Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, patikslintą ieškinį atsakovams I. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kretona“, tretiesiems asmenims D. P., V. Ž., dėl piniginių lėšų grąžinimo, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Avola“ yra iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“ (elektroninės bylos 1 tomo bylos lapas (toliau – 1 t., el. b. l.) 5-6).

2. 2016 m. rugsėjo 29 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „Kretona“ įsteigė juridinį asmenį UAB „Avola“, nurodyto steigimo akto IV skyriuje nustatyta, kad įmonės įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur, steigimo aktą elektroniniu parašu pasirašė atsakovas I. M. (1 t., el. b. l. 7-9).

3. UAB „Kretona“ 2016 m. rugsėjo 30 d. į steigiamos UAB „Avola“ kaupiamąją sąskaitą sumokėjo 2 501 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „kapitalo formavimas“ (1 t., el. b. l. 10).

4. 2017 m. vasario 3 d., vasario 7 d., vasario 16 d., vasario 24 d., bei kovo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis UAB „Kretona“ UAB „Avola“ akcijas pardavė tretiesiems asmenims D. P. ir V. Ž. (1 t., el. b. l. 18-23).

5. 2017 m. kovo 3 d. materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktu pardavėjas atsakovas I. M. perdavė, o pirkėjas D. P. priėmė UAB „Avola“ steigimo aktą, bendrovės antspaudą ir įstatus (1 t., el. b. l. 11).

6. 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderiu serija AV Nr. 1 (toliau – kasos pajamų orderis) atsakovas I. M. priėmė 2 500 Eur. Kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pinigai priimti iš I. M., juos priėmė vyr. buhalteris I. M., kuris operaciją patvirtino savo parašu. Į bylą pateiktame 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderyje yra žyma „dublikatas“ (1 t., el. b. l. 12).

7. Iš juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „Avola“ vadovu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. kovo 3 d. buvo atsakovas I. M., o nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2018 m. kovo 23 d. – trečiasis asmuo D. P. (1 t., el. b. l. 13-14, 73-76).

8. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. liepos 19 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-298-901/2019 pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Avola“. Nors į nurodytą civilinę bylą taip pat buvo pateiktas 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderio, kuriuo atsakovas I. M. priėmė 2 500 Eur, dublikatas, tačiau susipažinus su 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-298-901/2019 turiniu, nustatyta, jog nurodytoje byloje kitų duomenų susijusių su 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderiu ir 2 500 Eur įstatinio kapitalo įnešimu į įmonės kasą nėra (1 t., el. b. l. 31-38).

9. 2018 m. gruodžio 21 d. raštu BUAB „Avola“, bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ įgaliotas atstovas informavo V. Ž., jog bankroto administratorius neketina reikšti ieškinio trečiajam asmeniui D. P. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (1 t., el. b. l. 40-41).

10. Į bylą pateikta UAB „Avola“ 2017 -2018 metų kasos knyga (1 t., el. b. l. 42-71), į kurią 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderis neįtrauktas.

11. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Kretona“ vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. buvo atsakovas I. M., nuo 2018 m. balandžio 17 d. įmonės vadovais buvo kiti asmenys, Nigerijos Federacinės valstybės piliečiai (1 t., el. b. l. 126-128).

12. 2020 m. vasario 19 d. juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas I. M. buvo 14 juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių bei mažųjų bendrijų) savininkas (1 t., el. b. l. 138-141).

Dėl ieškovės teisės reikšti alternatyvų reikalavimą

13. Šioje byloje ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą priteisti 2 500 Eur bei procesines palūkanas iš atsakovo I. M., o atmetus šį ieškovės reikalavimą 2 500 Eur bei procesines palūkanas priteisti iš atsakovės UAB „Kretona. Taip pat pateikė paaiškinimą dėl reikalavimų eiliškumo, nurodydamas, kad atsakovo I. M. atsakomybė dėl reikalavimo UAB „Kretona“ grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas - 2 500 Eur, nes jis atsako tokia apimtimi, kiek prievolės neįvykdytų UAB „Kretona“.

14. Kasacinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje NR. 3K-3-37/2014 yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus). Taigi ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų); juolab kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iš ieškinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos būdo taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymą teismo sprendimu.

15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-159/2009). Nustatant, kuris iš ieškinyje alternatyviai pareikštų reikalavimų yra galimas ir išnagrinėjus bylą tenkintinas, būtina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimą. Be to, alternatyvaus reikalavimo pareiškimas reiškia tai, kad vienos alternatyvos pritaikymas teismo sprendimu pašalina kitos alternatyvos taikymą. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė reiškia alternatyvius reikalavimus pasisako dėl ieškovės suformuluotų ieškinio reikalavimų.

Dėl ieškovės reikalavimo atsakovui I. M. kaip buvusiam UAB „Kretona“ vadovui

16. Byloje esančiais duomenimis ir išklausius šalių paaiškinimus byloje nustatyta, kad UAB „Avola“ steigėja buvo atsakovė UAB „Kretona“, kurios vadovu buvo atsakovas I. M. (sprendimo 2, 11 punktai). Steigėjas atsakovas UAB „Kretona“, kaip tai numato teisės aktai reglamentuojantys įmonių steigimą, 2016 m. rugsėjo 30 d. į steigiamos UAB „Avola“ kaupiamąją sąskaitą sumokėjo minimalų pagal akcinių bendrovių įstatymą reikalaujamą 2 501 eurų įstatinį kapitalą. Įsteigus UAB „Avola“ steigėjo apmokėtas įstatinis kapitalas tapo įmonės lėšomis, kurios gali būti naudojamos su įmone susijusiai veiklai, paslaugoms apmokėti.

17. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 str. 2 d.). Akcinių bendrovių įstatymo penktojo skirsnio „Bendrovės valdymas“ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – Akcinių bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 straipsniai). Konkrečias bendrovės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja Darbo kodeksas, Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-234/2013).

18. 2018 m. birželio 18 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Avola“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“.

19. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, numato, jog bankroto administratorius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Pažymėtina, kad vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus apima ir pareigą atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Taigi, bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi skolinių įsipareigojimų. Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Atlikus buhalterinių finansinių dokumentų patikrinimą, bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Avola“ steigėjas atsakovas UAB „Kretona“ 2016 m. spalio 5 d. susigrąžino apmokėto įmonės įstatinio kapitalo lėšas, nors šios įmonės įstatinis kapitalas yra UAB „Avola“ priklausančios lėšos, kurios galėjo būti panaudotos tik UAB „Avola“ ar su ja susijusioje veikloje. Ieškovės teigimu, atsakovas I. M., nors ir veikdamas kaip UAB „Kretona“, kuri buvo UAB „Avola“ steigėja, vadovas, neturėjo teisės paimti įmonės įstatinį kapitalą ir jo negrąžinti, tokie atsakovo veiksmai pažeidė įmonės kreditorių interesus.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2012).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

23. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nenustačius nors vienos privalomosios sąlygos nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar jo nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė argumentuoja, jog neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė bendrovės įstatinio kapitalo neperdavimu parduodant įmonę trečiajam asmeniui D. P. bei vėliau bankroto administratorei, o žalos dydį ieškovė grindžia UAB „Avola“ įstatinio kapitalo verte. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (sprendimo 3, 6 punktai) patvirtina, jog UAB „Kretona“ 2016 m. rugsėjo 30 d. į steigiamos UAB „Avola“ kaupiamąją sąskaitą sumokėjo 2 501 Eur įstatinį kapitalą, o 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderiu serija AV Nr. 1 atsakovas I. M. priėmė 2 500 Eur, nurodydamas, jog įnešamas UAB „Avola“ įstatinis kapitalas. Nors minėtame kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pinigai priimti iš I. M. ir juos priėmė vyr. buhalteris I. M., tačiau atsakovas tuo metu jau nebėjo UAB „Avola“ vadovo pareigų ir kaip pripažino teismo posėdžio metu veikė kaip UAB „Kretona“ vadovas. Šią aplinkybė patvirtina ir registrų centro išrašai.

26. Teismo posėdžio metu atsakovas I. M. nurodė, kad steigiant UAB „Avola“ jis buvo įmonės UAB „Kretona“ direktorius. UAB „Kretona“ užsiėmė įmonių steigimu ir buvo pagrindinė jo įmonė. Įmonių steigimo verslu jisai užsiima jau apie 10 metų. Įsteigus UAB „Avola“ atsakovas taip pat buvo šios įmonės direktorius. Paaiškino, jog įsteigus naujas įmones įstatyminis kapitalas dažnai buvo pervedamas jo pagrindinei įmonei UAB „Kretona“ ir naudojamas toliau naujoms įmonėms įsteigti. Nurodė, kad įmones pardavinėdavo įvairiai – ir su įstatyminiu kapitalu esančiu įmonės apskaitoje ir fiziškai, tačiau atsižvelgiant į įmonės paravimo kainą, jos būdavo parduodamos ir be įstatyminių lėšų fiziškai esančių įmonėje, t.y. įmonės būdavo parduodamos už sąlyginai nedidelę kainą ir įstatyminio kapitalo nebuvimas buvo sutvarkomas pasirašant skolos perleidimo sutartį ar kt. Paaiškino, jog UAB „Avola“ įmonės pardavimas įvyko seniai ir jis nelabai prisimena jos perleidimo aplinkybių, ar jis bendravo su pirkėjais, o galbūt su įmonėms buhaltere. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar pagal į bylą pateiktą 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderį į UAB „Avola“ kasą buvo grąžintas 2500 Eur įstatyminis kapitalas, atsakovas pripažino, kad šie pinigai į įmonės kasą įnešti nebuvo. Paaiškino, kad įmonė buvo parduota be įmonės kasose ar sąskaitoje esančių įstatyminio kapitalo lėšų. Bandydamas paaiškinti orderio išrašymo aplinkybes, atsakovas teigė, kad galimai su įmonės buhaltere ar pirkėjais buvo bandoma sutvarkyti buhalterinius reikalus dėl įstatyminio kapitalo įmonėje nebuvimo. Teigia, jog pagal į bylą pateiktas akcijų perleidimo sutartis, įmonė buvo parduota už nedidelę kainą, todėl įmonėje esant 2500 Eur įstatyminiui kapitalui, jos parduoti už tokią kainą nebūtų apsimokėję. Atsakydamas į ieškovo atstovo užduotą klausimą kokiu teisiniu pagrindu UAB „Avola“ įstatyminis kapitalas buvo pervestas UAB „Kretona“, atsakovas nurodė, kad šios lėšos buvo paskolintos ir kadangi jis buvo abiejų įmonių direktoriumi jokių rašytinių paskolos sutarčių nebuvo sudaroma. Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodė, jog jo veiksmai išrašant 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderį serija AV Nr. 1, kuriuo jis priėmė 2 500 Eur UAB „Avola“ įstatinį kapitalą iš UAB „Kretona“ buvo tarp UAB „Kretona“ ir UAB „Avola“ įvykusio žodinio sandorio rezultatas, siekiant sutvarkyti įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus ir įforminti tarp įmonių įvykusį paskolos sandorį, sutiktina su ieškovės atstovo nurodoma aplinkybe, jog vadovaujantis CK 2.871 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą, o atsakovas į bylą rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą aplinkybę dėl paskolos sandorio sudarymo nepateikė, tokie duomenys UAB „Avola“ kasos knygoje taip pat neužfiksuoti.

27. Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismo vertinimu, atsakovas būdamas ne vienos įmonės vadovu privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, tinkamai rūpintis steigiamų įmonių veikla.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas I. M. neturėjo teisės atlikti pinigines operacijas, susijusias su UAB „Avola“ piniginėmis lėšomis. Teismo posėdžio metu atsakovas I. M. patvirtino aplinkybę, kad išrašius 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderį jame nurodyta 2500 Eur lėšų suma į UAB „Avola“ kasą įnešta nebuvo, be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „Avola“ veikloje, šių aplinkybių atsakovas ir neįrodinėjo, priešingai, paaiškino, jog šios lėšos buvo naudojamos kitų jo steigiamų įmonių įstatyminio kapitalo formavimui (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

29. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas atsakovo I. M. veiksmus savo nuožiūra panaudojant UAB „Avola“ įmonės įstatyminio kapitalo lėšas kitoms savo steigiamoms įmonėms pripažinti neteisėtu veikimu. Šie atsakovo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu dėl ieškovei atsiradusios žalos - dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurios dydis – 2 500 Eur laikomas įrodytu.

30. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų - kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nustačius atsakovo I. M. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas. Atsakovas byloje bei teismo posėdžio metu nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra įrodytos visos būtinosios atsakovo I. M. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo I. M. 2 500 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).

32. Pažymėtina, kad patenkinus ieškovės reikalavimus atsakovo I. M. atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti kitą alternatyvų reikalavimą (pagal ieškinio pagrindą ir dalyką) atsakovės UAB „Kretona“ atžvilgiu, todėl pastarasis reikalavimas atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą - 2 500 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

34. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad procesinės palūkanos turėtų būti priteistino ne nuo bylos iškėlimo dienos, o nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos. Teismas sutinka, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas – procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Pažymėtina, kad atsakovas I. M. į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas tik 2020 m. kovo 12 d. teismui priėmus ieškovo patikslintą ieškinį, todėl vadovaujantis nurodytomis teisės normomis bei proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo 2 500 Eur sumos tenkintinas, procesines palūkanas iš atsakovo I. M. priteisiant nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2020 m. kovo 12 d. (CK 1.5, 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 56 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iešškovei iš atsakovo I. M. taip pat priteistina 605 Eur už advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, ieškovų atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Avola“ iš atsakovo I. M. (I. M.) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2020 m. kovo 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. M. (I. M.) 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – „žyminis mokestis“.

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avola“ alternatyvų reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.