- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-279-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00939-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. G., I. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. G. ir I. G. dėl išlaidų, susijusių su priverstinės hipotekos įregistravimu, priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės Nacionalinės naudai 113,48 Eur išlaidų. Nurodo, kad ieškovė, būdama valstybinės žemės patikėtiniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais bei vykdydama Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas vykdo valstybinės žemės administravimą bei galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka parduoda valstybinę žemę kitiems subjektams. Atsakovai iš valstybės išsimokėtinai, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sklypai). Sklypai parduoti išsimokėtinai per 14 metų po sutarties pasirašymo pagal atskirai su Šilutės rajono žemėtvarkos skyriumi sudarytą atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę grafiką. Pagal sutarties sudarymo metu galiojančių Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) aktualią redakciją nustatyta, kad sutarties sudarymo išlaidas, įskaitant atlyginimą notarui, sumoka pirkėjas. Nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimų naujai redakcijai, kurių 2.8 punktu nustatyta, kad už išsimokėtinai parduoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo priverstinės hipotekos nustatymą ir įregistravimą Lietuvos Respublikos hipotekos registre mokama pirkėjo lėšomis. 2016 m. rugsėjo 29 d. Šilutės rajono 1-jo notaro biuro notarė sklypams nustatė priverstinę hipoteką. Atlikus hipotekos nustatymo ir įregistravimo procedūras, ieškovė patyrė išlaidų už 113,48 Eur. Šiuo įkeitimu kreditorei, tai yra valstybei, užtikrintas supaprastintas (ne ginčo tvarka) jos reikalavimų patenkinimas. Taigi atsakovų prievolė apmokėti už priverstinės hipotekos nustatymą ir įregistravimą atsirado ne tik iš sutartinių santykių, bet ir iš minėto teisės akto pakeitimo užtikrinant valstybės reikalavimą. Nacionalinė žemės tarnyba būdama valstybinės žemės patikėtiniu ir jos administravimą atliekančiu subjektu turėdama pareigą užtikrinti teisės aktais nustatytus valstybės reikalavimus priverstinę hipoteką įregistravo visiems išsimokėtinai parduotiems, bet neišmokėtiems žemės sklypams. Apie sklypams nustatytą hipoteką atsakovai informuoti ir raginti susimokėti, raštais. Kartu su dokumentais pateikta 2016 m. rugsėjo 29 d. hipotekos įregistravimo išlaidas Šilutės rajono 1-ajame notaro biure pagrindžianti PVM sąskaita-faktūra, tačiau atsakovas, skolos nepripažįsta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad kai buvo baigtos sumokėti visos įmokos už perkamos žemės vieną sklypą, kitam žemės sklypui buvo likusi sumokėti paskutinė įmoka, kai neaptarus su kita šalimi, ieškovė naujai registravo priverstinę hipoteką ir pareikalavo sumokėti registravimo išlaidas. Visos sąlygos iš atsakovo pusės buvo vykdomos kruopščiai ir nepriekaištingai. Ieškovė neįrodo būtinumo pažeisti sudarytų ir tvarkingai vykdomų (įvykdytų) sutarčių sąlygas, pažeisti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą tvarką ir papildomai registruoti priverstinę hipoteką. Ieškovė melagingai nurodė, kad hipoteką registravo išsimokėtinai parduotiems bet neišmokėtiems žemės sklypams. Žemės sklypas kadastro numeris (duomenys neskelbtini) dar 2014 metų pradžioje buvo išmokėtas. 2003 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių pakeitimas įsigaliojo jau po pirkimo sutarčių sudarymo ir pakeitimai galioja tik naujai sudaromoms sutartims, tiksliau jų projektams, todėl nutarimas neturėtų būti taikomas atgaline data. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė reikalauja sumokėti ir PVM mokestį, kuris mokamas galutinio vartotojo, kuriam išrašoma sąskaita, tačiau sąskaita atsakovo vardu neperrašyta, sutarties nėra, slaptojo pavedimo kopija negauta. Nuo 2009 m. gegužės 7 d. dienos sklypo pirkimo - pardavimo įsipareigojimai su ieškove yra vykdomi pagal tuo metu ir vėliau sudarytas sutartis. Sutartyse atsakovo įsipareigojimų dėl papildomų mokesčių ar kompensacijų, tame tarpe ir dėl priverstinės hipotekos, nėra, todėl prašymas atlyginti ieškovo būtinumu nepagrįstas išlaidas yra netenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų 113,48 Eur išlaidų, susijusių su priverstinės hipotekos įregistravimu, ieškovės naudai, priteisė iš atsakovų po 11 Eur žyminio mokesčio ir po 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės teismas nurodė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimis pardavėja Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perleido išsimokėtinai du sklypus (2710,84 Eur ir 2345,92 Eur vertės) sumokant už sklypus per 14 metų nuo sutarties pasirašymo pagal atskirai sudarytą grafiką. Sutartimis šalys taip pat susitarė dėl 5 procentų palūkanų už įsiskolinimo likutį ir 5 procentų delspinigių už pradelstą laikotarpį. 2016 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimu įregistruota priverstinė hipoteka dėl parduotų sklypų, dėl ko buvo patirta 113,48 Eur išlaidų, atsakovai raštu informuoti dėl šių išlaidų apmokėjimo.
3.2. Dėl išlaidų apmokėjimo už privertinę hipoteką teismas nurodė, kad nors sutartys dėl žemės sklypų pardavimo buvo sudarytos 2009 metais, tačiau prievolė mokėti priverstinės hipotekos įregistravimą atsirado nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 pakeitimų naujai redakcijai pagrindu. Minėto nutarimo 2.8. punkte įtvirtinta, kad už išsimokėtinai parduoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo priverstinės hipotekos nustatymo įregistravimą Lietuvos Respublikos hipotekos registre mokama pirkėjo lėšomis. Teismas įvertinęs pateiktas atsakovų mokėjimų išklotines nustatė, kad atsakovai nesilaikė mokėjimų grafiko, palūkanų nemokėjo dėl ko ir buvo įregistruota priverstinė hipoteka. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė ieškinį tenkinti ir atmesti atsakovo prašymą dėl kreipimosi į prokurorą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašyti banko kuriame yra sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. vasario 28 d. laikotarpio išrašo originalaus dokumento kopiją, perduoti prokurorui informaciją dėl tyrimo atlikimo dėl galimo dokumentų klastojimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Teismas ignoravo apelianto atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, apelianto atstovo paaiškinimus. Teigia, kad teismo posėdžių garso įrašai neatitinka Teisėjų tarybos reikalavimų, nėra vientisi, galimai redaguoti pašalinant apelianto pasisakymų dalis. Pažymi, kad informacinėje sistemoje nėra duomenų apie garso įrašo sutrikimus, todėl skirtina ekspertizė dėl galimo neteisėto garso įrašų redagavimo, jų vientisumo. Teigia, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi suklastotu įrodymu, kuriuo neva nustatyta, jog apeliantas netinkamai vykdė įsipareigojimus, neatsakė į apelianto keliamus klausimus, nepagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl suklastotų dokumentų.
4.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas netinkamai vykdė prievoles mokėti įmokas ir palūkanas. Teigia, kad klausimas dėl skolos ir įmokų yra išspręstas ikiteismine tvarka, ieškovė pripažino, kad apeliantas yra visiškai atsiskaitęs. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kurie pateikti kartu su ieškiniu. Teigia, jog skolos pagal priverstinę hipoteką buvo sumokėtos, o ir be to, pagal CK 6.414 straipsnį galima tik tuo atveju, jei sutartyse nenumatyta ko kita. Mano, kad šiuo atveju taip pat buvo netinkamai taikomas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 236, kadangi jis taikomas sutarčių projektams, o ne jau sudarytoms sutartimis.
4.3. Teismas neatsižvelgė, kad skola pagal vieną žemės sklypą yra išmokėta, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba pateikė netikrus skaičiavimus apie neva 2239,28 Eur skolą. Teigia, jog faktą, kad skola sumokėta, patvirtina apelianto įrodymai. Pažymi, jog atsakovė taip pat neperrašė sąskaitos apelianto vardu, taip pat vertina, jog nurodytas notaro atlyginimas taip pat turėjo būti mažesnis. Mano, jog šiuo atveju ieškovė tinkamai nebendradarbiavo, teismas priimdamas sprendimą rėmėsi suklastotais įrodymais, dėl ko prašo įpareigoti ieškovę pateikti banko išrašus ir perduoti prokurorui informaciją dėl tyrimo atlikimo, dėl galimo dokumentų klastojimo.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas ne kartą patvirtino, kad įmokas mokėjo, ne pagal nustatytą grafiką, o savo nuožiūra, nesuderinęs su kreditoriumi, tai yra vienašališkai be kreditoriaus sutikimo pakeitė mokėjimo sąlygas, nustatytas pagal sudarytas sutartis. Teigia, jog apeliantas neginčija pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygų, mokėjimo grafikų. Nurodo, kad apeliantas klaidinančiai teigia, kad įregistruojant hipoteką prievolės jau buvo visiškai įvykdytos. Nurodo, kad apeliantas privalėjo sumokėti 15 241,99 Eur, tačiau vienašališkai nusprendęs sumokėjo tik 13 940,04 Eur, kas sudaro 1 301,95 Eur skirtumą, dėl kurio negalima laikyti, kad prievolės yra įvykdytos. Mano, kad apeliantas taip pat netinkamai interpretuoja ir materialinės teisės nuostatas.
5.2. Nurodo, kad nesutinka su apelianto reikalavimu dėl išrašų pateikimo, kadangi banko išrašas yra dokumentas, atsispindi banko sąskaitos judėjimo suvestinė per mėnesį, taip pat turimas tos sąskaitos likutis, o tokia informacija apeliantui šioje byloje nėra aktuali. Dėl reikalavimo perduoti informaciją prokurorui dėl dokumentų klastojimo nurodo, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad toks reikalavimas nepagrįstas, kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pateikti dokumentai buvo suklastoti. Taip pat nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos ar bent jau dalies, kurie reikalingi įtarti, kad padaryta nusikalstama veika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
8. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi suklastotais įrodymais, ignoravo apelianto nurodytas aplinkybes, tinkamai nesivadovavo pateiktais rašytiniais įrodymais, taikė materialinės teisės normas, teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas netinkamai vykdė prievoles mokėti įmokas ir palūkanas.
9. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis pardavėja Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Šilutės rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistės, atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pardavė išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal 2009 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal 2009 m. gegužės 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį).
10. Už perkamą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2710,84 Eur sumai) ir už perkamą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2345,92 Eur sumai) apeliantas įsipareigojo sumokėti pardavėjai per keturiolika metų po sutarties pasirašymo dienos pagal atskirai su Šilutės rajono Žemėtvarkos skyriumi sudarytą atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę grafiką (5.2. punktas). Sutartyse taip pat susitarta, kad už įsiskolinimo likutį, tai yra 2345,92 Eur bei 2710,84 Eur sumas, taip pat pirkėjas moka penkis procentus metinių palūkanų, o nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (5.2.2. ir 5.2.3. papunkčiai).
11. Remiantis tarp apelianto ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytais atsiskaitymo su valstybe už žemę, kai ji perkama išsimokėtinai, grafikais, nustatyta, kad atsiskaitymo su valstybe už išsimokėtinai perkamą žemės sklypą (sklypo dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra mokama suma (įmoka + palūkanos) laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2023 metų sudaro 3845,60 Eur, už žemės sklypą (sklypo dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įmoka + palūkanos) laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2023 metų – 3727,41 Eur. Minėtuose grafikuose taip pat nustatyta, kad laiku nesumokėjus įmokos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną 0,05 proc. nuo privalomos mokėti sumos. Įmokos ir palūkanos turi būti sumokėtos iki sekančių metų sausio 15 dienos. Iš ieškovės pateiktos apelianto atliktų ir užskaitytų mokėjimų už sklypus išklotinės matyti, kad apeliantas mokėjimus už minėtus žemės sklypus atliko nesilaikydamas atsiskaitymo su valstybe už žemę, kai ji perkama išsimokėtinai, grafikų, tai yra atlikdamas mokėjimus, nesilaikė jame numatytos tvarkos ir terminų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pirmiausia pažymi, kad šalys, sudariusios žemės ūkio paskirties pirkimo - pardavimo sutartis, privalo tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir laikytis nustatyto mokėjimo grafiko. Nagrinėjamu atveju sutartyse aiškiai ir suprantamai nurodyti įmokų mokėjimo terminai, delspinigių ir palūkanų dydžiai, su kuriais apeliantas sutiko, pasirašydamas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis. Šalys sutartyse susitarė, kad pirkėjas už įsiskolinimo likutį moka 5 procentų dydžio metines palūkanas bei nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos dalies ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procentai privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Šiuo atveju pardavėjos (ieškovės) reikalavimo teisę patvirtina tai, kad ji yra viena iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų, vykdanti valstybinės žemės administravimą bei valstybinės žemės kitiems subjektams pardavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).
13. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, CK 6.414 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Nors kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sutartimi jau šalys buvo susitariusios dėl palūkanų ir delspinigių, tačiau tai nešalina ieškovės teisės dėl priverstinės hipotekos įregistravimo apeliantui netinkamai vykdant prisiimtas prievoles, tai yra šiuo atveju tinkamai nesilaikant mokėjimų grafiko. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės argumentus, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartis, mokėjimų grafiką, apeliantas turėjo sumokėti 15 241,99 Eur, tačiau sumokėjo tik 13 940,04 Eur (Nr. DOK-21842), todėl ieškovė, turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į notarą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-68/2013). Tai, jog ieškovės pateiktas apskaičiavimas yra neteisingas, apeliantas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, skaičiavimų, neteikia (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantui tinkamai nevykdant mokėjimų (prisiimtų įsipareigojimų), ieškovė patyrė išlaidų, dėl kurių solidariai yra kalti atsakovai, tai yra minėtos išlaidos nebūtų patirtos, jei atsakovai būtų laikęsi mokėjimo grafiko.
14. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų, galimai suklastotų ieškovės dokumentų, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas negali būti prilyginamas absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
15. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė šalių sudarytos sutarties sąlygas, mokėjimų grafiką, vertino šalių elgesį sutartinių santykių metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodymus vertina selektyviai, juos vertino išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apelianto argumentai dėl dalies įrodymų nepagrįsto ignoravimo, jų neištyrimo ir neįvertinimo, dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Šiuo aspektu atmestini ir apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo garso įrašų trūkumų, kadangi įvertinus byloje esančius teismo posėdžio įrašus nenustatyta, jog jie yra nenuoseklūs, be kita ko pažymint ir tai, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas neturi būti naikinamas formaliais motyvais.
16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 9-16 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliantės apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo
18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė prieš teismo posėdį pateikė dokumentą dėl kurio kilo abejonių ir operatyviai patikrinti jo tikrumą nebuvo laiko. Nurodo, kad pateiktame išraše aktualus įrašas yra ryškesnis nei bendras fonas, raidė A dengia dokumente esantį skaičių, dalis mokėjimo įrašyta ne tam skirtoje grafoje, dėl ko prašo įpareigoti banką pateikti išrašo originalaus dokumento kopiją, kurią būtų galima palyginti su ieškovės pateiktais dokumentais.
19. Vadovaujantis CPK 199 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali prašyti išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. CPK 199 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas nurodyti konkrečias aplinkybes, kurias prašomas išreikalauti įrodymas gali pagrįsti, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, tai yra informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teismas gali išreikalauti ir pridėti prie bylos medžiagos tik konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingu atveju bylos medžiaga būtų dirbtinai išplečiama nukrypstant nuo bylos esmės ir joje nagrinėjamų klausimų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pateiktas dokumentas dėl kurio apeliantas kelia abejonę yra banko sąskaitos išrašas, kuriame yra aiškiai atliktas aktualus įrašas dėl ginčo dalyko, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į akcinę bendrovę „Swedbank“ dėl pateikto išrašo pateikimo, be kita ko pažymint ir tai, jog toks prašymo tenkinimas nepagrįstai vilkins bylos nagrinėjimą.
Dėl kreipimosi į prokurorą
21. Apeliantas nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, jo vertinimu, buvo pateikti suklastoti įrodymai, prašo perduoti prokurorui informaciją dėl tyrimo atlikimo dėl galimo dokumentų klastojimo
22. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022; 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022).
23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, į tai, kad šiuo atveju nėra aplinkybių sudarančių pagrindą spręsti, jog byloje pateikti įrodymai yra suklastoti ir ar byloje yra nusikalstamos veikos požymių, nutaria apelianto prašymą atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.