Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo buvusiam bankrutavusios ir likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Dorso grupė“ vadovui R. K. taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – kreditorė) prašo apriboti buvusiam bankrutavusios ir likviduotos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Dorso grupė“ (toliau – įmonė) vadovui R. K. (toliau – vadovas) teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Kreditorės prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. įmonės vadovas neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Kreditorė nurodė, kad LUAB „Dorso grupė“ vadovu R. K. buvo nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kreditorė pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad įmonės mokestinės nepriemoka 2023 m. rugpjūčio 23 d. buvo 51 427,55 Eur. Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2021 m. vasario mėnesio, o su kreditore įmone neatsiskaitė nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Įmonės nekilnojamam turtui buvo taikoma sutartinė hipoteka ir kreditorės bei antstolio areštai, įmonės turėtai transporto priemonei taikoma kreditorės priverstinė hipoteka ir antstolio areštas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, įmonėje darbuotojų nebuvo, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 1 615,35 Eur. Priverstinis išieškojimas iš įmonės buvo vykdomas septyniose vykdomosiose bylose, iš jų penkiose kreditorės naudai. Bankroto byla įmonei iškelta 2023 m. gruodžio 18 d. Nurodytos aplinkybės kreditorės vertinimu patvirtina, kad įmonės buvęs vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, privalėjo inicijuoti jos nemokumo procesą.

Kreditorės prašymas teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Iki byloje paskirto teismo posėdžio jokių prašymų, pareiškimų negauta.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismų praktikoje išaiškinta, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-261-467/2024 32 punktas).

Tačiau sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016). Be to, sprendžiant nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-514-180/2015; 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2018). Tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad draudimas įmonės vadovui užimti juridinio asmens vadovo pareigas yra griežta sankcija, taikoma nustačius aiškiai nepagrįstus, neteisėtus įmonės vadovo veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020).

Lietuvos teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015). Teismas, spręsdamas tiek suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą, ir savo išvadas priimtoje nutartyje motyvuoti, t. y. teismas negali taikyti įmonės vadovui ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) nustatyto teisių apribojimo remdamasis vien įstatymo nustatytu formaliu pagrindu, kad įmonės vadovas neatliko įstatymo nustatytų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

Nagrinėjamu atveju, kreditorė prašymą dėl buvusio atsakovės vadovo teisių apribojimo grindžia JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas pagrindu, kad buvęs atsakovės vadovas laiku neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai tą privalėjo padaryti.

Sprendžiant dėl nurodytos sąlygos apribojimui taikyti, pažymėtina, kad pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ruošiantis bylos nagrinėjimui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovės vadovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo ir teismo reikalaujamų dokumentų, tačiau įmonės vadovo pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti. Teismas klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sprendė pagal kreditorės pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos ir viešai prieinamų duomenų apie įmonę nustatyta, kad įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2018 m. gegužės 15 d. Jos vadovu nuo 2018 m. gegužės 15 d. paskirtas R. K..

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balanso, sudaryto laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., duomenimis, atsakovė turto turėjo už 704 480 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 27 543 Eur, trumpalaikis turtas – 675 788 Eur, kurį sudarė 73 842 Eur atsargos, 387 Eur per vienus metus gautinos sumos, 66 020 Eur trumpalaikės investicijos, 535 539 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų atsakovė turėjo 1 149 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 254 171 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 150 171 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 216 201 Eur pelno.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balanso, sudaryto laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., duomenimis, atsakovė turto turėjo už 714 866 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 35 018 Eur, trumpalaikis turtas – 678 962 Eur, kurį sudarė 491 908 Eur atsargos, 180 000 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 7 054 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų atsakovė turėjo 886 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 277 603 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 233 135 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 13 046 Eur nuostolių.

Tuo tarpu balanso, sudaryto laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., duomenimis, atsakovė turto turėjo už 596 148 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 11 148 Eur, trumpalaikis turtas 585 000 Eur, kurį sudarė 405 000 Eur atsargos, 180 000 Eur per vienus metus gautinos sumos. Ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų atsakovė neturėjo. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 207 401 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 105 947 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita laikotarpiu nuo laikotarpiu 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad atsakovė turėjo 48 516 Eur nuostolių.

Įvertinus nurodytus duomenis, spręstina, kad nors įmonė du metus iš eilės negeneravo pelno, tačiau jos turimi kreditoriniai įsipareigojimai, netgi atskaičius iš debitorių gautinas sumas, kurios pagal teismų praktiką vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojamos, kaip faktiškai nedisponuotinas įmonės turtas, kadangi turi būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, neviršijo jos turimo turto vertės, t. y. 2020 m. įmonės turtas sudarė 704 093 Eur (704 480 Eur – 387 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 254 171 Eur, 2021 m. įmonės turtas sudarė 534 866 Eur (714 866 Eur –180 000 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 277 603 Eur, 2022 metais įmonės turtas 416 148 Eur (596 148 Eur – 180 000 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 207 401 Eur. Finansinės ataskaitos už vėlesnius laikotarpius nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui nebuvo pateiktos.

Pažymėtina, kad kreditorė su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir nurodė, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 23 d. duomenis atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 51 427,55 Eur. Kreditorė nurodė, kad įmonės mokestinės nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario mėnesio, tačiau jokių duomenų apie įmonės mokestinės nepriemokos dydį ankstesniais laikotarpiais kreditorė nepateikė.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2021 m. gruodžio 30 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka, o nuo 2022 m. vasario 17 d. taikomi areštai, taip pat pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriems taip pat nuo 2021 m. gruodžio 30 d. įregistruota hipoteka, o nuo 2022 m. vasario 7 d. taikomi areštai. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu buvo įregistruota viena transporto priemonė, kuriai areštas taikomas nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. Nagrinėjant kreditorės 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą ir sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, įmonė neturėjo socialiniu draudimu apdraustų asmenų, tačiau 2023 m. lapkričio 9 d. duomenimis, atsakovė turėjo 1 615,35 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis iš įmonės buvo vykdomi septyni išieškojimai, bendrai išieškoma 162 477,59 Eur suma, iš kurių penki išieškojimai, vykdomi kreditorės naudai, užvesti laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2023 m. kovo 8 d.

Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis pagal kreditorės pareiškimą Kauno apylinkės teisme buvo pradėta administracinio nusižengimo byla įmonės buvusiam vadovui R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. K. nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. sausio 5 d., būdamas UAB „Dorso grupė“ vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditorei, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. vadovas neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą įmonei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinės bylos nagrinėjimo metu apklaustas R. K. patvirtino, kad įmonės vadovu jis buvo nuo pat įmonės įkūrimo 2018 m. gegužės 15 d. Įmonei sekėsi labai gerai ir įmonė kreditorei sumokėjo labai daug mokesčių. Po to įvyko nesusipratimas Prancūzijoje. Jis su deklaracijomis vežėsi 180 000 Eur įmonei priklausančių grynų pinigų, tačiau pagal tuo metu galiojusius Prancūzijos įstatymus tokios sumos grynųjų pinigų nebuvo galima su savimi turėti, todėl minėti pinigai buvo paimti. Apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 51 427,55 Eur jis žinojo ir būtų šią sumą padengęs, kai būtų grąžinti iš jo paimti pinigai, tačiau jau keletą metų pinigai jam nėra grąžinami. Jeigu jis būtų pats iškėlęs įmonės bankrotą, tuomet būtų praradęs apie 130 000 Eur. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byla R. K. nutraukta 2024 m. liepos 12 d. nutartimi, kreditorei pateikus prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teismui nenustačius vadovo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog dėl buvusio įmonės vadovo akivaizdaus aplaidumo, nerūpestingumo einant savo pareigas ar sąmoningo jų netinkamo vykdymo, dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti taikoma griežčiausia pagal savo paskirtį sankcija – juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas. Aptarti duomenys patvirtina, kad įmonės veikla ankstesniais laikotarpiais buvo pakankamai sėkminga, įmonės turimas turtas neviršijo jos turimų įsipareigojimų. Nors įmonė laiku neįvykdė savo prievolės kreditorei, kuri 2023 m. rugpjūčio 23 d. sudarė 51 427,55 Eur, tačiau šis įsiskolinimas pats savaime lyginant jį su įmonės turimo turto verte anksčiau aptartais periodais nesudaro pagrindo pripažinti jį kaip lėmusį įmonės nemokumą. Duomenų apie nepriemokos dydį ankstesniais laikotarpiais kreditorė nepateikė. Kreditorei neįrodinėjant nuo kada realiai įmonė tapo nemokia, nepakanka duomenų nustatyti atsakovo pareigos inicijuoti įmonės nemokumo procesą atsiradimo momentą, todėl nenustačius šių aplinkybių, nėra pagrindo vadovui skirti įstatyme numatytą griežčiausią sankciją.

Kita vertus, nors administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad buvusiam vadovui buvo žinoma apie kreditorės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau byloje nepakanka duomenų nustatyti, kad bendrovės vadovas yra realiai informuotas apie šį kreditorės pareikštą prašymą dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo, kadangi pašto siuntų sekimo duomenimis procesiniai dokumentai vadovui nebuvo įteikti. Bankroto bylos duomenys patvirtina, kad neatsižvelgiant į tai, jog buvęs įmonės vadovas nemokumo administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto, nemokumo administratorė nesikreipė dėl nuobaudos vadovui skyrimo. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju pačios griežčiausios nuobaudos skyrimas buvusiam bendrovės vadovui galimai net nežinant apie jo atžvilgiu pareikštą prašymą, neatitiktų šiai sankcijai numatytų tikslų bei proporcingumo principo imperatyvo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kreditorės prašymas dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo buvusiam LUAB „Dorso grupė“ vadovui R. K. taikymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo buvusiam bankrutavusios ir likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Dorso grupė“ vadovui R. K. taikymo.

Nutarties kopiją išsiųsti kreditorei.

Nutartis neskundžiama.