Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1226-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
2A-1226-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06098-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Jolita Cirulienė
Ieškovas
L. L.
Atsakovas
J. L.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1226-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06098-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Jolitos Cirulienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ir atsakovo J. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-887/2013 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki 2046 metų, t. y. iki kada ieškovui nustatytas neįgalumas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad jis nuo vaikystės neįgalus, neįgalumas nustatytas iki 2046 metų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patalpintas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, priverstinai gydomas nuo 2004 metų. Būdamas psichiatrinėje ligoninėje, jis patiria didelius moralinius išgyvenimas ir nepriteklių, negali pilnai apsirūpinti pragyvenimui būtinais daiktais. Ligoninėje teikiamo maisto nepakanka, jis papildomai perka maistą ligoninės parduotuvėje, užsakius drabužius, avalynę atveža į ligoninės parduotuvę, daug lėšų išleidžia kanceliarinėms prekėms, higienos reikmėms. Ieškovas įsitikinęs, kad tokį išlaikymą atsakovas galėtų teikti, nes turi savo įmones, daug uždirba. Ieškovas neturi jokio turto, gauna kas mėnesį 303,50 Lt našlaičio pensiją, kurios nepakanka. Jam 32 metai, į teismą kreipėsi tik dabar, nes tik dabar sužinojo, jog jam priklauso išlaikymas. Ieškovas anksčiau su savo tėvu mažai bendravo, o pritaikius priverstinę gydymo priemonę ir 2004 metais išvežus ieškovą į ligoninę, jų bendravimas nutrūko. Kitų asmenų, kurie prisidėtų prie išlaikymo, nėra. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovas neturi, šeimos sukūręs nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo pilnamečio neįgalaus sūnaus L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2012-05-07 (ieškinio padavimo dienos) iki L. L. bus panaikintas neįgalumas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad J. L. ir V. L. yra L. L., turinčio neįgalumą, tėvai (9 b. l.). Ieškovo motina mirė 2010-08-27 (11 b. l.). Ieškovui neįgalumas nustatytas iki 2046-02-24, darbingas 20 procentų (67, 68, 146-151 b. l.). Ieškovas gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje priverstinai nuo 2004-11-04 remiantis Jonavos rajono apylinkės teismo 2004-10-28 nutartimi, diagnozė paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu deficitu, ieškovas veiksnus, teismo posėdžiuose dalyvauti negali (56 b. l.). 1998 m. ieškovui nustatytas neįgalumas iš vaikystės, nedarbingas (65 b. l.). Ieškovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (141,142 b. l.), gauna 303,50 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją iki gyvos galvos, šeimos nesukūręs (66, 144, 154 b. l.). Atsakovas transporto priemonių neturi (121 b. l.), turi nekilnojamojo turto (13-18 b.l.), atsakovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2018-12-04 (44-46 b. l.). Atsakovas gauna 782 Lt netekto darbingumo pensiją (33 b.l.), iki 2012-05-02 dirbo UAB „Žalgiris LT“, atleidimo pagrindas DK 127 str. 1 d. (34-35 b.l.). Atsakovas yra individualios įmonės „Start taksi“ savininkas (107-108 b. l.). Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip įmonės savininkas, pateikė pažymą, kurioje nurodė duomenis apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio 31 d. bei nurodė, kad įmonės savininkui J. L. šią dieną nėra išmokėtas joks savininko atlyginimas (107-108 b. l.). Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas dirba taksi vairuotoju savo įmonėje ir jo pajamos iš šios veiklos vidutiniškai sudaro 177 Lt per mėnesį (31, 153 b. l.), tačiau įrodymų patvirtinančių šiuos faktus teismui nepateikė. Teismas kritiškai vertino paties atsakovo pasirašytus ir teismui pateiktus duomenis apie individualios įmonės pelną ir nuostolius, kadangi, teismo vertinimu, atsakovas suinteresuotas teikti duomenis, nulemiančius jam palankaus teismo sprendimo priėmimą.

Teismas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas kasmėnesines 500 Lt išlaidas maistu, pateikė eilę sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyti neva ieškovo įgyjamų prekių kiekiai. Ieškovas, gaudamas maitinimą gydymo įstaigoje, 2012-03-06 papildomai įsigijo 7 konservus, 5 šokoladinius batonėlius, 7 indelius marinuotų burokėlių, 50 kreditų taksofono kortelę. Viena 2012-03-13 dienos sąskaita faktūra įgijo - 4 šokoladinius batonėlius, 200 kreditų taksofono kortelę, antra 2012-03-13 dienos sąskaita faktūra įgijo dar 16 šokoladinių batonėlių, 1 saldainių dėžutę, 7 konservus, 7 indelius marinuotų burokėlių, 200 kreditų taksofono kortelę, trečia 2012-03-13 dienos sąskaita faktūra įgijo karbonadą. Viena 2012-03-23 dienos sąskaita faktūra, t. y. po dešimties dienų, ieškovas vėl įgijo 5 konservus, 5 indelius marinuotų burokėlių, 50 kreditų taksofono kortelę, antra 2012-03-23 dienos sąskaita faktūra įgijo 13 pakelių cigarečių. 2012-03-27 dienos sąskaita faktūra, t. y. po keturių dienų, ieškovas vėl įgijo 4 konservus, 8 šokoladinius batonėlius, 4 indelius marinuotų burokėlių, 50 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-03 dienos sąskaita faktūra, t. y. po septynių dienų, ieškovas vėl įgijo 12 konservų, 10 šokoladų, 200 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-10 dienos sąskaita faktūra įgijo 6 litrus kefyro, 6 vienetus troškintos vištienos drebučiuose, 4 šokoladinius batonėlius, 50 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-17 dienos sąskaita faktūra įgijo 3 litrus kefyro, 19 konservų, 11 vienetų troškintos vištienos drebučiuose, 50 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-27 dienos sąskaita faktūra įgijo 7 pakelius cigarečių. Analogiškos prekės ir jų kiekiai buvo įsigyti ir 2012 metų vasario mėnesį. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas ieškovo patiriamas išlaidas, padarė išvadą, kad tokiais kiekiais bei tokiu dažnumu įgytų maisto prekių fiziškai nėra įmanoma suvartoti vienam žmogui. Tačiau net ir darant prielaidą, kad visas aukščiau nurodytas prekes ieškovas įsigijo sau, teismo vertinimu, lėšos panaudotos ne kaip būtiniausiems poreikiams patenkinti, o kaip neprotingai panaudotas lėšas. Teismui taip pat sukėlė abejones ieškovo kiekvieną mėnesį išleidžiama 200 Lt suma drabužiams, kadangi tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta, įvertinant ir tai, kad ieškovas nuo 2004 metų yra gydymo įstaigoje.

Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovo teiginį, kad pilnametis ieškovas, turi 20 procentų darbingumą ir iki 2004 metų, t. y. iki patekimo į gydymo įstaigą, galėjo įsidarbinti ir dabar gautų dar ir invalidumo pašalpą. Teismas nurodė, kad ieškovas neturi specialybės, neturi jokios gyvenimiškos patirties, be to, jo priėmimas į darbą yra labai ribotas. Vien neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, todėl tokio asmens teisių gynyba yra viešojo intereso sudėties dalis, o neįgalumo lygio - kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 7 d.) - įvertinimas yra pagrindas ginti jos teisėtus interesus. Teismas, įvertinęs atsakovo pareigą teikti išlaikymą neįgaliam sūnui, atsakovo turtinę padėtį bei šalyje susidariusią ekonominę situaciją, išaugusį nedarbo lygį, atsakovo amžių ir sveikatos būklę, kas iš dalies riboja atsakovo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, taip pat ieškovo poreikius ir turtinę padėtį, ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (anksčiau - MGL) išlaikymą, t. y. 130 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka iš dalies. Priteistas jam iš atsakovo 130 Lt išlaikymas yra per mažas. Taip pat nurodo, kad jis yra suaugęs žmogus, jo poreikiai yra žymiai didesni nei mažo vaiko. Jam skubiai reikia protezuoti dantis, nes neturi 20 dantų, o tam reikalingos didelės piniginės lėšos. Visą gyvenaimą tėvas juo nesirūpino, nebendravo, nei karto neaplankė jo ligoninėje, nors ne vieną kartą rašė laiškus tėvui.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei turėdamas įstatyminę pareigą šio tipo bylose būti aktyvus, proceso metu nesiekė išsklaidyti abejones dėl įrodymų tikrumo ar tinkamumo. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus apie jo pajamas iš individualios įmonės, nes jie pasirašyti paties atsakovo. Tačiau nei LR įndividualių įmonių įstatyme, nei atsakovo individualios įmonės nuostatuose nėra įtvirtintas reikalavimas, jog įmonės finansinius dokumentus tvirtintų kitas asmuo, nei pats įmonės savininkas. Todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais, nes atsakovas, būdamas individualios įmonės savininkas, kuris atlieka ir vadovo funkcijas, būtent vadovavosi LR galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą. Teismas netiesiogiai reikalaudamas, kad atsaskaita apie atsakovo individualios įmonės finansus būtų sudaryta kito asmens (ne įmonės vadovo), reikalauja daugiau nei atsakovą įpareigoja pats įstatymas.

2. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog su atsakovu nebendrauja. Atsakovas vis gauna ieškovo jam siunčiamus laiškus, kuriuose ieškovas prisipažįsta, kad išlaikymo iš tėvo prašo vien dėl tos priežasties, jog pastarasis jo „nepasiima" iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, kurioje ieškovas šiuo metu yra gydomas. Taigi, ieškovas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę reikalauti iš atsakovo išlaikymo, tačiau iš tikrųjų neketindamas šios teisės įgyvendinti, piktnaudžiauja tokia savo teise ir bando paveikti atsakovą, reikalaudamas iš jo išlaikymo, kurio atsakovas dėl savo sunkios finansinės padėties suteikti negali, arba „laiduoti" už Ieškovą, ir pasiimti jį iš gydymo įstaigos.

3. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino nei atsakovo padėties ir jo galimybės teikti paramą savo pilnamečiui sūnui, nei reikalingumo ieškovui tą paramą gauti. Atsakovas yra tik iš dalies darbingas. Jo darbingumo lygis yra 40 procentų. Pagrindinės atsakovos pajamos yra netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 782,00 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat yra įsteigęs individualią įmonę ir kiek leidžia jo sveikata dirba taksi vairuotoju. Iki 2012 m. birželio 1 d. jo pajamos iš šios veiklos vidutiniškai sudarė tik 177, 29 Lt per mėnesį, dėl ko visa atsakovo gaunamų pajamų suma per mėnesį sudaro vos 959,27 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas privalo pirkti ne mažai medikamentų, mokėti komunalinius mokesčius, išlaikyti jam asmeniškai nuosavybės teise priklausantį būstą, pirkti maistą, higienos reikmenis, apmekėti mobiliojo ryšio sąskaitas ir tenkinti kitus būtinus normaliam gyvenimui poreikius. Priešingai nei ieškovas, kuris gydosi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kur valstybė pilnai kompensuoja jo būtinųjų poreikių tenkinimą, visas savo išlaidas atsakovas moka pats iš aukščiau minėtų pajamų. Be to, ieškovas dar gauna ir 303 Lt našlaičio pensiją, motinai mirus. Šie pinigai skirti išskirtinai ieškovo nebūtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo tarpu atsakovui susimokėjus už visus būtinuosius poreikius, lėšų nebelieka. Todėl priteisus iš atsakovo išlaikymą ieškovui, pažeidžiami visi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo standartai. Taip pat, nesilaikoma proporcingumo, nes įpareigojus atsakovą mokėti net ir minimalų teismo priteistą išlaikymą, atsakovo padėtis būtų pabloginta tiek, kad šis sunkiai begalėtų patenkinti savo paties poreikius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teisme pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui yra ieškovo nesąžiningumo išdavoje atliktas veiksmas, dėl ko tiek ieškinys, tiek ir ieškovo apeliacinis skundas yra niekuo nepagrįstas. Ieškovas savo reikalavimus grindžia ne tuo, kokias objektyvias ir būtinas išlaidas jis patyria, tačiau principu, kiek jis pats subjektyviai yra nusistatęs turintis išleisti per mėnesį. Atsakovas taip pat nesutinkai su ieškovo pozicija, jog jam yra reikalingos piniginės lėšos 20 dantų protezavimui, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog esant valstybės visiškai finansuojamai sveikatos sistemai, ieškovas patirs kokių nors išlaidų, susijusių su šiais faktais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Ieškovas L. L. apeliaciniam teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 22). Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde. Apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Be to, pažymėtina, kad pagal VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės pažymą ( t. 1, b. l. 56) L. L. teismo posėdžiuose dalyvauti negali.

Nors atsakovas J. L. ir nėra išreiškęs prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau jų pateikimas su apeliaciniu skundu leidžia vertinti esant tokiam prašymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai pateikti įrodymai (t. y. VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registro išrašas apie įregistruotą IĮ „Start taksi“, IĮ „Start taksi“ nuostatai, du ieškovo L. L. rašyti laiškai tėvui, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-20 raštas dėl informacijos pateikimo) neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl remiantis CPK 314 straipsniu, atsisako juos priimti, nes būtinybė pateikti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr.3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ v. AB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Byloje nustatyta, kad J. L. ir V. L. yra L. L., turinčio neįgalumą, tėvai (t. 1, b. l. 9). Ieškovo motina V. L. (K.) mirė 2010-08-27 (t. 1, b. l. 11). Ieškovui neįgalumas nustatytas iki 2046-02-24, darbingas 20 procentų (t. 1, b. l. 67, 68, 146-151). Ieškovas gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje priverstinai nuo 2004-11-04 remiantis 2004-10-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, diagnozė pranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu deficitu, ieškovas veiksnus, teismo posėdžiuose dalyvauti negali (t. 1, b. l. 56). 1998 m. ieškovui nustatytas neįgalumas iš vaikystės, nedarbingas (t. 1, b.l. 65). Ieškovas gauna 303,50 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją iki gyvos galvos (t.1, b. l. 66).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar turi atsakovas prisidėti prie L. L. išlaikymo, ir jei turi, tai kokiu mastu.

CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.

Pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.

Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo) 2 straipsnio 2 punktą nedarbingais ar iš dalies darbingais yra asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus.

Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 str.). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovo sūnui reikalinga parama, ieškinio reikalavimus tenkindamas iš dalies priteisė iš atsakovo 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išlaikymą, t.y. 130 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Ieškovas (apeliantas) nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu dėl to, kad toks dydis – 130 Lt yra per mažas, jis yra suaugęs žmogus, jo poreikiai yra žymiai didesni nei mažo vaiko. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo, kuris nuo 2004 metų yra gydymo įstaigoje, nurodomos lėšos panaudotos ne kaip būtiniausiems poreikiams patenkinti, o kaip neprotingai panaudotos lėšos. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl lėšų poreikio dantų protezavimui nepagrįsti jokiais įrodymais, o, be to, apeliacinį skundą draudžiama grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Iš atsakovo priteisus 130,00 Lt išlaikymą sūnui, gaunančiam 303,50 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu tiek sūnaus, kuris yra gydymo įstaigoje ir gauna pilną valstybės išlaikymą, poreikiams, tiek tėvo turtinei padėčiai.

Atsakovo (apelianto) teiginiai, jog jis neturi galimybės teikti sūnui paramos, atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo J. L. darbingumas ribotas (netektas darbingumas 60%, t. 1, b. l. 44), jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija - 782,00 Lt (t. 1, b. l. 33), jis yra IĮ „Start taksi“ savininkas ir jo įmonė 2012 m. gegužės-spalio mėn. turėjo 996 Lt pelno (t. 1, b. l. 108), o kaip 20013-02-04 teismo posėdyje paaiškino jo atstovas – J. L. vidutinės mėnesinės pajamos iš individualios veiklos sudaro 177 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 155), iki 2012-05-01 dirbo UAB „Žalgiris LT“ ir buvo atleistas pagal DK 127 straipsnio 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu; t. 1, b. l. 34), turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 14-24). Byloje pateikti ir teisėjų kolegijos įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad priteisus pilnamečiui neįgaliam L. L. išlaikymą iš atsakovo po 130,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nebus daroma esminė žala atsakovui. Nepagrįstais laikytini apelianto (atsakovo) argumentai, kad jis, priešingai nei ieškovas, kurio būtinųjų poreikių tenkinimą kompensuoja valstybė, privalo pirkti medikamentus bei maistą, mokėti mokesčius, išlaikyti būstą, tenkinti kitus būtinus normaliam gyvenimui poreikius, todėl priteisiant išlaikymą pažeidžiami protingumo ir teisingumo standartai, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybės teikiama parama nereiškia, kad tėvas ar motina gali būti atleidžiami nuo jiems įstatymo nustatytų pareigų. Išlaikymas priteistas tokio dydžio, kurį bylos duomenimis atsakovas yra pajėgus teikti. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1155-1371 L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme skundžiant Kauno apylinkės teismo 2013-02-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-346-887/2013 dėl išlaikymo priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 5). Valstybės patirtos išlaidos už L. L. apeliacinio skundo parengimą -400 Lt (t. 2, b.l. 25), atmetus jo apeliacinį skundą, į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Žibutė BudžienėJolita CirulienėAlbina Rimdeikaitė