojų teisme duotų parodymų, pareigūnų elgesio, kaip netinkamo, vertinimas iš esmės yra siejamas su tuo, kad liudytojos buvo nepatenkintos pareigūnų lankymusi bute, klausinėjimu apie ieškomą asmenį reikalaujant nurodyti jo buvimo vietą, draudimu naudotis mobilaus ryšio telefonais. Tačiau šios liudytojų nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pareigūnų veiksmus vertinti, kaip neteisėtus, o objektyvių duomenų, kurie suponuotų priešingą vertinimą, byloje nėra.

15. Nors apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama pareigūnų veiklą reglamentuojančiam teisiniam reguliavimui, vis tik pažymėtina, kad deklaratyvus pareigūną veiklą reglamentuojančių teisės normų citavimas pareigūnų veiksmų neteisėtumo savaime neįrodo. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareigūnų veiksmų būtų atliekamas tarnybinis patikrinimas ar būtų nustatyta, kad pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, viršijo turimus įgaliojimus ar padarė kitokius pažeidimus. Apelianto cituojamos transporto priemonės stabdymą reglamentuojančios teisės normos šiai bylai nėra aktualios, kadangi E. Ž. nebuvo stabdomas, jo daromas nusižengimas (vairavimas esant neblaiviam), buvo pastebėtas atsitiktinai, pareigūnams vykdant kito asmens paiešką. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, policijos uždaviniai, be kita ko, yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Įgyvendindami šiuos uždavinius pareigūnai turi Įstatymo 22–24 straipsniuose nurodytas teises, tarp jų ir teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką ar įtariamus jų padarymu. Šiuo atveju E. Ž. buvo sulaikytas nusižengimo padarymo vietoje, apie tai buvo informuoti kiti pareigūnai, užfiksavę E. Ž. neblaivumą ir atlikę kitus veiksmus, kuriais buvo užfiksuotas Eriko žabo padarytas administracinis nusižengimas. Taigi konstatuoti policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą teismas neturi pagrindo.

16. Palyginus aptartus liudytojų parodymus ir rašytinius duomenis tarpusavyje, sujungus juos į vientisą loginę seką, nekyla abejonių dėl to, kad E. Ž., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Nors apeliantas savo kaltės nepripažino ir vairavimo faktą tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, tiek teisme neigė tvirtindamas, kad jis tik stovėjo prie automobilio ir pūtė padangą, šią versiją patikimai paneigia pirmiau aptarti įrodymai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas apelianto iškeltą versiją kruopščiai patikrino ir pagrįstai ją atmetė nurodydamas, kad liudytojų U. S., L. D., A. S. ir L. K. parodymais, kad E. Ž. automobiliu nevažiavo, o tik pūtė automobilio padangą, tikėti nėra pagrindo ne tik dėl asmeninio pobūdžio santykių su E. Ž., bet ir dėl jų netikslumo bei neatitikimo paties E. Ž. nurodytoms aplinkybėms. Skundžiamoje nutartyje nurodyti išsamūs šių liudytojų parodymų vertinimo motyvai, su kuriais sutinka ir apygardos teismas. Apelianto manymas, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, nenustačius įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimo, nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikini ir administracinio nusižengimo teiseną E. R. nutraukti.

17. Skunde apeliantas reiškia alternatyvų prašymą neskirti jam administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, nurodydamas, kad šių priemonių taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Šis prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas. E. Ž., prašydamas pakeisti apylinkės teismo nutartį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonių, konkrečiais faktais (aplinkybėmis) pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog paskirtos administracinio poveikio priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos, neatitinkančios teisėtumo reikalavimo, skunde nenurodė. Tokių aplinkybių buvimo neįrodo ir administracinio nusižengimo bylos duomenys.

18. E. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kaip nustatyta ANK 427 straipsnio 2, 3 dalyse, už šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (nuo trejų iki šešerių metų) ir transporto priemonės konfiskavimą. Tai reiškia, kad šių administracinio poveikio priemonių neskyrimas yra galima tik nustačius ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygas. Teismas, ar administracinių nusižengimų bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), vadovaudamiesi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021 ir kt.).

19. Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą. Be to, ši norma yra išimtis iš bendrųjų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymo taisyklių. Kaip nurodyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė gali būti švelninamos (ar iš viso netaikomos) tik tokiu atveju, kai net ir minimalios baudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas asmeniui, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusias, aplinkybes, būtų aiškiai neteisingas. Tokios aplinkybės, suponuojančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas E. Ž., nėra nustatytos, todėl netenkindamas apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė.

20. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad E. Ž. ne kartą yra baustas administracine tvarka, be kita ko, už vairavimą esant neblaiviam. Už šį nusižengimą kartu su bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nepaisant to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepraėjus nei mėnesiui po pirmiau nurodytos administracinio poveikio priemonės vykdymo termino pabaigos, vėl padarė tokį patį administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi akivaizdu, kad keisti savo elgesį E. Ž. nėra linkęs, taikomos priemonės nuo teisei priešingo elgesio jo nesulaiko. Apelianto daromų nusižengimų pobūdis rodo jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą, taip pat abejingumą galinčioms kilti tokio elgesio pasekmėms. E. Ž., suprasdamas, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemones dėl to, kad tokia teisė jam buvo atimta ir jis nebuvo įvykdęs visų sąlygų šią teisę vėl įgyti, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesio variantą ir tai jį, kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai. E. Ž. šiurkščiai pažeidė KET, padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Įvertinus paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinio poveikio priemonių paskyrimas apeliantui aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas netaikant sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių.

21. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, atkartodamas tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui paduotame skunde, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kauno apylinkės teismo nutartis šiuos reikalavimus atitinka, dėl byloje esančių įrodymų vertinimo išvados yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas. Sutiktina ir su teismo išvada dėl administracinės nuobaudos tinkamo individualizavimo. E. Ž. už pavojingą administracinį nusižengimą, jam neigiant savo kaltę ir esant neigiamai jį charakterizuojantiems duomenims, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui ir transporto priemonės, kurios vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 2 950 Eur, konfiskavimas, proporcingumo principo nepažeidžia. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.