Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 91-287 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 91-287 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad jis sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, tačiau darbas jam nebuvo pasiūlytas, jis buvo paskirtas į būrį, kur niekas nedirba. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę elgiasi tinkamai, lanko visus vykstančius užsiėmimus, pradėjo mokytis apželdintojo specialybės. Žino, kad išėjęs į laisvę gyvens dorą bei teisingą gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 91-287 nutarta netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi nuteistasis nevykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – nedirbo (į įstaigos administraciją dėl darbo nei raštu, nei žodžiu nesikreipė), prie būrio gerbūvio darbų taip pat neprisidėjo, todėl nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nuteistasis dar nepadarė pakankamos pažangos, jog iš pataisos įstaigos būtų išleistas lygtinai.

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 145 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirtą 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėn. 11 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo V. V. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. V. yra priimtas tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, turinčių įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Vienas iš formalių pagrindų lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bausmės atlikimo metu. Formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą.

Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistajam 2018 m. birželio 10 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatytų priemonių nuteistasis visa apimtimi nevykdo. Plane, be kitų priemonių, buvo numatyta nuteistajam užsiimti darbine veikla, tačiau nuteistasis pataisos namuose nedirbo – į pataisos administraciją dėl darbo nei raštu, nei žodžiu nesikreipė. Su šiomis tiek Komisijos nutarime netaikyti V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Socialinio tyrimo išvadoje bei Išvadoje apie nuteistojo V. V. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus padarytomis išvadomis teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 3 dalis). Iš šios normos turinio darytina išvada, jog už nuteistųjų darbo pataisos įstaigoje organizavimą yra atsakinga būtent pataisos įstaigos administracija. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimui teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos administracija būtų siūliusi V. V. darbą, o jis jo būtų atsisakęs, priešingai, nuteistojo asmens byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nuteistasis 2018 m. birželio 11 d. pateikė pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl jo įdarbinimo, t. y. pats nuteistasis nurodė, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje dirbs bet kokį pasiūlytą darbą. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kaip tai nurodoma Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jog nuteistasis nevykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – į įstaigos administraciją dėl darbo nesikreipė, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 21 dalyje numatytų sąlygų.

Tačiau pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 68 balai, t. y. vidutinė, pagal HCR-20 taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmės pažeidimų nepadarė, noriai dalyvauja būrio ir įstaigos reginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą – vieną nesunkų bei du apysunkius nusikaltimus, ankščiau buvo teistas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nevykdė jam nustatytų įpareigojimų ir apribojimų, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas, ir tai kad V. V. vėl buvo nuteistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šios išvados plotmėje įvertintina ir tai, kad V. V. padarytos nusikalstamos veikos yra nukreiptos į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito asmens sveikatą, kas neabejotinai parodo neempatišką nuteistojo požiūrį į kitus visuomenės narius. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimus savo kaltę menkina, neigia, kad naudojo smurtą ar grasino smurtu, savo nusikalstamo elgesio rimtumą minimizuoja, visas problemas su teisėsauga linkęs paaiškinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, draugių provokuojančiu elgesiu, alkoholio poveikiu, kas be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia V. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys - o būtent, tai, kad nuteistasis V. V. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, galvoja, kad savitvardos problemų neturi, tačiau savitvardą yra praradęs ne vieną kartą ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio praras savitvardą, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspęsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau spręsdamas savo problemas elgėsi nusikalstamai ir elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas pasekmes, tačiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad jam taip nenutiks (nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės), apie ateities tikslus kalba daugiau abstrakčiai nei konkrečiai, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, - remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad nuteistojo savivertė yra aukštesnė nei vidutinė, savianalizė paviršutiniška, nusikalstamai, už kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistojo motyvacija susidoroti su alkoholio problema yra žema, nuteistasis pataisos įstaigoje nevengia destruktyvių grupių, kas akivaizdžiai atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 60 balų pagal „OASys“, kuri, atliekant laisvės atėmimo bausmę, sumažėjo nuo 68 iki 60, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 60 balų sudaro 24 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai bei HCR-20 smurtinio nusikaltimo rizikos įvertinimo metodika nustatyti pagrindiniai veiksniai, galimai didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje – išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas; nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė keliamų reikalavimų), ne vienas smurtinis nusikaltimas asmens istorijoje; alkoholio vartojimo problemos; nepastovi darbinė patirtis, trumpalaikiai darbai, bedarbystė; nesilaikymas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų; savivokos stoka; konfliktiniai, smurtinio pobūdžio santykiai su antromis pusėmis; aukšta destabilizatorių tikimybė (gyvens pas buvusią draugę, prieš kurią taipogi smurtavo); vidutinė tikimybė, kad bus įgyvendinti planai; probleminių sričių atpažinimo, problemų sprendimų įgūdžių stoka ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgtina į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo teigimu, jam grįžus į laisvę, problemų dėl gyvenamosios vietos nebūtų, tačiau pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo draugės, pas kurią V. V. norėtų grįžti, sutikimo dėl priėmimo gyventi, jei nuteistajam būtų taikytas lygtinis paleidimas, o pagal byloje esančius duomenis, nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat nuteistasis po lygtinio paleidimo bus bedarbis ir šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo galimybės.

Pažymėtina, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 91-287 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo V. V. skundas dėl Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 91-287 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 91-287 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.