Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. sausio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-1002/2019 G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (,,(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas apskaitos tvarkymas), 222 straipsnio l dalyje (,,(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas apskaitos tvarkymas), 182 straipsnio 1 dalyje (,,(duomenys neskelbtini)“ epizodas), 182 straipsnio 1 dalyje (,,(duomenys neskelbtini)“ epizodas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytos 2 696,07 Eur žalos), 182 straipsnio 2 dalyje (,,(duomenys neskelbtini)“ epizodas), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) epizodas), 300 straipsnio 1 dalyje (,,(duomenys neskelbtini)“ epizodas dėl J. L. įdarbinimo), 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl organizavimo suklastoti tikrus dokumentus – 2013 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties T. M., „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo perdavimo akto T. M.), 186 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini)“ epizodas); L. L. pripažinta kalta, jai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio l dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (OU „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), 182 straipsnio 2 dalyje; J. L. pripažintas kaltu, jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio l dalyje. Civiliniai ieškiniai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 61 717,52 Lt (17 874,63 Eur) turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 852,02 Lt (4 011,82 Eur) turtinei žalai atlyginti, „(duomenys neskelbtini)“ OU 70 503,87 Eur turtinei žalai atlyginti patenkinti ir priteisti solidariai iš G. L., L. L., J. L..

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi netenkintas atsakovės L. L. prašymas dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrovės OU „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu. Nustatyta, jog ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrovės OU „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, šis reikalavimas yra teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams ir šioje byloje yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

6.3. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles“. Pasak advokato, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio teismingumas sprendžiamas pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles. Pažymi, jog CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nurodė neteisingas ir netikslias atsakovų gyvenamąsias vietas. Pažymi, kad atsakovės L. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Gyventojų registre, tačiau paskutinė atsakovei žinoma atsakovo G. L. gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Teigia, jog panašiose situacijose teismai atsisako priimti ieškinį ir ieškovams išaiškina, jog su ieškiniu jie turi teisę kreiptis pagal atsakovų gyvenamąją vietą (pvz., Kauno apygardos teismo 2016-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2895-436/2016).

6.5. Skunde taip pat pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10, 1.12 straipsniuose bei CPK 808 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kas atsakingas už užsienio teisės turinio nustatymą, kai ją taikyti reikia teisme nagrinėjamoje byloje. Pagal bendrąjį principą, kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio), o jei užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise;_o teismas šalies prašymu gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)v. UAB „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-78/2013).

Motyvuojamoji dalis

6.6. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nustatytas šalių susitarimas dėl jurisdikcijos šiuo atveju yra galiojantis ir taikytinas, įgalioto atstovo advokato teigimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma būtent (duomenys neskelbtini) Respublikos materialinė teisė remiantis Sutarčių 10.2 punktu, o ne Lietuvos Respublikos materialinė teisė, kadangi bylos šalys sutartyse susitarė ją taikyti, o byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios kitaip. Taigi, žalos dydis šiuo atveju turi būti sprendžiamas pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos materialinės teisės nuostatas.

7. Atsiliepimu į atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą ieškovo (duomenys neskelbtini) bendrovės OU „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. S. prašo atsakovės L. L. atstovo pateiktą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį.

7.3. Atsiliepime teigiama, kad atsakovės atstovas būtų teisus dėl ginčo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje Ūkio teisme, jeigu būtų visos šalys pagal jo minėtas sutartis. Nurodo, kad šiuo atveju kontrahentai pagal 2012-05-07 sutartį bei 2012-06-13 sutartį jau yra išregistruoti ir nebeegzistuoja kaip juridiniai asmenys. Pažymi, kad šių minėtose sutartyse esančio 10.2 punkto negalima taikyti šioje situacijoje. Teigia, kad atsakovės atstovas visiškai netinkamai aiškina šiuo metu esančią situaciją, kada yra atsakovai pripažinti kaltais, kurie dėl padarytų nusikaltimų ieškovei padarė žalą. Būtent šis ginčas yra nagrinėjamas per žalos atlyginimo institutą, o ne per anksčiau buvusius civilinius komercinius santykius. Be to, jeigu galima būtų remtis atsakovės atstovo pateiktais argumentais, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tai, pasak ieškovo atstovo, atsakovės atstovas nenurodo ir nepateikia argumentų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai galėtų būti įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis, kada nei vienas iš atsakovų nėra ir niekada nebuvo minėtų sutarčių šalimis. Kaip minėta aukščiau ir kaip yra nurodęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovės ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, o ne skolos priteisimas pagal minėtas pirkimo - pardavimo sutartis.

7.4. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovę L. L. atstovas atstovauja nuo apeliacinio skundo pateikimo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio. Teikiant apeliacinį skundą dėl minėto priimto nuosprendžio, kuriuo atsakovai buvo pripažinti kaltais ir kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, nebuvo keltas klausimas, jog ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinio baudžiamojoje byloje ir kad jis turėjo būti nepriimtas ir paliktas nenagrinėtu. Todėl mano, kad ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos materialinę teisę, o atsakovės veiksmai traktuotini kaip bylos vilkinimas.

7.5. Ieškovo atstovo advokato D. S. teigimu, šioje situacijoje ir byloje negalime taikyti Reglamento Nr. 1215/2012, kuris reglamentuoja sutartinės civilinės atsakomybės klausimus. Kaip minėta, šios bylos dalykas – nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, o tai yra deliktinė civilinė atsakomybė. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės, kadangi šios įmonės nebuvo bylos dalyvėmis. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio jurisdikcijos klausimas negali būti sprendžiamas pagal 2012-05-07 bei 2012-06-13 sutarčių nuostatas ir taip pat šioje situacijoje negali būti taikomas Reglamentas Nr. 1215/2012.

7.6. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ši byla nėra iš esmės nauja byla, o yra buvusios baudžiamosios bylos tęsinys, t. y. baudžiamoji byla, kuri yra nagrinėjama tik pagal civilinio proceso taisykles. Byla turi ne civilinėms bylos suteikiamus numeris, o numeris yra baudžiamosios bylos. Pasak atstovo, atsakovė L. L. savuoju atskiruoju skundu turėjo paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jurisdikcijos nustatymo, tačiau atskirajame skunde tai nėra daroma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadas, jog ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teisme. Šioms išvadoms paneigti nėra pateikti jokie argumentai bei motyvai.

7.7. Nesutinka su atsakovės atstovo nuomone, kad ši byla turėtų būti perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartyje pateikė argumentus, kodėl byla turi būti nagrinėjama toliau tame pačiame teisme. Atsakovas šių pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų nepaneigė. Pažymi, jog vienintelis atsakovės atstovo argumentas dėl bylos perdavimo nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui yra tas, jog atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl atsakovo G. L. gyvenamosios vietos informacija nėra žinoma, o tai yra tik atsakovės nuomonė, kuri nėra paremta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis (pagal viešai prieinamą informaciją internete, G. L. šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos).

7.8. Nesutinka su atsakovės atstovo skundo argumentu dėl taikytinos teisės, jog turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) Respublikos materialioji teisė. Pasak ieškovės atstovo, atsakovės atstovas galimai maišo esančius santykius ir toliau vadovaujasi minėtomis sutartimis, kurios apsprendžia sutartinės atsakomybės klausimus. Tačiau šioje byloje nagrinėjama ne sutartinė atsakomybė, o deliktinė atsakomybė, todėl minėtų 2012-05-07 ir 2012-06-13 sutarčių nuostatos dėl taikytinos teisės nėra taikomos. Jeigu ši byla būtų sutartinės atsakomybės teisinių santykių, galimai atsakovės atstovas būtų teisus, tačiau šios bylos dalykas yra deliktinė atsakomybė.

Skundas atmestinas

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su atsakovės L. L. atstovo advokato skundo teiginiais, kad ieškovo civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu arba byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OU „(duomenys neskelbtini) buvo sudarytos sutartys ir jose aptarta, kad visi ginčai bus nagrinėjami pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos materialinę teisę (duomenys neskelbtini) Respublikos Ūkio teisme.

8.1. Visų pirma pažymėtina tai, kad procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi ypatumų. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-147-648/2018).

8.2. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, aukštesnysis teismas pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir civiliniams ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ OU pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, civilinį ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nes teismas sprendžia tik civilinio ieškinio dydžio klausimą.

8.3. Kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, civiliniams ieškovams pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Taigi ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrovės OU „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams L. L., G. L. turi nagrinėti tas teismas, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą, šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, netaikant CPK 29 straipsnio nuostatų, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

8.4. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad sutarčių šalys sutartyse įtvirtino susitarimą nagrinėti ginčus (duomenys neskelbtini) Respublikos Ūkio teisme pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos teisę, todėl teismas turėjo priimti nutartį pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu, išaiškinant teisę pareiškėjui kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos Ūkio teismą. Šie atsakovo skundo argumentai gana išsamiai yra aptarti skundžiamoje nutartyje, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nagrinėjamo ieškinio pagrindas nėra sietinas su sutartine atsakomybe, todėl atsakovės atstovo skunde nurodytų sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OU „(duomenys neskelbtini)“ ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OU „(duomenys neskelbtini)“ šalių susitarimu dėl materialinės teisės šiuo atveju negali būti remiamasi, nes susitarimo dėl taikytinos materialiosios teisės, sudaryto tarp ieškovės ir atsakovų, esant deliktinės atsakomybės sąlygoms, šalys nenurodė. O be to, kaip pagrįstai nurodyta ieškovės atstovo atsiliepime, kad baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo proceso šalimis ir nebuvo sprendžiamas šių įmonių civilinės atsakomybės klausimas. Taigi šiuo atveju civilinės ieškovės patikslinto ieškinio jurisdikcijos klausimas negali būti sprendžiamas nei pagal minėtų 2012-05-07 bei 2012-06-13 sutarčių nuostatas, nei taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

9. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo netenkintas atsakovės L. L. prašymas dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrovės OU „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu. Atsakovės L. L. atstovo advokato D. B. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atsakovės L. L. įgalioto atstovo advokato D. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.