Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovų J. R., J. D. R., A. R. ieškinio atsakovams R. Š., R. Š., A. Š., M. P., G. Š. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-348/2016 ieškovų J. R., J. D. R., A. R. ieškinys atsakovams R. Š., R. Š., A. Š., M. P. ir G. Š. dėl žalos atlyginimo išskirtas iš baudžiamosios bylos ir perduotas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriui spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Teismas nutartyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-348/2016 yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį. Šis nuosprendis įsiteisėjęs. AB „Steelcraft Sweden“ baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį ir teismas jį buvo pripažinęs civiliniu ieškovu. Nukentėjusieji J. R., J. D. R., A. R. byloje nebuvo pareiškę civilinių ieškinių ir jie nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais.

J. R. naudai solidariai iš atsakovų R. Š., R. Š., A. Š., M. P. ir G. Š. priteisti 5775,45 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (5775,45 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, solidariai iš atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. 2770,67 Eur proceso baudžiamojoje byloje išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2770,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisimo, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas;J. D. R. naudai solidariai iš atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;A. R. naudai solidariai iš atsakovų R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. CPK 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju kiekvienas iš ieškovų pareiškė skirtingus reikalavimus tiems patiems atsakovams. CPK 136 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau kartu įtvirtina sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti kur kas operatyviau ir ekonomiškiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 2-485/2012).

Iš ieškinio matyti, kad trys ieškovai pareiškė tris skirtingus reikalavimus tiems patiems atsakovams, tačiau tik ieškovė J. R. iš atsakovų prašo priteisti 5775,45 Eur turtinę žalą, 2770,67 Eur proceso išlaidų ir 20 000 Eur neturtinę žalą, o ieškovai J. D. R., A. R. iš atsakovų prašo priteisti tik po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tai reiškia, kad nors ieškinio reikalavimai ir grindžiami baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau iš esmės tokie reikalavimai galėtų būti išnagrinėti skyrium.

Kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nutartis A. K. ir A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovų pareikšti reikalavimai yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi tai – neprivalomo bendrininkavimo atvejis. CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad paminėta konstitucinė teisė realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus priskirtinumo ir teismingumo institutus, reglamentuojančius jurisdikcinę teismų kompetenciją, o civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui – tokia byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 str.). Tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami, sprendžiant teismingumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305/2014).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovų J. R., J. D. R., A. R. ieškinys atsakovams R. Š., R. Š., A. Š., M. P. ir G. Š. dėl žalos atlyginimo nėra teismingas Kauno apygardos teismui, kadangi ieškovės J. R. ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala (5775,45 Eur) yra mažesnė už 43 500 Eur sumą, o ieškovai J. D. R., A. R. iš viso neprašo priteisti turtinės žalos atlyginimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų ieškinį priimti atsisakytina, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, o ieškovams išaiškintina, jog su šiuo ieškiniu jie turi teisę kreiptis pagal atsakovų gyvenamąją vietą – į Kauno apylinkės teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 3 straipsniu, 26, 27, 33 straipsniais, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovų J. R., J. D. R., A. R. ieškinį atsakovams R. Š., R. Š., A. Š., M. P. ir G. Š. dėl žalos atlyginimo, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją kartu su ieškiniu ir jo priedais išsiųsti ieškovų atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.