Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo T. P. ieškinio atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų ir įpareigojimo sudaryti valstybės žemės sklypo nuomos sutartį priėmimo klausimą, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas siekia išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) atsisakė išnuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovo valdomoms patalpoms eksploatuoti, o pagal ieškovo pateiktą skundą Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 1SS- 916-(5.59 E.) atsisakė pripažinti skyriaus sprendimą nepagrįstu ir netenkino ieškovo prašymo. Nesutikdamas su šiais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ieškovas kreipėsi į teismą.

7. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nutartis priimta nesivadovaujant Specialiosios teismingumo teisėjų kolegijos formuojama praktika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.

8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą - pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir - ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

10. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Ieškovas pareiškė tokius reikalavimus - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 1SS-916-(5.59 E.); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį.

12. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas nuosavybės teise valdo patalpas, esančias administraciniame pastate Vilniuje, Lukiškių g. 3. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Lukiškių g. 3, proporcingą dalį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius atsisakė išnuomoti žemės sklypo dalį. Taigi ginčas iš esmės kyla dėl atsakovės nesutikimo išnuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovo valdomoms patalpoms eksploatuoti.

13. Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T- 9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-156/2018 ir kt.).

14. Pažymėtina, kad ieškovo teikiamo teismui ieškinio pagrindinis tikslas - įgyti teisę nuomos pagrindais naudoti valstybinę žemę, o ieškovo skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, susiję su šios jo teisės įgyvendinimo galimumu. Esant nurodytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, ieškovės reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip jam neteismingą, nenagrinėjo ieškinio atitikimo CPK 111 — 115 ir 135 straipsniuose įtvirtintiems reikalavimams.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) T. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovo T. P. ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybės žemės sklypo nuomos sutartį priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.