- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-36-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01021-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-834-496/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. G. 9 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2018-01-02 sudarė rašytinę transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 9 000 Eur. Tą pačią dieną ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą I ROL Nr. (duomenys neskelbtini) už parduodamą automobilį 9 000 Eur sumai, tačiau atsakovė pinigų už automobilį nesumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų apie gautą apmokėjimą – pinigai nebuvo pervesti nei pavedimu, nei sumokėti grynaisiais pinigais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-02 pardavė jai automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. K., buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. R. K. yra buvęs atsakovės žentas. Sutartyje nurodyta automobilio pirkimo - pardavimo kaina – 9 000 Eur. Šią pinigų sumą atsakovė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną po sutarties sudarymo automobilis perėjo atsakovės nuosavybėn ir valdymui. 2018 m. gruodžio 8 d. šį automobilį atsakovė pardavė, tą patvirtina valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2018-12-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusių duomenų registravimą. Atsakovė visus metus netrukdoma valdė šį automobilį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškė jokių finansinių pretenzijų. Atsakovė nurodė nežinanti, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tvarkė savo bendrovės finansinę apskaitą ir ar jis įnešė į bendrovės kasą jos sumokėtus jam 9000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės I. G. 9 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taipogi iš atsakovės I. G. priteisė 8,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
4. Teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovė teigė, jog automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017-12-24, tačiau įstatymas reikalauja, kad transporto priemonės pardavimo sutartis turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl sandorio sudarymo (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad 2017-12-24 būtų buvusi sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kad būtų sumokėti pinigai.
5. Teismas nurodė, kad liudytojai A. K. ir S. G. patvirtino atsakovės poziciją, jog atsakovė su S. G. atnešė ir padavė R. K. 9 000 Eur grynais pinigais, neprašė surašyti raštelio apie pinigų gavimą. Atsakovė ir minėti liudytojai yra labai artimai susiję asmenys. S. G. yra atsakovės buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji faktiškai gyvena, veda bendrą ūkį, o A. K. yra jų dukra. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog liudytojų parodymų negalima vertinti patikimais įrodymais, jie yra nepakankami. Liudytoja G. G. ir M. Z. parodė, kad per Kūčių vakarienę buvo kalba apie automobilio pirkimą, seneliai atnešė pinigus, tačiau šie liudytojai nenurodė, už kiek pinigų buvo tartasi pirkti automobilį ir kiek pinigų atnešė. Be to, G. G. yra atsakovės anūkė, o M. Z. yra artimas jos draugas. Teismas sprendė, kad šie liudytojai yra artimi atsakovei, jų liudijimai nėra detalūs, todėl jų paaiškinimais teismas nesirėmė, nes parodymai nėra pakankami įrodymai pinigų sumokėjimo fakto patvirtinimui.
6. Teismas nurodė, kad 2018-01-02 pirkimo pardavimo sutartyje nėra įrašyta, jog pinigai už automobilį yra sumokėti, kad atsiskaitoma sutarties sudarymo metu. Sutartyje yra įrašyta tik automobilio kaina – 9 000 Eur. Atsakovė pripažino, kad ji rašė sutarties tekstą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė galėjo įrašyti apie pinigų sumokėjimą, jei tai būtų buvę padaryta. Nors atsakovė yra senyvo amžiaus, tačiau ji sudarant sutartį buvo ne viena, ją atlydėjo dukra A. K., kuri galėjo padėti atsakovei suvokti ir įrašyti į sutartį svarbias aplinkybes, jei jos būtų buvusios. Tuo labiau, kad liudytoja A. K. nurodė, jog jau apie pusę metų iki šios sutarties sudarymo jos santykiai su ieškovės atstovu, tuo metu sutuoktiniu R. K., buvo konfliktiški, jie bendrai nebetvarkė ūkio. Atsakovė sutarties sudarymo metu jau žinojo, kad jos dukters santykiai su sutuoktiniu R. K. yra blogi, nes dukra su visais daiktais į tėvų namus sugrįžo 2017 m. gruodžio 25 dieną, tačiau nepasirūpino, kad būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Tai teismui sukėlė abejonių ir sudarė pagrindą spręsti, kad sutarties surašymo metu pinigai už automobilį nebuvo sumokėti.
7. Teismas pažymėjo, jog neįrašymas į pirkimo pardavimo sutartį duomenų apie pinigų sumokėjimą sudaro pagrindą spręsti, kad mokėjimo už automobilį terminas buvo atidėtas, nors sutartyje nėra nurodyta, kuriam laikui atidėtas mokėjimas. Atsakovė, kaip rūpestingas, apdairus, didelę gyvenimišką patirtį turintis asmuo, mokantis nemažą sumą, turėjo pasidomėti, kaip ta suma bus apskaityta bendrovėje, nes priešingu atveju jai tektų 9 000 Eur įsiskolinimo rizika. Tačiau atsakovė nepareikalavo įrodymo apie lėšų apskaitymą bendrovėje ir tuo prisiėmė riziką likti skolinga ieškovei.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1170-587/2019, kurioje nagrinėjamas analogiškas ginčas, nurodė, kad „netgi ir susitarus su direktoriumi dėl apmokėjimo grynais ir neįsitikinus, kad pinigai įnešti į bendrovės kasą, atsakovas, kaip verslininkas, turėjo tikėtis, kad ši suma iš jo gali būti pareikalauta bet kada. Be to, neaišku kodėl atsakovas neatsiskaitė bankiniu pavedimu, nes kaip nurodo abi šalys, santykiai dėl šeimyninių santykių buvo ne visai geri, taigi, tokiu atveju atsakovas būtų garantuotas, kad jo piniginės lėšos (grynieji pinigai), sumokėtos už automobilį, pateko į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sąskaitą“.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra pasirašiusi atsakovė bei joje nėra nurodyta, iki kada ji turi sumokėti už automobilį, tačiau sąskaita buvo pateikta atsakovei, jau 2019 m. kovo mėnesį ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė turėjo apmokėti sąskaitą faktūrą ją gavusi. Atsakovė nepateikė apmokėjimo už nupirktą automobilį įrodymų, todėl sąskaita faktūra turi būti apmokėta. Sutartyje įrašyta 9 000 Eur suma reiškia parduodamo automobilio kainą, bet ne jos sumokėjimo patvirtinimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas darė išvadą, kad nors atsakovė ir jos atstovė teigė, jog nė vienas asmuo neperduotų automobilio be apmokėjimo bei apie metus laiko nereikalautų apmokėti, tačiau tokie atsakovės pamąstymai ir spėjimai negali būti vertinami kaip pinigų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Teismas nurodė, jog tokia praktika galimai yra tarp fizinių asmenų, tačiau juridiniai asmenys dažnai sudaro sutartis su atidėtu apmokėjimu, pateikiant PVM sąskaitą faktūrą. Automobiliu iki 2018-01-02 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo naudojosi R. K. ir A. K. šeima. Atsakovės I. G. gyvenamojoje vietoje automobilis buvo nuo 2017-12-25, kai dukra A. K. parsikėlė gyventi pas atsakovę. Dėl automobilio pardavimo buvo susitarta tarp buvusių artimų asmenų – tarp uošvės ir žento, kuris sutarties sudarymo metu siekė išsaugoti šeimą. Byloje nėra paneigtas ieškovės atstovo R. K. paaiškinimas, kad santuokos nutraukimo iniciatorė buvo A. K. ir ji norėjo šio automobilio, o jis siekė išsaugoti šeimą, jo prašymu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo paskirtas terminas susitaikymui, todėl jis, kol nebuvo nutraukta santuoka, nereiškė reikalavimo dėl apmokėjimo už automobilį. Tai, kad po transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dar vyko bendravimas tarp šalių, įrodo atsakovės I. G.ir liudytojo S. G. parodymai, kad po sutarties sudarymo automobiliu važinėjo ne atsakovė, bet A. K., jos sūnus, R. K. bei S. G. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas įrodo, kad buvo nutraukta R. K. ir A. K. santuoka bei patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų atitenka R. K. Teismo vertinimu, tai paaiškina ieškovės delsimą pareikšti reikalavimą atsakovei dėl skolos už automobilį sumokėjimo, o aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką raštu nesikreipė į atsakovę dėl pinigų sumokėjimo, negali būti traktuojama kaip patvirtinanti pinigų sumokėjimo faktą.
11. Teismas nurodė, kad pranešimai iš Raseinių rajone veikiančių bankų įrodo, jog atsakovė I. G. sąskaitų neturi, bankuose pinigų nelaiko. Į bylą pateikta 2017-12-13 pirkimo–pardavimo sutartis, kad S. G. minėtą dieną pardavė butą ir iki sutarties sudarymo gavo 5 000 Eur, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad šie pinigai būtų buvę perduoti ieškovei už automobilio pirkimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Šalys iš pradžių sudarė automobilio pirkimo–pardavimo žodinę sutartį, o vėliau ir rašytinę sutartį. Sutartyje nėra nurodytas pinigų sumokėjimo terminas ar faktas. Aiškinantis šalių tarpusavio prievolinius teisinius santykius atsižvelgiama į šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, susiklosčiusias aplinkybes bei šalių argumentus, turėjo padaryti išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė nesumokėjo už perkamą automobilį sutarties sudarymo dieną.
12.2. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys susitarė, kad pinigai už parduodamą automobilį bus sumokami vėliau. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog šalys sudarė žodinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį 2017-12-24. Liudytojas S. G. patvirtino, jog davė atsakovei savo pinigus automobilio pirkimui, liudytojai A. K., G. G. ir M. Z. patvirtino, jog matė, kaip pinigų automobilio pirkimui davė S. G. ir atsakovė. Šių liudytojų parodymai nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, kaip nepaneigti ir šių liudytojų parodymai, kad pinigus gavo ir juos pasiėmė ieškovės vadovas R. K. Nesant neginčijamų įrodymų, ieškovės teiginiai, jog pinigai už parduodamą automobilį nebuvo sumokėti sutarties sudarymo metu, laikytini neįrodytais.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Apeliantė remiasi Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1708-657/2017, kurioje pirmosios instancijos teismas padarė visiškai priešingas išvadas nei Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai savo sprendime.
12.4. Byloje apklaustų liudytojų parodymai prieštarauja ieškovės vadovo R. K. parodymams, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, surinkti byloje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvados dėl pinigų sumokėjimo pagrįstos prieštaringais bylos įrodymais, iš esmės tik paties R. K. parodymais, o tai rodo šių išvadų nepagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog į pirkimo–pardavimo sutartį neįrašytas faktas dėl pinigų sumokėjimo sudaro pagrindą spręsti, kad mokėjimas atidėtas. Kodėl tokią išvadą padarė teismas - nesuprantama, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. R. K. teismui paaiškino, kad mokėjimą atidėjo, bet nenurodė nei atidėjimo termino, nei aplinkybių, kodėl mokėjimas atidėtas.
Šalies argumentai
12.6. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovė kreipėsi į teismą daugiau nei po metų laiko, o automobilis atsakovei perduotas valdyti ir naudotis nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovė žinojo, kad automobilis parduodamas, be to, ir skelbimas dėl automobilio pardavimo buvo viešoje erdvėje. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ir nereiškė jokių finansinių pretenzijų. Taigi, tai, kad ieškovė tiek laiko laukė, teismui turėjo sukelti abejones.
12.7. Teismas nepasisakė ir apie tai, kad dėl šioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimas nebaigtas, o tų pačių aplinkybių aiškinimas ikiteisminiame tyrime gali turėti įtakos teismo sprendimui.
Šalies argumentai
12.8. Teismas klaidingai vertino įrodymus dėl pinigų turėjimo. Teismas nurodė, kad atsakovės sąskaitose piniginių lėšų nėra, o S. G., pardavęs 2017-12-13 butą, gavo 5 000 Eur, bet nėra įrodymų, jog šiuos pinigus perdavė atsakovei. Byloje yra visiškai priešingi įrodymai: 2019-03-21 notarė patvirtino, kad S. G. pinigus sumoje 8 500 Eur pagal 2017-12-13 sutartį gavo. Liudytojai A. K., G. G. ir M. Z. matė, kaip atsakovė ir S. G. pinigus atnešė, o vėliau juos paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. K.
12.9. Ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tad teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 3 bei 4 punktus ir remtis liudytojų parodymais, kuo nebūtų pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės. Nesant tiesioginių rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos rašytinius įrodymus, šalių elgesį, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus bei juos įvertinęs, atsižvelgęs į civiliniame procese pripažįstamą ir teismų praktikoje taikomą tikėtinumo taisyklę, turėjo padaryti išvadą, kad atsakovė sumokėjo ieškovei už automobilį.
12.10. Teismas be pagrindo įvardijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. K. ieškinį teismui po tokio ilgo laiko nuo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kaip bandymą išsaugoti šeimą ir santuoką.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytoju parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais daro sandorį negaliojančiu. Ši teisės norma patvirtina, kad atsakovė negali įrodinėti 2017-12-24 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto liudytojų parodymais, nes šiam sandoriui sudaryti yra privaloma rašytinė forma ir įstatymas draudžia sandorio sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais bei žodiniais paaiškinimais.
13.2. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia 2014 metų teismų praktika, kuri leido transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą įrodinėti liudytojų parodymais. CK 1.73 straipsnis iki 2015-07-01 nenumatė privalomos rašytinės formos sudarant motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis. Nuo 2015-07-01 buvo pakeista CK 1.73 straipsnio 1 dalis, ją papildant 10 punktu, kuris numatė, kad motorinių transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys turi būti sudaromos rašytine forma. Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimą apeliantė nepagrįstai vadovaujasi teismų praktika, kuri buvo taikoma iki šio straipsnio pakeitimo. Ginčo teisiniai santykiai atsirado 2018 metais, todėl taikytina įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-07-01.
13.3. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad transporto priemonė atsakovei buvo perduota ne 2018-01-02, o tik 2018 m. kovo mėnesį, ir nuo tos datos atsakovė įgijo pareigą apmokėti už įsigytą automobilį. 2018-01-02 automobiliu naudojosi ieškovės atstovo R. K. šeimos nariai, vyko ieškovės atstovo R. K. ir atsakovės dukters A. K. tarpusavio santykių aiškinimasis dėl tolesnio šeimos bendro gyvenimo, todėl automobilio apmokėjimo klausimas buvo nukeltas vėlesniam laikotarpiui. Atsakovė teismo posėdžių metu pripažino, jog pinigų ieškovei nemokėjo nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau. Atmestinas atsakovės argumentas, kad 2017- 12-24 automobilis buvo perduotas atsakovei, nes byloje nustatyta, kad 2017-12-24 automobiliu R. K., jo sutuoktinė A. K. ir jų sūnus grįžo iš atsakovės namų į savo namus. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo nei vienas proceso dalyvis ir atsakovė pripažino šią aplinkybę.
13.4. Tai, kad pinigai už automobilį nebuvo sumokėti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-02 PVM sąskaita faktūra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 ir 2019 metų apyvartos žiniaraščiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (apyvartos žiniaraščiai) patvirtina, kad atsakovės skola bendrovėje buvo apskaityta tiek 2018 metais, tiek 2019 metais.
13.5. Atsakovės duktė A. K. aktyviai dalyvavo sudarant 2018-01-02 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Ji buvo šios sutarties sudarymo iniciatorė. 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7064-674/2018 patvirtina, kad sutuoktinių R. K. ir A. K.s santykiai nuo 2017 m. pradžios buvo blogi, o nuo 2017-12-25 sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio. Esant minėtoms aplinkybėms, kiekvienas protingas ir atidus žmogus būtų paėmęs pakvitavimą (raštelį) apie 9 000 Eur sumokėjimą. Atsakovė bei jos buvęs vyras S. G. yra pensininkai, jokių pajamų faktiškai neturi, todėl mokėdami 9 000 Eur sumą kaip atidūs ir rūpestingi žmonės būtų pareikalavę tai patvirtinančio dokumento.
13.6. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017-12-24 neturėjo piniginių lėšų sumokėti 9 000 Eur sumą už įsigytą automobilį. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad neva už automobilį ji sumokėjo iš lėšų, sukauptų bendrai su buvusiu sutuoktiniu S. G. Gauti duomenys iš registrų patvirtina, kad atsakovė yra išsituokusi ir naujos santuokos nesudariusi. Be to, procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, kad už automobilį yra sumokėjusi ji pati. Taigi, atsakovė bylos proceso eigoje nuolat keitė savo parodymus, susijusius su pinigų mokėjimo faktu. Atsakovė pateikė teismui 2017-12-13 S. G. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir teigė, kad šis rašytinis įrodymas patvirtina, jog S. G. 2017-12-24 turėjo 9 000 Eur sumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kada minėtą pinigų sumą S. G. gavo ir kokiu būdu ši pinigų suma buvo gauta: grynais ar pirkėjui pervedant į banko sąskaitą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtą pinigų sumą S. G. būtų grynais pinigais išėmęs iš banko sąskaitos ir perdavęs atsakovei.
Atsiliepimas
13.7. Tai, jog pinigai nebuvo perduoti, patvirtina ir atsakovės elgesys. Atsakovės duktė A. K. 2017-12-25 išsikėlė iš savo namų (įgytų kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. K.) ir apsigyveno pas atsakovę. Atsakovė teisme nurodė, kad, žinodama apie konfliktiškus dukters ir R. K. santykius, sudarydama 2018-01-02 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, neprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. išduoti pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
13.8. Atsakovė teigė, kad liudytojas S. G. buvo išėjęs kartu su ja į kitą kambarį, kuriame kartu skaičiavo pinigus, ir liudytojas S. G. pinigus atnešė į svetainę. Tačiau tokių atsakovės parodymų nepatvirtino liudytojas S. G. Minėtas liudytojas nepatvirtino ir liudytojos A. K. parodymų, kad vienas S. G. nuėjo paimti pinigų į kitą kambarį, o atsakovė liko svetainėje. Analogiškai pasakytina ir apie liudytojų G. G. ir M. Z. parodymus, kad pinigų buvo išėję pasiimti abu seneliai. Taigi, parodymai dėl pinigų atnešimo fakto nesutampa tiek su atsakovės paaiškinimais, tiek su liudytojų parodymais, kurie yra šiuo klausimu skirtingi. Atsakovės ir liudytojų parodymai nesutampa ir dėl aplinkybės, susijusios su pinigų padėjimo vieta svetainėje. Atsakovė ir liudytojas M. Z. teigė, kad pinigai iki vakarienės galo gulėjo ant stalo, o liudytojai A. K., S. G. ir G. G. nurodė, kad pinigus R. K. įsidėjo į kišenę. Nesutapo atsakovės ir liudytojų parodymai dėl neva gautų pinigų išsinešimo fakto. Atsakovė nurodo, kad R. K. susidėjo pinigus į jos paduotą polietileninį maišelį ir išsinešė, tuo tarpu liudytojai A. K., S. G. ir G. G. nurodo, kad pinigus R. K. visą laiką turėjo kišenėje. Liudytojas M. Z. teigė, kad pinigus R. K. išsinešė nesupakuotus, rankoje. Minėti prieštaravimai atsakovės ir liudytojų parodymuose yra esminiai, todėl pagrįstai teismas vertino šiuos parodymus kaip nepatikimus.
13.9. Teismas teisingai įvertino byloje esančius skyrybų bylos procesinius dokumentus ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės atstovas, siekdamas išsaugoti šeimą, pakartotinai nereikalavo iki 2018 m. lapkričio mėnesio sumokėti už automobilio pardavimą. Tik pasibaigus teismo skirtam susitaikymo terminui, nepavykus išsaugoti šeimos, ieškovės atstovas pakartotinai pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti 9 000 Eur sumą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atstovui buvo susiklosčiusios objektyvios faktinės aplinkybės, dėl kurių ieškovės atstovas kreipėsi į teismą tik 2019-03-19.
13.10. Apeliantė klaidingai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki šio laiko ikiteisminiame tyrime nėra pareikšti įtarimai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei R. K. Be to, byloje nėra duomenų, kad tos pačios aplinkybės, kurios yra reikšmingos šioje civilinėje byloje, yra tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ikiteisminio tyrimo medžiaga jokios privalomos įtakos civilinės bylos nagrinėjimui neturi.
13.11. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1708-657/2017, tačiau apeliantės nurodytos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
4. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ginčo automobilio pirkimo - pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tad teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis turi būti rašytinė. Šis motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties formos reikalavimas atsirado nuo 2015-11-01, iki tol teisės aktuose nebuvo nustatytų ribojimų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, ginčo teisiniai santykiai atsirado 2018 metais, todėl taikytina įstatymo redakcija (TAR, 2015-07-01, Nr. 10597), įsigaliojusi nuo 2015-11-11.
5. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
6. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigė, jog automobilio pirkimo - pardavimo sutartis žodžiu buvo sudaryta 2017-12-24. Pinigų sumokėjimą atsakovė siekė įrodyti liudytojų, kurie yra apeliantei artimi asmenys (dukra, anūkė, buvęs sutuoktinis, su kuriuo toliau vedamas bendras ūkis), parodymais.
7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad 2017-12-24 būtų buvusi sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kad būtų sumokėti pinigai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog nenustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti išimtį, kai nesilaikius įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos būtų galima remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 ir 6 dalys). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstais nesirėmė liudytojų parodymais, juolab, įvertinęs tai, jog liudytojai yra artimi atsakovei, o jų liudijimai nėra detalūs. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).
8. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvadas būtų galima pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis. Netiesioginių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų 9 000 Eur sumokėjimą už įsigytą automobilį, byloje nėra pateikta, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pranešimus iš Raseinių rajone veikiančių bankų apie atsakovės sąskaitų nebuvimą bei 2017-12-13 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią, anot atsakovės, kad S. G. pardavė butą ir iki sutarties sudarymo gautus 5 000 Eur perdavė atsakovei už automobilio pirkimą, kaip nepatvirtinančių atsakovės nurodytų aplinkybių dėl 9 000 Eur sumokėjimo. Nustatant pinigų sumokėjimo aplinkybes, nėra jokio pagrindo remtis liudytojų parodymais, kadangi šie asmenys yra susiję su atsakove giminystės ar šeimyniniais ryšiais, be to, nenustatyta, kad būtų buvusios kokios nors kliūtys, trukdžiusios atsakovei tinkamai įforminti pinigų sumokėjimą. Byloje esant tik tokiems skolos grąžinimo įrodymams (liudytojų parodymams, trečiajam asmeniui (buvusiam atsakovės sutuoktiniui, su kuriuo atsakovė toliau veda bendrą ūkį, priklausiusio buto 2017-12-13 pirkimo - pardavimo sutarčiai), jie laikytini nepakankamais 9 000 Eur sumokėjimo už įsigytą automobilį aplinkybėms patvirtinti.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino, jog ji surašė pirkimo - pardavimo sutarties tekstą, ji galėjo įrašyti apie pinigų sumokėjimą, jei tai būtų buvę padaryta, juolab, kad sudarant šią sutartį atsakovė buvo su dukra A. K., kuri galėjo padėti atsakovei suvokti ir įrašyti į sutartį svarbias aplinkybes, jei jos būtų buvusios. Kartu pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad iki sutarties sudarymo atsakovės dukros A. K. santykiai su ieškovės atstovu, tuo metu sutuoktiniu R. K., buvo konfliktiški, jie bendrai nebetvarkė ūkio, kas leidžia teigti, jog atsakovė, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turėjo pasirūpinti, jog būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas.
10. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp atsakovės dukros A. K. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. vykęs skyrybų procesas (santuokos nutraukimo byloje R. K. prašymu 2018-07-27 paskirtas terminas susitaikymui) tikėtina pagrindžia ir ieškovės delsimą (automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018-01-02) pareikšti reikalavimą atsakovei dėl skolos už automobilį sumokėjimo.
11. Pažymėtina, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
12. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo nesaisto apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1708-657/2017, išaiškinimai, kadangi nagrinėdama šią bylą teisėjų kolegija yra saistoma tik Šiaulių apygardos teismo ar kasacinio teismo analogiškose bylose suformuotų precedentų.
14. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie tai, jog dėl šioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, jog ikiteisminis tyrimas būtų pasiekęs teisminę stadiją, t. y. kad jau būtų nagrinėjama baudžiamoji byla, civilinėje byloje nėra, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokios reikšmingos ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės turi tiesioginį ryšį su nagrinėjama civiline byla.
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodė, kad ji sumokėjo ieškovei 9 000 Eur už 2018-01-02 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytą transporto priemonę, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 301306597, iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 452 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.