- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2-824-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-8397-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vitalis Venckus
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo – atleidimo iš darbo, pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas prašo panaikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, pripažinti, kad atleidimas iš darbo buvo įgyvendintas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negrąžinti ieškovo į darbą, tačiau priteisti iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovų kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo darbo užmokesčiui bei priteisti iš atsakovų 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 2017-06-30 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Z. ir jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ieškovo nuomone drausminė nuobauda paskirta nesant tam pagrindo ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūrinius reikalavimus – darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo atostogų bei nedarbingumo laikotarpiu. Paskirta drausminė nuobauda įgyvendinta neteisėtu būdu, nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų. Įsakyme ieškovo atleidimo iš pareigų data yra 2017-07-17, nurodant, kad atleidimo iš pareigų data nukeliama į pirma darbo dieną po kasmetinių atostogų. Ieškovas atostogų metu, būdamas (duomenys neskelbtini), susirgo ir kreipėsi į gydymo įstaigą. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 21 d. Apie gautą nedarbingumo pažymėjimą, ieškovas informavo darbovietę elektroniniu paštu. Nedarbingumo pažymėjimai ieškovui taip pat buvo išduoti Lietuvoje nuo 2017 m. liepos 24 iki 2017 m. liepos 28 d., nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Pirma darbo diena po nedarbingumo laikotarpio - 2017 m. rugpjūčio 7 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio, apibrėžiančio įstatymo taikymą, 9 dalyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, baigiamos iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų paskyrimo galiojusio Darbo kodekso nuostatos draudė atleisti darbuotoją jo atostogų ar laikino nedarbingumo laikotarpiu. Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas taip pat draudžia atleisti darbuotoją jo atostogų ar laikino nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovo atleidimo data nebuvo nukelta į pirmą darbo dieną po kasmetinių atostogų. Ieškovas buvo atleistas iš pareigų nedarbingumo laikotarpiu, apie tai ieškovo neinformavus ir nepranešus, nors atsakovai žinojo apie esamą faktinę situaciją, t.y. buvo informuoti apie (duomenys neskelbtini) išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Darbo kodeksas neleidžia atleisti darbuotojo jo neinformavus. Įsakymas, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, buvo priimtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ sudarytos komisijos 2017-06-30 motyvuota išvada „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo L. Z. darbo drausmės pažeidimo“. Ieškovas nesutinka su šios komisijos išvadomis. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimai komisijos išvadoje grindžiami tuo, kad ieškovas nenusišalino nuo interesų konfliktą keliančių sprengimų rengimo, svarstymo ir priėmimo, pavedė autorines licencines sutartis su ieškovu ir jo sutuoktine sudaryti ieškovui pavaldiems asmenims, naudojo savo, kaip įstaigos vadovo darbo laiką asmeniniams tikslams, netinkamai vykdė VPIDVTĮ nuostatų vykdymo kontrolę. Apie autorinių sutarčių sudarymą su ieškovu Lietuvos Respublikos kultūros ministerija buvo ne tik informuota, bet ir davusį leidimą sudaryti tokias sutartis, ką patvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2017-06-09 raštas „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“. Tai, kad 2016 metais pagal šias sutartis ieškovas gavo piniginių lėšų , negali būti viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje pažeidimas. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato draudimo ar ribojimo sudaryti autorines sutartis su teatro vadovu ar jo šeimos nariais. Be to, 2016-03-04, 2017-01-03, 2017-06-02 įsakymais ieškovas nusišalino nuo rengimo, svarstymo ar sprendimu priėmimo, susijusių su ieškovo sutuoktinės M. M. kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka su komisijos išvadomis, kad toks nusišalinimas yra formalus ir neatitinka VPIDVTĮ nuostatų. Komisija, priimdama tokias išvadas, neatsižvelgė į tai, kad po ieškovo nusišalinimo ir perdavus bet kuriam kitam teatro darbuotojui spręsti klausimą, dėl kurio buvo nusišalinta, sprendimus priėmė ieškovui tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldus asmuo. Be to, ieškovas pasiaiškinimo dėl 2017-06-02 įsakymu pareikšto nušalinimo, neteikė, todėl komisijos išvada priimta negalinti įvertinti objektyviai visų aplinkybių. VPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujanti prieš pradedant sprendimo, sukeliančio interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu informuoti savo institucijos vadovą, nėra savitikslė , tokio informavimo prasmė yra užtikrinti tinkamą viešųjų ir privačių interesų galimo supainiojimo kontrolę. Ieškovas ne tik nusišalino nuo klausimo sprendimo, bet ir deklaravo apie galimą interesų konfliktą su M. M. savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Deklaracija 2017 metais buvo pateikta (duomenys neskelbtini), kad leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) buvo informuota apie galimą interesų konfliktą. Ieškovas, (duomenys neskelbtini) sudarant autorines sutartis tiek su ieškovu, tiek su M. M., elgėsi nešališkai, tinkamai, ėmėsi aktyvių, aiškiai išreikštų veiksmų – realaus nusišalimo, kuriais buvo išvengta viešųjų ir privačių interesų painiojimo. Komisijos išvadoje teigiama, kad tuo metu, kai vyko nurodytos repeticijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuota , kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) vadovo darbą. Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad minėtu laiku ieškovas nedirbo (duomenys neskelbtini) vadovo darbo, išskyrus nurodomą faktą, kad tuo metu vyko (duomenys neskelbtini) repeticijos. Šiuo atveju komisijos išvada dėl darbo laiko naudojimo asmeniniais tikslais yra visiškai nepagrįsta. Pagal (duomenys neskelbtini) vadovo pareigybės aprašymą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) 2015-09-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovas atsako už tinkamai viso (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir pasiektų rezultatų atitikimą teisės aktuose įtvirtintiems teatrui nustatytiems veiklos tikslams, taip pat už (duomenys neskelbtini) kūrybinės veiklos kūrybinės veiklos kryptį ir meninį lygį. Lankymasis repeticijose, neprieštarauja teatro vadovo funkcijoms. Išvadoje taip pat teigiama, kad nebuvo užtikrinta įstatymo nuostatų vykdymo kontrolė susidarius sąlygoms interesų konfliktui, nes (duomenys neskelbtini) vyriausioji buhalterės pavaduotoja veda nurašomų atsargų apskaitą ir dalyvauja Medžiagų ir kitų atsargų nurašymo komisijos darbe, o ūkio skyriaus vadovas, būdamas vyriausios buhalterės sutuoktiniu, buvo materialiai atsakingas asmuo ir inicijuoja (duomenys neskelbtini) veikloje sunaudotų medžiagų nurašymus. Vien tas faktas, kad ūkio skyriaus vadovas turi teisę inicijuoti medžiagų nurašymus, į kurią įeina jo sutuoktinė, savaime nereiškia jokio interesų konflikto. Išvadoje taip pat nurodoma, kad ūkio skyriaus vadovas, pažeisdamas VPIDVTĮ, nepateikė privačių interesų deklaracijos. Ūkio skyriaus vedėjas, dirbantis pagal darbo sutartį, nepatenka į VPIDVTĮ numatytą asmenų sąrašą, privalančių deklaruoti privačius interesus. Išvadoje nurodoma, kad ne visos autorinės sutartys su ieškovu ir M. M. buvo pasirašytos įvykdžius atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras ir nurodomos 4 sutartys. Tačiau išvadoje konkrečiai nenurodoma kokių viešųjų pirkimų procedūrų nebuvo laikytasi ir kokius teisės norminius aktus teatras pažeidė. Šių sutarčių dalykai yra meno kūrinių paslaugos. Sudarant sutartis buvo laikytąsi visų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nesilaikyta viešųjų pirkimų procedūrų ar pažeisto kokios nors teisės aktų nuostatos. Ieškovas nesutinka, kad buvo pažeista tarnybinio automobilio naudojimo tvarka. Už tarnybinių automobilių eksploatavimą buvo atsakingas Ūkio skyrius. Būtent šio skyriaus vadovas valdo (duomenys neskelbtini) transporto ūkį, pagal poreikį išduoda konkrečias transporto priemones vairuotojams, apskaito kelionės dokumentus ir t.t. Rašte nurodytu laikotarpiu ūkio skyriui vadovavo V. R., kuris yra atleistas iš darbo. Už klausimus, susijusius su darbo laiko apskaita, darbu poilsio ir atostogų metu, komandiruočių įforminimu, yra atsakingas Personalo skyrius. (duomenys neskelbtini) vadovas tiesiogiai neprižiūri ir nekontroliuoja šių sričių. Tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, ieškovas nesinaudojo. Išvadoje, kurios pagrindu priimtas įsakymas, nurodoma, kad yra duomenų, kad keletą dienų be pateisinamos priežasties nebuvau darbe. 2017-03-06-2017-03-10 dienomis ieškovas sirgo, todėl buvo nedarbingas, todėl nesutinka su išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis turėjo būti darbe. 2017-06-20-2017-06-23 dienomis buvo suplanuotas spektaklio „(duomenys neskelbtini)“ gastrolės, tačiau šios gastrolės dėl (duomenys neskelbtini) kolegų kaltės neįvyko ir ieškovas toliau dirbo (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad vienas iš darbo drausmės pažeidimo tyrimo organizavimo pagrindų yra 2017-05-26 E. R. skundas ir garso įrašas, kuriame girdisi bendravimas su E. R.. Komisijos išvada taip pat grindžiama kitos (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini) liudijimas komisijai, nors nenurodoma kokia tai (duomenys neskelbtini). Teikiant paaiškinimą dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, E. R. skundas nebuvo pateiktas, nors buvo nurodyta, kad skundas pridedamas. Ieškovas negalėjo pateikti paaiškinimo dėl šio skundo, kadangi nebuvo nurodytas skundo turinys, nebuvo pateiktas garso įrašas, todėl buvo apribota ieškovo galimybės pateikti išsamius paaiškinimus komisijai. Įrašo dalis, kuri buvo paviešinta, yra ne realus pokalbis tarp (duomenys neskelbtini) vadovo ir (duomenys neskelbtini) darbuotojos, o repeticija, kurioje dalyvauja (duomenys neskelbtini) režisierius ir šio (duomenys neskelbtini) autorė. E. R. įrašė repeticiją ir, išimdama tik dalį įrašo iš konteksto, repeticiją pateikia kaip realų pokalbį. Buvo repetuojamas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) režisierius, norėjo dar labiau pabrėžti socialinį pjesės skambesį ir įvesti seksualinio šantažo motyvą. Visa tai repeticijų metu buvo ne kartą modeliuojama su aktore E. R., pasitelkiant į pagalbą jai suprantamesnius pavyzdžius. Garso įraše girdimos repeticijos metu dar kartą buvo modeliuojama situacija, kurioje aktorė galėtų geriau suprasti, kaip jaučiasi seksualinį šantažą išgyvenanti mergaitė ir dėl to geriau suvaidinti monospektaklį. Taip vadinamo „seksualinio priekabiavimo“ scenas išgalvotomis istorijomis ir situacijomis buvo bandyta „suvaidinti“ savais žodžiais. Aktorei nepavyko sukurti ir suvaidinti šių scenų, dėl ko teko likti prie senojo pjesės teksto. Aktorei nelabai įtaigiai pavyko sukurti šį vaidmenį. Ieškovui buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimą dėl kitos aktorės liudijimo, kadangi nebuvo nurodyta nei konkreti situacija, nei aplinkybės. Ieškovas daugiau nei per metus jo vadovavimo (duomenys neskelbtini) bei, apskritai, per daugiau nei 28 metus darbo profesionaliame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) septintas (duomenys neskelbtini), kuriam vadovavo ieškovas), nebuvo sulaukęs jokių priekaištų nei dėl savo, nei dėl (duomenys neskelbtini) dirbančių kitų kolegų darbo ir bendravimo elgesio, aukščiausių profesinių bei etikos standartų nesilaikymo. Išvadoje nurodoma, kad E. R. dėl galimo ieškovo seksualinio priekabiavimo kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Atsiliepimas
Atsakovo, (duomenys neskelbtini) atstovė paaiškino, kad atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“, sudaryta komisija galimam darbo drausmės pažeidimui tirti. Komisija buvo įpareigota Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais atlikti darbo drausmės pažeidimo tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Komisija taip pat vykdė (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 19 d. rezoliuciją atlikti išsamų vertinimą dėl galimo L. Z. galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, remiantis komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti, sudarytos (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimo“, 2017 m. gegužės 8 d. pateikta tyrimo išvada. Taip pat, atlikdama tyrimą, komisija atsižvelgė į 2017 m. gegužės 23 d. gautą E. R. pranešimą, (duomenys neskelbtini) 2017-05-31 pažymą „Dėl (duomenys neskelbtini) nustatytų pažeidimų tiriant skunde nurodytus faktus, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą ir kitus (duomenys neskelbtini) gautus pranešimus dėl L. Z. galimai netinkamai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, seksualinio priekabiavimo bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo. Vadovaudamasi Darbo kodekso 240 str. 1 dalimi ir siekdama tinkamai įvertinti gautus duomenis bei aplinkybes, (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 9 d. raštu įpareigojo (duomenys neskelbtini) vadovą L. Z. ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti pasiaiškinimą dėl tiriamų aplinkybių. (duomenys neskelbtini) gauti du L. Z. pasiaiškinimai, t.y. 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. birželio 22 d. Komisija, išanalizavusi turimus duomenis, gautą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) vadovo vykdomos ūkinės komercinės veiklos, jo elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, galimo seksualinio priekabiavimo, pradėjo darbo drausmės pažeidimo tyrimą. Komisija nustatė, kad ieškovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktu, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei netinkamai vykdė 22 straipsnio nuostatas, pažeidė Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d., nutarimu Nr. 543 „Dėl pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 7 punktą, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies punktą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatyti keturi savarankiški darbo drausmės pažeidimai ir į jų sunkumą, vadovaudamasi Darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pasiūlė L. Z. skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, darbo sutartį nutraukiant apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) nuostatų patvirtinimo“, 17.14 papunkčiu ir atsižvelgdama į komisijos išvadas, 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Z. ir jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų“ buvo pripažinta, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus ir jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Minėtame įsakyme numatyta, kad ieškovas atleidžiamas iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, atleidimo datą nukeliant į pirmą darbo dieną po L. Z. kasmetinių atostogų. Ieškovas atleistas 2017 m. liepos 17 d. Ieškovas savo paskutinę atostogų dieną, t.y. 2017 m. liepos 14 d. 16.52 val. atsiuntė elektroninį laišką (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojui, kuriame informavo, kad pašlijo sveikata ir artimiausios savaitės bėgyje jis tikisi grįžti į darbą, o nedarbingumo pažymėjimą, patvirtinantį ieškovo negalavimą, pristatys vėliau. Vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ 76 punktu už Lietuvos Respublikos ribų gautus asmenų laikinąjį nedarbingumą ir nėštumą, gimdymą, patvirtinančius dokumentus į elektroninius pažymėjimus keičia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, prie kurių asmenys yra registruoti, asmenis gydantys gydytojai, gavę dokumentų originalus ir vertimus į valstybinę kalbą, patvirtintus vertėjo arba notaro, bei Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus. Ieškovas nėra pateikęs galiojančius teisės aktų reikalavimus atitinkančius nedarbingumo pažymėjimo, pateisinančio ieškovo nebuvimą darbe 2017 m. liepos 17 d. Nedarbingumo pažymėjimai pateisina ieškovo nebuvimą darbe tik laikotarpiu nuo 2017-07-24 iki 2017-08-04. Be to, vadovaujantis komisijos atlikto tyrimo metu gautos informacijos visuma ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimu, ieškovo elgesys laikomas seksualiniu priekabiavimu, todėl komisija konstatavo, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Darbo kodekso 136 straipsnio 3dalies 2 punkte numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Ieškovas, būdamas interesų konflikto situacijoje ( dėl autorinių sutarčių sudarymo ir sutarčių vykdymo su jo sutuoktine ir juo pačiu) nesikreipė į savo tiesioginį vadovą – (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Ieškovas pats pasirašė įsakymus „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo“, kuriose nurodė, kad nusišalina rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su jo sutuoktinės M. M. kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini), ir sprendimo teisę perdavė sau pavaldiems asmenims. Toks nusišalinimas yra formalus ir neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų. Be to, įsakymai dėl nusišalinimo ieškovo sutuoktinės klausimais neapima sutarčių, sudarytų su ja 2016-01-08 ir 2016-02-09. Tokie (duomenys neskelbtini) vadovo veiksmai sukūrė tiesiogines prielaidas ieškovo viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Ieškovas nenusišalindamas nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo, pavedant autorines licencines sutartis su juo ir jo sutuoktine sudaryti sau pavaldiems asmenims bei naudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, darbo laiką asmeniniams tikslams, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Ieškovas, aiškindamas (duomenys neskelbtini) susidariusią situaciją dėl sunaudotų medžiagų nurašymo komisijos sudėties, teigia, kad ši situacija nesudaro prielaidų interesų konfliktui atsirasti. Komisija, atlikusi tyrimą, padarė išvadą, kad L. Z. netinkamai vykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo vykdymo kontrolę atlieka atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Taip komisija nustatė, kad ieškovas, sudarydamas ir tvirtindamas repeticijų tvarkaraščius, pažeidė Autorinių sutarčių, atlikėjo intelektinių paslaugų sutarčių, sudaromų su (duomenys neskelbtini) pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įstaigų vadovais, tvarkos aprašo 13 punkto nuostatos, kurios numato , kad sudarytos autorinės sutartys arba atlikėjo intelektini paslaugų sutartys turi būti vykdomos papildoma kūrybine veikla užsiimant tik po darbo ar atostogų metu. Ieškovas, tiesioginį savo kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, darbo laiką bei (duomenys neskelbtini) išteklius naudojo asmeninėms reikmėms ir už tai gavo autorinį atlyginimą. Ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino privalomų viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ir tuo buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalis, (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – SVP taisyklių) 24 ir 129 punktai. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalies pažeidimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad daugumoje sutarčių nenustatytas tikslus sutarties galiojimo terminas, kuris šiuo atveju negali būti ilgesnis nei 3 metai. SVP taisyklių 24 punkto pažeidimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad komisijos turimi kvietimai M. M. dalyvauti pirkimuose parengti tik rusų kalba, nors SVP taisyklėse nustatyta, kad pirkimo dokumentai rengiami tik lietuvių kalba. SVP taisyklių 129 punkto pažeidimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad 2015-12-21 kvietime M. M. dalyvauti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime nėra nurodyta, kokiais atvejais bus deramasi su dalyviais dėl pasiūlymų kainos, siūlomų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymų sąlygų. Įvertinusi visas aplinkybes, susijusias su viešųjų pirkimų organizavimu ir vykdymu, komisija konstatavo, kad neužtikrindamas tinkamo viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo vadovaujamoje įstaigoje, ieškovas nesilaikė Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos pareigos užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Komisija, atlikusi tyrimą, taip pat nustatė pažeidimus susijusius su tarnybinio transporto naudojimu. Tyrimo metu komisija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojai dirbdavo naktinį, viršvalandinį darbą arba atostogų metu, poilsio dienomis. Toks darbo faktas nebūdavo įforminamas, todėl darbuotojams nesumokėta Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose nustatyta tvarka. Taip pat nebūdavo įforminamos darbuotojų komandiruotės vienai dienai. Ieškovas potvarkiu arba įsakymu nepaskirdamas tarnybinio transporto priemonių vairuotojams pažeidė tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 7 punktą. Taip pat ieškovas neužtikrino tinkamo Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių nuostatų vykdymo, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) vadovui priskirtas funkcijas, numatytas pareigybės aprašyme. Ieškovas be pateisinamos priežasties nebuvo darbe 2017 m. kovo 6-10 d. d. bei 2017 m. balandžio 20-21 d. d., tačiau sau pavaldiems asmenims (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose šias dienas žymėti kaip darbo dienas. Įvertinus (duomenys neskelbtini) darbuotojų 2017 m. birželio 28 d. pateiktą aktą, papildomus (duomenys neskelbtini) darbuotojų paliudijimus, konstatuota, kad ieškovas be pateisinamų priežasčių 2017 m. kovo 6-10 d. d. ir 2017 m. balandžio 20-21 d. d. nebuvo darbe ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo drausmę.
Atsakovo, (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu, jie nesutinka. Mano, kad ieškovui buvo pagrįstai taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. Z. priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.
(Duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) “ Dėl (duomenys neskelbtini) nuostatų patvirtinimo“ 17.14 papunkčiu ir atsižvelgdamas į komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“, 2017 m. birželio 30 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo L. Z. darbo drausmės pažeidimo“, pripažino L. Z. padarius darbo drausmės pažeidimus ir skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Šio įsakymo 2 punkte numatyta, kad L. Z. atleidžiamas iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų atleidimo datą nukeliant į pirmą darbo dieną po L. Z. kasmetinių atostogų, kurios suteiktos (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų kultūros įstaigų vadovų ir muziejų direktorių pavaduotojų – vyriausiųjų fondų saugotojų , 2017 m. kasmetinių atostogų suteikimo grafiko ( eilės) patvirtinimo, t. y. 2017 m. liepos 17 d.
(Duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri buvo įpareigota Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais atlikti darbo drausmės pažeidimo tyrimą bei pateikti išvadą apie tyrimo rezultatus.
Dėl atleidimo iš darbo
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovas kasmetinių atostogų metu, būdamas (duomenys neskelbtini), susirgo ir kreipėsi į gydymo įstaigą. Ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atleidžiant nuo darbo nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 21 d. Lietuvoje išduoti nedarbingumo pažymėjimai patvirtina, kad ieškovui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d., nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Apie tai, kad ieškovui buvo suteiktas nedarbingumas, ieškovas informavo atsakovus elektroniniu paštu 2017 m. liepos 14 d.
Tokiu atveju, ieškovas, gavęs nedarbingumo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), sugrįžęs į Lietuvą, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kartu su vertimu pateikti gydytojui, kad (duomenys neskelbtini) išduotas nedarbingumo pažymėjimas būtų pakeistas, kaip tai numato aukščiau minėtos elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, į Lietuvos Respublikoje galiojantį nedarbingumo pažymėjimą. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis buvo pateikęs savo šeimos gydytojai (duomenys neskelbtini) išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) išduotas nedarbingumo pažymėjimas buvo keičiamas Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad aukščiau minėtos taisyklės numato galimybę išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data, tai yra patvirtinant laikotarpį kai nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas užsienyje. Ieškovo atstovo nuomone, ieškovas elektroniniu laišku informavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), jog jis serga ir yra nedarbingas ir tai buvo pakankama informacija apie ieškovo ligą, nes ieškovas nesiekė gauti socialinio draudimo išmokos ir todėl neprivalėjo teikti nedarbingumo pažymėjimo šeimos gydytojui Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad asmens nebuvimas darbe ir jo nedarbingumo laikotarpis gali būti pateisinamas tik įstatymų nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad ieškovas nesiekė gauti išmokos, todėl jam ir nebuvo būtina pateikti nedarbingumo pažymėjimą išduotą Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, informacijos darbdaviui, jog darbuotojas serga ir jo atleidimo dieną nesant jokių oficialių duomenų, patvirtinančių jo nedarbingumo laikotarpį, darbdavys, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovas yra nedarbingas ir turi nustatytą tvarką išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Pažymėtina, kad ieškovas nedarbingumo pažymėjimą išduotą (duomenys neskelbtini) kartu su kitais jo nedarbingumą patvirtinančiais dokumentais atsakovui (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2017-08-07. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vertinant šias aukščiau paminėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) ieškovo atleidimo dieną neturėjo jokių duomenų išduotų teisės aktų nustatytų tvarka, kurie būtų patvirtinę ieškovo neatvykimą į darbą. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo nepažeidžiant įstatymo nuostatų.
Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo
Pagal LR Darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).
Atsakovas, atleisdamas ieškovą, laikė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai yra pažeidė Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 5 punktą (moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų) bei 9 punktą (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną).
(Duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui tirti sudarymo“ sudarytos komisijos 2017 m. birželio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo L. Z. darbo drausmės pažeidimo“ 4 punkte nurodyta, kad atliekant tyrimą, komisija buvo gavusi duomenų, kad galimai be pateisinamos priežasties L. Z. nebuvo darbe 2017 m. kovo 6-10 d. d. (galimai buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. balandžio 20-23 d. d. (pateikta elektorinio aviabilieto (duomenys neskelbtini) kopija, galimai buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini)), tačiau tiek 2017 m. kovo mėn., tiek 2017 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose minėtomis dienos nurodoma, kad L. Z. dirbo, o (duomenys neskelbtini) nebuvo gavusi (duomenys neskelbtini) vadovo prašymų suteikti atostogas ar vykti į komandiruotę, kas galėtų pateisinti jo išvykimą į užsienį darbo metu.
Neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu darbdaviui suteikiama teisė nutraukti darbo sutartį, apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo (Darbo kodekso 235 straipsnis). Tam, kad būtų konstatuotas Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių aplinkybių visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną faktas; 2) svarbių priežasčių nebuvimo faktas. Darbo kodekse nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną ( pamainą) tenka darbdaviui , o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2005; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).
Ieškovo atstovo nurodė, kad jų nuomone, atsakovo – (duomenys neskelbtini) išvadoje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas galimai nebuvo darbe 2017 m. kovo 6-10 d. ir balandžio 20-23 d. nėra patvirtintos, nes tokios išvadas padarytos remiantis liudytojų parodymais, kurių pavardės nėra nurodytos tyrimo išvadoje, be to, nuobauda už neatvykimą į darbą, skirta praleidus terminą.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, (duomenys neskelbtini), atlikdama patikrinimą, nustatė, kad ieškovas nebuvo darbe 2017 m. kovo 6-10 d. d. ir 2017 m. balandžio 20-23 d. d.
(Duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d. priimtame įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Z. ir jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų“ 3 punkte numatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai įpareigojami pataisyti 2017 m. kovo ir balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir proporcingai išskaičiuoti iš mokėtinų sumų priklausantį darbo užmokestį už 2017 m. kovo 6-10 dienas ir 2017 m. balandžio 20-21 dienas. Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad L. Z. nebuvo darbe aukščiau minėtomis dienomis. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, ieškovui buvo leista neatvykti į darbą nuo 2017-01-10 iki 2017-03-03. Kad L. Z. neatvyko į darbą, komisija nustatė teatro darbuotojų paaiškinimais, elektroninio aviabilieto kopija bei ištyrus kitas aplinkybes, susijusias su šiuo darbo drausmės pažeidimu. Netikėti tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad tyrimo išvadoje buvo nustatyta ne tik ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo darbe, bet taip pat buvo nustatyti kiti pažeidimai. Ši išvada buvo parengta išanalizavus pažeidimų aplinkybes, surinkus visus reikšmingus įrodymu ieškovo padarytiems pažeidimams pagrįsti, kartu atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paaiškinimu dėl galimai padarytų pažeidimų.
Ieškovo atstovo nuomone, skiriant drausminę nuobaudą dėl neatvykimo į darbą, buvo praleistas nuobaudos skyrimo terminas.
Darbo kodekso 241 straipsnis numatė, kad drausminė nuobauda skiriama tuo pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Minėto straipsnio 2 dalis numatė, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo, komisija sudaryta galimiems darbo drausmės pažeidimams tirti savo išvadą pateikė 2017 m. birželio 30 d. 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Z. ir jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų. Todėl šiuo atveju laikytina, kad pažeidimo paaiškėjimo data yra 2017 m. birželio 30 d ir nuobauda už šį darbo drausmės pažeidimą skirta nepraleidžiant termino. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Darbo drausmės pažeidimas nustatytas atliekant tyrimą, kas iš esmės yra prilyginama auditui.
Atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovą, laikė, kad ieškovas padarė ir kitą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai yra pažeidė Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 5 punktą ( moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų).
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (17)SN-110) SP-59 „Dėl galimo seksualinio priekabiavimo (duomenys neskelbtini) tyrimo“ pripažinto, kad (duomenys neskelbtini) vadovo elgesys, laikytinas seksualiniu priekabiavimu bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, konstatavo, jog jis neįvykdė pareigos, numatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p. bei padarė pažeidimą, numatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 str. 5 p., kai darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, jeigu jis dėl asmens lyties nesiima priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu, ji skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu, ieškovo skundą atmetė.
Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo nuomone, darbdavys ((duomenys neskelbtini)) neturėjo jokio pagrindo vertinti ieškovo elgesį kaip darbo drausmės pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas buvo apskųstas teismui ir buvo neįsiteisėjęs. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškinimo dėl galimo seksualinio priekabiavimo neteikė, motyvuodamas tuo, kad vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o visos aplinkybės yra nurodytos ieškinyje.
Ieškovas, nesutikdamas su drausminės nuobaudos skyrimu dėl galimo seksualinio priekabiavimu, nurodė, kad repeticijos metu, siekdamas jog aktorė perteiktų norimas emocijas, nurodė aktorei pavyzdžius, kurie jo nuomone būtų padėję perteikti emocijas. Ieškovo nuomone repeticijos metu pateikti pavyzdžiai negali būti laikomi seksualiniu priekabiavimu. Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius įrodymus (E. R. skundą, Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą) bei kitus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo, kaip spektaklio „(duomenys neskelbtini)“ režisieriaus bei (duomenys neskelbtini) vadovo, elgesys repeticijų metu buvo žeminantis žmogaus orumą. Kaip nurodė ieškovas jis turi 28 metų darbo patirtį profesionaliame (duomenys neskelbtini), todėl žmogus, turėdamas patirties šioje srityje, turėjo pateikti kitus pavyzdžius aktorei, kurie nebūtų sukėlę tam tikrų išgyvenimų ar būtų leidę dviprasmiškai vertinti pačio ieškovo elgesį. Šiuo atveju, teismo nuomone buvo sutrikdyta aktorės kūrybinės laisvės ir jos asmenybės raiška. Ieškovas, būdamas ne tik minėto spektaklio režisierius, bet ir kartu (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo suprasti, kad jo pateikiami pavyzdžiai, jų pateikimo būdas gali kelti tam tikras neigiamas pasekmes ir privalėjo vengti tokios situacijos.
Negalima sutikti su ieškovo atstovo pozicija, kad atsakovas ((duomenys neskelbtini)) negalėjo skirti drausminės nuobaudos dėl seksualinio priekabiavimo, kadangi buvo apskųstas Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas. Šiuo atveju atsakovas ((duomenys neskelbtini)), spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, vertino, kad tokiu elgesiu ieškovas pasikėsino į kito asmens laisvę ir neliečiamybę, jo asmenybės raišką, tai yra pamatines vertybes, ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Darbdavys, taikydamas drausminę nuobaudą darbuotojui, turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių veiksmų. Taikydamas drausminę nuobaudą, įvertinęs visų aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas ((duomenys neskelbtini)), atliko tyrimą dėl galimų ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų ir po to skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Nors ieškovas ir jo atstovas laikėsi tos pozicijos, kad ieškovas nėra atsakingas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimo, nes visos autorinės sutartys tiek su juo, tiek su jo sutuoktine M. M. buvo sudarytos laikantis įstatymo nuostatų, pats ieškovas buvo nusišalinęs nuo sprendimų priėmimo sudarant autorines sutartis. Šiuo atveju reikėtų vertinti tai, kad ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, o vadovų darbo prigimtis ir atliekamų funkcijų specifika lemia jų drausminės atsakomybės ypatumus. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijų turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius, galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos jo vadovaujamai įstaigai, ieškovo veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Komisijai, atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad ieškovas dėl autorinių sutarčių sudarymo su juo ir su jo sutuoktine nesikreipė į savo tiesioginį vadovą ((duomenys neskelbtini)), kaip po to reikalauja įstatymai, be to ieškovas pats pasirašė įsakymus „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo“, kuriais nusišalino rengiant, svarstant ar priimant sprendimus susijusius su juo ir jo sutuoktinės kūrybiniu darbu (duomenys neskelbtini). Taip pat komisija nustatė, kad nebuvo priimtų jokių sprendimų dėl nusišalinimo, sudarant sutartis su M. M. 2016-01-08 ir 2016-02-09. Nors ieškovas buvo priėmęs įsakymus dėl nusišalinimo svarstant klausimus dėl autorinių sutarčių sudarymo, tačiau šiuo atveju vertinant tai, kad ieškovas šiuos klausimus svarstyti pavedė sau pavaldiems darbuotojams, kelia pagrįstas abejones, ar toks nusišalinimas buvo realus ir nesukėlė viešų ir privačių interesų konflikto. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su tyrimo išvadomis, kad ieškovo veiksmai šioje situacijoje sukėlė viešų ir privačių interesų konfliktą.
Atliekant tyrimą, taip pat buvo nustatyti pažeidimai dėl darbo laiko apskaitos, viešųjų pirkimų organizavimo procedūrų pažeidimai, tarnybinio transporto ir vairuotojų darbo laiko apskaitos pažeidimai. Vertinant išvadoje nurodytus pažeidimus, teismas dėl kiekvieno iš jų nepasisako, nes motyvuota tyrimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas konkretus nusižengimo padarymo faktas, visi nusižengimo sudėties elementai bei pateikiamas vertinimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. Tyrimo metu komisija turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius galimus drausmės pažeidimus, darbuotojo kaltę, patikrinti darbuotojo paaiškinime pateiktas aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant išvadoje. Aplinkybių, kurio keltų abejones dėl išvadoje nurodytų darbo drausmės pažeidimų, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Motyvuotoje išvadoje yra pakankamai išsamiai išdėstyti ieškovo padaryti pažeidimai. Atsakovas ((duomenys neskelbtini)), priimdama sprendimą, atleisti ieškovą iš darbo, pagrįstai rėmėsi komisijos tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis.
Ieškovo ir jo atstovo nuomone, atleidžiant ieškovą iš darbo, buvo pažeista procedūra, kadangi įsakymas ieškovui nebuvo įteiktas, apie tokio įsakymo priėmimą ieškovas nebuvo informuotas. Priimtas įsakymas 2017-07-17 buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu įteikti įsakymo kopiją ieškovui bei jį supažindinti pasirašytinai. Įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui asmeniškai įteiktas 2017-08-07, t.y. kai ieškovas atvyko į darbą. Tačiau šiuo atveju, vertinant šią situaciją, kai ieškovas nebuvo darbe ir jo nedarbingumo pateisinančių duomenų teisės aktų nustatytą tvarka atleidimo dieną pateikta nebuvo, be to savo atvykimo į darbą dieną, ieškovas taip pat nepateikė (duomenys neskelbtini) išduoto nedarbingumo pažymėjimo pakeisto į Lietuvoje patvirtintą nedarbingumą pažymėjimą, įsakymo kopija buvo siunčiama ir elektroniniu paštu, o ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad įsakymo kopijos siųstos elektroniniu paštu negavo, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovui buvo žinoma apie jo atleidimą iš darbo.
Dėl termino atnaujinimo
Ieškovas prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nustatytą Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje.
Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, jog ginčai tarp juridinio asmens ir juridinio asmens vadovo dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo – nagrinėjami teisme. Šiuo atveju, kadangi ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo kilo tarp buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo ir (duomenys neskelbtini), ginčas turėjo būti nagrinėjamas teisme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į darbo ginčų komisiją, į tai, kad naujasis darbo kodeksas numato išimtį darbo ginčo nagrinėjime tik tarp juridinio asmens ir juridinio asmens vadovo, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2017 m. spalio 10 d., ieškinys teisme pareikštas 2017 m. lapkričio 13 d., į tai, kad atsakovai nereiškė prieštaravimų dėl termino atnaujinimo, terminas dėl drausminės nuobaudos ginčijimo – atnaujintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškinys yra atmetamas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 EUR ( devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.