Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-02-25 · Civilinė byla Nr. 2-346-887/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
2-346-887/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06098-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
L. L.
Atsakovas
J. L.
Advokatai
Ričardas Lilas, Simona Slavinskaitė
Civilinė byla Nr. 2-346-887/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06098-2012-8;
Procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1.; 116.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo L. L. atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovo J. L. įgaliotam atstovui N. S., atstovei advokato padėjėjai Simonai Slavinskaitei, nedalyvaujant ieškovui L. L. ir atsakovui J. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiam vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas, patikslinęs reikalavimus parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. L. išlaikymą L. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki 2046 metų, t.y. iki kada ieškovui nustatytas neįgalumas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (3-4, 112 b.l.).

Ieškovas L. L. teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (153 b.l.), jo interesus atstovauja advokatas Ričardas Lilas (6 b.l.).

Ieškovo atstovas advokatas Ričardas Lilas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą palaikė ir paaiškino, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas nuo vaikystės neįgalus, neįgalumas nustatytas iki 2046 metų. Ieškovas dėl padarytos nusikalstamos veikos patalpintas į (duomenys neskelbtini), priverstinai gydomas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini), patiria didelius moralinius išgyvenimas ir nepriteklių, negali pilnai apsirūpinti pragyvenimui būtinais daiktais. Ieškovui (duomenys neskelbtini) teikiamo maisto nepakanka, jis papildomai perka maisto (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, užsakius drabužius, avalynę atveža į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, ieškovas daug lėšų išleidžia kanceliarinėms prekėms, higienos reikmėms, ieškovas įsitikinęs, kad tokį išlaikymą atsakovas galėtų teikti, nes turi savo įmones, daug uždirba. Kadangi ieškovas neįgalus nuo vaikystės, tai patvirtina byloje pateikti pažymėjimai, pirmas neįgalumas nustatytas, kada ieškovas buvo nepilnametis, įraše nurodyta, kad serga nuo vaikystės, o tapęs pilnamečiu, ieškovas nepasveiko, neįgalumas pratęstas iki 2046 metų, todėl yra pagrindas prašyti priteisti išlaikymą. Ieškinyje nurodyta, kokias ieškovas turi papildomas išlaidas, ieškovas pateikė įrodymus, kad kiekvieną mėnesį iš esančios parduotuvės perka prekes. Iš pateiktų pažymų matyti, kad ieškovas neturi jokio turto, tik gauna kas mėnesį 303,50 Lt našlaičio pensiją, kurios nepakanka. Todėl ieškovas prašo iš atsakovo priteisti kas mėnesį po 600 Lt ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui 32 metai, į teismą kreipėsi tik dabar, nes jis tik dabar sužinojo, jog jam priklauso išlaikymas. Ieškovas anksčiau su savo tėvu mažai bendravo, o pritaikius priverstinę gydymo priemonę ir (duomenys neskelbtini) metais išvežus ieškovą į ligoninę, jų bendravimas nutrūko. Kitų asmenų, kurie prisidėtų prie išlaikymo, nėra. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovas neturi, šeimos sukūręs nebuvo (154-155 b.l.).

Atsakovas J. L. teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (152 b.l.), jo interesus atstovauja įstatyminis atstovas N. S. ir advokato padėjėja Simona Slavinskaitė (47, 60, 106 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovo įstatyminis atstovas N. S. paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, iš pateiktų byloje įrodymų apie ieškovo invalidumą matyti, kad duomenys pateikti nuo 1998 m. rugsėjo mėnesio iki 2002 m. balandžio mėnesio, tačiau duomenų nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki 2006 m. lapkričio nėra, neturi informacijos, gal tuo periodu ieškovui invalidumas nebuvo nustatytas, gal tuo periodu buvo išgijęs. Negali sutikti, kad neįgalumas nustatytas nuo vaikystės. Nesutinka su išlaikymo dydžiu, jis nėra įrodytas, iš pateiktų įrodymų, negali daryti išvados, kad jo išlaidos kas mėnesį sudaro virš 1000 Lt. Sudėjus išlaidas, matyti, kad per 4 mėnesius jis patyrė 2000 Lt papildomų išlaidų, todėl sutikti su 700 Lt ir 303 Lt tokiomis išlaidomis negali. Iš pateiktų įrodymų byloje apie išlaidas matyti, kad tai nėra pirmo būtinumo išlaidos, daugiau nei 705 Lt yra išlaidos emblemoms, akiniams nuo saulės, laikraščių prenumeratai, MP3 grotuvui, taip pat cigaretėms, vokams, taksofono kortelėms ir tai sudaro daugiau kaip 70 procentų visų išlaidų. Nėra įrodymų, kad buvo apmokėtos į bylą pateiktos sąskaitos - faktūros, per vieną dieną vykdavo 3-4 apsipirkimai, todėl kelia abejones, ar tai paties ieškovo išlaidos. Ieškovas gauna našlaičio pašalpą 303 Lt, tačiau esant jo nustatytam darbingumui 20 procentų, mano dėl ieškovo veiksmų negali gauti invalidumo pašalpos. Pagal galiojančius socialinio draudimo įstatymus, darbingumo netekimo pensija gaunama tuomet, kai asmuo yra LR gyventojas, komisijos pripažintas nedarbingu, ar iš dalies darbingu ir turi minimalų valstybinės socialinio draudimo stažą netikimo darbingumo pensijai gauti. Ieškovas nuo 2004 metų yra gydymo įstaigoje, iki to periodo jis turėjo galimybę ieškotis darbo, tik dėl paties ieškovo veiksmų, neteko tokios galimybės gauti invalidumo pašalpą. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo turtinę padėtį. CK 3.19 str. 3 d. numatyta pareiga išlaikyti neįgalius vaikus, tačiau turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu, jeigu ieškovas buvo pasveikęs, būtų pažeistas proporcingumo principas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo turinė padėtis nėra gera, jam nustatytas dalinis darbingumo lygis, gauna 782 Lt pašalpą, atsakovas turi IĮ, po reformos jo vidutinės pajamos iš individualios veiklos sudaro 177 Lt, visos atsakovo pajamos 959,27 Lt. Ieškovui priteisus 700 Lt, būtų neproporcingai atsakovo gaunamoms pajamoms, atsakovas negalėtų įvykdyti visų savo įsipareigojimų bei negalėtų patenkinti pirmo būtinumo poreikių. Atsakovo pagrindinės išlaidos sudaro 611 Lt, neįskaitant išlaidų maisto produktams. Priteisus ieškovui minimalų išlaikymą, būtų neproporcinga ir pakenktų pačiam atsakovui. Kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto ar automobilių, nėra pagrindas priteisti išlaikymą. Ieškovui gydantis ligoninėje, valstybė užtikrina tinkamą maisto racioną, kitos išlaidos nepagrįstos. Atsakovas transporto priemonių neturi, ieškinio padavimo dieną turėjo vieną transporto priemonę, tačiau gruodžio mėnesį dėl senumo, automobilis utilizuotas. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, t. y. du žemės sklypus, butą, jo turtinė padėtis nepakitusi, kreditorinių įsipareigojimų atsakovas neturi, kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi (155 b.l.).

Atsakovo atstovė advokato padėjėja Simona Slavinskaitė paaiškino, kad palaiko įstatyminio atstovo N. S. paaiškinimus (156 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. L. ir V. L. yra L. L., turinčio neįgalumą, tėvai (9 b.l.). Ieškovo motina V. L. (K.) mirė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Ieškovui neįgalumas nustatytas iki 2046-02-24, darbingas 20 procentų (67, 68, 146-151 b.l.). Ieškovas gydomas (duomenys neskelbtini) remiantis (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, diagnozė (duomenys neskelbtini), ieškovas veiksnus, teismo posėdžiuose dalyvauti negali (56 b.l.). 1998 m. ieškovui nustatytas neįgalumas iš vaikystės, nedarbingas (65 b.l.). Ieškovas gauna 303,50 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją iki gyvos galvos (66, 144, 154 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų. CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo atveju nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiam vaikui, privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo vaikystės yra neįgalus ir nedarbingas, šis faktas nustatytas ieškovui būnant 17 metų amžiaus (65 b.l.), todėl teismas vertina, kad įstatymas suteikia ieškovui, kuris yra pilnametis ir neįgalus nuo vaikystės, teisę gauti išlaikymą iš atsakovo. Atsakovo atstovų teiginius, kad ieškovas tam tikrą laiko tarpą galėjo būti pasveikęs ir nepateikė įrodymų apie neįgalumą už visą laikotarpį, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje esantys dokumentai apie ieškovo sveikatos būklę, teismui nekelia abejonių, kad ieškovas nuo vaikystės neįgalus (56, 67, 144-145, 146-150 b.l.). Vaikas, kuris yra darbingas 20 procentų dėl neįgalumo nuo vaikystės, neturi galimybės pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis pragyvenimui, todėl jam privalo padėti abu tėvai. Ieškovo motina mirusi (11 b.l.), atsakovas transporto priemonių neturi (121 b.l.), turi nekilnojamojo turto (13-18 b.l.), atsakovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2018-12-04 (44-46 b.l.). Atsakovas gauna 782 Lt netekto darbingumo pensiją (33 b.l.), iki 2012-05-02 dirbo (duomenys neskelbtini), atleidimo pagrindas DK 127 str. 1 d. (34-35 b.l.). Atsakovas yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini) savininkas (107-108 b.l.). Atsakovas, kaip įmonės savininkas, pateikė pažymą, kurioje nurodė duomenis apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio 31 d. bei nurodė, kad įmonės savininkui J. L. šiai dienai nėra išmokėtas joks savininko atlyginimas (107-108). Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas dirba taksi vairuotoju savo įmonėje ir jo pajamos iš šios veiklos vidutiniškai sudaro 177 Lt per mėnesį (31, 153 b.l.), tačiau įrodymų patvirtinančių šiuos faktus teismui nepateikė. Teismas kritiškai vertina paties atsakovo pasirašytus ir teismui pateiktus duomenis apie individualios įmonės pelną ir nuostolius, kadangi atsakovas suinteresuotas teikti duomenis, nulemiančius jam palankaus teismo sprendimo priėmimą. Tuo tarpu nenuginčijamų oficialių duomenų apie gaunamas pajamas iš individualios veiklos nepateikė. Atsakovas nurodė patiriamas išlaidas savo poreikiams (31 b.l.), tačiau įrodymais pagrindė taip pat tik dalį išlaidų. Ieškovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (141, 142 b.l.), mėnesinės pajamos 303,50 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensija iki gyvos galvos (66, 144, 154 b.l.), šeimos nesukūręs (155 b.l.). Ieškovas nurodė, kad jam be gaunamos 303 Lt pašalpos iš atsakovo reikalingas kasmėnesinis 600 Lt išlaikymas. Ieškovas grįsdamas kasmėnesines 500 Lt išlaidas maistui pateikė eilę sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyti neva ieškovo įgyjamų prekių kiekiai, kurie teismui kelia abejonių, kadangi ieškovas gaudamas maitinimą gydymo įstaigoje 2012-03-06 papildomai įsigijo 7 konservus, 5 šokoladinius batonėlius, 7 indelius marinuotų burokėlių, 50 kreditų taksofono kortelę. Viena 2012-03-13 dienos sąskaita faktūra įgijo - 4 šokoladinius batonėlius, 200 kreditų taksofono kortelę, antra 2012-03-13 dienos sąskaita faktūra įgijo dar 16 šokoladinių batonėlių, 1 saldainių dėžutę, 7 konservus, 7 indelius marinuotų burokėlių, 200 kreditų taksofono kortelę, trečia 2012-03-13 dienos sąskaita faktūra įgijo karbonadą. Viena 2012-03-23 dienos sąskaita faktūra, t. y. po dešimties dienų ieškovas vėl įgijo 5 konservus, 5 indelius marinuotų burokėlių, 50 kreditų taksofono kortelę, antra 2012-03-23 dienos sąskaita faktūra įgijo 13 pakelių cigarečių. 2012-03-27 dienos sąskaita faktūra, t. y. po keturių dienų ieškovas vėl įgijo 4 konservus, 8 šokoladinius batonėlius, 4 indelius marinuotų burokėlių, 50 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-03 dienos sąskaita faktūra, t. y. po septynių dienų ieškovas vėl įgijo 12 konservų, 10 šokoladų, 200 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-10 dienos sąskaita faktūra įgijo 6 litrus kefyro, 6 vienetus troškintos vištienos drebučiuose, 4 šokoladinius batonėlius, 50 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-17 dienos sąskaita faktūra įgijo 3 litrus kefyro, 19 konservų, 11 vienetų troškintos vištienos drebučiuose, 50 kreditų taksofono kortelę. 2012-04-27 dienos sąskaita faktūra įgijo 7 pakelius cigarečių. Analogiškos prekės ir jų kiekiai buvo įsigyti ir 2012 metų vasario mėnesį. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas ieškovo patiriamas išlaidas, daro išvadą, kad tokiais kiekiais bei tokiu dažnumu įgytų maisto prekių fiziškai nėra įmanoma suvartoti vienam žmogui. Tačiau net ir darant prielaidą, kad visas aukščiau nurodytas prekes ieškovas įsigijo sau, teismas vertina, kad lėšos panaudotos ne kaip būtiniausiems poreikiams patenkinti, o kaip neprotingai panaudotas lėšas. Teismui taip pat kelia abejonių kiekvieną mėnesį išleidžiama 200 Lt suma drabužiams, kadangi tokių įrodymų teismui nepateikė bei turint omenyje tai, kad ieškovas nuo 2004 metų yra gydymo įstaigoje.

Atsakovo atstovo teiginys, kad pilnametis ieškovas, turi 20 procentų darbingumą ir iki (duomenys neskelbtini) metų, t.y. iki patekimo į gydymo įstaigą, galėjo įsidarbinti ir dabar gautų dar ir invalidumo pašalpą, vertintinas kritiškai, nes ieškovas neturi specialybės, neturi jokios gyvenimiškos patirties, be to, jo priėmimas į darbą yra labai ribotas. Vien neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, todėl tokio asmens teisių gynyba yra viešojo intereso sudėties dalis, o neįgalumo lygio - kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 7 d.) – įvertinimas yra pagrindas ginti jos teisėtus interesus. Be to, valstybės teikiama parama nereiškia, kad tėvas ar motina gali būti atleidžiami nuo jiems įstatymo nustatytų pareigų. Teismui įvertinus, atsakovo J. L. pareigą teikti išlaikymą neįgaliam sūnui, atsakovo turtinę padėtį bei šalyje susidariusią ekonominę situaciją, išaugusį nedarbo lygį, atsakovo amžių ir sveikatos būklę, kas iš dalies riboja atsakovo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, taip pat ieškovo poreikius ir turtinę padėtį, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (anksčiau - MGL) išlaikymą, t.y. 130 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 4,96 Lt ir žyminis mokestis už priteistą išlaikymą 47 Lt, iš viso 51,96 Lt (CPK 79 str., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 96 str.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 123,95 Lt už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (96 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnamečio neįgalaus sūnaus L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2012-05-07 (ieškinio padavimo dienos) iki L. L. bus panaikintas neįgalumas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 51,96 Lt (penkiasdešimt vieną litą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 123,95 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 95 ct) už ieškovui suteiktą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė