- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e2-3487-750/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00939-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. G., I. G.
- Advokatai
- Ramūnas Džiugas
- Kategorijos
- 2.4.4.5Hipoteka
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, įgaliotai atstovei Idai Vasiljevienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams J. G. ir I. G. dėl išlaidų, susijusių su priverstinės hipotekos įregistravimu, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba) ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. G. ir I. G. ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos naudai 113,48 Eur.
Nurodo, kad ieškovė, būdama valstybinės žemės patikėtiniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais bei vykdydama Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas vykdo valstybinės žemės administravimą bei galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka parduoda valstybinę žemę kitiems subjektams. Atsakovai iš valstybės išsimokėtinai, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009-05-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009-04-30 valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – sklypai). Sklypai parduoti išsimokėtinai per 14 metų po sutarties pasirašymo pagal atskirai su Šilutės rajono žemėtvarkos skyriumi sudarytą atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę grafiką.
Pagal sutarties sudarymo metu galiojančių Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) aktualią redakciją nustatyta, kad sutarties sudarymo išlaidas, įskaitant atlyginimą notarui, sumoka pirkėjas. Nuosavybės teisė į žemės sklypą ir apribojimai perleisti, įkeisti ir (arba) keisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, nustatyti iš valstybės įgytam žemės sklypui, įregistruojami Nekilnojamojo turto registre pirkėjo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo dienos. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. Nuo 2015-09-03, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimų naujai redakcijai, kurių 2.8 punktu nustatyta, kad už išsimokėtinai parduoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo priverstinės hipotekos nustatymą ir įregistravimą Lietuvos Respublikos hipotekos registre mokama pirkėjo lėšomis. Minėto nutarimo Taisyklėse nustatyti nauji punktai: 1) 12.13. Sąlyga, kad išsimokėtinai parduotas valstybinės žemės sklypas laikomas įkeistu valstybei nuo jo perdavimo pirkėjui momento, užtikrinant pirkėjo prievolę sumokėti įsiskolinimą už perkamą išsimokėtinai valstybinės žemės sklypą. Sutartyje taip pat nurodoma, kad nustatęs, jog pirkėjui per sutartyje nurodytus terminus nesumokėjus metinės (-ių) įmokos (-ų) ir (arba) palūkanų už įsiskolinimo likutį, pardavėjas registruotu paštu išsiunčia pirkėjui pranešimą apie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą, nurodydamas per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos padengti vėluojamą sumokėti įsiskolinimo dalį ir delspinigius. Jeigu pirkėjas per mėnesį nuo pranešimo gavimo nesumoka šios sumos, pardavėjas registruotu paštu siunčia pakartotinį pranešimą. Jeigu pirkėjas per mėnesį nuo pakartotinio pranešimo gavimo nesumoka pranešime nurodytos sumos, jam išsiunčiamas reikalavimas per mėnesį nuo rašto gavimo dienos sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartyje nustatytą valstybinės žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius. Jeigu pranešimų ar reikalavimo nepavyksta įteikti, pranešimo ar reikalavimo turinys paskelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Tokiu atveju pranešimai ar reikalavimas laikomi įteiktais jų paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dieną. Pirkėjui per mėnesį neįvykdžius reikalavimo sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą valstybinės žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius, pardavėjas kreipiasi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo; 2) 12.14. Sąlyga, kad pirkėjas apmoka valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo išlaidas.
2016-09-29 Šilutės rajono 1-jo notaro biuro notarė Albina Radavičienė sklypams nustatė priverstinę hipoteką. Atlikus hipotekos nustatymo ir įregistravimo procedūras, ieškovė patyrė išlaidų už 113,48 Eur. Šiuo įkeitimu kreditorei, t. y. Valstybei, užtikrintas supaprastintas (ne ginčo tvarka) jos reikalavimų patenkinimas. Taigi atsakovų prievolė apmokėti už priverstinės hipotekos nustatymą ir įregistravimą atsirado ne tik iš sutartinių santykių, bet ir iš minėto teisės akto pakeitimo užtikrinant valstybės reikalavimą. Nacionalinė žemės tarnyba būdama valstybinės žemės patikėtiniu ir jos administravimą atliekančiu subjektu turėdama pareigą užtikrinti teisės aktais nustatytus valstybės reikalavimus priverstinę hipoteką įregistravo visiems išsimokėtinai parduotiems, bet neišmokėtiems žemės sklypams. Apie sklypams nustatytą hipoteką atsakovai informuoti ir raginti susimokėti, raštais. Kartu su dokumentais pateikta 2016-09-29 hipotekos įregistravimo išlaidas Šilutės rajono 1-ajame notaro biure pagrindžianti PVM sąskaita-faktūra NAR Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas J. G., skolos už hipotekos įregistravimo išlaidų nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir teigia, kad kai iš esmės buvo baigtos sumokėti visos įmokos už perkamos žemės vieną sklypą, kitam žemės sklypui buvo likusi sumokėti paskutinė įmoka, kai neaptarus su kita šalimi, ieškovas naujai registravo priverstinę hipoteką bei pareikalavo sumokėti registravimo išlaidas. Visos sutarties sąlygos iš atsakovo pusės buvo vykdomos kruopščiai ir nepriekaištingai. Ieškovas neįrodo būtinumo pažeisti sudarytų ir tvarkingai vykdomų (įvykdytų) sutarčių sąlygas, pažeisti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą tvarką ir papildomai registruoti priverstinę hipoteką. Ieškovas ieškinyje akivaizdžiai melagingai nurodė, kad priverstinę hipoteką registravo išsimokėtinai parduotiems bet neišmokėtiems žemės sklypams. Žemės sklypas kadastro numeris (duomenys neskelbtini) dar 2014 m. pradžioje buvo visiškai išmokėtas. 2003-02-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių pakeitimas įsigaliojo jau po žemės pirkimo sutarčių sudarymo ir pakeitimai galioja tik naujai sudaromoms sutartims, tiksliau jų projektams, todėl minėtas nutarimas neturėtų būti taikomas atgaline data. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas reikalauja sumokėti ir PVM mokestį, kuris mokamas galutinio vartotojo, kuriam išrašoma sąskaita, tačiau sąskaita atsakovo vardu neperrašyta, sutarties nėra, slaptojo pavedimo kopija negauta. Nuo 2009-05-07 dienos žemės pirkimo-pardavimo įsipareigojimai su ieškovu yra vykdomi pagal tuo metu ir vėliau sudarytas sutartis. Sutartyse atsakovo įsipareigojimų dėl papildomų mokesčių ar kompensacijų, tame tarpe ir dėl priverstinės hipotekos, nėra, todėl papildomas prašymas atlyginti ieškovo būtinumu nepagrįstas išlaidas yra netenkintinas.
Atsakovas J. G. teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir papildomai paaiškino, jog neneigia, kad sudarė sutartis dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo. Už pirktą žemę mokėjo išsimokėtinai. Prieš sudarant sutartis, teiravosi dėl išankstinio išmokėjimo ir su nustatytais grafikais sutiko. Su atsiskaitymo su valstybe už žemę , kai ji perkama išsimokėtinai grafikas yra susipažinęs, tačiau palūkanų mokėjimo grafikų jis nesilaikė, t. y. palūkanų nemokėjo, nes už žemės sklypus mokėdavo po kelias įmokas į priekį. Už vieną žemės sklypą išmokėjo 2014 m., už kitą – 2016 m. gruodžio mėn. Dažnai bendravo su žemėtvarkos specialiste, tačiau ji neinformavo dėl priverstinės hipotekos taikymo. Nacionalinės žemės tarnybos paprašius atsiųsti dokumentus dėl palūkanų reikalavimo, dokumentų nepateikė. Sąskaitos buvo atsiųstos ne atsakovo vardu, todėl sąskaitų nemokėjo. Viską būtų sumokėjęs tik tuo atveju, jei ieškovė būtų sutikusi vesti dialogą, būtų pranešusi apie susidariusią skolą. Nors ieškovės atstovė teigė, kad apmokėjimams pretenzijų neturi, tačiau remiantis pateikta lentele, ieškovei yra skolingas apie 1300 Eur. Gavus raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos, jog buvo pradėtas išieškojimas, jame nurodyta suma buvo 922,67 Eur, todėl yra dideli prieštaravimai dėl sumos, kurią yra skolingas. Atsakovo teigimu, jis už vieną žemės sklypą yra skolingas 1394 Eur, už kitą – 2239,28 Eur. Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateikęs užklausimą ir gavo atsakymą, kad pagal sutartis už išsimokėtinai įsigyjamus žemės sklypus yra pilnai atsiskaitęs, tačiau nuo 2016-10-06 liko neapmokėta 113,48 eurų suma už priverstinės hipotekos nustatymą. Už perkamą žemę sumokėjo anksčiau, todėl jam nepriklauso mokėti palūkanų. Sutarties 5.2. punkte atsakovas įsipareigojo sumokėti skolą už perkamą žemę per 14 metų. Sutinka, kad ieškovės minimas Nutarimas iš tiesų nurodo, kad pirkėjas įsipareigoja padengti priverstinės hipotekos išlaidas, tačiau sutartyse dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo tokios nuostatos nėra. Dėl priverstinės hipotekos registravimo jis informuotas nebuvo.
Atsakovė I. G. teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad žemės sklypai buvo įsigyti pagal nurodytas valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Visus finansinius reikalus tvarkė ir su Nacionaline žemės tarnyba bendravo jos sutuoktinis atsakovas J. G., todėl nieko daugiau paaiškinti negalinti.
Atsakovo J. G. atstovas advokatas Ramūnas Džiugas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė prašo priteisti už priverstinės hipotekos atlyginimą nurodytą sumą už du sklypus, tačiau už vieną žemės sklypą 2014-01-08 buvo pilnai atsiskaityta, o tai reiškia, kad 2016 m. reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką minėtam sklypui negalėjo būti taikomas. Mano, kad priverstinė hipoteka negali būti nustatyta ir antram sklypui (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį buvo atsiskaityta 2016-12-27. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas mokėjo didesnes nei įmokų grafike nustatyta sumas, taip pat, kad minėtose ginčo sutartyse notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draudimo įmokėti didesnes pinigų sumas už įsigytus žemės sklypus ir, kad didesnes sumas priėmė. Įmokų grafikas buvo pavyzdinis, kurio atsakovas privalėjo laikytis kiekvieną mėnesį, bet nedraudė mokėti didesnių įmokų. Ieškovė įmokas apskaitė kaip avansą, laikė, kad tai yra prievolės įvykdymas, todėl mano, kad šiomis sumomis prievolių dengimas turėjo būti užskaitytas pagal žemės sklypų įsigijimo sutartis. Jeigu tai būtų buvę atlikta, galimai atsakovas nebebūtų skolingas pagal žemės įsigijimo sklypus ir nebūtų reikėję nustatyti priverstinės hipotekos bei už ją mokėti. Mano, kad Nutarimo Nr. 2236 nuostatos dėl priverstinės hipotekos yra taikomos tik į priekį sudarytoms sutartims, o ne atgaline data ir išlaidos už priverstinę hipoteką negalėjo būti skaičiuojamos atsakovui, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliota Šilutės skyriaus atstovė Ida Vasiljevienė teismo posėdžių metu prašė ieškinį patenkinti ir papildomai paaiškino, kad šiuo metu atsakovas Nacionaliniai žemės tarnybai yra skolingas už nesumokėtas palūkanas. Atsakovas įmokų mokėjimo tvarkos už įsigytus žemės sklypus nesilaikė. Palūkanų ir įmokų mokėjimo grafikai nebuvo derinami su Nacionaline žemės tarnyba. Valstybinės žemės sklypų pirkimo -pardavimo 2009-04-30 ir 2009-05-07 sutartyse nurodyta, kad atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę mokėjimo grafikai bus nustatyti pasirašius sutartį. Įmokos ir palūkanos yra skaičiuojamos kartu. Atsakovai sumokėdavo įmoką už žemę, tačiau palūkanų nemokėdavo, todėl mokėjimų grafiko atsakovas laikėsi iš dalies. Ieškovė neišduoda pakvitavimo todėl, nes atsakovas yra skolingas. Dėl įmokų ieškovė pretenzijų neturi, tačiau atsakovas nesilaikė priverstinės hipotekos reikalavimų. Sąskaitų faktūrų Nacionalinė žemės agentūra neišrašinėja. Ieškovė reikalauja sumokėti patirtas išlaidas dėl priverstinės hipotekos užtikrinimo. Atsakovas apie įregistruotą hipoteką buvo informuotas. Sutinka, kad atsakovas mokėjo didesnes sumas nei nurodyta atsiskaitymo su valstybe už žemę, kai ji perkama išsimokėtinai grafikuose, o ieškovė didesnes įmokas priėmė. Sutartyse nėra nurodytas draudimas mokėti didesnes įmokas, tačiau lengvatos už didesnes įmokas sutartyse nenumatytos. Gauti įmokų pinigai buvo laikomi sąskaitoje ir buvo naudojami pagal paskirtį. Šios permokos buvo įskaitytos kaip kliento įmokos. Priverstinė hipoteka buvo apmokėta 2018-01-19. Kadangi atsakovai delsė sumokėti, už priverstinę hipoteką savo iniciatyva apmokėjo ieškovė. Grafikas yra neatsiejama sutarties dalis, privaloma buvo sumokėti vieną sumą, atsakovas sumokėjo kitą sumą. Atsakovas savo mokėjimų ir užskaitų iš anksto nederino su ieškove ir pagal tas sutartis yra likęs skoloje 1301,94 Eur. Ginčas kyla dėl mokėjimo už priverstinę hipoteką, t. y. skolininkas atsisako vykdyti prievolę – sumokėti už priverstinės hipotekos įregistravimą, kuri yra privaloma teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas bandė ginčyti hipotekos įkainius, nors tie įkainiai aiškiai yra nurodyti sprendime dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba būdama valstybinės žemės patikėtiniu ir būdama administravimą atliekančiu subjektu turėdama pareigą užtikrinti teisės aktais nustatytus valstybės reikalavimus priverstinę hipoteką įregistravo visiems išsimokėtinai parduotiems, bet neišmokėtiems žemės sklypams. Atsižvelgiant tai kas išdėstyta, prašo teismo priteisti iš atsakovų J. G. ir I. G. ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos naudai 113,48 eurus pervedant juos į ieškinyje nurodytą sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2009-04-30 ir 2009-05-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis (toliau – sutartys) pardavėja Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Šilutės rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistės, atsakovams J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su I. G. pardavė išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypus: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal 2009-04-30 valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal 2009-05-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį).
Už perkamą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9360 Lt (2710,84 Eur) sumą, už perkamą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8100 Lt (2345,92 Eur) sumą atsakovas (pirkėjas) J. G. įsipareigojo sumokėti pardavėjai per 14 (keturiolika) metų po sutarties pasirašymo dienos pagal atskirai su Šilutės rajono Žemėtvarkos skyriumi sudarytą atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę grafiką (5.2. punktas). Sutartyse taip pat susitarta, kad už įsiskolinimo likutį, t. y. 8100 Lt (2345,92 Eur) bei 9360 Lt (2710,84 Eur) sumas, taip pat pirkėjas už įsiskolinimo likutį moka 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, o nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (5.2.2. ir 5.2.3. papunkčiai).
Remiantis tarp atsakovo (pirkėjo) J. G. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytais atsiskaitymo su valstybe už žemę, kai ji perkama išsimokėtinai, grafikais, nustatyta, kad atsiskaitymo su valstybe už išsimokėtinai perkamą žemės sklypą (sklypo dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra mokama suma (įmoka + palūkanos) laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2023 metų sudaro 11137,51 Lt, už žemės sklypą (sklypo dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įmoka + palūkanos) laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2023 metų – 12870,01 Lt. Minėtuose grafikuose taip pat nustatyta, kad laiku nesumokėjus įmokos ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną 0,050 proc. nuo privalomos mokėti sumos. Įmokos ir palūkanos turi būti sumokėtos iki sekančių metų sausio 15 dienos. Iš ieškovės pateiktos atsakovo J. G. atliktų ir užskaitytų mokėjimų už sklypus išklotinės matyti, kad atsakovas mokėjimus už minėtus žemės sklypus atliko nesilaikydamas atsiskaitymo su valstybe už žemę, kai ji perkama išsimokėtinai, grafikų, t. y. atlikdamas mokėjimus, nesilaikė jame numatytos tvarkos ir terminų.
Iš 2016-05-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimo „Dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo“ matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai buvo įpareigoti notarui pateikti prašymus nustatyti ir įregistruoti priverstinę hipoteką, tinkamai ir netinkamai vykdančių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyse nurodytus finansinius įsipareigojimus. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius vykdydamas minėtą pavedimą, kreipėsi į notarą, kuris 2016-09-30 žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atliko hipotekos nustatymo ir įregistravimo procedūras. Už atsakovų J. G. ir I. G. sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, 2016-09-29 Nacionalinei žemės tarnybai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra NAR Nr. (duomenys neskelbtini), 113,48 Eur sumai. Iš ieškovės atstovės pateikto 2018-01-01 – 2018-02-28 nuasmeninto mokėjimo atlikimo išrašo kopijos nustatyta, kad už priverstinės hipotekos nustatymą pagal PVM sąskaitą faktūrą NAR Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 1-o notaro biuro notarei Albinai Radavičienei 2018-01-19 sumokėjo Nacionalinė žemės tarnyba.
Dėl apmokėjimo už priverstinės hipotekos nustatymą žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai J. G. ir I. G. informuoti 2016-10-06, Nr. 17SD-6443-(14.17.104.); 2016-12-02, Nr. 17SD-7714-(14.17.32) raštais, kurie buvo siųsti atsakovų gyvenamosios vietos adresu.
Ieškovės reikalavimo teisę patvirtina tai, kad ji yra viena iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų, vykdanti valstybinės žemės administravimą bei valstybinės žemės kitiems subjektams pardavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).
Hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais inter alia ir, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2013-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-68/2013). Priverstinė hipoteka nustatoma teismo, notaro arba įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos sprendimu (CK 4.185 straipsnio 5 dalimi).
CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita.
Ginčas tarp šalių kyla dėl mokėjimo už priverstinę hipoteką. Nors sutartys dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo buvo sudarytos 2009 m., tačiau prievolė mokėti priverstinės hipotekos įregistravimą atsirado nuo 2015-09-03 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimų naujai redakcijai pagrindu. Minėto nutarimo 2.8. punkte įtvirtinta, kad už išsimokėtinai parduoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo priverstinės hipotekos nustatymo įregistravimą Lietuvos Respublikos hipotekos registre mokama pirkėjo lėšomis. Nutarimo pagrindu ir 2016-05-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimu „Dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo“ notarui buvo pateiktas prašymas nustatyti ir įregistruoti priverstinę hipoteką, tinkamai ir netinkamai vykdančių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyse nurodytus finansinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateiktos atsakovo J. G. atliktų ir užskaitytų mokėjimų už sklypus išklotinės, ieškovės atstovės paaiškinimų, atsakovas mokėjimus už žemės sklypus atliko nesilaikydamas atsiskaitymo su valstybe už žemę, kai ji perkama išsimokėtinai, grafikuose numatytos tvarkos ir terminų. Šios aplinkybės taip pat nepaneigė ir pats atsakovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad palūkanų mokėjimo grafiko nesilaikė, t. y. palūkanų nemokėjo, nes už žemės sklypus mokėdavo po kelias įmokas į priekį ir, kadangi, jo teigimu, už žemes sumokėjo anksčiau, nei sutartyse buvo numatytas terminas, jam palūkanų mokėti nereikėjo. Nors atsakovas J. G. teigia, kad ieškovės siųstų pranešimų dėl apmokėjimo už priverstinės hipotekos nustatymą negavo, tačiau byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovai buvo informuoti ne kartą jų gyvenamosios vietos adresu siųstais raštais.
Atsakovo J. G. paaiškinimai, kad nesutinka sumokėti už priverstinės hipotekos įregistravimą, nes PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo išrašyta ne atsakovų vardu, neatleidžia jų nuo pareigos apmokėti išlaidas, kurias apmokėjo ieškovė.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad poreikis priverstinės hipotekos įregistravimui atsirado nuo 2015-09-03 įsigaliojusio Nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimų naujos redakcijos pagrindu, atsakovas prievolę mokėti įmokas ir palūkanas už žemės sklypus pagal nustatytą grafiką vykdė netinkamai, apie apmokėjimus už priverstinės hipotekos nustatymą buvo informuotas, o tai, kad nors ir valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse hipoteka nebuvo numatyta, nėra pagrindas atmesti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į esamą teisinį reglamentavimą, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
2023-10-24 atsakovas J. G. pateikė teismui prašymą informuoti prokurorą dėl dokumentų klastočių, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovės pateikti dokumentai buvo suklastoti, todėl atsakovo prašymas laikytinas nepagrįstu.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, valstybei iš atsakovų 22 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš kiekvieno lygiomis dalimis po 11 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirta 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kiekvienam atsakovui viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,48 Eur (vieną šimtą trylika eurų 48 ct) išlaidų, susijusių su priverstinės hipotekos įregistravimu, ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas188704927, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT16 4010 0510 0553 9390, Luminor Bank, bankas, naudai.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų J. G. ir I. G. 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminį mokestį, t. y. po 11 Eur (vienuolika eurų) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti iš atsakovų J. G. ir I. G., tai yra iš kiekvieno atsakovo po 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.