- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-639-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08397-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-824-589/2018 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo – atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti, kad atleidimas iš darbo buvo įgyvendintas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negrąžinti ieškovo į darbą, tačiau priteisti iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovų kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo darbo užmokesčiui, bei priteisti iš atsakovų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Z. ir jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų“ (toliau – Įsakymas) jam buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
3. Mano, kad drausminė nuobauda paskirta nesant tam pagrindo ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus – darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo atostogų bei nedarbingumo laikotarpiu.
4. Įsakyme atleidimo iš pareigų data yra 2017 m. liepos 17 d., nurodant, kad atleidimo iš pareigų data nukeliama į pirmą darbo dieną po kasmetinių atostogų. Ieškovas atostogų (duomenys neskelbtini) metu susirgo ir jam nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 21 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Apie tai buvo informuota darbovietė. Lietuvoje nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti nuo 2017 m. liepos 24 d. iki liepos 28 d., nuo 2017 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 4 d. Mano, kad jis atleistas nedarbingumo laikotarpiu.
5. Įsakymas, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, buvo priimtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2017 m. birželio 30 d. motyvuota išvada „Dėl (duomenys neskelbtini) L. Z. darbo drausmės pažeidimo“ (toliau – Išvada).
6. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) nuostatų pažeidimai komisijos išvadoje grindžiami tuo, kad ieškovas nenusišalino nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo, pavedė autorines licencines sutartis su ieškovu ir jo sutuoktine M. M. sudaryti ieškovui pavaldiems asmenims, naudojo savo, kaip įstaigos vadovo, darbo laiką asmeniniams tikslams, netinkamai vykdė VPIDVTĮ nuostatų vykdymo kontrolę. Su šiuo komisijos vertinimu jis nesutiko.
7. Nurodė, kad apie autorinių sutarčių sudarymą su ieškovu (duomenys neskelbtini) ministerija buvo ne tik informuota, bet ir davusi leidimą sudaryti tokias sutartis, ką patvirtina šios ministerijos 2017 m. birželio 9 d. raštas „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“. Tai, kad 2016 metais pagal šias sutartis ieškovas gavo piniginių lėšų, negali būti viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje pažeidimas. Teisės aktai nenumato draudimo ar ribojimo sudaryti autorines sutartis su (duomenys neskelbtini) vadovu ar jo šeimos nariais.
8. Pažymi, kad 2016 m. kovo 4 d., 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. birželio 2 d. įsakymais jis nusišalino nuo sprendimų, susijusių su M. M. kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini). Mano, kad komisija Išvadoje nepagrįstai konstatavo, kad toks nusišalinimas yra formalus ir neatitinka VPIDVTĮ nuostatų. Juolab kad ieškovas pasiaiškinimo dėl 2017 m. birželio 2 d. įsakymu pareikšto nušalinimo neteikė.
9. Galimas interesų konfliktas su M. M. buvo deklaruotas jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, kuri 2017 metais buvo pateikta (duomenys neskelbtini). Nusišalinimas (duomenys neskelbtini) sudarant autorines sutartis tiek su ieškovu, tiek su jo sutuoktine buvo realus.
15. Už tarnybinių automobilių eksploatavimą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius, todėl teiginiai, kad tarnybinis transportas buvo naudojamas ir vadovo asmeniniais tikslais yra nepagrįsti. Už klausimus, susijusius su darbo laiko apskaita, darbu poilsio ir atostogų metu, komandiruočių įforminimu, yra atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius. (duomenys neskelbtini) vadovas tiesiogiai neprižiūri ir nekontroliuoja šių sričių.
16. Nurodo, kad 2017 m. kovo 6–10 dienomis jis sirgo, todėl nesutinka su išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis tomis dienomis turėjo būti darbe. 2017 m. birželio 20–23 dienomis buvo suplanuotas spektaklio (duomenys neskelbtini) gastrolės, tačiau šios gastrolės dėl (duomenys neskelbtini) kolegų kaltės neįvyko ir ieškovas toliau dirbo (duomenys neskelbtini).
17. Nesutinka su vertinimu dėl seksualinio priekabiavimo pagal (duomenys neskelbtini) E. R. skundą. Kadangi teikiant paaiškinimą dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, E. R. skundas nebuvo pateiktas, todėl buvo apribotos ieškovo galimybės pateikti išsamius paaiškinimus komisijai. Įrašo dalis, kuri buvo paviešinta, yra ne realus pokalbis tarp (duomenys neskelbtini), o repeticija, kurioje dalyvauja spektaklio (duomenys neskelbtini) ir šio (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdima repeticijos metu modeliuojama situacija, kurioje (duomenys neskelbtini) galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi seksualinį šantažą išgyvenanti mergaitė, ir dėl to geriau suvaidinti monospektaklį. Ieškovui buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimą dėl kitos (duomenys neskelbtini) liudijimo, kadangi nebuvo nurodyta nei konkreti situacija, nei aplinkybės. Jis su E. R. nebendravo jokiomis seksualinio pobūdžio temomis ne (duomenys neskelbtini) veiklos kontekste, nereikalavo iš jos jokio seksualinio elgesio ir niekaip kitaip prie jos seksualiai nepriekabiavo.
18. Pabrėžė, kad ieškovas daugiau nei per metus jo vadovavimo (duomenys neskelbtini) per daugiau nei 28 metus darbo profesionaliame (duomenys neskelbtini), nebuvo sulaukęs jokių priekaištų nei dėl savo, nei dėl (duomenys neskelbtini) dirbančių kitų kolegų darbo ir bendravimo elgesio, aukščiausių profesinių bei etikos standartų nesilaikymo. Išvadoje nurodoma, kad E. R. dėl galimo ieškovo seksualinio priekabiavimo kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kurios sprendimo išvadomis ir remiasi komisija, nors pats sprendimas ginčijamas teisme.
19. Nurodo, kad pagrindo griežčiausiai drausminei nuobaudai skirti šiuo atveju nebuvo. Neteisėto atleidimo faktas ir darbdavio viešinama informacija pakenkė ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacijai, ieškovas nebegali susirasti analogiško darbo Lietuvoje, dėl nuolatinio nerimo ypač padažnėjo ieškovo sveikatos sutrikimai, todėl patirtą neturtinę žalą vertino 5000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo L. Z. 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
21. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri pripažino, kad L. Z. padarė darbo drausmės pažeidimus, t. y. 1) pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei netinkamai vykdė įstatymo 22 straipsnio nuostatas; 2) pažeidė pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punktą; 3) šiurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą; 4) šiurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Komisija, įvertinusi darbo drausmės pažeidimų sudedamąsias dalis, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir keturis savarankiškus darbo drausmės pažeidimus ir jų sunkumą (du darbo drausmės pažeidimai yra šiurkštūs), vadovaudamasi DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu siūlė L. Z. skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, darbo sutartį nutraukiant apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį.
22. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, (duomenys neskelbtini) ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 17.14 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino L. Z. padarius darbo drausmės pažeidimus ir skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
23. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atleidžiant jį iš darbo buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Teismas nustatė, kad ieškovas atostogų (duomenys neskelbtini) metu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dėl sveikatos sutrikimų atleistas nuo darbo 2017 m. liepos 14–21 dienomis. Apie tai, kad ieškovui buvo suteiktas nedarbingumas, ieškovas informavo atsakovus elektroniniu paštu 2017 m. liepos 14 d.
24. Teismas vertino, kad ieškovas, sugrįžęs į Lietuvą, nedarbingumo pažymėjimą kartu su vertimu turėjo pateikti gydytojui, kad (duomenys neskelbtini) išduotas nedarbingumo pažymėjimas būtų pakeistas, kaip numato Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, į Lietuvos Respublikoje galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo atleidimo dieną neturėjo jokių duomenų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą teisės aktų nustatytų tvarka, kuris būtų patvirtinęs ieškovo neatvykimą į darbą, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovas yra nedarbingas. Juolab kad ieškovas nedarbingumo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), kartu su kitais jo nedarbingumą patvirtinančiais dokumentais atsakovui (duomenys neskelbtini) išsiuntė tik 2017 m. rugpjūčio 7 d.
25. Teismas nurodė, kad darbdavio vertinimu ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai yra pažeidė DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktą (moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų) bei 9 punktą (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną).
26. Dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių teismas pasisakė, kad Komisija buvo gavusi duomenų, jog galimai be pateisinamos priežasties L. Z. nebuvo darbe 2017 m. kovo 6–10 dienomis (galimai buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. balandžio 20–23 dienomis (pateikta elektorinio aviabilieto (duomenys neskelbtini) kopija, galimai buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) Respubliką), tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose minėtomis dienos nurodoma, kad L. Z. dirbo, o ministerija nebuvo gavusi (duomenys neskelbtini) vadovo prašymų suteikti atostogas ar vykti į komandiruotę, kas galėtų pateisinti jo išvykimą į užsienį darbo metu.
27. Teismo vertinimu, šie duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimais, elektroninio aviabilieto kopija bei Komisijoje ištyrus kitas aplinkybes, susijusias su šiuo darbo drausmės pažeidimu. Teismas sprendė, kad netikėti tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Nuobaudos skyrimo terminas dėl šio pažeidimo nėra praleistas.
28. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punkto – moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimo arba seksualinio priekabiavimo prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų teismas pasisakė, kad ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), elgesys, nurodomas E. R. skunde ir Lygių galimybių kontrolieriaus sprendime, repeticijų metu buvo žeminantis žmogaus orumą. Teismas vertino, kad ieškovo veiksmais buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini) kūrybinės laisvės ir jos asmenybės raiška bei pripažino, kad ieškovas, turėdamas ilgametę profesinę patirtį, privalėjo vengti tokios situacijos. Teismas atmetė argumentus, kad drausminė nuobauda dėl seksualinio priekabiavimo negalėjo būti skiriama, kadangi buvo apskųstas Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas, kuriuo konstatuotas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo normų pažeidimas ir nustatyta, kad ieškovo, kaip darbdavio, veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, vertino, kad tokiu elgesiu ieškovas pasikėsino į kito asmens laisvę ir neliečiamybę, jo asmenybės raišką, tai yra pamatines vertybes, ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
29. Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo, teismas pasisakė, kad nors ieškovas buvo priėmęs įsakymus dėl nusišalinimo svarstant klausimus dėl autorinių sutarčių sudarymo, tačiau ieškovas šiuos klausimus svarstyti pavedė sau pavaldiems darbuotojams, kas kelia pagrįstų abejonių, ar toks nusišalinimas buvo realus ir nesukėlė viešų ir privačių interesų konflikto. Komisijai atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad ieškovas dėl autorinių sutarčių sudarymo su juo ir su jo sutuoktine nesikreipė į savo tiesioginį vadovą – (duomenys neskelbtini) ministrą, jis pats pasirašė įsakymus „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo“, kuriais nusišalino rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su juo ir jo sutuoktinės kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini). Taip pat komisija nustatė, kad nebuvo priimtų jokių sprendimų dėl nusišalinimo, sudarant sutartis su M. M. 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. vasario 9 d. Teismas sutiko su tyrimo išvadomis, kad ieškovo veiksmai šioje situacijoje sukėlė viešų ir privačių interesų konfliktą.
30. Teismas pažymėjo, kad atliekant tyrimą, taip pat buvo nustatyti pažeidimai dėl darbo laiko apskaitos, viešųjų pirkimų organizavimo procedūrų, tarnybinio transporto ir vairuotojų darbo laiko apskaitos. Apylinkės teismas nurodė, kad dėl kiekvieno iš šių pažeidimų nepasisako, nes motyvuota tyrimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas. Aplinkybių, kurios keltų abejones dėl išvadoje nurodytų darbo drausmės pažeidimų, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė ir konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ministerija, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, pagrįstai rėmėsi Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis.
31. Apylinkės teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, buvo pažeisti darbdavio interesai ir darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju, dėl ko ieškovui buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
32. Teismas vertino, kad Įsakymo apie atleidimą iš darbo įteikimo procedūra nebuvo pažeista, nes Įsakymas 2017 m. liepos 17 d. buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) kartu su prašymu įteikti Įsakymo kopiją ieškovui bei jį supažindinti pasirašytinai. Įsakymas ieškovui asmeniškai įteiktas 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. kai ieškovas atvyko į darbą, iki tol jis nebuvo darbe ir jo nedarbingumo pateisinančių duomenų teisės aktų nustatyta tvarka atleidimo dieną pateikta nebuvo. Be to, Įsakymo kopija buvo siunčiama ir elektroniniu paštu, o ieškovas nepateikė duomenų, kad tokiu būdu siųsto Įsakymo negavo, todėl teismas sprendė, kad ieškovui buvo žinoma apie jo atleidimą iš darbo.
33. Teismas ieškovo prašymą atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nustatytą DK 220 straipsnio 1 dalyje, tenkino. Atsižvelgė į tai, kad atsakovai šiuo klausimu prieštaravimų nepareiškė, ieškovas per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri sprendimą priėmė 2017 m. spalio 10 d., o ieškinys teisme gautas 2017 m. lapkričio 13 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
34. Apeliaciniu skundu L. Z. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
35. Teigia, kad drausminė nuobauda jam paskirta nesant tam pagrindo ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus.
36. Nurodo, kad byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad darbovietei apie užsienio valstybėje jo atostogų metu išduotą nedarbingumo pažymėjimą buvo žinoma, tą patvirtino darbovietės atstovas, atsakinėdamas į klausimus žurnalistams. Pakeisti nedarbingumo pažymėjimo į Lietuvoje išduodamą nedarbingumo pažymėjimą nebuvo įmanoma iki atleidimo, o tokie veiksmai po atleidimo dienos neturėjo jokios prasmės. Ieškovas atleistas nedarbingumo laikotarpiu. Pas gydytoją Lietuvoje jis nuvyko 2017 m. liepos 24 d., t. y. po atleidimo.
37. Mano, kad savo pareigą informuoti darbdavį apie ligą ir neatvykimo į darbą priežastis atliko tinkamai. Ieškovo atleidimas, priešingai nei teigiama sprendime, yra neteisėtas. Teismo sprendimo motyvai, kad pažymėjimas gali būti keičiamas ir atgaline data yra teisiškai nereikšmingi, nes po atleidimo ieškovui nebuvo jokio tikslo keisti nedarbingumo pažymėjimą. Teismas, spręsdamas paskirtos nuobaudos pagrįstumą, rėmėsi Išvada, tačiau nepasisakė dėl ieškovo pateiktų argumentų, kodėl Išvada yra neteisinga ir kodėl darbo drausmės pažeidimai negali būti laikomi padarytais.
38. Pabrėžia, kad apie autorinių sutarčių su ieškovu sudarymą (duomenys neskelbtini) ministerija buvo ne tik informuota, bet ir davusi leidimą sudaryti tokias sutartis. Tai nurodyta ir 2017 m. birželio 9 d. rašte „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. pagal šias sutartis gautos lėšos negali būti viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
39. Dėl 2016 m. autorinių sutarčių su M. M. nurodo, kad šiuo atveju nėra kvestionuojamas šių sutarčių sudarymo teisėtumas, naudingumas (duomenys neskelbtini) ir teisės aktai nenumato draudimo ar ribojimo sudaryti autorines sutartis su (duomenys neskelbtini) ar jo šeimos nariais, įskaitant ribojimus sudaryti autorines sutartis iki tam tikros sumos.
40. Nesutinka su vertinimu, kad nusišalinimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo ir jo sutuoktinės M. M. kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini), ir sprendimo teisės dėl šių klausimų perdavimas pavaldiems asmenims V. R., D. P., R. K. yra formalus ir neatitinka VPIDVTĮ nuostatų. Pabrėžia, kad jo nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl 2017 m. birželio 2 d. įsakymu pareikšto nusišalinimo, todėl Išvada buvo priimta negalint objektyviai įvertinti visų aplinkybių ir nesudarant galimybės apsiginti dėl galimų pažeidimų, už kuriuos jis traukiamas drausminėn atsakomybėn.
41. Mano, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl jo nesikreipimo į tiesioginį vadovą (duomenys neskelbtini) esant intereso konflikto situacijoje. Jis deklaravo apie galimą interesų konfliktą su M. M. savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, ir ši deklaracija 2017 m. kovo mėn. pateikta (duomenys neskelbtini), kuri jokių pretenzijų nereiškė, kas, ieškovo vertinimu, reiškė pritarimą tiek jo nusišalinimui, tiek autorinių sutarčių su M. M. sudarymui. Sutartis su jo sutuoktine 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. vasario 9 d. sudarė (duomenys neskelbtini) vadovo pavaduotojas J. L., kas tiek teisiškai, tiek faktiškai reiškia, kad jis buvo nusišalinęs ir nuo 2016 m. sausio 8 d., ir nuo 2016 m. vasario 9 d. sutarčių sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
48. Pirmosios instancijos teisme visi atleidimo iš darbo pagrindai (darbo drausmės pažeidimai) turėjo būti visapusiškai įvertinti, turėjo būti ištirta, ar jie buvo padaryti, o šiuo atveju buvo remiamasi Išvada kaip įrodymu, nors jos pagrįstumas ir turėjo būti patikrintas kitais įrodymais byloje.
49. Mano, kad pagrindo griežčiausiai drausminei nuobaudai skirti nebuvo. Kiti Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, nurodyti pažeidimai, jei būtų konstatuota, jog jie buvo padaryti, yra mažareikšmiai, nesukėlę niekam realios žalos, todėl už juos neturėtų būti paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda. Įsakyme net nenurodoma, už kuriuos darbo drausmės pažeidimus, kokia nuobauda skiriama – išvadoje pateiktas tik siūlymas, kokias nuobaudas skirti, o įsakyme nėra nurodyta, už kokį darbo drausmės pažeidimą skiriamas atleidimas. Įsakymai dėl atleidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo turi būti aiškūs, nedviprasmiški ir konkretūs. Byloje esantis įsakymas šių kriterijų neatitinka, todėl negalėjo būti pagrindas atleisti ieškovą iš pareigų.
Šalies argumentai
50. Ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui. Dėl neteisėto atleidimo ir viso šio fakto paviešinimo žiniasklaidoje ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur.
Atsiliepimas
51. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentais. Jis iki šiol nėra pateikęs teisės aktų reikalavimus atitinkančio nedarbingumo pažymėjimo, todėl nepagrįstai teigia, kad atleistas iš darbo pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
52. Sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ieškovas pažeidė VPIDVTĮ reikalavimus. Jo nusišalinimas dėl sprendimų, susijusių su sutuoktinės kūrybiniu darbu, yra formalus ir pavėluotas. Sutartys dėl (duomenys neskelbtini) režisūros sudarytos neįvykdžius viešųjų pirkimų procedūros, kai kurios sutartys sudarytos dėl kūrinių pateikimo atgaline data. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos išskirtinės sąlygos sudaryti sutartis.
53. Išanalizavus (duomenys neskelbtini) savaitinius spektaklių ir repeticijų tvarkaraščius nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2017 m. birželio 11 d. apelianto, kaip (duomenys neskelbtini), darbo metu buvo numatytos ir tvarkaraščiuose patvirtintos daugiau nei 90 (duomenys neskelbtini) spektaklių, už kurių sukūrimą jam buvo mokamas autorinis atlyginimas, repeticijos. Laiku, kai paminėtos repeticijos vyko, apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) darbą. Apeliantas, sudarydamas ir tvirtindamas repeticijų tvarkaraščius, pažeidė Autorinių sutarčių ir atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių, sudaromų su (duomenys neskelbtini) pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų (duomenys neskelbtini) ir koncertinių įstaigų vadovais, tvarkos aprašą. Šios aplinkybės rodo, kad jis tiesioginį savo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo laiką ir (duomenys neskelbtini) išteklius naudojo asmeninėms reikmėms ir už tai gavo autorinį atlygį.
54. Apeliantas neužtikino, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, turintys administravimo įgaliojimus, deklaruotų privačius interesus, kaip tai numato VPIDVTĮ. Jis, nenusišalindamas nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo, pavesdamas autorines licencines sutartis su juo ir jo sutuoktine sudaryti sau pavaldiems asmenims bei naudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, darbo laiką asmeniniams tikslams pažeidė VPIDVTĮ.
55. Taip pat nustatyta, kad apeliantas pažeidė Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisykles. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojai dirbdavo naktinį, viršvalandinį darbą arba atostogų metu ar poilsio dienomis. Tokie faktai nebuvo įforminami ir darbuotojams nebuvo sumokėta. Vairuotojų komandiruotės taip pat nebuvo įforminamos jokiais dokumentais.
56. (Duomenys neskelbtini) nebuvimą darbe 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir 2017 m. balandžio 20–21 dienomis patvirtino (duomenys neskelbtini) darbuotojų 2017 m. birželio 28 d. pateiktas aktas ir darbuotojų paliudijimai. Seksualinio priekabiavimo faktus patvirtina (duomenys neskelbtini) E. R. pranešimas, garso įrašas, kiti ministerijoje gauti pranešimai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas.
Atsiliepimas
57. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą.
58. Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad jo atleidimo iš darbo dieną 2017 m. liepos 17 d. jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino apeliantą pažeidus VPIDVTĮ reikalavimus, kadangi savavališkas nusišalinimas, nesikreipiant į (duomenys neskelbtini) ministrą, nėra laikomas tinkamu ir pagrįstu nusišalinimu. Įgaliojimų perleidimas (duomenys neskelbtini) darbuotojams, neturintiems kompetencijos ir patirties spektaklių pastatymo grupės parinkimui įrodo, jog jiems paskirti įgaliojimai buvo formalūs. Ieškovo sutuoktinė M. M. kūrė net šešias iš devynių 2016 m. (duomenys neskelbtini) sukurtų spektaklių scenografijų. Apelianto teiginiai dėl darbo laiko tariamo nenaudojimo asmeniniais tikslais nėra pagrįsti. Apelianto darbo laikas ir repeticijų tvarkaraščiai paneigia jo argumentus, kad jis repeticijose dalyvaudavo tik ne savo tiesioginio darbo valandomis.
59. Tarnybiniu transportu buvo vykstama komandiruočių nepažymint darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, (duomenys neskelbtini) vairuotojų naktinis, viršvalandinis ir darbas atostogų metų ar poilsio dienomis nebuvo tinkamai įforminamas, todėl vairuotojai negaudavo atlygio už tai. Vairuotojams tiesiogiai nurodymus duodavo (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl nei (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovai neturėjo galimybės tinkamai atlikti savo pareigų šiuo klausimu.
60. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino apelianto neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties faktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
61. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
62. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.
63. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. Z. į (duomenys neskelbtini) pareigas paskirtas (duomenys neskelbtini) ministro 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu. (duomenys neskelbtini) ministerija 2015 m. lapkričio 18 d. sudarė darbo sutartį su ieškovu penkerių metų kadencijai.
64. (Duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri buvo įpareigota DK nustatyta tvarka ir terminais atlikti darbo drausmės pažeidimo tyrimą bei pateikti išvadą apie tyrimo rezultatus.
65. Komisija 2017 m. birželio 30 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad L. Z. pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei netinkamai vykdė 22 straipsnio nuostatas, pažeidė Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punktą, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus.
66. Išvadoje nurodoma, kad L. Z., nenusišalindamas nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo ir pavesdamas autorines licencines sutartis su juo ir jo sutuoktine sudaryti sau pavaldiems asmenims bei naudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, darbo laiką asmeniniams tikslams, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 11 straipsnį, t. y. netinkamai vykdė viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo prievolę ir nesilaikė įstatyme numatytos nusišalinimo nuo sprendimų, sukeliančių interesų konfliktą, priėmimo tvarkos, taip pat netinkamai vykdė VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą vykdyti įstatymo nuostatų vykdymo kontrolę. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, susijusias su viešųjų pirkimų organizavimu ir vykdymu, konstatavo, kad neužtikrindamas tinkamo Viešųjų pirkimo procedūrų vykdymo vadovaujamoje įstaigoje L. Z. nesilaikė Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos pareigos užtikrinti racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Atsižvelgdama į aplinkybių, susijusių su tarnybinio transporto naudojimu, visumą, komisija konstatavo, kad L. Z. pažeidė Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ 1.10 papunktį. Taip pat pasisakė, kad L. Z. neužtikrino tinkamo DK 193 ir 194 straipsnių vykdymo, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas, nustatytas pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje, kuriame numatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas užtikrina, jog (duomenys neskelbtini) veikloje būtų laikomasi įstatymų, vykdomi Vyriausybės nutarimai, kultūros ministro įsakymai ir kiti teisės aktai. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) darbuotojų 2017 m. birželio 28 d. pateiktą aktą ir papildomus (duomenys neskelbtini) darbuotojų paliudijimus, konstatavo, kad L. Z. be pateisinamų priežasčių 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir 2017 m. balandžio 20–21 dienomis nebuvo darbe, taip šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę, kaip tai numatyta DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Vadovaudamasi gautos informacijos visuma ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kaip įstatymu įgaliotos kompetentingos institucijos, 2017 m. birželio 21 d. sprendimu „Dėl galimo seksualinio priekabiavimo (duomenys neskelbtini) tyrimo“ L. Z. elgesį laikyti seksualiniu priekabiavimu, konstatavo, kad L. Z. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Komisija, vertindama darbo drausmės pažeidimų sudedamąsias dalis, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir keturis savarankiškus darbo drausmės pažeidimus ir jų sunkumą (du darbo drausmės pažeidimai yra šiurkštūs), vadovaudamasi DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pasiūlė L. Z. skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, darbo sutartį nutraukiant apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį.
67. (Duomenys neskelbtini) ministras 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 17.14 papunkčiu ir atsižvelgdamas į komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“, 2017 m. birželio 30 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo L. Z. darbo drausmės pažeidimo“, pripažino L. Z. padarius darbo drausmės pažeidimus ir skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad L. Z. atleidžiamas iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų atleidimo datą nukeliant į pirmą darbo dieną po jo kasmetinių atostogų, kurios suteiktos (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų kultūros įstaigų vadovų ir muziejų direktorių pavaduotojų – vyriausiųjų fondų saugotojų, 2017 m. kasmetinių atostogų suteikimo grafiko (eilės) patvirtinimo“, t. y. 2017 m. liepos 17 d.
68. Apelianto vertinimu, ginčijamas Įsakymas turi būti panaikintas dėl atleidimo iš pareigų procedūrinių pažeidimų ir nesant atleidimo iš pareigų pagrindų.
69. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalis numato, kad darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, baigiamos pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Drausminė nuobauda ieškovui skirta 2017 m. birželio 30 d. įsakymu. Nagrinėjamu atveju ieškovo darbo drausmės pažeidimų tyrimas pradėtas, atliktas ir baigtas bei ginčo įsakymas priimtas iki naujojo DK įsigaliojimo, t. y. 2017 m. liepos 1 d., o ieškovas atleistas iš pareigų jau galiojant naujajam DK.
70. Apeliantas teigia, kad jis iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų atleistas nedarbingumo laikotarpiu, dėl ko apylinkės teismo išvada, kad atleidimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, yra nepagrįsta.
71. Kaip pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas, tiek drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų paskyrimo metu galiojusiame DK (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek šiuo metu galiojančio DK 65 straipsnyje įtvirtintas draudimas atleisti darbuotoją jo atostogų ar laikino nedarbingumo laikotarpiu.
72. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) numatė, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai <...>, išduoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (toliau – EPTS), pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką (toliau – ligos išmoka) <...>, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą (2 punktas). Pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą yra iš EPTS atspausdintas dokumentas, kuriame pateikiama informacija darbdaviui (-iams) apie asmens nedarbingumą, ir patvirtintas gydytojo spaudu ir parašu arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgalioto asmens parašu bei įstaigos antspaudu (spaudu) (4 punktas). Šių taisyklių 6 punkte nurodoma, kad elektroninius pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus (toliau – Sutartis) su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) pirmininkas. Elektroninį pažymėjimą suformuoti EPTS gali gydytojas ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo. Taisyklių 76 punkte įtvirtina nuostata, kad už Lietuvos Respublikos ribų gautus asmenų laikinąjį nedarbingumą <...> patvirtinančius dokumentus į elektroninius pažymėjimus keičia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių asmenys yra registruoti, asmenis gydantys gydytojai, gavę dokumentų originalus ir vertimus į valstybinę kalbą, patvirtintus oficialaus vertėjo arba notaro, bei Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus.
73. (Duomenys neskelbtini) J. L., (duomenys neskelbtini) N. J. ir (duomenys neskelbtini) D. L. 2017 m. liepos 17 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini), kad L. Z. tą dieną į darbą neatvyko. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas nei ginčo Įsakymo priėmimo metu, nei jame nurodytą atleidimo dieną – pirmą darbo dieną po jo kasmetinių atostogų, t. y. 2017 m. liepos 17 d., nedarbingumo pažymėjimo, kuris atitiktų nutarties 72 punkte aptartą teisinį reglamentavimą darbdaviui nebuvo pateikęs. Duomenų, kad toks dokumentas būtų fiksuotas EPTS taip pat nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas buvo atleistas iš pareigų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
74. Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl Įsakymo ydingo turinio ieškovas net neturėjo fizinių galimybių įgyvendinti aptartų normų reikalavimų, ar kad nesiekdamas gauti išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos jis neturėjo pareigos laikytis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 76 punkto nuostatų, nepaneigia apylinkės teismo vertinimo, kad asmens nebuvimas darbe ir jo nedarbingumo laikotarpis gali būti pateisinamas tik įstatymų nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Šiuo atveju, apelianto paskutinė atostogų diena buvo 2017 m. liepos 16 d., todėl jis turėjo visas galimybes kreiptis į savo gydymo įstaigą ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių dėl už Lietuvos Respublikos ribų išduoto nedarbingumo pažymėjimo keitimo į elektroninį pažymėjimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą. Nei vėlesniu laikotarpiu išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nei darbovietės informavimas apie pašlijusią sveikatą, nepateikus teisės aktų reikalavimus atitinkančio dokumento – nedarbingumo pažymėjimo ir kai toks dokumentas nėra EPTS, kurios duomenys yra prieinami ir darbdaviams, nepagrindžia apelianto argumentų dėl atleidimo iš pareigų procedūros pažeidimo.
75. Darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015 ir 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018).
76. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, dėl ko drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo jam paskirta pagrįstai. Apeliantas nesutinka su šiuo vertinimu ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ministro sudarytos komisijos motyvuotoje išvadoje išdėstytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo paskirti drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų.
77. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančios įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia pabrėžtina, kad ginčo objektas yra ne (duomenys neskelbtini) ministro sudarytos komisijos motyvuota išvada, o Įsakymas, kuriuo ieškovas atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Įsakyme yra aiškiai suformuluota, kad jis atleistas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie numatyti DK 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose.
78. Šių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų padarymo aplinkybės, jį padariusio darbuotojo – L. Z. veiksmai, kaltės turinys ir pažeidimų pasekmės yra detaliai atskleistos motyvuotojo išvadoje, kuri grindžiama ir į civilinę bylą pateiktų duomenų visuma. Pirmosios instancijos teismas visus šiuos duomenis vertino priimdamas ginčijamą sprendimą, nenustatyta, kad ieškovui buvo ribojama teisė teikti jo argumentus pagrindžiančius įrodymus, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.
79. Kaip minėta, prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų priskiriamas seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų (DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), kurie ginčo įsakyme nurodomi kaip L. Z. padaryti pažeidimai. Objektyviąją darbo drausmės pažeidimo – seksualinio priekabiavimo sudėtį sudaro neteisėtas seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo siekiama pakenkti bendradarbių, pavaldinių ar interesantų orumui, sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Tai atitinka Europos parlamento ir Tarybos 2006 m. liepos 5 d. direktyvos 2006/54/EB „Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)“ 2 straipsnio 1 dalies d punkte ir Europos parlamento ir Tarybos 2010 m. liepos 7 d. direktyvos 2010/41/ES „Dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB“ 3 straipsnio d punkte bei iš esmės Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiamą seksualinio priekabiavimo apibrėžtį – bet kokį nepageidaujamą žodinį, nežodinį ar fizinį seksualinio pobūdžio elgesį, kuriuo siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui, ypač kai sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka.
80. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. Z., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdamas (duomenys neskelbtini), su E. R., kuri buvo šio (duomenys neskelbtini), nebendravo jokiomis seksualinio pobūdžio temomis ne (duomenys neskelbtini) veiklos kontekste, nereikalavo iš jos jokio seksualinio elgesio ir niekaip kitaip prie jos seksualiai nepriekabiavo, yra paneigti byloje surinktų duomenų visuma.
81. Kolegijos vertinimu, L. Z. elgesys pavaldumo santykiais susijusio asmens atžvilgiu, bendravimo ir veiksmų pobūdis bei kryptingumas nesuderinami su elementaria profesine etika ir atitinka seksualinio priekabiavimo sampratą darbo nusižengimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punkte, prasme. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), elgesys repeticijų metu buvo žeminantis žmogaus orumą bei trikdantis (duomenys neskelbtini) kūrybinės laisvės ir jos asmenybės raišką.
82. Apelianto dėstomas savo elgesio vertinimas teigiant, kad šiuo atveju tiesiog buvo modeliuojama situacija, kurioje (duomenys neskelbtini) galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi seksualinį šantažą išgyvenanti mergaitė, ir dėl to geriau suvaidinti (duomenys neskelbtini), vertintini kaip siekis išvengti drausminės atsakomybės ir nepaneigia skundžiamu sprendimu konstatuotų aplinkybių dėl L. Z. padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
83. Teismas nenustatė, kad tiriant šį darbo drausmės nusižengimą būtų pažeistos ieškovo teisės ar padaryti darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūros pažeidimai. Nors bylos medžiagoje yra duomenų apie galimą kitą seksualinio priekabiavimo atvejį, kuris paremtas anoniminiu pranešimu, tačiau šios faktinės aplinkybės, kaip darbo drausmės pažeidimas, apeliantui nebuvo kvalifikuotas, todėl iš esmės ginčo klausimo vertinimui reikšmės neturi.
84. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo drausminės atsakomybės, rėmėsi tiek ginčo šalių pozicija šiuo klausimu, tiek kitais byloje surinktais duomenimis, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) E. R. pranešimas (duomenys neskelbtini) ministerijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimas. Į šią tarnybą kreipėsi (duomenys neskelbtini) E. R., kuri pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini) vadovo galimo seksualinio priekabiavimo jos atžvilgiu, t. y. šis tyrimas atliktas ir sprendimas priimtas ne darbo ginčo aspektu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiamas darbo ginčas tarp kitų subjektų, t. y. darbdavio, skyrusio griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir atleistojo darbuotojo, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas ar jo įvertinimas instancine tvarka prejudicinės galios darbo ginčui neturi. Skirtingai nei vertina apeliantas, šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tiek, kiek jame konstatuotos faktinės šios situacijos aplinkybės, reikšmingos vertinant ieškovo darbo pareigų pažeidimą.
85. Kaip minėta apeliantas atleistas iš pareigų ir dėl kito darbo drausmės pažeidimo, kurį įstatymų leidėjas priskiria prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimo, t. y. neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių.
86. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną faktas, 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (LAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).
87. Darbdavio sudaryta komisija konstatavo, kad apeliantas nesant tam teisėto pagrindo darbe nebuvo 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir balandžio 20–21 dienomis. Apeliantas tvirtina, kad 2017 m. kovo 6–10 dienomis jis sirgo ir prie ieškinio yra pateikęs tai patvirtinančią pažymą, o kitą darbdavio nurodomą laikotarpį dėl neįvykusių gastrolių dirbo (duomenys neskelbtini) kaip įprasta. Vienas iš ieškinio priedų yra (duomenys neskelbtini) Valstybinės biudžetinės sveikatos apsaugos įstaigos gydomosios kūno kultūros ir sporto medicinos srities centro 2017 m. kovo 10 d. pažyma, išduota L. Z. pagal jo pareikalavimą, kurią pasirašė gydytoja S. A. P.. Pažymoje nurodoma, kad L. Z. 2017 m. kovo 6–10 dienomis gydėsi šios įstaigos fizioterapijos skyriuje. Apeliantas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kaip yra aptarta nutarties 72 punkte, galiojančio nedarbingumo pažymėjimo darbovietei nepateikė, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šios dienos (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtos kaip darbo dienos. Taip pat apelianto paaiškinimai nepaneigia 2017 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojų – (duomenys neskelbtini) D. P., (duomenys neskelbtini) J. L., (duomenys neskelbtini) N. J., (duomenys neskelbtini) A. M. pasirašytame 2017 m. birželio 27 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. M. atskirai pateiktame paliudijime nurodomų aplinkybių dėl jo neatvykimo be pateisinamos priežasties į darbą ir jo, kaip vadovo, reikalavimo, kuris pavaldžių darbuotojų buvo įvykdytas, ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pirmiau aptarti laikotarpiai pažymėti kaip darbo dienos. Šiuo atveju reikšmės, kas pirko elektroninį aviabilietą, pagrindžiantį (duomenys neskelbtini) darbuotojų nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) vadovo nebuvimo darbe 2017 m. balandžio 20–21 dienomis (tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodo kitą laikotarpį, t. y. 2017 m. birželio 20–23 dienas) reikšmės iš esmės neturi. Nes (duomenys neskelbtini) ministras ginčo įsakymu įpareigojo atsakingus (duomenys neskelbtini) darbuotojus pataisyti 2017 m. kovo ir balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atitinkamai proporcingai išskaičiuoti iš mokėtinų sumų apeliantui priklausantį darbo užmokestį už šias dienas. Įpareigojimas kompensuoti šio bilieto įsigijimo kainą ginčo Įsakyme nėra nurodytas. Apeliantas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų nurodyti faktai dėl neatvykimo į darbą neatitinka tikrovės, yra nulemti jų priešiškumo ar subjektyvaus suinteresuotumo apkalbėti (duomenys neskelbtini) vadovą. Tiek iš L. Z. paaiškinimų, tiek iš pirmiau aptartų rašytinių įrodymų – akto, paliudijimo, Išvadoje atlikto surinktų duomenų detalaus vertinimo daroma išvada, kad L. Z. 2017 m. kovo 6–10 dienomis ir balandžio 20–21 dienomis į darbą (duomenys neskelbtini) neatvyko ir darbe nebuvo be svarbių priežasčių, dėl ko nevykdė savo tiesioginių darbinių pareigų.
88. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad atsakovai įrodė, jog L. Z. padaryti pažeidimai – seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių (DK 235 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas) kvalifikuotini kaip šiurkštūs darbo drausmės nusižengimai, dėl ko darbo sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas.
89. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad teismas turėjo detaliai vertinti ir kitus komisijos nustatytus ieškovo darbo drausmės pažeidimus, o konkrečiau – VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimus, netinkamai vykdomas šio įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punkto nesilaikymą, su kurių konstatavimu ieškovas nesutinka, yra nepagrįsti. Ieškovas pats suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. prašė panaikinti Įsakymą dėl jo atleidimo. Šiuo atveju apylinkės teismas sutelkė visą dėmesį į šiurkščių darbo pareigų pažeidimų detalų vertinimą, nes būtent šių pažeidimų padarymas lėmė ieškovo ginčijamas pasekmes – ginčo Įsakymo priėmimą ir jo atleidimą iš pareigų. Išvadoje nurodyti kiti ieškovo darbo drausmės pažeidimai nevertintini, nes jų teisinis vertinimas nekeičia teismo pirmiau padarytų išvadų dėl ieškovo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.
90. Priešingai, nei dėstoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, išsamiai vertino visus byloje surinktus įrodymus, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, procesinės ar materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
91. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto reikalavimai dėl priteistinos kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo laikytini išvestiniais, nes jų tenkinimas galimas tik tenkinus ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) ministerija su ieškovu darbo santykius nutraukė pagrįstai, pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus taip pat nėra.
92. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).
93. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė L. Z. ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.