Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-517-280/2011

teisėja Vijolė Vitienė teisminio proceso Nr. 2-50-3-01638-2010-1

2011 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės tesimas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Konstatavo, kad atsakovė, nuo 2007 m. sausio mėn. draugaudama su ieškovės sūnumi, tų pačių metų rugsėjį buvo pažįstama ir su jo tėvais, pasiskolino iš ieškovės 4 300 Lt. Atsakovės nurodytą faktą, kad jai grasino ieškovės sūnus, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą. Konstatavo, kad atsakovės brolis pinigų skolinimo metu Ž. K. įsigijo automobilį, juo naudojosi atsakovė. Atsakovė 2010-08-02 ieškovei grąžino 150,00 Lt. Žadamų SMS žinutėmis pervesti pinigų sumas, pervedimo terminus ji siejo tik su savo galimybėmis prievolę vykdyti (gaunamu darbo užmokesčiu), nieko nekalbėjo apie kitus asmenis, kurie jai perduotų pinigus jų prievolei vykdyti. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl nei vienoje žinutėje ji nepaminėjo, už ką ketina grąžinti pinigus, nors tokią galimybę turėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės rašytas žinutes mobiliuoju telefonu, pinigų pervedimą į ieškovės banko sąskaitą bei į šalių tarpusavio santykius, t.y. kad atsakovė 2007 m. artimai bendravo su ieškovės sūnumi ir jo šeima, kas leido ieškovei tuo metu pasitikėti atsakove ir nepasiūlyti sudaryti paskolos sutarties raštu, netaikė LR CK 1.93 str. 2d. numatyto draudimo remtis liudytojų parodymais, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Darė išvadą, kad 2007 m. rugsėjo pradžioje šalys susitarė dėl esminių paskolos sutarties sąlygų ir ieškovė atsakovei jos nuosavybėn perdavė paskolos dalyką – 4.300,00 Lt, tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, ieškovė, įvykdžiusi pareigą perduoti paskolos dalyką, įgijo teisę po sutarto termino – 2 metų, reikalauti grąžinti paskolos dalyką, o atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovei 4 300 Lt. Atsakovės piniginės prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, tačiau iki kreipiantis į teismą ieškovės piniginė prievolė tinkamų įvykdymu nepasibaigė, nes atsakovė grąžino tik 150,00 Lt, o liko skolinga 4 150 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad L. V. 2010-08-02 papildė A. R. sąskaitą 150 Lt (b.l. 7). Ieškovė atsakovei įteikė 2010-08-23 įspėjimą dėl 4 150 Lt skolos grąžinimo (b.l. 5-6). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad L. V. siuntė ieškovei žinutes, o 2010-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina trumpų žinučių turinį (b.l. 8). Šiomis žinutėmis atsakovė pripažino skolos buvimo faktą.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat sumą ar kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos. Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovė. Pinigų perdavimo faktas įrodytas pačios L. V. skolos pripažinimo faktu telefono žinutėmis. Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti, tačiau pagal to paties straipsnio 6 dalį šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, ir egzistuojant įstatyme nurodytoms aplinkybėms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams netaikė draudimo remtis netiesioginiais įrodymais bei liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.), patvirtinančiais ne tik paskolos suteikimo faktą, bet ir kitas aplinkybes.

Ieškovė rašytinės paskolos sutarties teismui nepateikė ir paskolos suteikimą faktą įrodinėja banko sąskaitos išrašau, iš kurio matyti, kad atsakovė pavedimu pervedė ieškovei 150 Lt, 2010-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris patvirtina trumpųjų žinučių turinį apie tai, kad atsakovė skolą pripažino, bei liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos sutarčiai sudaryti būtinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grąžinti. Atsakovė, grąžindama ieškovei dalį pinigų – 150 Lt – mokėjimo pavedimu, taip pripažino savo įsipareigojimą grąžinti paskolą ir kartu paskolos sutarties sudarymo faktą, be to, aplinkybę, kad pinigai atsakovei buvo perduoti būtent kaip paskola, patvirtina ir liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai. Atsakovės nurodytą faktą, kad jai grasino ieškovės sūnus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, be kita ko, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų. Atsakovės įsipareigojimą SMS žinutėmis grąžinti paskolintą sumą iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai (ieškovės banko sąskaitos išrašas, 2010-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kuriuose išreikšta jos pačios valia traktuoti gautus pinigus kaip paskolą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą diskrecijos teisę ir pagrįstai kaip papildoma įrodinėjimo priemone rėmėsi liudytojų parodymais. Tokį CK normų, reglamentuojančių paskolos sutarties privalomos rašytinės formos nesilaikymo padarinius ir įrodinėjimo priemonių leistinumą, aiškinimą ir taikymą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.), nenustatytas kokių nors kitokių, nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių, o paneigus kitokių teisinių santykių, kurie lemia ir prievolių tarp šių santykių šalių pobūdį, buvimą, nustatyta, jog ieškovė paskolino atsakovei 4300 Lt, o atsakovė savo veiksmais skolos faktą pripažino. Pažymėtina, kad atsakovė paskolos dydžio iš esmės neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą 4150 Lt negrąžintos paskolos priteisti iš atsakovės ieškovei (CK 6.38, 6.873 str.).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ieškinys atsakovei yra pagrįstas, todėl skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-28 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas – jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovės priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje 250 Lt ( CPK 98 str. 1d.) bei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) advokato išlaidų ieškovės A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės L. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,00 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, į valstybės biudžetą, jas sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.