Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1283-560/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-28
Bylos Nr.: 2A-1283-560/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16399-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: T. P.
Trečiasis asmuo: J. M., UAB „Mabilta“, UAB „Muliena“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-1283-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16399-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.16.8.; 3.2.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 1SS-916-(5.59 E.) panaikinimo, dėl įpareigojimo atsakovei sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį, tretieji asmenys J. M., UAB „Mabilta“, UAB „Muliena“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-916-(5.59 E.) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį.

2. Nurodė, jog 2010 m. gruodžio 20 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyta 54/100 dalis tame pastate esančių 288,97 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 42/100 dalis 173,96 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių eksploatavimui 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, kurios pagrindu buvo išnuomota 243 kv. m žemės sklypo dalis. Atsakovės iniciatyva ši sutartis 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 49SŽN-141-(14.49.57.) buvo pakeista (pakeičiant nuomojamos žemės sklypo dalies plotą į 331 kv. m). 2019 m. lapkričio 27 d. kartu su kitais fiziniais asmenimis iš UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise papildomai įsigyta 7403/10000 dalis tame pastate esančių 537,24 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Padidėjus nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, padidėjo ir jų eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies poreikis, todėl 2020 m. vasario 25 d. kreiptasi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu išnuomoti atitinkamai proporcingą žemės sklypo dalį, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti sprendimuose argumentuojant tuo, kad nurodytos patalpos atsirado padalinus administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo priskirta ir parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal 2004 m. kovo 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2004-411, sudarytą su UAB „Mabilta“, kuri tą žemės sklypo dalį 2004 m. balandžio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“, o negyvenamąsias patalpas - administracines patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), - kitiems asmenims ir toks žemės sklypo dalies pardavimo sandoris yra neteisėtas.

3. Ieškovas nurodė, jog anot atsakovės nėra teisinio pagrindo išnuomoti žemės sklypo dalį nuosavybės teise patalpos 7403/10000 daliai eksploatuoti, nes žemės sklypo dalis buvo nustatyta ir parduota UAB „Mabilta“, o likusi neišnuomota žemės sklypo dalis - priskirta kitiems to sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos/pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Teigia, jog dabartinio 537,24 kv. m ploto patalpa amalgamacijos būdu buvo suformuota (pertvarkyta) jau po atsakovės Sprendimuose minimų 2004 m. UAB „Mabilta“ sandorių. Iki 2010 m. minėta patalpa buvo tik 96,71 kv. m ploto ir ją įsigijo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, tik po to, kai ši įmonė patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv. m) prijungė amalgamacijos būdu ir patalpų plotas tapo 537,24 kv. m. Papildomai prijungtos patalpų dalies eksploatavimui reikalingas žemės sklypo plotas 2004 metais negalėjo būti priskirtas ir parduotas UAB „Mabilta“, nes jos (tos patalpų dalies) minėta bendrovė nevaldė, ją valdė UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Patalpų naudojimui būtina žemės sklypo dalis priklauso ne nuo patalpų unikalių numerių, o nuo atitinkamų patalpų plotų (tam reikalingos papildomos automobilių, dviračių stovėjimo vietos), nuo tam tikrame patalpų plote gyvenančių ar dirbančių žmonių skaičiaus priklauso priėjimų / privažiavimų / priklausomųjų želdynų naudojimas, atliekų kiekis bei jų surinkimui reikalingos vietos ir t.t., todėl neteisinga ir nebūtų pagrįsta įstatyme įtvirtintą asmens teisę riboti atsakovės anksčiau sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su asmenimis, nebevaldančiais atitinkamų patalpų ar jų dalių. Atsakovė savo rašte pasisakydama apie UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ 2004 m. balandžio 27 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2664 galimą neteisėtumą pati nesiėmė teisinių veiksmų galimai neteisybei pašalinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Nekilnojamo turto registre (toliau - NTR) nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 295/4211 dalis - UAB „Muliena“, 3916/4211 dalis - Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT). Ši faktinė aplinkybė yra svarbi, nes 295/4211 dalis žemės sklypo nuosavybės teise yra valdoma privataus subjekto. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. VB7- 5018 šią 295/4211 dalį žemės sklypo pardavė UAB „Mabilta“, o pastaroji 2004 m. balandžio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 tą pačią dalį pardavė UAB „Muliena“ (sandoryje dalyvavo tik privatūs subjektai ir valstybinės žemės patikėtinis nedarė/negalėjo daryti įtakos), tačiau negyvenamąsias patalpas - administracines patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė kitiems asmenims. Taigi, privatus subjektas patalpas pardavė be išskirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti, o kitam subjektui atskirai minėtą žemės sklypo dalį pardavė be patalpų. Keisčiausia tai, jog toks sandoris patvirtintas notaro. NTR centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėtu adresu esančios negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado padalinus negyvenamąją patalpą - administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo išskirta ir parduota minėta 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Ieškovas su sutuoktine valdo 7403/10000 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tai tik dalis patalpų, kurioms buvo išskirta 295/4211 dalis minėtame žemės sklype. Ieškovo nuosavybės teise valdomoms kitoms administracinėms patalpoms (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti sudaryta 2011 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, kuri buvo pakeista 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu 49SŽN-141-(14.49.57.), ir tuo pagrindu išnuomota 331 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Valstybinės žemės nuomos santykiai pasižymi tuo, kad tokių santykių objektu yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl atsižvelgiama į viešąjį interesą, o išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Žemės įstatyme įtvirtinta galimybė be aukciono (lengvatinėmis sąlygomis), įsigyti / išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai (ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir toks žemės sklypas gali būti įgyjamas / išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai - kai toks sklypas ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Jeigu asmuo neturi (nevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype, tai toks sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukiama. Todėl tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar jos pakeitimus dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto.

5. Teisės aktai neįtvirtina galimybės, kad pasikeitus statinio savininkui, pakartotinai būtų išsipirkta papildoma žemės sklypo dalis, nes antrą kartą parduodant (nuomojant) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti, būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės pastato eksploatacijai turėti dalį žemės sklypo. Šiuo atveju likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis yra priskirta kitiems sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl tokios žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Įpareigojus pakartotinai išnuomoti (parduoti) dalį žemės sklypo patalpoms (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kilusioms iš patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų pažeidžiamos būsimų žemės sklypo dalies savininkų (nuomotojų) teisės, nes jiems neliktų proporcingos žemės sklypo dalies arba ji turėtų būti mažinama. Eksploatavimo teisė patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra įgyvendinta išskiriant bei parduodant 295/4211 dalį žemės sklypo. Tikėtina, kad asmenys, naudodamiesi 295 kv. m žemės sklypo dalimi, vėliau rekonstravo patalpas, nes jų bendras plotas padidėjo, tačiau žemės sklypas nepadidėja, todėl papildoma dalis negali būti išskiriama. Nors ieškovas nurodo, jog tik UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalinus priklausančią patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv. m) amalgamacijos būdu prijungiant, patalpų plotas tapo 537,24 kv. m tačiau viešuosiuose registruose užfiksuota, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinė kilmė gauta padalijus daiktą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo pateikta informacija neatsispindi VĮ „Registrų centras“ NTR-o išrašuose. Be to, VĮ „Registrų centras“ 2020 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. NS-29897-(14.1E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad tais atvejais, kai naujų nekilnojamųjų daiktų, kurių statusas yra „Suformuotas padalijus daiktą“ bei „Suformuotas sujungus daiktus“ registre užpildoma ir daikto istorinės kilmės laukas.

6. Tuo atveju, kai nekilnojamieji daiktai amalgamuojami (perdalijami), NTR-o įraše įrašoma žyma „Suformuotas amalgamacijos būdu (daikto registravimas)“, nurodant juridinį amalgamacijos pagrindą ir nepildomas daikto istorinės kilmės laukas. Nekilnojamojo daikto - administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), NTR-o išrašo (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.1 skiltyje esantys duomenys apie daikto istorinę kilmę „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)“ atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Nors VĮ Registrų centras nurodo, jog patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinė kilmė atitinka viešojo registro duomenis ir amalgamuojant (perdalijant) daiktą jo istorinės kilmės laukas nepildomas, tačiau 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. NS-2315 (14.1E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad nekilnojamojo daikto - administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), suformuotų amalgamuojant NTR-e įregistruoto nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį ir ją sujungiant su nekilnojamuoju daiktu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys (bendras plotas - 485,60 kv. m, bendro naudojimo patalpų plotas - 243,59 kv. m). Taigi, kad buvo sujungtos dvi skirtingais unikaliais numeriais identifikuojamos patalpos (jų dalys). Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) NTR-o išrašo 10.2 papunktyje nurodyta, jog daiktas suformuotas amalgamacijos būdu. Nurodo, kad viešojo registro duomenys nėra pakankamai išsamūs, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad prie ginčo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo prijungta būtent 440,53 kv. m dalis patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir todėl bendras plotas tapo 537,24 kv. m. Valstybinės žemės nuoma gali būti sudaroma tik laikantis teisės aktų reikalavimų, esant aiškiam faktiniam bei teisiniam pagrindui, o šiuo atveju visos aplinkybės nėra aiškios.

7. VĮ „Registrų centras“ išvadoje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. NS-2315 (14.1 E) pateikta informacija yra teisinga, pagrįsta NTR įrašytais duomenimis apie nekilnojamąjį daiktą pagal Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateiktus dokumentus. Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimas - padidėjimas 440,53 kv. m, nėra kilęs išimtinai dėl patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo patikslinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-2886 ir Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 8 d. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir, šios amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) metu patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo iki 485,60 kv. m. Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m padidėjo 2011 metais, atliekant šios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2019 metais ją amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). NTR patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2019 m. lapkričio 18 d. patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 29 d. matininkės D. A. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri suformuota padalinus patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po padalinimo buvo pertvarkyta amalgamacijos būdu dar du kartus - 2010 ir 2019 metais, o 2011 metais buvo atliktas jos paprastasis remontas.

Atsiliepimas

8. Tretieji asmenys UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nei viena iš nurodytų įmonių neturi pakankamo (glaudaus) teisinio ryšio su nagrinėjama byla bei teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl ieškinio reikalavimų (ne)patenkinimas neturės įtakos bendrovių teisėms ir pareigoms, kadangi reikalavimai yra skirti tik atsakovei ir susiję su jos priimtais sprendimais. Byloje negalėtų būti vertinamas sandorio (ne)teisėtumo klausimas, nes toks reikalavimas nėra pareikštas, be to yra praleisti terminai ginčyti tokį sandorį, kuris sudarytas 2004 m. balandžio 27 d. Ieškinio senaties terminas suėjo (pasibaigė) prieš 7 septynis metus, nes nuo sandorio sudarymo momento yra praėję daugiau kaip 17 metų ir per visą laikotarpį niekas nesikreipė dėl sandorio teisėtumo. Atsakovė, atsisakydama išnuomoti valstybei priklausančią žemę, nepagrįstai mini bendroves ir jų sandorį, taip siekdama išvengti jai priskirtų funkcijų vykdymo ir atsakomybės. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad šiuo metu dalis valstybei priklausančio žemės sklypo ploto nėra išnuomota. Kadangi žemės sklype yra apie 567 kv. m laisvo (neišnuomoto) valstybinės žemės ploto, nesuprantama, kodėl nesprendžiama būtent dėl šio ploto nuomos ieškovui. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad likusi neišnuomota valstybinės žemės sklypo dalis yra priskirta kitiems sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl tokios nuomos ar pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, nes teismui nepateikė rodymų, pagrindžiančių kokiems konkretiems naudotojams yra priskirta neišnuomota valstybinės žemės sklypo dalis. Teigia, kad atsakovė netinkamai atliko savo funkcijas, neįsigilino į situaciją, nesurinko ir neįvertino reikiamų duomenų, galimai nežino kam konkrečiai yra „rezervavusi“ likusį neišnuomotą valstybinė žemės plotą. Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė kiekvienam patalpų savininkui jau yra paskirsčiusi valstybinės žemės sklypo dalį, todėl nėra pagrindo vertinti bendrovių sandorio įtakos valstybinio ploto paskirstymui ir nuomai. Juolab, kad galiojančios valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos dėl didesnio ploto nei jo turėtų tekti atitinkam nuomininkui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkinus, NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1SS-916-(5.59 E.) buvo panaikinti ir Tarnyba buvo įpareigota sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos ieškovo nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai, nuomos sutartį.

10. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas, siekdamas teisminės savo teisių gynybos, turi ne tik nurodyti, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, bet ir savo teiginius pagrįsti leistinais įrodymais, kad šiuo atveju NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1SS-916-(5.59 E.) yra neteisėti ir būtų teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę sudaryti su juo (ieškovu) valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį pagal ieškovo prašymą. Byloje liko neišsiaiškintos aplinkybės dėl ieškovo nusipirktų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimo (padidėjimo) aplinkybės, o taip pat dėl esamo ginčo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskyrimo sklype esančiam pastatui ir konkrečioms patalpoms (kam buvo paskirtos likusios 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo dalys (4 211 kv. m ploto žemės sklype), kiek buvo sudaryta žemės nuomos sutarčių (kokiam plotui), dėl kokio ploto nėra sudaryta nuomos sutarčių, kokia likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis, kiek žemės parduota su patalpomis, kiek be patalpų ir pan.)); taip pat neišaiškinta, ar NŽT sprendimuose minimas pardavimas (galimai vykęs nesilaikant teisės aktų reikalavimų) neturės įtakos kitų asmenų teisėms ir interesams, nepažeis kitų žemės sklypo naudotojų interesų, ar tiems asmenims neliks proporcingos dalies žemės sklypo, ar tenkinus ieškinį suteikta dalimi neturės būti mažinama ta dalis, ar bus išlaikyti proporcingumo principo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad į procesą turėjo būti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys savininkai ir žemės sklypą nuomojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, nes bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir:

11.1 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-916-(5.59 E.);

11.2 įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos ieškovo T. P. nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai, nuomos sutartį;

11.3 priteisė ieškovui T. P. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 4 022,04 Eur bylinėjimosi išlaidų;

11.4 priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos į valstybės biudžetą 12,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

12. Teismas nustatė, jog ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pastate, adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 20 d. įsigijo 54/100 dalį, pastate esančių 288,97 m² ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 42/100 dalį pastate esančių 173,96 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o joms eksploatuoti - 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, kurios pagrindu buvo išnuomota 243 kv. m žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Vėliau sutartis pakeista pakeitus sklypo dalies plotą į 331 kv. m. Ieškovas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2019 m. lapkričio 27 d. papildomai įsigijo 7403/10000 dalį pastate esančių 537,24 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas, norėdamas išsinuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo minėtu adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) proporcingą dalį, su tokiu prašymu 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) jo prašymo netenkino, argumentuojant, kad ieškovo nuosavybės teise valdomoms administracinėms patalpoms (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti sudaryta 2011 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, pakeista 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu 49SŽN-141-(14.49.57.), kuria išnuomota 331 kv. m ploto žemės sklypo dalis; VĮ Registrų centro NTR duomenimis ir žemės sklypo archyvinės bylos dokumentais negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtu adresu suformuotos padalinus negyvenamąją patalpą – administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo išskirta ir 2004 m. kovo 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2004-411, sudarytos su UAB „Mabilta“ parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

13. NŽT Vilniaus miesto skyrius nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo išnuomoti žemės sklypo dalį ieškovo nuosavybės teise valdomos negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 7403/10000 daliai eksploatuoti, kadangi žemės sklypo dalis, skirta minėtai patalpai eksploatuoti, pagal paskirtį buvo nustatyta ir parduota UAB „Mabilta“ ir tai padaryta neteisėtai. Tokį sprendimą ieškovas apskundė (2020-04-09) NŽT direktoriui. Ginčijamu NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. lSS-916-(5.59 E.) ieškovo skundas nebuvo patenkintas. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atitinkamai: 295/4211 dalis – UAB „Muliena“, 3916/4211 dalis – Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VB7-5018 pagrindu, 295/4211 dalį pardavė UAB „Mabilta“, o pastaroji - 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-2664, tą dalį pardavė UAB „Muliena“. Sprendime nurodyta, kad nurodytos patalpos buvo parduotos be išskirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti, o kitam subjektui atskirai parduota žemės sklypo dalis be patalpų; negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsirado padalinus negyvenamąją patalpą – administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo išskirta ir parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis; 1998 m. birželio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/98-15884 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Gresika“, kuri nuosavybės teise valdė negyvenamąją patalpą - administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1998 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į minėtą patalpą perėjo UAB „Mabilta“, o šią patalpą padalijus atsirado negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. 2004 m. kovo 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2004-411 (notariškai patvirtinta Vilniaus miesto 7-ojame notarų biure) pagrindu 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį įsigijo UAB „Mabilta“, kuri negyvenamąsias patalpas - administracines patalpas pardavė fiziniams asmenims, o 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“. Patalpos išrašo „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ 10.2 papunktyje yra žyma „Suformuotas amalgamacijos būdu (daikto registravimas)“; įregistravimo pagrindas: „2019-03-29 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2019-11-06 Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-19- 2077“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. 49VĮ-916-(14.49.2) nustatytos 3916 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 4211 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam savininkui priklausančią patalpų dalį (sklypas padalintas (paskirtas) - UAB „Serveka Energy“, T. Š., UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, UAB „Ekonamas“, UAB „Pavalda“, UAB „Projektservisas“, UAB „Doli“, A. J., D. ir I. Č., J. M. ir T. P., R. M. ir T. M.).

15. VĮ „Registrų centras“, atsakydamas į teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje suformuluotus klausimus nurodė, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimas – padidėjimas 440,53 kv. m – nėra kilęs išimtinai dėl šios patalpos amalgamacijos su kita patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). NTR-e patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) buvo patikslinti 2010 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-2886 ir Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 8 d. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir šios amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) metu, patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo iki 485,60 kv. m, o 2011 metais - padidėjo iki 537,24 kv. m atlikus paprastojo remonto darbus ir 2019 metais ją amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2019 m. lapkričio 18 d. patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 29 d. matininkės D. A. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri suformuota padalinus patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po padalinimo buvo pertvarkyta amalgamacijos būdu dar du kartus – 2009 ir 2019 metais, o 2011 metais buvo atliktas jos paprastasis remontas.

16. Byloje analizuojant ginčo patalpų genezę matyti, kad ieškovo nurodomos papildomai prijungtos patalpų dalies eksploatavimui reikalingas žemės sklypo plotas negalėjo būti priskirtas ir parduotas UAB „Mabilta“, kuri tuo metu šios patalpų dalies nevaldė, nes tuo laikotarpiu patalpų tą dalį nuosavybės teise valdė UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Teismas laikė pagrįstais ieškovo argumentus, kad patalpų naudojimui ir naudotojų poreikių tenkinimui būtina žemės sklypo dalis priklauso ne nuo patalpų unikalių numerių, o nuo atitinkamų patalpų plotų, o papildomam patalpų plotui reikalingos papildomos automobilių ir dviračių stovėjimo vietos, nuo tam tikrame patalpų plote gyvenančių ar dirbančių žmonių skaičiaus priklauso priėjimų, privažiavimų, priklausomųjų želdynų naudojimas, atliekų kiekis ir jų surinkimui reikalingos vietos bei kt., ir būtų nepagrįsta bei neteisinga, jei įstatyme įtvirtintą asmens teisę ribotų atsakovės anksčiau sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys su asmenimis, kurie nebevaldo atitinkamų patalpų ar jų dalių. Bylos duomenys rodo, jog iš esmės analogiškos situacijos atveju atsakovė yra priėmusi priešingą sprendimą (pvz.: J. K. interesais), kas yra reikšminga vertinant pačios atsakovės nenuoseklumą. Atsakovė, teikdama argumentus dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, iš esmės pripažino ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Atsakovės nustatytos aplinkybės, kad UAB „Gresika“, 1998 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/98-15884 išnuomotos 295 kv. m ploto žemės sklypo dalies sudarymo metu, nuosavybės teise valdė negyvenamąją patalpą - administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri 1998 m. lapkričio 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perėjo UAB „Mabilta“, o negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado padalijus šią patalpą; 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2004 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2004-411 įsigijo UAB „Mabilta“, kuri tas negyvenamąsias patalpas - administracines patalpas pardavė fiziniams asmenims, o 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį pagal 2004 m. balandžio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“.

17. Kaip nustatyta, patalpos išrašo „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ 10.2 papunktyje yra žyma „Suformuotas amalgamacijos būdu (daikto registravimas)“, įregistravimo pagrindas: „2019-03-29 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2019-11-06 Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-19-2077“ patvirtina tai, kad UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ nuosavybės teise valdoma patalpa - administracinė patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalyta į atskiras patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nors išraše Nr. 10/301547 nėra duomenų, jog patalpos plotas padidėjo dėl padalijimo, nurodant tik, kad patalpos istorinė kilmė „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“ nėra pakankamas pagrindas netenkinti ieškovo pagrįstų reikalavimų. Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju esant asmens prašymui dėl žemės sklypo dalies nuomos ir pakankamai išsamiems dokumentams dėl patalpos ploto padidėjimo, atsakovė turėjo pakankamai duomenų teigiamai apsispręsti dėl ieškovo galimybės išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį patalpoms eksploatuoti. Teismo posėdyje taip pat buvo iš esmės pripažinta, kad priimant ginčijamus sprendimus, galimai nebuvo tinkamai įsigilinta į susidariusią situaciją. Teismo vertinimu, kitų asmenų klaidos galimai padarytos privatizavimo metu ar notariškai tvirtinant sutartį, dėl kurių ir susidarė komplikuota situacija, negali būti perkeliamos ieškovui. Atsakovė šioje byloje nepaneigė ieškovo pateiktų duomenų, kad UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalinus savo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv. m) amalgamacijos būdu prijungus prie patalpų, jų plotas tapo 537,24 kv. m. Atsakovės pabrėžimas, kad viešojo registro informacija apie patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinę kilmę yra gauta padalijus daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (nesant termino „amalgamacija“) iš patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas neigti ieškovo pateiktos informacijos tikrumą. Teismo vertinimu, duomenys apie tai, kad patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuota padalinus patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o po to ją pertvarkius amalgamacijos būdu dar du kartus (2010 ir 2019 metais) bei 2011 metais atlikus paprastąjį remontą, yra pakankamai išsamūs sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos ieškovui prašant tokią sutartį sudaryti proporcingai nurodomam 537,24 kv. m plotui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus. Valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti ir priešingai, jei asmuo/įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudalyta sutartis turi būti nutraukiama. Teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Apeliantė laikosi pozicijos, kad antrą kartą parduodant (nuomoti) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti, būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastato eksploatacijai. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių kiek tiksliai ploto pakito po amalgamacijos. Byloje yra nepaneigti rašytiniai įrodymai, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m padidėjo 2011 metais atliekant šios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2019 metais ją amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Rekonstravus (remontavus) patalpas, žemės sklypas nepadidėja, todėl papildoma dalis negali būti išskiriama padidėjusiam tos pačios patalpos plotui. Negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsirado padalinus negyvenamąją patalpą - administracinę patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai eksploatuoti buvo išskirta ir parduota aukščiau minėta 295 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Nors pirmosios instancijos teismas ir netenkino tokio apeliantės prašymo, tačiau nagrinėjamu atveju turėjo būti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys fiziniai bei juridiniai asmenys, nutartyje šią aplinkybę taip pat nurodė ir bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Mabilta“ neteisėtai įgijo dalį ginčo žemės sklypo. J. K. situacija ir potencialūs nuomos sandoriai nėra ir negali būti laikoma įrodymu nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino oficialią statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje ją taip pat vertindamas kartu su ieškovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatuojant, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, ar to, kad šios išlaidos yra ne per didelės ir jų nereikia mažinti. Analizuojami klausimai nors ir turi ypatumų, susijusių su specialaus valstybinės žemės disponavimu susijusiu reguliavimu, tačiau teisine prasme nebuvo nauji ar itin sudėtingi.

21. Ieškovas T. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad trečiųjų asmenų UAB „Gresika“, UAB „Mabilta“ ar UAB „Muliena“, kurie šiuo metu nebevaldo atitinkamų patalpų ar jų dalių pastate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės ir/ar negyvenamųjų-administracinių patalpų nuomos/pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybės bei iš jų atsiradę teisiniai padariniai neturi visiškai jokios teisinės reikšmės ieškovo pagrįsto bei teisėto prašymo dėl valstybinės žemės, reikalingos patalpoms eksploatuoti, išnuomojimo atžvilgiu. Atsakovė pripažino 295 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumą. Vienu atveju atsakovė nurodo, kad „[...] apeliantė laikosi pozicijos, kad antrą kartą parduodant (nuomoti) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti, būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastato eksploatacijai“, kitu atveju nurodo, kad atsakovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti atitinkamus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitus sandorius. Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, atsakovė ne tik turi, tačiau ir privalo ginčyti neteisėtus sprendimus (sandorius/sutartis) valstybinės žemės privatizavimo ar perleidimo srityje. Galimybė pakartotinai išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį negali būti įgyvendinta dėl pačios atsakovės neteisėto neveikimo bei imperatyviai įstatymų numatytų teisių ir pareigų nevykdymo. Atsakovė, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, tiek ir apeliaciniame skunde nenurodo, kokia valstybinės žemės sklypo dalis liko neišnuomota/neparduoda bei kokie asmenys turi teisę kreiptis dėl likusios neišnuomotos/neparduotos valstybinės žemės nuomos ir/ar pardavimo. Nurodyta situacija demonstruoja akivaizdų NŽT kaip valstybinės institucijos neveikimą ir funkcijų neatlikimą, kadangi pagal byloje pateiktus duomenis NŽT nevaldo jokios laisvos valstybinės žemės dalies, kurią privalo išnuomoti ieškovui. Byloje yra nepaneigti rašytiniai įrodymai, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m padidėjo 2011 metais atliekant šios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2010, 2019 metais ją amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Pastato plotą galinti keisti statybos rūšis yra statinio rekonstravimas, bet ne paprastasis ar kapitalinis remontas. Analizuojant patalpų genezę matyti, kad Patalpos 0009 ploto kitimas siejamas su paprastojo remonto darbais. Yra puikiai žinoma, jog atlikti paprastojo remonto darbai gali reikšti tik tam tikro ploto perėjimą iš vienų patalpų kitoms, t. y. patalpų plotas nedidėja, o tik skirtingai pasiskirsto tarp esamų patalpų (viena patalpa sumažėja, kita padidėja). Ieškovas visuomet laikėsi vienodos pozicijos, jog Patalpos 0009 plotas nedidėjo, o buvo amalgamuotas paprastuoju remontu. NŽT argumentai, kad turėjo būti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys fiziniai bei juridiniai asmenys, yra nepagrįsti ir siurpriziniai. Tokio procesinio prašymo atsakovė viso teisminio proceso metu teismui pateikęs nebuvo. Šioje byloje materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkai, o būtent galimai neteisėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio šalys - UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“. Atsakovė ir toliau selektyviai kritikuoja tam tikras teismo sprendimo išvadas, tokiu būdu neatliekant tiesioginių atsakovės administracinių funkcijų. Atsakovė apeliaciniame skunde ir toliau nepateikia jokių argumentų ir/ar teisinių motyvų, kurie bet kokia forma paneigtų tiek teismo sprendimo teisėtumą, tiek teisėtą bei pagrįstą ieškovo teisę į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą, todėl apeliantei taikytina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priteistos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, o bylos pobūdis ir sudėtingumas visiškai atitinka ir yra proporcingas patirtoms ir priteistoms išlaidoms.

Atsiliepimas

23. Tretieji asmenys UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas aiškiai nurodė, jog siekia sudaryti nuomos sutartį dėl tos žemės sklypo dalies, kuri priklauso valstybei, o ne privačiam asmeniui. Ieškinio dalykas yra atsakovės atlikti veiksmai, susiję su atsisakymu išnuomoti būtent valstybei priklausančią žemės sklypo dalį. Ieškovo reikalavimas nėra susijęs su trečiųjų asmenų sudarytais sandoriais. Atsakovė savo apeliaciniame skunde ne tik kelia klausimą dėl šiuo metu privačios nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies, kuri nebuvo ir pagal ieškovo ieškinio dalyką bei pagrindą negalėjo būti ginčo byloje dalyku, bet ir teigia, esą byloje nebuvo ginčo, kad sandoris yra neteisėtas. Tokių teiginių ji nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jie turėtų būti nevertinami. Atsakovės pozicija pirmosios instancijos teisme (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu) buvo visiškai priešinga, negu deklaruojama apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teisme ne tik nebuvo keliamas sandorio tariamo neteisėtumo klausimas, tačiau pati atsakovė aiškiai pripažino sandorio teisėtumą. Atsakovė visiškai nepagrįstai bando išplėsti bylos nagrinėjimo dalyką bei iš esmės keičia savo poziciją apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

26. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuomos santykiai pasižymi tuo, jog nuomos santykių objektas yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl nuomojant valstybinę žemę būtina atsižvelgti į viešąjį interesą. Dėl šios priežasties ir teisinis valstybinės žemės sklypų nuomos reguliavimas turi ypatumų, palyginti su privačios žemės nuoma. Valstybinės žemės nuoma yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnis). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

27. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje taip pat reglamentuota, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės nuomotojo sprendimu.

28. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje liko neišsiaiškintos aplinkybės dėl ieškovo nusipirktų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimo (padidėjimo) aplinkybės, o taip pat dėl esamo ginčo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskyrimo sklype esančiam pastatui ir konkrečioms patalpoms (kam buvo paskirtos likusios 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo dalys (4 211 kv. m ploto žemės sklype), kiek buvo sudaryta žemės nuomos sutarčių (kokiam plotui), dėl kokio ploto nėra sudaryta nuomos sutarčių, kokia likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis, kiek žemės parduota su patalpomis, kiek be patalpų ir pan.). Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą skundžiamame sprendime nustatė, kad UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ nuosavybės teise valdoma patalpa - administracinė patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalyta į atskiras patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nors išraše Nr. 10/301547 nėra duomenų, jog patalpos plotas padidėjo dėl padalijimo, nurodant tik, kad patalpos istorinė kilmė „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“.

29. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo Patalpos plotas padidėjo ne tik ją amalgamuojant, bet ir atlikus paprastojo remonto darbus, teigia, jog rekonstravus (remontavus) patalpas žemės sklypas nepadidėja. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalinus savo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv. m) amalgamacijos būdu prijungus prie patalpų, jų plotas tapo 537,24 kv. m. Iš ieškovo procesinių dokumentų ir byloje esančių įrodymų matyti, jog patalpos plotas nedidėjo, o buvo amalgamuotas paprastuoju remontu. Nors apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, tačiau byloje šių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliantė teigia, kad antrą kartą nuomoti dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastato eksploatacijai, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, apeliantė nei nagrinėjant bylą pirmą kartą, nei pakartotinio bylos nagrinėjimo metu į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokių asmenų egzistavimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas - kitų asmenų klaidos galimai padarytos privatizavimo metu ar notariškai tvirtinant sutartį, dėl kurių ir susidarė komplikuota situacija, negali būti perkeliamos ieškovui, - asmeniui iš esmės nesusijusiam su trečiųjų asmenų veiksmais, net jeigu atsakovės manymu, jie yra neteisėti. Šiuo atveju ieškovas pateikė į bylą išsamius įrodymus, patvirtinančius jo teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį patalpoms eksploatuoti.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartyje nurodė, kad į procesą turėjo būti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys savininkai ir žemės sklypą nuomojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, nes bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, taip pat turi būti įtrauktos UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė UAB „Mabilta“, UAB „Muliena“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne visi 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkai, o tik galimai neteisėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio šalys - UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“. Atsakovė nors ir nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau jos nesutikimas yra deklaratyvaus pobūdžio, apeliantė nenurodo argumentų ar nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja kiti asmenys, kuriems šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos.

31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė selektyviai kritikuoja tam tikras pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo išvadas, tačiau jo nesutikimo su tokiu teismo sprendimu argumentai yra deklaratyvūs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir nurodo, jog jos viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

33. Nors apeliantė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, nepagrindžia, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų per didelės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovas pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą patyrė 888,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagal 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą – 435,60 Eur, pagal 2020 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą – 1 016,40 Eur, pagal 2021 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą – 302,50 Eur, pagal 2021 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą – 871,20 Eur, pagal 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 508,20 Eur, iš viso 4 022,04 Eur. CPK bylinėjimosi atlyginimo paskirstymo klausimą sieja su procesine bylos baigtimi ir neišskiria, jog šaliai neturėtų būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už prašymus, kurių teismas netenkino. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įtvirtintų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė pagrįstai.

34. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

36. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 1 887,60 Eur. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėDainius Rinkevičius