Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

2019 m. spalio 21 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir atsakovės J. Ž. priešieškinį ieškovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. V. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t., el. b. l. 1-4), prašydamas: 1. prieš keičiant sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (keičiant nuomojamą būstą, perkant būstą ir pan.) J. Ž. įpareigoti iš anksto informuoti sūnaus tėvą A. V. dėl sūnaus gyvenamosios vietos keitimo, nurodyti tikslų būsimos ir/ar esamos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis (telefono numerį); 2. įpareigoti J. Ž. užtikrinti sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimą su tėvu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas, ne rečiau kaip tris kartus per savaitę bet kuriomis prieinamomis ryšio priemonėmis; 3. kartą per metus, ne mažiau 30 d., tėvo A. V. prašymu, įpareigoti motiną J. Ž. leisti sūnui bendrauti su tėvu kai jis bus Lietuvoje, parsivežti sūnų pas tėvo senelius, atostogauti kartu ir bendrauti sūnaus atostogų metu nepertraukiamai (bent septynias paras) su nakvyne; iš atsakovės J. Ž. priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas A. V. ir atsakovė J. Ž. (toliau ir atsakovė) yra nepilnamečio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu, šalių nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas 120,00 Eur per mėnesį išlaikymas, detali tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka nenustatyta. Paaiškino, kad iki 2018 m. gegužės mėnesio vidurio su sūnumi bendravo, tačiau atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą nei atsakovei, nei sūnui prisiskambinti nepavyko. Mano, kad atsakovė trukdo bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė su vaiku Lietuvoje.

Atsakovė J. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė priešieškinį (I t., el. b. l. 27-30), kuriuo prašo: 1. ieškovo A. V. ieškinį atsakovei J. Ž. atmesti; 2. pakeisti vaiko materialinio išlaikymo dydį nustatytą 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr.2YT-3465-853/2016, ir išlaikymą sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. V. priteisti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, iki sūnaus pilnametystės, nuo priešieškinio pateikimo dienos, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę J. Ž. šių lėšų tvarkytoja.

Nurodė, kad ieškovo teiginiai, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su sūnumi, slepia adresą ir telefonų numerius neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad ieškovas niekada su sūnumi pastoviai ir sistemingai nebendravo. Ieškovas sūnui ir atsakovei skambina jam patogiu metu, reikalauja leisti kalbėtis su sūnumi, kai šis jau miega, neatsižvelgia į laiko skirtumą (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, nesuvokia, kad bendravimas turi būti sistemingas ir pastovus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra abstrakti, sąlyginė, sunkiai įvykdoma. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Šį įsipareigojimą ieškovas vykdo, tačiau atsižvelgiant į esminių aplinkybių pasikeitimą, sūnui teikiamo išlaikymo suma yra nepakankama. Išaugus pragyvenimo lygiui pabrango daugelis būtinų prekių, maisto produktų, pasikeitė ir išaugo šalių sūnaus poreikiai.

Ieškovas A. V. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (I t., el. b. l. 33-36), kuriuo prašo atsakovės J. Ž. priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti išlaikymo dydį sūnui A. V. nustatytą 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atmesti, nes nepasikeitė faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą. Nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, (duomenys neskelbtini) prekių ir paslaugų kainos yra didesnės, todėl pragyvenimas yra brangesnis. Ieškovo pajamos yra nepastovios, jis turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie išieškomi per antstolius. Nurodė, kad atsakovė teikia tik bendro pobūdžio samprotavimus apie augančio vaiko didėjančius poreikius, tačiau nenurodo jokių konkrečių sūnaus poreikių padidėjimų, kurie būtų esminiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) teismui pateikė išvadą (II t., el. b. l. 36-37). Išvadoje nurodė, kad ieškovo A. V. siūloma bendravimo tvarka yra nekonkreti. Skyriui nėra žinoma, ar nėra nutrūkę tėvo ir sūnaus socialiniai ryšiai, galbūt reikalingas pereinamasis laikotarpis socialiniams ryšiams atkurti, siekiant įgyvendinti galimybę vaiką pasiimti atostogoms. Skyriaus nuomone turi būti nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, šalių aptarta ir atitinkanti vaiko interesus bendrauti su tėvu bei įmanoma vykdyti, vertinant aplinkybę, jog ieškovas, vaiko tėvas, gyvena ne Lietuvoje. Neprieštarauja dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo A. V. atstovas advokatas J. M. ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Taip pat prašė atsižvelgti į atsakovės nurodytą bendravimo tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. Ž. ir atsakovės atstovas advokatas A. S. palaikė priešieškinį iš esmės jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. Ž. ir A. V. (I t., el. b. l. 6). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3465-853/2016, nutraukus (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina J. Ž.. Sutarties 2 punktu susitarė, kad ieškovas A. V. turi teisę dalyvauti savo nepilnamečio vaiko auklėjime, su juo matytis ir susitikinėti, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Klausimai dėl vaiko auklėjimo, disciplinos, moralinių vertybių ugdymo yra sprendžiami abiejų tėvų bendru sutarimu. Sutarties 3 punktu A. V. įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 120 Eur nepilnamečio vaiko A. V. išlaikymui iki jo pilnametystės (I t., el. b. l. 7-9).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kadangi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo numatyta bendravimo tvarka.

Šalys Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte susitarė, jog ieškovas A. V. turi teisę dalyvauti savo nepilnamečio vaiko auklėjime, su juo matytis ir susitikinėti, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Klausimai dėl vaiko auklėjimo, disciplinos, moralinių vertybių ugdymo yra sprendžiami abiejų tėvų bendru sutarimu.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas.

Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovas A. V. ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. Prieš keičiant sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (keičiant nuomojamą būstą, perkant būstą ir pan.) J. Ž. įpareigoti iš anksto informuoti sūnaus tėvą A. V. dėl sūnaus gyvenamosios vietos keitimo, nurodyti tikslų būsimos ir/ar esamos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis (telefono numerį).

2. Įpareigoti J. Ž. užtikrinti sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimą su tėvu per vaizdo ir garso transliaciją užtikrinančias programas, ne rečiau kaip tris kartus per savaitę bet kuriomis prieinamomis ryšio priemonėmis.

3. Kartą per metus, ne mažiau 30 d., tėvo A. V. prašymu, įpareigoti motiną J. Ž. leisti sūnui bendrauti su tėvu kai jis bus Lietuvoje, parsivežti sūnų pas tėvo senelius, atostogauti kartu ir bendrauti sūnaus atostogų metu nepertraukiamai (bent septynias paras) su nakvyne.

Atsakovė J. Ž. nepateikė savo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė suteiks galimybę nepilnamečiui vaikui bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku galėtų bendrauti darbo dienomis nuo 15.00 val. iki 19.00 val. bei savaitgaliais nuo 17.00 val. iki 19.00 val.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra nekonkreti. Skyriaus nuomone turi būti nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, šalių aptarta ir atitinkanti vaiko interesus bendrauti su tėvu bei įmanoma vykdyti, vertinant aplinkybę, jog ieškovas, vaiko tėvas, gyvena ne Lietuvoje.

Teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje pateikta bendravimo tvarka yra nekonkreti, sunkiai vykdoma, nėra realių galimybių ieškovo nurodytą bendravimo tvarką vykdyti. Nustatyta, kad atsakovė nedraudžia bendrauti ieškovui su sūnumi, tačiau ji yra dirbanti ir negali bet kuriuo metu užtikrinti ieškovo ir sūnaus bendravimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 23 d., būtų apsilankęs Lietuvoje, rodęs aktyvius veiksmus susitikti ar bendrauti su vaiku. Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad ieškovo darbo pobūdis neleidžia bet kuriuo metu skambinti sūnui, tačiau teismui nepateikė duomenų apie ieškovo užimtumą, jo darbo grafiko.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog bendravimo tvarką būtina nustatyti, siekiant apsaugoti vaiko teises į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ginčo šalys dėl asmeninių nesutarimų neužtikrino savo sūnui teisės būti globojamam abiejų tėvų bendru sutarimu. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Šiuo atveju vaiko bendravimas su tėvu, kol jis yra kitoje valstybėje, įmanomas tik elektroninio ryšio priemonėmis.

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio A. V. bendravimo su tėvu tvarka nustatytina, išskirtinai atsižvelgiant į vaiko interesus bei poreikius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs 2014 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju tėvo bendravimas su vaiku nustatytinas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, tai yra į vaiko amžių (7 metai) ir į tai, kad vaiko tėvas gyvena kitoje valstybėje ir, tėvui esant užsienyje, kitoks bendravimas nei elektroninio ryšio priemonėmis yra neįmanomas.

Teismas išklausęs atsakovės, ieškovo atstovo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, įvertinęs aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, nustato tokią A. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Ieškovas darbo dienomis bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „Skype“ kompiuterine programa, telefono aplikacija „Viber‘ ir kt.) 2 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais), nuo 17.00 – 20.00 val. Lietuvos laiku.

2. Ieškovas savaitgaliais bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „skype“ kompiuterine programa, telefono aplikacija „Viber“ ir kt.) sekmadieniais, nuo 17.00 – 19.00 val. Lietuvos laiku.

3. Ieškovas vasaros atostogų laikotarpiu su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai bendrauja 14 kalendorinių dienų. Apie ieškovo bendravimo su vaiku atostogų laikotarpiu laiką, ieškovas ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko informuoja atsakovę.

Pažymėtina, kad teismas nenustato ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos švenčių laikotarpiu (pvz., Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir pan.), kadangi ieškovas nepateikė duomenų, kad šventes švęstų ar norėtų švęsti kartu su sūnumi, atsakovės teigimu ieškovas nereiškia noro per šventes bendrauti su sūnumi, sūnui nedovanoja dovanų.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Teismas išaiškina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (sumažinimo), taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį, taip pat svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie yra esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-3465-853/2016, nutraukus (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 3 punktu A. V. įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 120 Eur nepilnamečio vaiko A. V. išlaikymui iki jo pilnametystės (I t., el. b. l. 7-9).

2019 m. sausio 28 d. atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vaiko materialinio išlaikymo dydį nustatytą 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr.2YT-3465-853/2016, ir išlaikymą sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. V. priteisti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, iki sūnaus pilnametystės, nuo priešieškinio pateikimo dienos, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę J. Ž. šių lėšų tvarkytoja. Atsakovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 600 Eur atlygį (II t., el. b. l. 38). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovė turi automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 57). Atsakovė nekilnojamojo turto neturi (I t., el. b. l. 58), nuomojasi butą (I t., el. b. l. 51-54). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1000 £ (II t., el. b. l. 9-25). Ieškovas nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi (I t., el. b. l. 48-49), nuomojasi gyvenamąjį būstą (II t., el. b. l. 10).

Atsakovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad augant infliacijai, ieškovo teikiamas išlaikymo dydis nebegali patenkinti vaiko poreikių. Išaugus pragyvenimo lygiui, pabrango daugelis būtinų prekių, maisto produktai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove. Nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl vaikui mokamo išlaikymo dydžio, kas mėnesį po 120 Eur, praėjo daugiau nei trys metai. Per šį laikotarpį pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Išlaikymo dydžiui pagrįsti atsakovė pateikė teismui duomenis apie nepilnamečiui vaikui kas mėnesį skiriamą sumą, t. y. 130 Eur maistui, įskaitant ir maitinimą mokykloje; kasdieniams rūbams, avalynei – 50 Eur; vitaminams – 15 Eur; higienos priemonėms – 30 Eur; dienpinigiams, draugų gimtadieniams, išvykoms, ekskursijoms – 100 Eur; buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams – 50 Eur; priemonėms mokyklai – 40 Eur. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad atsakovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui sūnui augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Atsakovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui – 400 Eur per mėnesį, yra pagrįstos, neišdidintos ir būtinos tokio amžiaus vaiko išlaikymui. Atsakovė į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Byloje nepateikta įrodymų, kad nepilnametis vaikas turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Nurodytos aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomų lėšų, todėl pripažintina, kad šiai dienai vaiko išlaikymui priteistų 120 Eur lėšų neužtenka net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi sūnaus švietimu, auklėjimu ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda jos draugas. Sprendimo, kuriuo vaikui išlaikymui buvo priteista po 120 Eur, priėmimo metu vaikui buvo keturi metai, kadangi per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo.

Ieškovas nesutikdamas su atsakovės priešieškiniu, nurodo, kad po 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pablogėjo jo finansinė padėtis. Teismas su šiuo ieškovo teiginiu sutikti negali. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tuo metu nedirbo, o šiuo metu ieškovas turi darbą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad tada jis dar turėjo automobilį, o šiuo metu nebeturi, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Be to, nors ieškovas teigia, kad turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, išieškojimas vykdomas pas antstolius, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių ieškovas apskritai negali dirbti. Taigi ieškovui nėra apribojimų dirbti ir gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo 200,00 Eur mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis ieškovo padėtį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nustatyti nepilnamečiui vaikui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Atsakovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Todėl pažymėtina, kad 200,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2019 m. sausio 29 d. iki jo pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl bendravimo tvarkos nustatymo mokamas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), mokant elektroninėmis ryšio priemonėmis 75 procentai mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t. y. 75,00 Eur. Ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas, 75,00 Eur žyminis mokestis yra priteistinas iš atsakovės ieškovui.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo žyminis mokestis nustatomas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovas sūnui teikė išlaikymą mokamą po 120 Eur, teismo sprendimu nutarta priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur, ieškovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti (200,00 Eur – 120,00 Eur) x 12 mėn. = 960,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) 22 Eur žyminį mokestį valstybei.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 200,00 Eur (I t., el. b. l. 19, II t., el. b. l. 39-40) ir 9,00 Eur už vertimo paslaugas (II t., el. b. l. 41-42), viso 209,00 Eur. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 209 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 700,00 Eur (I t., el. b. l. 55). Priešieškinį tenkinus pilnai, atsakovei iš ieškovo priteistina 700,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus įskaitymą, atsakovei J. Ž. iš ieškovo A. V. priteistina 416,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti.

Nustatyti ieškovo A. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Ieškovas darbo dienomis bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „Skype“ kompiuterine programa, telefono aplikacija „Viber‘ ir kt.) 2 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais), nuo 17.00 – 20.00 val. Lietuvos laiku.

2. Ieškovas savaitgaliais bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, „Skype“ kompiuterine programa, telefono aplikacija „Viber“ ir kt.) sekmadieniais, nuo 17.00 – 19.00 val. Lietuvos laiku.

3. Ieškovas vasaros atostogų laikotarpiu su nepilnamečiu vaiku A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai bendrauja 14 kalendorinių dienų. Apie ieškovo bendravimo su vaiku atostogų laikotarpiu laiką, ieškovas ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko informuoja atsakovę.

Pakeisti 2016 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą ieškovo A. V., teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos – 2019 m. sausio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę J. Ž., tvarkyti vaiko A. V. išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iš ieškovo A. V. priteisti atsakovei J. Ž. 416,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. V. 22,00 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.