- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 1-45-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00010-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- R. Š., A. Š., M. P.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Gintarei Norkeliūnaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, gynėjams advokatams Auksanui Čiupailai ir Reginai Atkočaitienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d.
R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.
M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas. Teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 181 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų kovo mėnesio, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, pasinaudodami 2013 m. vasarą įvykusių lažybų, iš kurių jokios prievolės neatsiranda (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.243 straipsnis), tarp R. Š. ir J. D. R. pretekstu, pasikeisdami, skirtingų sudėčių grupėse, grasino panaudoti fizinį smurtą, t. y. apipilti sieros rūgštimi, peršauti kojas, sulaužyti rankas prieš J. R., J. D. R. ir kitus šeimos narius, sudeginti namus ir automobilius, ir psichologinį smurtą - „pakišti narkotikų“, vertė nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. perduoti didelės vertės turtą – 100 000 eurų pinigų sumą už 2013 metų vasarą, įvykusias ir pralaimėtas lažybas iš 100 000 eurų sumos tarp jo - R. Š. ir J. D. R. ir tokiu būdu:
2013 metų vasarą, tyrimo nenustatytą dieną, R. Š. kartu su M. P. atvyko pas J. R. ir J. D. R. į jų darbovietę adresu (duomenys neskelbtini), kur, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, kartu naudodami psichinę prievartą bei pasikeisdami kartu grasino panaudoti prieš nukentėjusiuosius J. R. ir J. D. R. fizinį smurtą, pareikalavo perduoti pinigus už, pralaimėtas lažybas, tačiau nukentėjusiajai J. R. pareiškus, kad tai buvo tik juokai ir todėl pinigų nemokės, R. Š. pareikalavo iš J. D. R. nupirkti ir perleisti jam kelioninį automobilį (treilerį) ne mažesnės nei 20 000 eurų vertės;
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 metų vasarą, liepos – rugpjūčio mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, J. D. R. ir J. R. atsisakius vykdyti R. Š. neteisėtus reikalavimus perduoti pinigus, R. Š. kartu su M. P. atvyko pas nukentėjusius į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu panaudodami psichinę prievartą, pasireiškusią šaukimu, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu bei žadėdami ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. R. ir jos šeimos narius, atvirai savo naudai reikalavo iš J. R. perduoti pinigus – 100 000 eurų, o vėliau į namus parvykus J. D. R., R. Š. su M. P. psichinę prievartą nukreipė į J. D. R. pasireiškusią šaukimu, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu ir žadėdamas ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. D. R. ir jo šeimos narius, reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti jam aukščiau minėtą pinigų sumą, tačiau J. D. R. atsisakė įvykdyti šį reikalavimą. Nukentėjusioji J. R. 2013 metais rugpjūčio mėnesį, išsigandusi grasinimų, vykdydama R. Š. neteisėtą reikalavimą perduoti pinigus – 100 000 eurų, (duomenys neskelbtini), A. Š. perdavė automobilį M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų), kuris registruotas bendrovės „S. S.“ vardu, su rakteliais ir dokumentais;
Tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 metų vasaros pabaigoje, R. Š. su R. Š., atvyko pas J. R. ir J. D. R. į darbovietę adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu naudojo psichinę prievartą, pasireiškusią šaukimu, grasinimu panaudoti fizinį smurtą, gąsdinančio pobūdžio žodžių vartojimu „jei neduosi pinigų turėsi didelių nuostolių, problemų“ bei grasino ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš J. R. ir jos šeimos narius, atvirai vėl savo naudai reikalavo iš J. R. perduoti pinigus – 100 000 eurų.
Paveikta nesibaigiančių grasinimų, prieš ją naudojamos psichinės prievartos, bijodama dėl savo ir šeimos narių gyvybės bei tikėdamasi atgauti automobilį bei atsikratyti turto prievartautojų 2013 m. spalio 4 d. J. R., pervedė R. Š. nurodymu 50 000 Švedijos kronų (5775,45 eurų) į G. Š., pastarojo sutuoktinės, AB SEB banko sąskaitą Lietuvoje;
2013 metų pabaigoje, tyrimo nenustatytu laiku, A. Š. vėl atvyko pas J. R. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai toliau reikalavo iš jos perduoti R. Š. nurodymu 100 000 Švedijos kronų (11037,04 eurų) už, esą, pralaimėtas lažybas R. Š. kotedžo statybai;
2014 metų, vasario mėnesį, data tyrimo nenustatyta, adresu (duomenys neskelbtini), R. Š. su R. Š. vėl atvyko pas J. R., kur R. Š. išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir vėl reikalavo sumokėti už pralaimėtas lažybas.
Taip bendrais veiksmais R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P., užvaldė didelės vertės turtą - automobilį M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 490 000 Švedijos kronų (56390,54 eurų) ir 50 000 Švedijos kronų (5775,45 eurų) ir tokiu būdu nukentėjusiesiems J. D. R. ir J. R. padarė 540 000 Švedijos kronų (62165,99 eurų) turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d.
Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad J. P. pažįsta apie 8-9 metus. Su ja susipažino (duomenys neskelbtini) mieste, per R., kuris buvo jos draugas. Jų santykiai buvo geri, kurį laiką net pas J. gyveno. Po to, kurį laiką nebendravo, bet maždaug prieš 3 - 4 metus vėl susitiko. Tuo metu J. gyveno jau kitame mieste – N.. Parodė, kad prieš 2 - 3, o gal ir net 4 metus, kai jie nebendravo su J., ši pati jį susirado Lietuvoje, ir paprašė, kad sužinotų kodėl jai negrąžino iš autoserviso automobilio – Bently. J. turėjo draugą vardu D.. Jis tuo metu važinėjo į Š. uždarbiauti, tačiau įdarbintas nebuvo. Susirasdavo darbą per pažįstamus, kurių konkrečiai įvardinti negali. Jis dažnai lankydavosi pas J. ir šios vyrą D. namuose. Jų santykiai buvo geri. Dažnai leisdavo laiką kartu. Jo broliai irgi uždarbiavo Š.. Kartais lankydavosi kartu su juo pas J.. Jis taip pat bendravo ir su D., jų santykiai buvo draugiški. J. ir D. užsiiminėjo kontrabanda, bet D. dar dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje. Jis lankėsi įmonėje, susitikdavo ten su J.. Atvažiuodavo pas D. į įmonę taisyti automobilį. Jo brolis A. lankėsi su juo, o ar kiti broliai lankėsi nežino. Kai jis su broliais būdavo Š., tai gyveno ne vienoje vietoje, tai priklausė nuo darbo vietos. Tarp jo ir J. ir jos vyro D., jokių konfliktų niekada nebuvo. Iš pastarųjų niekada pinigų nesiskolino, bet 2012 – 2013 metais paskolino J. 60 000 Švedijos kronų. Jis atvažiavo pas J. namo ir ji paprašė paskolinti pinigų, ir tuomet vienas iš jo brolių, jei neklysta Ž. atvežė iš Lietuvos pinigus ir jis J. grynais perdavė šią sumą Švedijos kronomis. Skolino J. pinigus su sąlyga, kad kai turės tai grąžins, termino nustatęs nebuvo. Jokių paskolos dokumentų nesurašė. Kai davė J. pinigus matė pastarosios vyras D., dukra A. ir jo draugas M. P.. Pinigus perdavė pas J. namuose Š., N. miestelyje, adreso neatsimena. Niekada nereikalavo, kad J. grąžintų jam pinigus. Tačiau 2014 metais, datos neprisimena, jam paskambino J. ir pasakė, kad gali pervesti pinigus. Po to, ši paprašė G. Š. sąskaitos numerio. Jis pastarajai nusiuntė sąskaitos numerį. Po to J. jam pasakė, kad pervedė 50 000 Švedijos kronų. Jis paklausė už ką, o J. pasakė, kad už cigaretes. Jis galvojo, kad tai už skolą, bet pervesta buvo didelė suma, todėl nesuprato už ką. Jis kažkada padėjo J. pervežti iš D. sandėlio kontrabandines cigaretes, todėl galvojo, kad matyt už tai. Dar J. pervedinėjo pinigus į G. sąskaitą, kai jis prašė tai padaryti, nes jam Š. buvo išmokėti pinigai už jo neteisėtą sulaikymą. Kokios buvo sumos ir kada neatsimena. 2013 metais, datos tiksliai neatsimena, jis buvo svečiuose pas J. P. kartu su M. P.. Tuo metu namuose buvo D., pastarojo mama, gal J. dukra, buhalteris latvis Igors. Jie sėdėjo prie stalo ir J. pradėjo koliotis su D., kad šis pijokas, narkomanas, kad iš jos vagia. D. buvo išgėręs. Po to pastarieji pradėjo taikytis ir J. pasakė D. užsikoduoti ir tada kažkaip pasiūlė jam susilažinti su D. iš 10 000 eurų, kad D. ateityje negertų. Tuomet D. pasakė, kad gali ir iš 100 000 eurų, kadangi yra ne „brodiaga“ kažkoks. Jie susilažino. Tuomet J. kirto per rankas ir taip įvyko lažybos. Tą vakarą jie dar pasiliko, po to jis išėjo su J. į balkoną ir ši prašė, kad neleistų D. atsipalaiduoti, kad turėtų stimulą negerti. Po to jis su M. išvažiavo ir tuo šios lažybos pasibaigė. Maždaug po dviejų dienų jam paskambino J. ir pasakė, kad D. prisigėrė ir paprašė atvažiuoti į darbą. Kai jis atvažiavo, tai J. papasakojo, kad D. prisigėręs norėjo ją išmesti pro langą, bet darbininkas Vytas neleido to padaryti. J. pasakė, kad jis juoko formą pasakytų, kad D. negertų, kad skolingas už sporą 100 000 eurų. Tuomet prie jų priėjo D., kuris buvo išgėręs ir jis paklausė pastarojo „gal turi jam ką papasakoti?“, turėjo omeny sporą. D. pasakė, kad taip, gėrė. Ir jis pasakė D., kad dabar turi skolininką. Dar pasilazdavojo ir J. davė sidro ir alaus dėžę ir jis išvažiavo. Susitikęs su D. jis juoko forma sakė, kad šis jo skolininkas. Tačiau niekada griežtai grasindamas nereikalavo iš D. ar J. 100 000 eurų. Taip pat nereikalavo D. jokio trelerio nupirkti už sporą. Taip pat nereikalavo ir nepaėmė nei jis, nei jo prašymų kiti asmenys, jo broliai kitų daiktų, automobilių ir panašiai. Niekada iš J. ar D. nereikalavo ir negavo lengvojo automobilio MB valst. (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad J. jį įgijo iš lietuvių, kuris buvo pargabentas galimai iš Amerikos 2013 metų vasarą. Po to J. pardavė šį automobilį kažkokiam asmeniui Š., tačiau tas asmuo sužinojo, kad automobilis buvo skendęs ar nukritęs ir buvo nepatenkintas, po ko automobilį grąžino pastarajai. Tuomet J. kreipėsi pas jį ir klausė ar galėtų priduoti jį į autolaužyną. J. sakė, kad atsiųs šį automobilį į Lietuvą ir ten tas automobilis turėtų dingti ir šeimininkui sumokėtų draudimą. Bet jis atsisakė jai padėti. Po kelių dienų J. atvažiavo į Lietuvą ir susitikus pasakė, kad šį automobilį išvarė į Lietuvą R. F. taisymui. R. jis pažįsta, šis gyvena K.. Po to pas J. vėl buvo problemos su šiuo automobilių ir ji paprašė, kad nuvažiuotų pas R. išsiaiškinti dėl automobilio. Jis sutiko ir kai jis nuvažiavo R. pasakė, kad automobilį pridavė į autolaužyną. Ar J. už tai sumokėjo, jis nežino. Tačiau J. kažkas nesigavo su draudimu. Po to jis J. pasakė, kad jo daugiau nekištų į šitą reikalą. Šio automobilio dokumentų, raktų J. niekada jam davusi nebuvo. Visa tai įvyko dar iki 2013 metais vykusių lažybų.
R. Š. neprašė ir nenurodinėjo nei R., nei A., nei M. P. reikalauti iš J. ar D. pinigų, automobilio ar kitų vertingų daiktų už lažybas dėl 100 000 eurų. Neigia prievartavęs turtą, grasinęs J. ir jos vyrui fiziniu ir psichologiniu susidorojimu.
2014-07-29 pas jį buvo atlikta kratą namelyje - treileryje, kuris buvo P.. Iš jo buvo paimti jo daiktai, telefonai, kompiuteris, raktai, dokumentai ir apie 3000 litų. Pinigai žmonos G.. Po to su pareigūnais nuvyko kratai atlikti pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Kratos metu pareigūnai paėmė daug įvairių daiktų – televizorius, kompiuterius nešiojamus, dviračius, kitų neatsimena. Visi šitie daiktai jo pirkti. M. P. pažįsta senai, apie 10 metų. Bendrauja su juo dažnai, pastarasis gyvena Kaune, tačiau dirbo Š.. Jie su juo ten susitikdavo. Šis gyveno atskirai. Nei jis, nei jo broliai neturi vandens motociklo. Niekada neprašė pas J. jokios detalės nuo vandens motociklo. Ar J. turi vandens motociklą nežino.
Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta J. P. apie 10 metų. Susipažino kartu su A. su ja Š., kai ši dirbo bare. Jie gyveno kaimynystėje. Santykiai buvo draugiški. Po to ją supažindino su R. ir Ž.. Taip pat bendravo su J. ir kai atvykdavo į Lietuvą. Kai susipažino su J., tuo metu su broliais dirbo Š. įvairius atsitiktinius darbus, bet neoficialiai. J. supažindino su savo vyru D.. Jis su broliais lankėsi pas J. namuose Š., N. mietelyje. J. ir jos vyras patys kviesdavo juos į svečius. Jis su broliais R. ir A. ne vieną kartą buvo pas J. svečiuose, kartu baliavojo. Kiek jam žinoma, J. vyras turi kažkokias dirbtuves ir J. ten dirba. Jie šiuose dirbtuvėse lankėsi, remontavosi automobilius. Pastarieji gyvena pasiturinčiai, turi du Bently automobilius. Jis iš J. ar D. niekada pinigų nesiskolino. Broliai iš J. taip pat pinigų nesiskolino. Jis prašė J. dukros A. pasinaudoti pastarosios banko sąskaita, tai yra jo advokatas Š. buvo pervedęs iš valstybės gautą išmoką apie 8000 litų (apie 16 000 Švedijos kronų) už jo sulaikymą, nes jį teismas išteisino. Tai buvo maždaug 2013 metais. Tą kartą A. ar J. advokato pervestus pinigus perdavė jam, nusiėmusi nuo sąskaitos. Jis daugiau neprašė J. ar jos šeimos narių pasinaudoti pastarųjų sąskaitomis. Ar jo broliai prašė tokiu būdu pasinaudoti sąskaita, kad greičiau atgauti iš Švedijos pinigus nežino. Maždaug prieš 3 ar 4 metus J. padėjo jo broliams, bet kuriems tiksliai neatsimena, įsikurti Š.. Pastarieji kurį laiką gyveno pas J. su D., o po to J. padėjo rasti namą Š., bet po kiek laiko jie pakeitė gyvenamąją vietą, bet tikslaus adreso neatsimena. Paskutinį kartą buvo pas J. ir D. svečiuose Š. 2013 metais. Nuo 2014 metų birželio pabaigos jam uždrausta atvykti į Š. du metus. Paskutinį kartą su J. bendravo Lietuvoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau datos neatsimena, 2013 ar 2014 metais. Su D. bendravo, bet labai senai. Su A. bendravo, nes prašė šios pavertėjauti Š. atsiimant automobilį. Jų santykiai su J. buvo visada geri, jokių konfliktų tarp jo ir J. ar jos šeimos narių nebuvo. Kiti jo broliai A., Ž ir R. su J. irgi neturėjo jokių konfliktų. Jokių lažybų niekada nei tarp jo, nei tarp jo brolių su J. ar D. R. nebuvo ir jis negirdėjo, kad kas nors pyktųsi su pastarąja ar šios vyru, ar lažintųsi su pastaraisiais. Jis niekada nei pats nutaręs, nei kurio nors iš brolių, tuo labiau R. prašymu ar nurodymu, nebuvo nuvykęs nei pas J., nei pas D. ir nereikalavo jokių pinigų už lažybas ar kitus dalykus. Kiek jam žinoma J. ir D. nebuvo skolingi R. ar kitiems jo broliams pinigų. Apie lažybas dėl 100 000 eurų nieko nežino. Niekada nebuvo nei su vienu brolių nuvykęs pas J. ar D. ir nereikalavo pinigų. Niekam negrasino ir negasdino.
Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Su J. P. pažįstamas apie 10 metų. Dažnai lankydavosi pas ją Š., ji jiems padėdavo. Tarp jo ir J. santykiai buvo draugiški. Jis Š. vertėsi atsitiktiniais darbais, oficialiai įsidarbinęs nebuvo. Neigia, kad buvo nuvykęs pas J. ir paėmė automobilį M. B.. Nei jis, nei J. vienas kitam skolingi nebuvo. Jis nematė, kad J. turėtų automobilį M. B.. Jis iš J. P. pinigų nereikalavo. 2013m. pabaigoje pas J. nebuvo nuvykęs ir nereikalavo iš jos 100 000 Švedijos kronų. Apie lažybas nieko nežino, juose nedalyvavo ir apie lažybas sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad maždaug 2003 metais per pažįstamus susipažino su R. Š., o vėliau susipažino su R., A. ir R., su jais bendrauja. Maždaug 2007 metais buvo išvykęs į Š. uždarbiauti, kartais vagiliaudavo. Kažkas iš lietuvių supažindino su J.. Tuo metu jis gyveno su pažįstamais S. mieste. Kiek atsimena J. gyveno tame pačiame miestelyje. Kuo R., Ž, A. ir R. užsiiminėjo Š. nežino. Su J. jis sutarė gerai, lankėsi pas ją namuose S., net gyveno. Kai susipažino su J., tai ji dirbo restorane ir pardavinėjo alkoholį, cigaretes. Ji gyveno Š. su dukra A.. Po to jų bendravimas nutrūko. Maždaug 2011 metais degalinėje jie vėl susitiko ir pradėjo bendrauti. J. tuo metu jau gyveno N. miestelyje. J. pasakė, kad ieškojo jo, nes norėjo grąžinti skolą. Ši buvo skolinga jam labai nedidelę pinigų sumą. Jis su J. apsikeitė telefono numeriais ir nuo to laiko bendravo. Jis tuo metu gyveno mašinoje, buto išsinuomojęs nebuvo. Ar kuris nors iš brolių Š. buvo tuo metu Š. nežino. Jis palaikė su pastaraisiais ryšius, tačiau kur šie buvo ir ką veikė nežinojo. J. sakė, kad ištekėjo už lietuvio, kuris turi firmą, kuri užsiiminėjo suvirinimo darbais. Ši supažindino ji su savo vyru D..Jis lankėsi pas J. vienas ir su Š. R., R., A. bei Ž..
Maždaug 2012 metais, būdamas S., susipažino su L. iš K., ir paklausė ar turi kur gyventi. Su L. pasiūlymu apsigyventi name, esančiame miške sutiko. Jis atvažiavo gyventi į L. nurodytą vietą vienas. Kai atvažiavo ten buvo jam nepažįstamų žmonių, o vėliau atvažiavo ir jam pažįstami asmenys. Jis susitarė su L., kad mokės 500 - 800 kronų į mėnesį. Į namą jį atsivežė L.. Jis automobilio nevairavo, nes neturėjo vairuotojo teisių. Išsilaikė teisę vairuoti tik 2014 metų kovo mėnesį Vilniuje. Po to įgijo automobilį VW GOLF sidabrinės spalvos mamos vardu. Šį automobilį jis pirko 2012 metais. Jam būnat šiame name, atvažiuodavo R., R., Ž ir A. gyventi į šį namą. Š. teisėsaugos jis buvo sulaikytas už vagystes ir 2014 m. sausio mėnesį deportuotas, į Š. jam uždrausta įvažiuoti ketverius metus.
2013 metų vasarą, kai gyveno minėtame name, bendravo su J. P. ir D.. Jis lankėsi pas juos namuose. Lankėsi su R. Š. ir vienas. Ar važiavęs su A., Ž. ar R. pas J. neatsimena. Ši gyveno apie 40 km nuo jų. Važiuodavo pas J. draugiškais tikslais, ši kartais padėdavo suremontuoti automobilį, nes D. turėjo dirbtuves. Bendravo su ja ir D. visada gerai, jokių pretenzijų ar konfliktų nebuvo. J. vyras labai gerdavo. J. skundėsi jam ir R. Š.. 2013 metų vasarą, datos tiksliai neprisimena, atvažiavo su R. pas J. į svečius. J. pradėjo skųstis R., kad D. labai geria, leidžia pinigus ir panašiai. Ji paprašė R. susilažinti su D., kad šis negers, nes D. gerbė R.. J. galvojo, kad susilažinęs nustos gerti. D. pasakė, kad nebegers ir susilažino su R. iš 100 000 eurų. Iniciatorė šių lažybų buvo pati J.. Kai jie atvažiuodavo, labai dažnai pas juos namuose būdavo Igoris, tačiau šis sėdėdavo prie kompiuterio kitame kambaryje. Ar lažybų metu šis buvo neprisimena. Susilažinus, D. prižadėjo, kad nebegers. Po šių lažybų jis matė ir D., ir R., tačiau niekas apie praloštus pinigus nekalbėjo. D. girto jis nematė nuo to laiko. Ar prasiskolino tokiu būdu D. ar ne, nežino. Ar R. reikalavo J. ar D. atiduoti pinigus už lažybas nežino, jo akivaizdoje tikrai ne. Jis nebuvo gavęs iš R. nurodymo reikalauti, prievartauti pinigus už šias lažybas iš J. ar D.. Niekada nematė jokių konfliktų tarp J., D. su Ž., R. ar A. Š.. Nematė, kad kuris nors iš Š. naudotų smurtą ar garsintų J., pastarosios vyrui ar šeimai. Jis pas J. matė automobilį M. B. juodos spalvos. J. sakė, kad ruošiasi parduoti šį automobilį. Jis nežino kur dingo J. MB automobilis. Jis nematė, kad kas nors iš jo pažįstamų žmonių važinėtų tuo automobiliu. J. sakė, kad užsiiminėja kontrabanda. Jis niekada nereikalavo iš J. jokių pinigų, nei už kontrabandą, nei už kokią skolą, jie sutardavo labai gerai. Nieko apie J. pinigų pervedimus Š. nežino. Neigia grasinęs J.i ir D., jų negąsdino ir pinigų iš jų nereikalavo. Jokio nusikaltimo nepadarė, nesupranta, kodėl J. su D. jį apkalba ir kaltina išgalvotu nusikaltimu. Š. eilę kartų buvo teistas, atlikinėjo bausmę ir kalėjime, todėl kaltinime nurodytu laiku niekaip negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo.
Narkotikus vartojo maždaug 10 metų. Nuo 2015m. sausio 15d. narkotikų nevartoja, gydėsi nuo jų priklausomybės.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji neigia padarę nusikaltimą, tačiau jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. R. (P.) parodė, kad maždaug prieš 10 m. išvyko dirbti į Š., vėliau pas ją atvyko gyventi dukra A.. Atvykus į Š. gyveno S. mieste. Po kažkiek tai laiko per kitus lietuvius susipažino su R. Š., kurį visi vadina R., ir jo broliais R. Š., Ž. Š., A. Š. ir draugu M., kurį vadina B.. Ji su pastaraisiais nebendravo, jokių reikalų neturėjo, tiesiog šie gyveno kaimynystėje. Jos dukra A. retkarčiais bendravo su pastaraisiais, bet ryšių nepalaikė, jokių reikalų neturėjo. A. retkarčiais susirašinėjo su M. socialiniame tinkle „Facebook“. Po kurio laiko ji susipažino su dabartiniu vyru D. R., ir 2010 metais iš S. miesto persikraustė į N. pas D.. Maždaug 2011 metais, ar pavasarį, ar vasarą, vėl pradėjo bendrauti su Š.. R. Š. susiskambino su ja ir paprašė keletą dienų pagyventi kol įsikurs, sakė, kad atvažiuos dviese ar trise. Po kurio laiko atvažiavo R., A. ir R. Š. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas, kurio po to nebematė. Kadangi jai sakė, kad pagyvens tik kelias dienas, ji savo bute skyrė šiems du kambarius, supažindino su savo vyru D.. Vyras nebuvo patenkintas, kad pastarieji gyvena, bet tikėjosi, kad po kelių dienų išsikraustys, tačiau praėjo mėnuo, bet pastarieji neketino kraustytis iš jų buto. Per šį laiką kol šie gyveno pas juos, jokių reikalų jie neturėjo, konfliktų tarp jų nebuvo. Pastarieji kartais skolindavosi jų automobilį M. B. spreenters. Po kurio laiko ji paprašė jų išsikraustyti, bet Š. nenorėjo, tuomet ji su vyru nutarė rasti namą kur šie galėtų išsikraustyti ir, kai rado namą netoliese esančiame miestelyje jie išsikraustė. Kai pastarieji išsikraustė dar atvažiuodavo ir reikalaudavo iš jų be jokių prašymų padaryti įvairias paslaugas, ar tai automobilį pataisyti, ar tai išversti ką nors, ar degalų duoti, ar suvirinti ką nors. Visų šių paslaugų Š. prašydavo ne tik jos, bet ir D.. Kai pastarieji išsikraustė į namą, ji su vyru važiavo pas juos, nes šie prašė tai partemti automobilį, tai atvežti meistrus pečiui remontuoti. Dar vieną sykį važiavo su dukra atsiimti jų automobilio, kurį davė kaip užstatą. Pastarieji periodiškai siūlė vogtus daiktus: laikrodžius, žiedus, televizorių, lempas, fotoaparatus, nešiojamus kompiuterius bei kitą techniką. Iš to ji padarė išvadą, kad pastarieji užsiima vagystėmis Š.. Yra buvę atvejų, kad Š. prašė jos su vyru rasti garažą automobiliams laikyti, suprato, kad pastarieji vagia ir automobilius, o po to juos perveža į Lietuvą, ar kitą šalį. 2013 metų vasaros viduryje, galimai liepos - rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, su vyru D. ir pažįstamu I. N., buvo namuose, kai atvažiavo R. ir M.. Jie atvažiuodavo be kvietimo, elgdavosi kaip savo namuose. Kai šie atvyko, D. buvo girtas ir tuomet susilažino su R. 10 000 eurų sumai, kad negers tam tikrą laiką, galimai mėnesį ar pusę metų. Bet jos vyras būdamas girtas pasakė, kad gali nors ir iš 100 000 eurų lažintis. Ji palaikė šias lažybas, nes suprato tai kaip pokštą ir kaip stimulą, kad D. negertų. Po lažybų, atėjusį savaitgalį, atvažiavo R., galimai su M., tiksliai neatsimena, o D. buvo išgėręs, ir tuomet R. šypsodamasis pasakė „papuolei“. Ji suprato tai kaip juoką. R. pasakė D. išgerk dar, nesvarbu ar 10 000 ar 100 000 skolingas būsi. Po pasisėdėjimo R. išvažiavo. Po kelių dienų į darbą vėl atvažiavo R. su dar kažkuo ar M. ar su R., ir pareikalavo pinigų, tai yra R. griežtu tomu pasakė „kur pinigai?“. Ji su vyru stovėjo šalia, o aplink buvo darbininkai, bet ar pastarieji girdėjo pokalbį nežino. Po šių žodžių ji pasakė R., kad šis juokauja, kad nesąmonė, kad nemokės nieko. Tuomet R. pasakė D. „einam į šoną“ ir šie nuėjo. Maždaug po 10-20 minučių jie grįžo ir R. išvažiavo. Ji paklausė D. apie ką kalbėjosi ir jis pasakė, kad R. reikalavo pinigų už lažybas ir susitarė, kad D. nupirks R. kelioninį automobilį už 20 000-30 000 eurų. Ji pasakė, kad tai nesąmonė. Kadangi jie pastoviai buvo įtampoje dėl Š. buvimo jos vyras galvojo, kad nupirkdamas pastariesiems automobilį atsikratys šių. Ji kategoriškai uždraudė D. tai daryti, bet vyras pasakė, kad dėl to turės didelių problemų. Po šio įvykio R. su M. vis dažniau atvažiuodavo pas juos į darbą ar namo ir klausdavo „kur pinigai?, kad norim ar nenorim, kad vis tiek turėsim atiduoti šiuos pinigus“. Tačiau nei ji, nei jos vyras, nors ir labai bijojo, nekreipė dėmesio į R. su M. reikalavimą perduoti pinigus. Praėjus maždaug virš savaitės, gal dviem, R. ne juokais įpyko, kad jie nesumoka pinigų, kuriuos pagal jų supratimą jie pralaimėjo ir su M. atvažiavo pas juos į namus. Namuose buvo ji ir dukra A.. R. pradėjo reikalauti, kad ji atiduotų 100 000 eurų. Pastarasis sakė, kad ji vis tiek turės duoti šiuos pinigus. R. keikėsi, kalbėjo griežtai ir tuomet prie jos šoko M. ir pasakė, kad „sporas yra sporas, kad niekas jos už liežuvio netempė, jei neduos pinigų turės labai didelių nuostolių, problemų“. Visą šį konfliktą, kai R. su M. reikalavo pinigus girdėjo jos dukra A.. Po kurio laiko namo atvažiavo D.. Jis R.i iš karto pasakė, kad parašys pareiškimą į policiją. Tuomet vėl buvo konfliktas, R. su M. agresyviai reikalavo pinigų, kad D. turi sumokėti praloštus pinigus, išvadino D. gaidžiu, lochu ir panašiai. R. pasakė, kad kas pralošdavo, visi pastarajam grąžindavo. Buvo įtempta situacija, vos ne iki muštinių, todėl liepė vyrui išvažiuoti, kad nesumuštų jo, nes R. buvo ne vienas ir jų grasinimai buvo realūs. Po kurio laiko D. išvažiavo ir R. su M. pasakė, vis tiek reikės atiduoti pinigus. Dar konflikto metu R. paskambino I. N. ir paklausė ar šis prisimena, kaip „sporino“, į ką Igoris pasakė, kad prisimena. Po to, kai R. su M. išvažiavo, grįžo jos vyras, ir jie pradėjo kalbėtis ką daryti, kad pastarieji gali pridaryti nuostolių, pakenkti firmai ir panašiai. Po šio įvykio periodiškai atvažiuodavo R., R. ir M. pas juos į darbą ir į namus ir reikalaudavo atiduoti pinigus. Jie klausdavo „kada planuojat atiduoti pinigus? Kaip čia bus? Kaip atidavinėsit?“. Daugiausia pastarieji reikalaudavo iš jos, nes suprato, kad ji turi balsą namuose. Po kurio laiko, 2013 metų vasarą, rugpjūčio mėnesį, galimai liepos pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, bijodama pastovaus reikalavimo ir grasinimo, kad „ji turi daug ką gyvenime prarasti, kad pridarys jai nuostolių, kad ji nežinos nei kas, nei už ką, ir kad nieko neįrodys niekam, kad peršaus kojas, kad apipils sieros rūgštimi ir panašiai“, ji išsigandusi paskambino R., kad šis atvažiuotų ir pasiimtų jų automobilį „M. B.“ 2011 metų gamybos, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kaip užstatą, o ji su vyru surinks pinigus ir tada šis grąžins automobilį. Kokią pinigų sumą ji su vyru surinks kalbos nebuvo, bet ketino maksimum 10 000-20 000 eurų perduoti. R. sutiko ir atsiuntė A. Š. pas juos į darbą adresu N., Borrvegen 7, kur ji atidavė A. jų minėtą automobilį, raktus ir dokumentus. A. pasakė, kad kameros matys, kad kodėl iš čia reikia paimti, bet paėmė automobilį ir išvažiavo. Šio automobilio vertė apie 40 000 eurų. Ji galvojo, kad jie susitarė ir taip bus, kad pastarieji paims automobilį ir pasibaigs grasinimai, kad jie surinks pinigus ir viskas pasibaigs. Po kelių dienų ji su A. nuvažiavo pas pastaruosius į namus ir R. atidavė šio perduoto automobilio raktus ir dokumentus. Viską paėmė, kad šie nevažinėtų, nesudaužytų automobilio, kol surinks pinigus. Po to, kai perdavė A. automobilį, ji su vyru 2013 m. rugpjūtį nuvažiavo į Lietuvą, į Kauną ir užkodavo vyrą dėl alkoholio vartojimo. Kai jie grįžo su vyru į Š., paskambino R. ir pasakė „buvot Lietuvoje ir neaplankėt“. Ji pasakė, kad neturi su juo apie ką šnekėti ir pareikalavo savo automobilį „M. B.“ gražinti. R. pasakė, kad nežino apie jokį automobilį, liepė pamiršti tą mašiną. Ji pastarojo paklausė kur automobilis ir R. pasakė, kad pardavė už 3000 eurų dalimis, o ji galės pasiimti draudimą. Ji supyko ir jie pradėjo konfliktuoti, koliotis. Po to R. su M. ir R. pradėjo atvažinėti vis dažniau pas juos į darbą, į namus, elgėsi kaip chamai ir reikalavo atiduoti pinigus. Reikalavimai buvo iš visų trijų. Kartais atvažiuodavo ir po du. R. su M. ir R. grasino, kad peršaus jai koją, kad apipils sieros rūgštimi, paims vyrą 5 ryte ir sulaužys pastarajam kojas ir nori ar nenori ji atiduos pinigus, kad įdės jai ar vyrui į automobilį narkotikus, kad juos pasodins 10 metų. Visi grasino bendrai. Po šių grasinimų ji pasakė, kad parašys pareiškimą, bet šie pasityčiojo ir nuleido tai juokais. Po šių grasinimų, kurie jai atrodo realiai nukreipti į jos ir šeimos narių sveikatą ir gyvybę ji kreipėsi į Š. policiją, į S. miestelio policijos įstaigą, papasakojo viską, bet pareigūnai liepė pačiai susirašyti viską ir atsiųsti, o tada ją iškvies. Ar tai buvo užregistruota policijoje nežino. Po grasinimų, kad gali suluošinti jos vyrą ir, kad ji turi daug ką prarasti, ji pagalvojo apie savo vaikų sveikatą, ir kad Š. policija nesureagavo į jos pranešimą, todėl pati paskambino R. ir pasakė, kad perves pinigus. R. pasakė pervesti pinigus į G. Š. sąskaitą. Ji pasakė, kad perves 50 000 Š. kronų, tai apie 20 000 litų. R. sutiko. Kada ji pervedė pinigus tiksliai neprisimena, bet tai buvo 2013 metų rudenį. Po to, kai ji pervedė 50 000 kronų pastarieji, tai yra M. ir R. ir toliau reikalavo pinigų, atvažiuodavo į darbą ir reikalavo likusius pinigus. Šie sakydavo: „Kaip bus toliau? Ką darysiu? Kada atiduosi?“ ir panašiai, grasinimai buvo tie patys, kad sumuš, padegs mašinas ir panašiai. Apie pinigų pervedimą žinojo jos dukra, vyrui ji nesakė. Tačiau ji nepervedinėjo daugiau pinigų, nors šie ir užvažiuodavo į darbą, reikalavo pinigus, darė spaudimą, grasino. 2013 metų pabaigoje, pas juos į namus atvažiavo A. Š. ir gražiai paprašė 100 000 Š. kronų, sakė, kad perduoda R. žodžius. Jis gražia forma priėjo prie jos ir pasakė, kad R. statosi kotedžą ir reikia pinigų. Jis atsakė A., kad susitiks policijoje. A. nusijuokė ir išėjo. Visą pokalbį girdėjo dukra. Po to, 2014 metų, galimai vasario mėnesį, tiksliai datos neprisimena, pas juos į darbą vėl atvažiavo R. su R. ir R. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, kad sporas yra sporas, kad turi atiduoti pinigus, bet negrasino, tik reikalavo sumokėti už lažybas. R. šį kartą nieko nekalbėjo. Daugiau po šio pinigų reikalavimo niekas atvažiavęs nebuvo, pinigų nereikalavo. Per tą laiką, kai Š. atsikraustė į Š., buvo sudeginti du jos su vyru automobiliai: „BMW X5“ ir „M. B.“ spreenter. Dar 2013 metų vasarą R. atvažiavo pas juos į darbą adresu (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo vandens motociklo identifikacinį numerį. Šis motociklas – skuteris stovėjo pas juos darbe, ir R. pats priėjo prie skuterio ir nukrapštė šį numerį ir uždėjo ant tokio paties skuterio ir pasakė, kad grąžins vėliau. Ji suprato, kad skuteris vogtas, bet bijojo paprieštarauti. Pastarasis šio numerio negrąžino. Grasinimai buvo tik tiesioginio pokalbio metu, telefonu jai negrasino. Ž. Š. niekada iš jos pinigų nereikalavo. Pinigus iš jos reikalavo ir grasino R. ir R. Š. bei M. P.. A. Š. iš jos pinigų nereikalavo ir jai negrasino, jam pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu jos žodžiai, kad A. reikalavo iš jos 100000 Š. kronų neteisingai užrašyti, galbūt tyrėja neteisingai suprato. A. jos nereketavo, turto iš jos nereikalavo, jai negrasino ir jos negasdino. A. su ja visada kalbėdavo gražiai. Neigia, kad skolinosi pinigus pas R. ir G. Š., pas R. Š. ar M. P.. Pinigus į G. Š. sąskaitą ji pervedė iš baimės. Bijojo susidorojimo ir, kad grasinimai nevirstų tikrove.
2014 m. balandžio mėnesį prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitikusi su A., R. ir vyriškiu vardu V., nes tikėjosi išsiaiškinti kur yra jos automobilis M. B.. Ji labai jaudinosi ir iš streso nepamena ką kalbėjo, nes pokalbis buvo įrašinėjamas ir filmuojama. Kalbėjo bendrom temom. Pokalbio metu ji pasakė, kad gal gali jai grąžinti nuimtą nuo jų skuterio lentelę su identifikaciniu numeriu. Kaip tiksliai ji išsireiškė negali prisiminti, buvo strese nuo susitikimo, todėl prisimena atskiras frazes. Tada A. pasakė „laikas gydo žaizdas“. Ji tai suprato, kad pastariesiems praėjo pyktis ir galimai jai tą lentelę grąžins. Atsigėrus kavos, jie išėjo iš kavinės ir kažkas pasiūlė važiuoti pas R. Š. namo pakalbėti pas G., bet ji išsigando ir nevažiavo ir jie išsiskirstė. Po kurio laiko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su A., R. ir jų draugu, kurio vardo nežino. Susitikus, A. siūlė važiuoti su jais kartu pasiimti kažkokį automobilį, bet ji atsisakė. Tuomet A. pasakė, kad paskambins jai vėliau. Maždaug apie 12.30 val. jai paskambino A. Š. ir jie susitiko. A. paklausė ar jai jau atvežė pinigus, bet ji pasakė kad dar ne ir tuomet ji su A. nuėjo kavinę. Kalbėjo apie nereikšmingus dalykus. Po to ji užsiminė, kad geras oras ir galima važinėti skuteriu, ir tuomet paklausė gal gali jai atiduoti skuterio numerio lentelę. Tuomet A. pasakė, kad pašnekės su R. ir atiduos. Po to ji dar pasakė, kad jų sporas buvo už 10 000 eurų, kad sporas būna iš saldainių ir panašiai, o dabar šie nori dar daugiau 100 000 eurų, kad tai yra labai dideli, nerealūs pinigai. A. pasakė, kad sutinka, kad tai labai daug. Ir po to išėjo kalba dar ar šis žino, kad ji jau pervedė R. 50 000 kronų, tai yra 20 000 litų, kad tai irgi nemažai. A. nieko neatsakė, bet po to sakė, kad bandys susitarti, kad kažkiek primokėtų pastariesiems, kad rasti viduriuką. Po to išėjo kalba apie „Mercedes“ automobilį, kad jos šį automobilį R. pardavė už 3000 eurų. Ji pasakė, kad pastarieji ją apgavo, kad galima buvo parduoti daug brangiau už 20 000 eurų. Bet A. pasakė, kad R. neapgavo jos, kad R. tikrai pardavė į šrotą, bet kur neįvardino. Šis pasakė, kad nemeluoja, kad galima nuvažiuoti ir šis parodys, kad toks pats automobilis kainuoja 7000 eurų dyzelis, o jos buvo benzinas, todėl pigiau. Ji A. pasakė, kad už sporą prašo 100 000 eurų, nors jau gavo ir automobilį ir dar pervedimą ir dar reikalauja pinigų, nors sporas nebuvo tikras, kad sporinasi iš kokių saldainių ar butelių, bet ne už tokią pinigų sumą. Ji pabrėžė, kad 10 000 eurų buvo, o padidino iš viso iki 100 000 eurų. Pasakė, kad pagalvotų, kad tai dideli pinigai, kad jie moka mokesčius. A. atsakė, kad supranta, kad tai dideli pinigai, ir kad jis pasikalbės su R., kad jie pasitars ir nuspręs kiek dar jai reikės primokėti, bet jeigu R. nesutiks, tai daugiau nieko negalės padėti ir nesikiš daugiau. Po to, pradėjo kalbėtis apie Palangą ir tuomet A. pasakė, kad turi namelius ir parodė juos savo telefone. Ji pasakė kaip A. gali parduoti tokius namelius, jie gi yra vogti, bet A. pasakė, kad jau turi visus sutvarkytas dokumentus, kad rėmo numerius sutvarkė ir dabar pardavinėja namelį už 11 000 eurų, kuris vertas 35 000 eurų. Po to A. paklausė apie jos sūnų, kur pastarasis šiuo metu yra. Ji pasakė, kad sunūs išvykęs į Vokietiją. Ji iš streso dėl susitikimo su A. ir R. neviską pilnai ir nuosekliai atsimena, todėl negali nuosekliai išdėstyti apie ką kalbėjo. Galimai ką nors painioja, tam tikri momentai galėjo būti ne pirmo susitikimo metu, o trečio ir atvirkščiai. Dar vieno iš susitikimo metu A. jai pasakė, kad taip nevaikščiotų, kad iš jos gali atimti papuošalus, tai yra „nevaikščiok vakare, naktį, nes dar sulaužys“. Šis jai davė suprasti, kad ją gali apiplėšti. A. nesakė, kad tai padarys ar panašiai, tiesiog, kad turi daug brangių aukso dirbinių, kad gali apiplėšti. Taip pat pokalbio metu, rodos paskutinio, A. paklausė jos ar ji buvo V.. Ji suprato, kad klausia išsiaiškinti ar nebuvo Lietuvos policijoje, į ką ji pasakė kad buvo dėl mokesčių, nes pervedė 45 000 litų sūnaus tėvui, ir todėl reikėjo pasiaiškinti dėl tų pinigų. Daugiau ji neatsimena apie ką jie kalbėjo šių įvykusių prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ susitikimų metu. Dar A. jai pasakė, kad važiuos į Š. ir atvažiuos pas jos vyrą pasikalbėti dėl pagalbos apmokant elektrą, kad pavertėjautų.
Be to, nukentėjusioji parodė, kad vieną kartą 2013 metais, po sporo įvykusio tarp D. ir R. Š., pas ją į namus atvažiavo R. Š. su Ž. Š. bei greičiausiai vaikinas vardu ar pravarde „V.“. Galimai kartu buvo M. P.. Kai šie atvažiavo, namuose buvo ji su D.. Minėtą vakarą jie atvažiavo gana vėlai. Ji išėjo į lauką ir R. pradėjo kalbėtis su ja apie praloštus pinigus. Jis sakė, kad pinigus vis tiek reikės atiduoti, kad nenori daryti jai dabar spaudimo, kad gali atidavinėti pastarajam pinigus po truputį. Taip pat sakė, kad gali jam nupirkti kemperį už 20 000 eurų. Ji pasakė, kad nepirks nieko. Po to, kažkuriuo momentu Ž pasakė, kad sporas yra sporas ir, kad pinigus vis tiek reikės atiduoti. Ž elgėsi gražiai, neagresyviai, nekoliojo jos, nešaukė niekada. Šis atvykęs kartu su broliu tiesiog ramiai pasakė tai. Anksčiau niekada Ž atvažiavęs nebuvo ir pinigų nereikalavo. Trečias asmuo, kuris buvo šį sykį ar „V.“ ar M. P. elgėsi neutraliai, nesikišo į pokalbį tarp jos ir R.. R. šį sykį irgi elgėsi gana ramiai, tik darė spaudimą, kad nors po truputi atidavinėtų pastarajam pinigus. Po to jie išvažiavo. D. nebuvo išėjęs iš namų, bet matė, kad pastarieji buvo atvažiavę. Niekas iš jos šeimos narių pinigų iš R. ar jo brolių nesiskolino. Dėl M. B. automobilio, kurį atidavė R. nurodymu A. Š. parodė, kad ji norėjo perduoti kaip užstatą savo automobilį, bet jos „Bently“ brangesnis negu M. B., todėl ji ir perdavė. Ji su R. susitarė, kad kai paduos dalį pinigų, tai šis grąžins jai automobilį. Ji ketino duoti R. iki 25 000 eurų. Parodė, kad 2014 metais, vasaros viduryje, jai paskambino R. ir pasakė, kad nori grąžinti „tą daiktą – lentelę“. Ji suprato, kad kalba apie identifikacinę lentelę nuo vandens motociklo, kurią prašė grąžinti per A.. R. pasakė, kad jai atveš. Po to jai paskambino A. ir pasakė, kad skambino ir ieškojo jos. Ji perskambino ir jai atsakė, kad nori susitikti ir perduoti lentelę. Lentelę jie perdavė A.i. Po kelių dienų A. atnešė jai lentelę nuo vandens motociklo. 2013-10-04 ji pervedė 50 000 Š. kronų R. už sporą, po to kai šis vėl pagrasino, kad atvažiuos 5 val. ryte, paims D. ir sulaužys pastarajam kojas ir tada supras, kad reikia pinigus pervedinėti. Po šio pokalbio ji iš karto pervedė pinigus G. Š.. Ji yra perdavusi grynais R. pinigus, kuriuos pastariesiems pervedė Š. valstybė už tai, kad šie buvo sulaikyti ir išteisinti. Pinigus ji buvo atidavusi A. Š. ir vaikinui vardu M., kurį vadino „Talonu“.
Nukentėjusiojo J. D. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo perskaityti LR BPK 276 str. 1d. 1p. tvarka. Nukentėjusysis gyvena ir dirba užsienyje, jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis J. D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį Š. susipažino su J. P., kuri gyveno su dukra A. S. miestelyje. 2010 metų birželį J. su dukra persikėlė pas jį į N. miestelį. J. nupirko sau butą (duomenys neskelbtini), kur jie iki šiol kartu gyvena. Gyvenant kartu 2012 metais gegužės mėnesio pradžioje, atvažiavo kelioms dienoms J. pažįstami R. Š., R. Š., A. Š. ir M. pravarde „B.“: J. pasakė, kad tai pažįstami iš senų laikų, kai ši gyveno S. miestelyje. Minėti vaikinai pasiprašė pagyventi. Minėti vaikinai užsiliko ilgesniam laikui ir kaip matėsi niekur neketino kraustytis. Gyvendami pastarieji pastoviai prašė pagalbos, rasti darbą, bet darbintis norėjo tik dviese, tačiau kas iš jų neprisimena. Gyvendami pas juos, šie išeidavo ryte ir grįždavo vakare. Ką veikė visą dieną nežino. Pastarieji žinojo, kad jis su J. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir todėl pastoviai atvažinėjo pas juos į darbo vietą, prašė taisyti automobilius, po to patys imdavo įrankius ir panašiai. Toks įkyrus R., M., A. ir R. elgesys nusibodo, todėl jis J.i pasakė, kad pastarieji išsikeltų, todėl rado šiems namą su ūkiniais pastatais apie 35 km nuo N. miestelio, vietovėje S., kur pastarieji galėtų gyventi. Po ko R. su broliais ir M. išsikraustė. Po išsikraustymo, pastarieji laikas nuo laiko atvažiuodavo pas juos į darbą ir prašydavo pagalbos, sutaisyti automobilį, paskolinti įrankių, prašė paskolinti automobilius, bet jis neskolino. Taip pat kartais pastarieji atvažiuodavo pas juos namo pasikalbėti, pabendrauti, atsigerti arbatos. Šie kartais atveždavo maisto iš Lietuvos, nes dažnai važinėdavo į Lietuvą. Negali pasakyti, kad santykiai su Š. buvo draugiški, nes jokių bendrų reikalų su pastaraisiais jis neturėjo. Kiek jam žinoma, J. irgi nieko bendro neturėjo. Jie kartu nedirbo, jokių materialinių, finansinių santykių nebuvo. 2013 metais liepos mėnesį, datos neprisimena, jis namuose gėrė. Tuo metu namuose buvo J., pažįstamas I. N.. Ar dar kas nors buvo namuose neprisimena, nes buvo labai girtas. Po to vakare atvažiavo R., tačiau su kuo neatsimena. Kažkokiu momentu jis su R. susilažino, kad jis negers kurį laiką, bet sąlygų ir aplinkybių tiksliai neprisimena. Kitą dieną J. pasakė, kad jis būdamas girtas susilažino su R., kad nebegers, o jei pradės gerti, turės sumokėti. Jis buvo girtas, todėl neatsimena dėl kokios sumos lažinosi, be to, suprato tai kaip juokus, arba tiesiog R. norą, kad jis nebegertų. Rimtai šio „sporo“ jis tikrai nelaikė ir nemanė, kad jei negers, tai R. turės jam mokėti arba atvirkščiai. Po kurio laiko pas juos atvažiavo R. su M.. Jis buvo girtas ir tuomet R. pasakė, kad jis skolingas pastarajam 100 000 eurų. R. atvažiavo pas juos ir į darbą ir pareiškė, kad skolingas šiam pinigų. Tuo metu kartu buvo ir J.. J. pareiškė, kad tai nesąmonė, kad jie nieko R. neskolingi ir tegul neišsigalvoja. Tačiau R. pareiškė, kad jis pats kaltas, kad prasilošė ir turi sumokėti. Tuomet R. nusivedė jį į šoną ir pasakė, kad jei jis dabar neturi visos sumos, tai gali nupirkti pastarajam kemperį už 100 000 eurų, tai yra paimti išsimokėtinai ir perduoti jam. Jis nieko neatsakė, nes buvo pasimetęs. Po to R. su M. išvažiavo. Jis pasakė apie tai J.. Ši pareiškė, kad tikrai nieko nemokės, kad tai buvo sporas juokais. Po šito pokalbio R. su M. bei R., pastarieji mainydavosi, periodiškai atvažiuodavo pas juos į darbą ir į namus ir reikalaudavo praloštų pinigų – 100 000 eurų. Jis daug dirbo, todėl šie pradėjo atvažinėti pas J. ir derėtis dėl skolos su ja. Pastarieji J. įžeidinėjo, reikalavo pradėti mokėti skolą dalimis ir panašiai. Buvo keli kartai, kai jis grįždavo namo, o namuose buvo R. su M. ir barėsi su žmona, šaukė ant jos, įžeidinėjo, bei buvo net įsikibę į atlapus, kadangi ši pasakė, kad nemokės nieko. Supratę, kad jie nenori mokėti tariamai praloštų pinigų R. su broliais pradėjo grasinti, kad jeigu nesumokės bus ekonominių nuostolių, kad gali kas nors nukentėti, atsitikti kas nors. Jis tai suprato, kad gali sudeginti, ar sugadinti bendrovės automobilius, arba šeimos turtą, arba sužaloti kurį nors iš šeimos narių. Po grasinimų pastarieji vis dažniau pradėjo atvažinėti su reikalavimais ir grasinimais, bet gavosi taip, kad apie tai bendravo su J.. Ši jam po to pasakodavo, kad pastarajai grasino, kad jeigu nesumokės skolos, tai apipils sieros rūgštimi, kad pakiš narkotikų, kad padarys nuostolių ar kas nors gali atsitikti jam, kad paims jį 4 ryte, kai eina į darbą ir panašiai. J. labai išsigando, kad tikrai gali su juo susidoroti. Vieną dieną 2013 metų rugpjūtį, jei neklysta, paskambino J. ir pasakė, kad atvažiavę R. su M. ir reikalauja pinigų. Jis tuoj pat atvažiavo namo. Namuose buvo R. su M., rėkė ant J.. Jam atvykus R. pasakė, kad pastarajam reikia „šaibų“, tai yra pinigų, ir nori jie ar nenori turės atiduoti pinigus. Kad jis pats kaltas, kad pralošė, o jei ne, tai kas nors gali atsitikti. Visas bendravimas, tai yra konfliktas vyko pakeltu tonu, R. šaukė, bandė įbauginti juos. Tiesiogiai jam nesakė, kad nužudys ar papjaus, bet gąsdino, kad kas nors gali atsitikti. Po grasinimų jis R. pasakė, kad jei neišeis, iškvies policiją. Tačiau pastarieji neišėjo ir tuomet jis išvažiavo į darbą, nes J. bijojo, kad konflikto metu nesumuštų jo. Pastarieji dar liko. Kai grįžo sužinojau, kad R. su J. net apsistumdė. Kaip J. pastaruosius išprašė nežino, galimai pažadėjo, kad sumokės pinigus. Po šio konflikto pinigų reikalavimai nesibaigė. Tačiau pastarieji daugiau bendravo su J., nes ši norėjo jį apsaugoti. Šie atvažiuodavo ir naktį, bet bendrauti išeidavo J., ką ši sakydavo pastariesiems nežino. Visą laiką buvo pastovus spaudimas ir pinigų reikalavimas iš Š., todėl jis su J. nusprendė perduoti R.i kaip užstatą ir garantiją, kad juos paliktų nors kuriam laikui ramybėje, bendrovei priklausantį automobilį „M. B. E 30“ 2011 metų laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė perduoti būtent bendrovės automobilį, kadangi nuosavas automobilis „Bently“ daug brangesnis. Apie tai J. B. buvo informuotas ir šis žinodamas visą situaciją, neprieštaravo. Tuomet J. paskambino R. ir pasakė, kad šis gali atvažiuoti paimti automobilį, o po to surinks pinigus ir R. grąžins automobilį. Jis su J. neketino mokėti R. visų 100 000 eurų, galvojo paduos kažkiek pinigų, kad pastarieji apsiramintų ir to užteks. Tuomet 2013 metų rugpjūtį, tikslios datos neprisimena, R. pas juos į darbą adresu (duomenys neskelbtini), atsiuntė A. Š. paimti minėtą automobilį. A. kažkas atvežė, jie padavė su J. automobilio raktus ir dokumentus ir pastarasis išvažiavo. A. nieko atrodo nesakė, A. buvo toks ramus, jokių konfliktų metu atrodo nedalyvavo. Po automobilio perdavimo Š. reguliariai atvažiuodavo pas juos į darbą ar namus ir reikalavo pinigų, bet dauguma dialogų su pastaraisiais turėjo J.. Nuo tos įtampos ir Š. spaudimo, grasinimų, jie pastoviai tikrino ar automobilyje nepadėtas sprogmuo, ar ratas neatsuktas ir panašiai, nes bijojo, kad Š., negavę pinigų, gali įvykdyti savo grasinimus. J. pastarieji taip pat sakė, kad sulaužys jam kojas, apipils ją rūgštimi, ir panašiai. Po kurio laiko pamatė, kad žmona atsiėmė iš R. perduoto automobilio „Mercedes“ raktelius ir dokumentus. Atsiėmimo metu jis nedalyvavo, bet ši sakė, kad nuvažiavo su dukra atsiimti raktelių ir dokumentų, kad pastarieji nevažinėtų automobiliu ir neapgadintų. Jie tikėjosi, kad grąžins šį automobilį, nes paduos pastariesiems kokius 10 000 eurų ir taip susitars. Bet R. nieko nenorėjo girdėti apie tokią sumą, pastarajam reikėjo 100 000 eurų. 2013 metų vasaros pabaigoje, jis paskambino R. ir pasakė, kad šis grąžintų automobilį „Mercedes“, bet R. pasakė, kad automobilio neturi, nesupranta apie ką jis kalba. Šis bijojo kalbėti apie tai telefonu. Po kurio laiko girdėjo, nes jam užsifiksavo toks pokalbis, kad R. išardė automobilį ir pardavė variklį. Kas tai pasakė, neatsimena, galimai J.. R. su M. ir R. vis dar reguliariai juos terorizavo reikalaudami pinigų. Nors R. ir gavo „Mercedes“ automobilį, kurio kaina apie 45 000 eurų, bet nesiliovė grasinti, reikalauti pinigų. Jie gyveno pastovioje baimėje, kad gali būti koks nors susidorojimas, buvo pastovi baimė už šeimos narius bei turtą. J. jam visko iš karto nepasakojo kas ir kaip grasino, kad ši labai bijo, kad R. spaudžia ją ir panašiai. Bet jis suprasdavo, kad grasinimai nesibaigė, nes J. stengėsi saugoti turtą palikdama automobilius šviesioje aikštelėje, arba slėpdavo iš karto į garažą ir panašiai. Kai jau įtampa ir baimė buvo kasdienybė, nutarė kreiptis į policiją Lietuvoje, nes neįmanoma pastoviai gyventi baimėje ir nežinomybėje. Kai 2014-03-18 buvo Lietuvoje, J. parašė pareiškimą ir pasakė, kad Š. daug grasino ir ji bijodama pervedė R. reikalavimu 50 000 Š. kronų į G. Š. sąskaitą. Be to, J. pasakė, kad paskutiniu metu sulaukdavo vis daugiau grasinimų. Dar J. sakė, kad buvo atvažiavęs kažkuris R. Š. brolis ir reikalavo pinigų, nes R. statosi kotedžą, bet J. nieko nedavė. Papildė, kad vieno iš pinigų reikalavimo metu R. paskambino I. N. ir telefonu paklausė ar pastarasis girdėjo apie jų sporą dėl gėrimo, ir Igoris pasakė, kad tą girdėjo, bet apie pinigus nieko nežino. R. norėjo, kad I. tai patvirtintų, kad realiai jis su pastaruoju susilažino. Tačiau jis buvo girtas ir tas sporas jam buvo juokas, o ne rimtas dalykas. Pas juos bendrovėje bei namuose vaizdo kameros neįrengtos, todėl minėti konfliktai ir reikalavimai Š. neužsifiksuoti. Telefonu jam negrasino, žinučių nesiuntė. Jis dirba „S. S.“ ir įgaliotas šios bendrovės atstovas tvarkant reikalus. Automobilis M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas lizingu už 490 000 Š. kronų (apie 196 000 litų) bendrovės vardu. Kadangi suprato, kad automobilio neatgaus, išėmė šį automobilį iš eismo, tai yra skaitosi, kad automobilis egzistuoja, bet nenaudojamas, juo važinėti negalima. Į draudimo bendrovę nesikreipė ir toliau moka lizingo paskolą. Dėl to bendrovei padaryta apie 196 000 litų turtinė žala. Š. atvažiuodavo pas juos ir sakė, kad turi prekių pardavimui ir siūlydavo nupirkti kokių nors daiktų: televizorių, vaizdo techniką, laikrodžius, dar kažką. Jie daugiau vaidino, kad jei kam reikėtų padėtų realizuoti šiuos daiktus, bet realiai nieko bendro nenorėjo turėti su tuo, o konfliktas jau buvo, todėl stengėsi gražiuoju atsakyti, kad niekam nereikia tokių daiktų ar panašiai. Nieko bendro su Š. vogtais daiktais ar veikla nei jis, nei J. neturėjo. Jokių konfliktų ar finansinių įsiskolinimų už tai neturėjo (t. 1, b. l. 40 – 41, 49 – 56).
Liudytojos A. P. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti LR BPK 276 str. 4d. tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti.
Liudytoja A. P. R. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2008 metais su mama J. P. atvyko gyventi į Š. į S. miestelį. Ji nepamena kaip Š. atsirado Š., tai yra R., R., A. bei jų draugas M. P.. Šie gyveno kaimynystėje. Jos mama bendravo su šiais retai. Jai tuo metu buvo 16 metų, todėl nesikišo į mamos pažįstamų bendravimą. Ji matė, kad pastarieji kartais atvažiuodavo pas mamą, pasiklausdavo kaip reikalai, bet tokių pastovių ryšių, santykių nematė. Ji su Š. nebendravo, tiesiog anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ kažkurį laiką M. P. buvo pas ją drauguose, bet jie nesusirašinėjo. Po kurio laiko ji su mama išsikraustė iš miestelio ir nematė šių ilgą laiką. Jokių skolų, konfliktų su Š. nei ji, nei mama per tą laiką neturėjo. Pastarieji nebuvo geri pažįstami, tiesiog kartais užeidavo pasiklausti ko nors kaip tautiečiai. Mama sakė, kad Š. kauniečiai, pas juos nėra buvusi. Maždaug 2010 metais ji su mama persikraustė į N. miestelį. 2012 metais, galimai klysta dėl datos, į „Facebooką“ parašė A. Š. ir paklausė ar galėtų duoti mamos numerį. Ji paklausė mamos ar gali parašyti numerį. Mama pasakė, kad gali, gal žmonėms reikia kokios pagalbos.. Ji gyvena šalia mamos bute, todėl tik ateina į svečius kasdien. Bet jei yra pašalinių, ar svetimų žmonių, stengiasi visai neiti. Kaip ir kada 2012 metais atvyko pas mamą Š. nežino. Ji stengėsi nesilankyti. Mama sakė, kad jie gyvens kelias dienas. Tačiau kaip suprato Š. su M. neketino kraustytis, o gyveno kaip pas save namuose apie mėnesį laiko. Tuomet prasidėjo barniai mamos su vyru D. R. dėl pastarųjų buvimo. Tuomet D. rado jiems namą ir Š. išsikėlė į S. vietovę. Kol Š. gyveno matė, kad šie naudojasi mama. Tačiau tai nesibaigė ir šiems išsikrausčius. Mama pasakojo, kad Š. atvažiuodavo pas ją į darbą, naudojosi įrankiais, be leidimo galėjo imti juos, prašydavo paskolinti automobilius ir panašiai. Ji pati matė, kad R., R., M. atvažiuodavo pas tėvus į darbą bei į namus. 2013 metais vasarą, iš mamos sužinojo, kad tarp D. ir R. įvyko kažkoks sporas ir kad dabar R. reikalauja iš jų pinigų. Smulkmenų mama nepasakojo, tik sakė, kad D. buvo girtas ir juokais pasporino, o dabar R. griežtai reikalauja 100 000 eurų. Kaip tai įvyko ir kada nežino. R. su M., arba R. atvažiuodavo ir reikalaudavo pinigų už sporą. Buvo atvejis, 2013 metais, vasarą, datos nepamena, ji atvažiavo į darbą pas tėvus ir pamatė, kad R. su R. kivirčijasi su mama, reikalauja iš šios pinigų. R. pakeltu tonu keikėsi, įžeidinėjo mamą, vadino žiurke, kad ši ne moteris ir panašiai. Mama šaukė pastariesiems, kad išeitų, kad leistų ramiai gyventi. Po to vaikinai išvažiavo ir mama sakė, kad reikalauja pinigų už sporą, kad daro spaudimą, sakė, kad grasina. Po šio įvykio, tai p pat buvo atvejis, galimai 2013 metų rudenį, ji užėjo pas mamą į svečius, ir netrukus atėjo R. su M.. Šie atsisėdo prie stalo ir R. pradėjo impulsyviai klausinėti mamos kur pinigai, kada ruošiasi atiduoti. Mama susinervino, pasakė, kad nebus jokių pinigų, kad paliktų ją ramybėje. Tuomet įsikišo M. ir agresyviai rėkė, kad žodžiai yra žodžiai, pas juos tokių dalykų nesidaro, kad reik pinigus kuo greičiau mokėti, sporas yra sporas, pas juos taip yra, kad nesimėtytų žodžiais. Mama supyko, rėkė, bandė išvyti juos ir paskambino D.. D. atvažiavo ir pasakė, kad duoda šiems 10 minučių, kad pastarieji išeitų, nes kitaip iškvies policiją. Po ko D. išvažiavo, kad nesusimuštų su R. ir M.. Ar pastarieji išėjo ji jau neprisimena, rodos dar buvo kurį laiką. Mama pasakojo, kad pastarieji daro spaudimą, kad grasina, kad suluošins ją arba D., kad su jais gali kas nors atsitikti, kad gali nukentėti, ar turėti problemų, kad peršaus D. koją ir panašiai. Mama labai bijojo, kad R. nieko nepadarytų D. ar bendrovės turtui. 2013 metais mama pasakė, kad perdavė R. per A. įmonės automobilį „Merceded Benz“, kuris butų kaip užstatas už tą sporą, kad R. nustotų juos terorizuoti. Mama paprašė jos nuvežti ją pas R., kad galėtų paimti iš R. automobilio raktus ir dokumentus. Tuomet jos nuvažiavo į vietą kur gyveno R., R., M. ir A. S. vietovėje. Jei neklysta raktus ir dokumentus padavė A., bet galimai ir R., nepamena. Mama sakė, kad greičiau reikia sutvarkyti viską, kad su policija susisiekti kol šie turės automobilį. Vėliau mama pasakė, kad kai paprašė grąžinti automobilį R. negrąžino jo ir pasakė, kad yra senai išvarytas ir atiduotas dalims. Jai atrodo, kad prieš sužinodama apie tai, mama paprašė jos pervesti iš mamos asmeninės SEB banko sąskaitos R. į žmonos G. sąskaitą 50 000 Š. kronų, nes ši norėjo atsikratyti šiais žulikais. Motina parodė telefone žinute su sąskaitos numeriu ir ji Internetu padarė pervedimą. Po to ji su mama buvo mieste ir paskambino R. ir pasakė, kad negavo pinigų, bet ji pasakė, kad asmeniškai pervedė ir tada R. pasakė, kad jau yra. Ji girdėjo G. balsą, kuri sakė, kad „jo, yra R.“. Darydama pervedimą nenurodė už ką pinigai. Kas vyko po to tarp mamos ir Š. nežino, tik mama buvo pastoviai nervuota, gyveno baimėje, kad nieko nepadarytų pastarajai ar D., kad nesugadintų turto. Dar mama sakė, kad nuo jų skuterio nuėmė identifikacinį numerį ir uždėjo jį ant vogto, tačiau kaip tai įvyko ji nežino. Maždaug 2013 metais gruodį, ji buvo pas mamą ir atėjo R. brolis A. ir pasakė „J., perduodu R. žinutę, kad jam reikia pinigų kotedžą statyti, aš nenoriu kištis, bet perduodu jo žodžius“. Mama pasakė A. „Tu nejuokauk, jokių pinigų aš nedalinsiu, palikit mane ramybėje“ ir A. išėjo. Taip pat 2013 metais, galimai vasarą ar rudenį, mama paprašė paskambinti į policiją ir pasakyti, kad žmonės neduoda ramiai gyventi, kad šią reketuoja, gąsdina ir paprašė imtis priemonių. Tuomet joms pasakė atvykti į Š. S. policiją. Kai jos kitą dieną atvyko pasakė susikontaktuoti su Lietuva, o po to atvykti pas juos. Ji rado mamai policijos numerius, dabar nepamena kokie tai buvo, bet tai buvo ir prokuratūros ir policijos ir mama pati skambino. Kiek žino, mama sakė policijai, kad Š. vogtus daiktus kraus ar krauna į vilkiką ar panašiai. Ji tiksliai neprisimena apie ką tai buvo, nes nesidomėjo šiuo reikalu, nes mama nenorėjo, kad ji per daug žinotų, nes gali po to nukentėti. Daugiau ji negirdėjo jokių konfliktų, kivirčų. Mama stengėsi ją nuo to apsaugoti, kad jos tai nepaliestų. Kiek jai žinoma jokių reikalų, nieko bendro nei mama, nei pastarosios vyras D. su Š. neturėjo, įsiskolinimų ar panašiai. Apie kontrabandą nieko nežino. Kuo užsiiminėjo Š. Š., ji tiksliai nežino, bet kadangi pastarieji, o būtent R. siūlydavo daiktus, tai mano, kad vogdavo. Kiek atsimena mama sakė, kad R. prašė mamos pasiūlyti lietuvaičiams dirbantiems pas juos darbe laikrodžius, įrankius, techniką, bet mama nenorėjo tuo užsiiminėti. Dar mama sakė, kad R. pastarajai sakė, kad „jei ne ji būtų stabdžius, D. jau senai būtų davęs jiems pinigus“. Ši viską perėmė ant savęs, kad D. galėtų ramiai dirbti, todėl Š. ir reikalavo iš mamos pinigų, grasino ir panašiai. Jai asmeniškai Š. negrasino, nieko bendro su jokiu sporu neturi (t. 1, b. l. 120 -1 21).
Liudytojas V. N. parodė, kad 2009 metais vasarį, įsidarbino per pažįstamą A. J. Š. bendrovėje „S. S.“ suvirintoju. Kiek jam žinoma, šios bendrovės savininkas D. A., kurio švediška pavardė R.. Įsidarbinęs apsigyveno miestelyje Š., S.. Su D. kaip firmos savininku palaikė gerus santykius. Po kurio laiko D. susipažino su J.. J. su dukra atsikraustė pas D. į N. miestelį ir nuo to laiko gyvena kartu. J. matydavo bendrovės ofise. Jis dirbo objektuose, kartais dirbtuvėse. 2013 m. vasaros pradžioje, ar net pavasarį, matė, kad į firmos teritoriją atvažiuodavo lietuvaičiai, kurie kaip vėliau sužinojo broliai Š., du iš kurių yra dvyniai, vieno iš jų vardas R., kitas A., o dar vienas brolis vardu R.. Su pastaraisiais dar buvo draugas vardu M., kurio pravarde B., pavardės nežino. Šie atvažiuodavo pas D. į bendrovę ir kartais prašydavo pagalbos - sutaisyti automobilį ir panašiai. Jis taisė šiems automobilį „VW Sharan“. Girdėjo, kad šie gyvena kažkur netoliese. Ar pastarieji gyveno pas J. su D. nežino. Broliai Š. atvažiuodavo pas D. ir kartais D. liepdavo padėti šiems taisyti automobilį ir panašiai. Kartais, kai Š. R., R. ir A. atvažiuodavo, tai siūlydavo įgyti vogtas prekes nuo statybinių įrankių, ratų, buitinės technikos prekes, sakė, kad gali pasiūlyti bet ką. Jis nepirko iš pastarųjų jokių vogtų prekių, nes nenorėjo su jais užsiminėti. Ar pirko iš Š. prekes kiti darbininkai nežino. 2013 m. vasarą Š. su draugu M. vis dažniau pradėjo atvažinėti į D. bendrovę ir kartais įvykdavo konfliktai tarp pastarųjų ir J.. Šie atvažiuodavo maždaug kartą į savaitę, kartą į dvi savaites. Atvažiuodavo dažniausiai vienas iš brolių dvynių, tai yra R., bei kitas brolis R.. Rečiau atvažiuodavo A.. 2013 m. vasarą J. pasakojo, kad minėti broliai Š. atvažiuoja pas juos į namus ir reikalauja pinigų. Už ką reikalauja nieko nesakė. Kiek suprato, kad ne J. skolinga pinigus, o D.. Šie reikalauja ir iš D. pinigų, bet J. gindama D. „šoka“ prieš pastaruosius, nes D. ramesnis. Kiek ši sakė, tai iš pradžių reikalavo 10 000 eurų, o po to suma padidėjo. Kiek vėliau pradėjo reikalauti tiksliai nežino, rodos 100 000 ar litų, ar eurų. Jam žinoma, kad J. su D. Lietuvoje buvo nupirkę automobilį „M. B.“ E klasės. Šį automobilį atvarė į Š. ir ketino parduoti, bet kažkodėl nepardavė. Tuomet nutarė atgal į Lietuvą parvaryti ir parduoti jį, kad nenuvertėtų. J. sakė, kad šį „MB“ automobilį nuvaryti į Lietuvą į pardavimo aikštelę turėjo Š., bet kuris iš šių nesakė. Po to atvarius šį automobilį į Lietuvą jis dingo. Kas atsitiko automobiliui nežino, J. sakė, kad dingo. Kas turėjo pardavinėti šį automobilį ar J., ar Š. nežino. Ar buvo koks klientas šiam automobiliui nežino. Kaip suprato D. su J. norėjo parduoti automobilį, dėl to ir varė jį į Lietuvą. Kiek J. pasakojo, už automobilį ji iš Š. negavo nei pinigų, nei automobilio. Koks tolesnis šio automobilio likimas nežino. Kiek žino J. į policiją dėl šio automobilio dingimo nesikreipė. Po to, 2013 m. vasarą, datos tiksliai nežino, jis buvo darbe ir į bendrovės teritoriją atvažiavo R. su R.. Tuo metu kieme buvo J. ir kiti darbininkai, bet kas konkrečiai neprisimena. R. su R. pasakė J. paeiti į šoną pasikalbėti ir paklausė „Kada bus pinigai? Kada ruošiasi atiduoti pinigus?“ jie elgėsi ganėtinai agresyviai, nes J. pradėjo ant pastarųjų rėkti, kad negaus jokių pinigų, kad varytų iš čia, nes ji neduos jiems pinigų, ir panašiai. R. susistumdė su J. ir pradėjo pulti juos, šaukė, kad išeitų, koliojosi. Už ką reikalavo šiuos pinigus nežino. Po šio konflikto R. su R. išvažiavo. Šio konflikto metu D. nebuvo. J. policijos nekvietė. Po šio konflikto praėjus maždaug mėnesiui, gal dviem, galimai 2013 metų rugsėjo mėnesį, jis buvo darbe teritorijoje, ir matė, kad atvažiavo A. ir ar R., ar R., tiksliai nežino. J. buvo bendrovės poilsio kambariuke ir pas ją nuėjo vienas iš brolių (ar R., ar R.), bet A. liko lauke. Ir tuomet pasigirdo triukšmas, J. rėkė, kad neduos jokių pinigų, kad varytų iš čia, kad atsikabintų nuo jos, kad jie nieko negaus. Po to, J. apipylė šį kava ir pastarasis išėjo ir išvažiavo su A.. J. pasakojo, kad pastarieji atvažiavo reikalauti pinigų, sakė, kad jai grasina, kad susidoros, kad atvažiuoja pas šią namo. Matėsi, kad J. ir D. šių brolių Š. bijo. P. D. darbe viskas ėjosi gerai, todėl buvo suprantama, kad tai dėl pinigų reikalavimų. Jis buvo pas J. ir D. namuose, bet jokių uždraustų daiktų pas šiuos nepastebėjo. Kiek žino pastarieji turėjo kažkokių problemų, nes buvo sudeginti du jų automobiliai. Apie tai, kad J. galimai užsiiminėjo kontrabanda nieko nežino, tik tiek, kad J. parsiveždavo alaus iš Vokietijos. Ar J. ir D. turėjo kokių nors reikalų su Š., tai yra materialinių susitarimų ar panašiai nieko nežino. Jis nematė, kad M. būtų dalyvavęs pinigų reikalavime iš J. ar D.. Bendrų pažįstamų su Š. ir M. neturi.
Liudytojas G. Š. parodė, kad 2013 metais atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo įsikūrusi lietuvaičio D. A. – R. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Kai pradėjo dirbti bendrovėje pamatė, kad pas D. ir J. į bendrovę kelis kartus per savaitę atvažiuodavo broliai A., R. ir R. Š.. Šie nedirbo bendrovėje, o tik atvažiuodavo, kai šiems ko nors reikėjo, tai yra taisyti automobilį, detalių, įrankių, pripusti padangas ir panašiai. Kai atvažiuodavo paprašydavo pagalbos taisant automobilius. Šie jausdavosi bendrovėje kaip pas save namuose, nieko neatsiklausdavo. Kadangi jis buvo nesenai atvykęs iš jų elgesio suprato, kad pastariesiems čia niekas neprieštarauja. Šie bendravo ir su D. ir su J.. Su darbininkais šie kontaktavo tik tiek, kiek jiems reikėjo pagalbos. Dažniausiai atvažiuodavo dviese arba trise. Kai atvažiuodavo, tai elgdavosi iššaukiančiai, todėl jis vengė bendravimo su pastaraisiais. Matė, kad šie buvo pasiėmę „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei priklausančius busiukus MB Sprinter. Ar su leidimais paimdavo juos nežino. Busiuką vairavo A. ar R., įvairiai būdavo, kartais vienas paimdavo, o kitas atvairuodavo atgal. 2013 metais vasarą, D. su J. turėjo automobilį MB E klasės karavanas, juodos spalvos. Jis stovėjo pas juos teritorijoje, bet po to jis dingo. Šis automobilis buvo vienas iš naujausių stovinčių kieme. Tarp darbuotojų sklido kalbos, kad broliai Š., kuriuos darbininkai vadino „velniais“ išsivarė jį, bet kur ir kodėl niekas nežinojo. Jis nematė, kas paėmė šį automobilį. Po to „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė persikėlė į (duomenys neskelbtini). Ten persikėlus, praėjus kuriam laikui, prasidėjo konfliktai tarp Š. ir J. su D.. Š. atvažiuodavo į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir ten barėsi su J., keikėsi, triukšmavo. Jis asmeniškai matė vieną konfliktą, kuris buvo 2013 m. rudenį, kurio metu dalyvavo du broliai, tačiau pastarųjų įvardinti negali. Tarp pastarųjų R. Š. nebuvo. Kai šie atvažiavo J. ir D. buvo automobilyje ir ruošėsi išvažinėti, todėl konfliktas įvyko viduryje kiemo. Šie visi išlipo iš automobilių, o D. liko automobilyje. Š. šaukė ant J., kad ši žiurkė, vadino pastarąją necenzūriniais žodžiais, bet konflikto esmės jis negirdėjo, nes jis nuo jų dirbo apie 20-30 metrų. Jis nematė ar pastarieji apsistumdė, ar mušėsi. Po to, barnis, šauksmai nurimo ir visi išvažiavo. Dėl ko įvyko šis konfliktas nežino. Po šio konflikto J. pasakė, kad su Š. neprasidėtų niekas, nepadėti šiems nieko, nes Š. neturi teisės reikalauti pagalbos ir panašiai. Po to kelis kartus matė Š. atvažiavusius pas D. ir J.. Jis asmeniškai su Š. nebendravo, vengė kalbėtis, pastarieji elgėsi įžūliai. Jam jokių daiktų, vogtų ar ne, įsigyti nesiūlė. Ar kitiems darbininkams siūlė įsigyti kokius nors daiktus nežino, nematė. Jokių uždraustų daiktų, kontrabandinių prekių nematė.
Liudytojo J. B. parodymai buvo perskaityti LR BPK 276 str. 4d. tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti.
Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. J. D. R. yra bendrovės darbuotojas ir pastarajam suteikti visi įgaliojimai tvarkyti visus juridinius, finansinius bendrovės reikalus. Taip pat bendrovėje dirba J. R.. Bendrovės vardu buvo įgytas automobilis M. B. E 350 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė tam momentui buvo 490 000 Š. kronų. Automobilio sandorį tvarkė J. D. R., šis turi visus įgaliojimus ir užsiima šiais klausimais. Įgytu automobiliu disponavo J. R.. Jis netikrino kas ir kaip juo naudojosi. 2013 metais, datos tiksliai neatsimena, rodos vasarą, J. pasakė, kad turi problemų, kad iš pastarosios broliai Š. reikalauja pinigų, ir nori kaip užstatą atiduoti šį M. B. automobilį. Kaip suprato, po to šį automobilį grąžintų. Jis sutiko. Po to J. pasakė, kad automobilį atidavė, bet jo negrąžino. Kokiomis aplinkybėmis ši atidavė automobilį nežino. Kur automobilio rakteliai ir dokumentai nežino, nes visus klausimus tvarko J. D. R. su J.. Jam J. paaiškino, kad automobilio negrąžino ir ši kreipėsi į Lietuvos policiją. Automobilis buvo paimtas lizingu dalinai ir iki šiol už jį yra mokamos įmokos bankui. Draudimas išmokėtas nebuvo. Jis nepažįsta brolių Š., apie kuriuos jam pasakojo J.. Pastarųjų nematė, su šiais jokių reikalų neturėjo. Kokie buvo J. ir J. D. R. santykiai su Š. nežino. Iš J. girdėjo, kad turi su Š. problemų. Jokių konfliktų bendrovės teritorijoje nematė, nes labai retai būna, kadangi pastoviai dirba objektuose. J. D. R. nieko apie turimas problemas nesakė. Dėl ko buvo konfliktas tarp J. iš Š. nesidomėjo, jam niekas nieko neaiškino. Kuom užsiiminėjo ne darbo metu J. R. ir J. nežino. J. D. R. turi visus įgaliojimus atstovauti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bendrovės interesus arba pasamdyti kitą atstovą, todėl kiek žinoma D. pasamdė bendrovei atstovą šioje byloje. Jokių pretenzijų J. ar J. D. R. dėl automobilio neturi (t. 1, b. l. 162).
Liudytojo I. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo perskaityti LR BPK 276 str. 1d. tvarka. Liudytojas į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių, nes gyvena ir dirba užsienyje.
Liudytojas I. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad maždaug nuo 2009 metų pradėjo dirbti pas D. J. R. „(duomenys neskelbtini)“ AB, kuris buvo bendrovės direktorius ir savininkas. Dirbo suvirintoju, be to, padėjo tvarkyti tam tikrus bendrovės dokumentus, nes jis labiau pažengęs kompiuteriuose, o D. sunkiai sekasi dirbti su kompiuterinėmis programomis. Kadangi jie senai pažįstami, tai su D. susidraugavo. Bendrauja gana dažnai, matosi kiekvieną savaitę, o susiskambina beveik kiekvieną dieną. D. žmoną J. R. pažįsta maždaug nuo 2010 metų. D. ofisas beveik visada buvo namuose, o kadangi jis padėdavo tvarkyti firmos dokumentus atvažiuodavo gana dažnai. Jis dirbo pas D. J. R. maždaug iki 2012 metų. Tačiau nors nebedirbo pas D., bet draugiškai padeda tvarkyti firmos dokumentus kompiuterinėse programose, todėl ir atvažiuoja pas šį namo. Bendraujant su D. ir J. matė, kad atsirado toks vaikinas vardu R.. Kaip suprato, šis buvo J. pažįstamas, nes anksčiau D. neturėjo tokio pažįstamo. Jie kalbėjo lietuviškai. Jis lietuviškai supranta tik kelis žodžius, todėl nežino apie ką pastarieji kalbėdavo. Jis suprato, kad tarp šių draugiški santykiai. Jis su šiuo R. bendravo kelis kartus, kai šis atvažiuodavo. Jei jis sėdėdavo pas J. ir D. už stalo ir atvažiuodavo R., tai visi bendraudavo rusiškai, kad ir jis suprastų. Kiek atsimena R. atvažiuodavo ne vienas, dažniausiai su vaikinu kokiu nors. Atvažiuodavo su skirtingais žmonėmis. Jis šių vaikinų nepažįsta. Vardų neatsimena, apibūdinti vargu ar galėtų. Išvaizda visų standartinio lietuvio, ar latvio žmogaus, kaip ir nieko neišsiskirianti, plaukai trumpi, veido bruožų asmenų apibūdinti negali, bet galimai pamatęs juos galėtų atpažinti. Vaikinai, kurie atvažiuodavo su R. apie 30 metų. Kiek pamenu, vaikinų su kuriais buvo R. buvo tris, jei neklysta. Kokiu automobiliu šie atvažiuodavo, nematė. R. apie 30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, truputi sportinio, ūgis apie 175 cm., plaukai trumpi, tamsūs, tiksliai bruožų neapibūdins, bet gali atpažinti. Pastarojo pavardės nežinojo, bet nesenai J. sakė, kad pavardė Š.. Kiek kartų matė R. pas J. ir D. namuose, jokių konfliktų tarp pastarųjų nebuvo jo akivaizdoje. Vieną kartą 2013 metų vasarą, jis buvo pas D. ir dirbo su dokumentais, po to nuėjo į virtuvę pas juos valgyti. Tuo metu virtuvėje už stalo sėdėjo D., J. ir R.. Ar R. buvo su draugu neatsimena. D. buvo labai girtas. Kas ten vyko iš pradžių neatsimena, bet po to J. pasakė D., kad šis susilažintų su R., kad nebegers daugiau. Ir R. su D. susilažino iš 10 000 eurų. Po to buvo vystomas tas pokalbis, juokaujama, ir D., būdamas girtas pasakė, kad jam tas pats iš kiek lažintis, kad gali lažintis nors ir iš 100 000 eurų. Tos lažybos buvo juokais, bent jau jo supratimu. Jie pajuokavo ir tuo pasibaigė viskas. Pas J. ir D. namuose įvykusių lažybų dieną jis išgėrė apie du butelius alaus po 0,5 litro 5,2 laipsnio stiprumo. Jis girtas nesijautė. D. gėrė konjaką, buvo labai girtas. Po to jis išvažiavo. R. dar liko pas J.. Po šio įvykio jis su J. ir D. matėsi, bendravo, bet apie lažybas nekalbėjo. D. po šio sporo dar gėrė. Tuo metu šis gėrė beveik kiekvieną dieną. Praėjus maždaug mėnesiui, gal daugiau, neatsimena tiksliai, jam paskambino R. iš lietuviško numerio. Žinojo, kad tai R., nes šis prisistatė. Pastarasis pasakė „ar atsimeni, kai mes sėdėjome pas D. susilažinome?“, jis pasakė, kad taip atsimena ir tada R. paklausė: „iš kokios sumos mes susilažinome?“ į ką jis atsakė, kad neatsimena ar iš 10 000 eurų ar iš 100 000 eurų. Tuo jų pokalbis baigėsi. Iki šio pokalbio R. niekada jam neskambino. Pastarojo numerio jis niekada neturėjo ir šiuo metu neturi. Kiek suprato, tą kartą jo numerį jam davė J.. Po šio skambučio su R. kalbėjo su J. ir D. ir pasakė, kad skambino R. ir klausė apie lažybų sumą. Ką apie tai sakė J. su D. neatsimena, nes jis nesidomėjo tuo kas ten vyko dėl šių lažybų. Jis net negalėjo pagalvoti, kad tai gali būti rimtos lažybos, nes D. sporo metu vos ant kojų stovėjo. Jis sporą suprato, kaip juoką, kad motyvuoti D. nustoti gerti. Be to, kaip suprato, kad sporas buvo tik iš vienos pusės, nieko nesakė, kas ir kaip bus, jei D. negers, o tik jei šis išgers. Vėliau, kai J. parašė pareiškimą, papasakojo, kad jie paėmė firmai „S. S.“ AB priklausantį automobilį M. B. E 350 ir pardavė labai pigiai. Žino, kad automobilis firmos, nes padeda tvarkyti firmos dokumentus. Kas tie jie J. netikslino, bet iš bendro pokalbio suprato, kad kalba apie R.. Apie pinigų reikalavimą jam nieko nesakė. Tą momentą jis suprato, kad pastarieji susipyko. Tačiau po kurio laiko, kai jis buvau pas D. ir J. namuose darbo reikalais, pamatė, kad R. virtuvėje kalbasi su J.. Jis negirdėjo apie ką jie kalba, nes nuėjo tiesiai į ofisą. R. buvo atvažiavęs ne vienas. Jis pagalvojo, kad pastarieji susitaikė, nes vėl atvažiavo, gėrė kavą ir bendravo. Apie sporą jis daugiau nieko negirdėjo. Bet po to girdėjo iš J. ir iš (duomenys neskelbtini) darbininkų, kad R. buvo atvažiavęs pas D. ir paėmė vandens motociklo dokumentus, kad kažkas su tuo automobiliu MB įvyko, tačiau aplinkybių smulkmenų nežino. Po šių įvykių 2014 metais, datos tiksliai neatsimena, jam būnant pas J. ir D., ši sakė, kad buvo Lietuvoje policijoje ir sakė, kad tyrėjai prašo jo atvykti į Lietuvą apklausai. Kiek atsimena, ankstesnis minėto automobilio MB savininkas A., J. A. (t. 1, b. l. 140 – 141, 155 - 158).
Liudytoja G. Š. parodė, kad prieš 7 metus susipažino su J. P.. Susipažino Š., kai atvyko su vyru R. Š. į S. miestelį. R. tuo metu jau pažinojo J. ir, kai ji atvažiavo į Š., susibičiuliavo. Tuo metu vyro brolių R., A. ir Ž. nebuvo Š., pastarieji buvo pažįstami su J.. Kai J. atvykdavo į Lietuvą, atvažiuodavo į svečius, pasilikdavo nakvoti. Santykiai buvo draugiški. Po tam tikro laiko, negali nurodyti kada tai buvo, J. persikraustė gyventi į kitą miestelį, pas savo vyrą D. R.. Ji su R. ir vaikais ne kartą buvo pas pastaruosius svečiuose, gyveno pas juos Š.. Paskutinį kartą buvo apsistoję pas J. ir D. 2013 metais rudenį. Jos vyras R. važinėdavo į Š., nes varinėjo automobilius. R. vykdavo į Š. savaitei, kartais ilgesniam laikui. Kur apsistodavo Š. nežino. Ar R. Š. visą laiką būdavo nežino, kartais Švedija buvo tranzitinė šalis. R. užsiiminėjo automobilių pirkimu-pardavimu. Jis surasdavo automobilį, nupirkdavo ir parplukdydavo keltu į Lietuvą ir parduodavo Lietuvoje. Paskutiniu metu tai buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Anksčiau R. dirbo Lietuvoje oficialiai. Kartais į Š. vyras vykdavo kartu su broliais R., A. ar Ž., kartais jo broliai atskirai važiuodavo. Pastarieji taip pat versdavosi automobilių prekyba. Ar R. ir šio broliai turėjo Š. vietą kur apsistoti nežino. Ar šie nuomojosi kokį butą nežino. Galimai šiems teko apsistoti pas J. su D.. Jai žinoma, kad J. turi su vyru firmą, kuri užsiiminėja suvirinimo darbais. Šioje firmoje turėjo autobusiukus, kuriais vežiojo iš Vokietijos kontrabandą – alkoholį, cigaretes. 2013 metais vasarą J. su kontrabandą sulaikė Š. policija ir ši paprašė vyro paskolinti jai 20 000 litų. R. paklausė jos ar gali padėti J.. Jai sutikus, ji davė vienam iš R. brolių, kuris kaip tik vyko į Š. 20 000 litų. Rodos pinigus padavė eurais ir šis nuvežė juos į Š.. Kam iš brolių davė pinigus neatsimena. Kiek žino šis turėjo šiuos pinigus perduoti J. arba D.. Kada turėjo grąžinti nebuvo sutarta. Bet po tam tikro laiko 2013-10-04 J. pervedė jai į sąskaitą šią skolą – 50 000 Š. kronų. J. rašė jai, bei skambino, sakė, kad nori pervesti skolą, bet reikėjo banko kodo pervedimui iš užsienio, nes vis atmesdavo pervedimą. Su J. apie šį pervedimą susirašinėjo Skype. J. S. užsivadinusi „J.“. Taip pat susirašinėjo dėl pervedimo ir su J. dukra A.. J. sakė, kad perves visą sumą, bet nesakė kiek ir kai gavo į sąskaitą pinigus nustebo, kad pervedė kronomis. Koks buvo tuo metu kronos kursas nežino. Grąžinti buvo būtent paskolinti pinigai. Sąskaitos numerį J. siuntė ji. Apie tai, kad J. pervedė į sąskaitą pinigus, ji pasakė R.. Šiuos pinigus konvertavo ir nusiėmė. Tai buvo jos pinigai, nors R. prašė paskolinti, bet paskolino iš jos pinigų, nes visą laiką dirbo, bei paveldėjo turtą prieš 8 metus. Ar J. turėjo lengvąjį automobilį M. B. nežino. Kai ji buvo pas J. matė tik du Bently automobilius ir MB autobusiuką. Ar jos vyras R. ar broliai buvo atgabenę į Lietuvą MB automobilį, nežino. R. kartais atvarydavo atvežtus iš užsienio automobilius pas juos į kiemą, bet ar buvo koks nors MB automobilis nežino. Kiek žinoma R. jokių kitų daiktų iš Š. neatveždavo. Su J. niekada jokių konfliktų, nesutarimų nebuvo. Apie jokį konfliktą su J. ar šios vyru nežino, kad toks būtų. 2013 metais R. pasakojo, kad J. vyras D. gerdavo ir J. labai norėjo, kad šis užsikoduotų. Todėl kažkada, kai R. buvo Š. baliuke pas J. pastarosios vyras susilažino su R., kad negers. Sakė, kad iš pradžių lažinosi iš 10 000 eurų, bet D. pasakė, kad toks milijonierius, tai gali iš 100 000 eurų. Tų pinigų D. neatidavinėjo, nes tai buvo juokais. Daugiau nei prieš tris metus R. vyras Vokietijoje nupirko namelį – treilerį. Ji nesupranta situacijos su J. P. ir pastarosios vyru. Nieko apie jokius konfliktus ir pinigų reikalavimus nežino. Kas iš J. ir pastarosios vyro reikalavo pinigus nežino. Kodėl jos vyras ir šio broliai kaltinami dėl turto prievartavimo ir vagysčių nežino. Šių santykiai buvo geri. Ji visada dirbo gerai apmokamuose pareigose – direktoriaus pavaduotoja dviejuose darbuose. Kai paveldėjo turtą, tai buvo namas, sklypas, du butai, du garažai, bei mamos ir močiutės santaupos, bendroje sumoje maždaug už 1 500 000 litų. Taip pat maždaug prieš du metus jų namelis – treileris buvo tikrintas Kauno AVPK AVTS, bet po patikrinimo tolimesnių veiksmų nebuvo. Ji su vyru veda bendrą gyvenimą ir įneša į šeimos biudžetą per mėnesį maždaug po 2000 – 3000 litų, tai yra R. tiek duoda per mėnesį vaikų išlaikymui ir namams, o ji savo ruožtų gaudama pinigus už vaikus maždaug tiek pat išleidžia šeimos išlaikymui.
Liudytoja K. F. parodė, kad jos vyras R. F. mirė 2014-03-17. Jos vyras neužsiiminėjo automobilių taisymų, supirkimu, buvo II grupės invalidas. Ar jam kas nors buvo atvaręs taisymui automobilį M. B. nežino. Tokių asmenų kaip Š. ji nepažįsta. Kuo pastarieji užsiima nežino. Kad jos vyras pažinotų Romaniukas nežino. J. P. – R. ar D. R. nepažįsta.
Įtariamojo V. L. parodymai buvo perskaityti LR BPK 276 str. 4d. tvarka, byloje esantiems įrodymams patikrinti.
Įtariamasis V. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 38-1-00010-14 davė parodymus apie padarytas užsienyje – Š. vagystes susijusias su Š.. Jis girdėjo iš gyvenančių name vagių, kad yra tokia lietuvė J., pavardės nežino. Kad pastaroji padeginėjo automobilius, kad atgauti draudimą, kad yra aferistė. Kažkas sakė, kad J. yra skolinga R. pinigus. Apie M. B. automobilio vagystę ar sporą nieko nežino. Šių metų vasarą, datos tiksliai nežino, E. R. J. namo kieme perdavė jos dukrai A.i plastikinę juodą lentelę, kaip pusė liniuotės. Kas prašė perduoti šią lentelę neatsimena (t. 1, b. l. 205 - 208).
Liudytojas M. T. parodė, kad jis, būdamas Š., buvo pas J. P. darbe ir matė ten automobilį M. B. E klasės. 2013 metais galimai pavasarį ar vasarą, datos tiksliai neatsimena, buvo Lietuvoje susitikęs su R.. R. jo paklausė ar negalėtų parvaryti iš Š. J. automobilio M. B.. Jis suprato, kad jo matytą MB automobilį. R. pasakė, kad reikia jį pervaryti į Lietuvą, rodos J. norėjo jį parduoti, jis pasakė R., kad tai ne problema, kad galima į keltą ir atplukdyti, bet R. pasakė, kad reikia, kad nesimatytų kas su juo vyksta ir kad jis niekur nefigūruotų. Tada jis pasakė, kad nesikiš, kad tai nelegalu.
Liudytojas V. T. parodė, kad pažįsta J. P. ir su ja bendrauja, jų santykiai draugiški. Bendrų apsilankymo metu su kaltinamaisiais, nei vienas iš jų J. negrasino, nieko nereikalavo. Apie jokias skolas nieko jis nieko negirdėjo. Kaltinamiesiems bendraujant su J., jokių pykčių nepastebėjo. Girdėjo, kad J. skolinga R. Š. cigarečių. Kas važiavo iš J. paimti dvi dėžes cigarečių, jis nežino. Dar būdavo ir alkoholinių gėrimų. Ji turėdavo savo kažkokį verslą, bet konkrečiai kokia veikla ji užsiiminėjo, jis negali pasakyti. Žino, kad J. sudegė autobusiukas ir automobilis BMW X5. Jam tekę būti pas J. ir D., bet jie jam nesiskundė, kad kaltinamieji reikalauja iš jų pinigų, jiems grasina. Apie lažybas jie nieko negirdėjo. Kiek žino, J. santykiai su M. P. yra geri. 2013m. rudenį bendraujant su J., ji apie dingusį automobilį M. B. nieko nesakė. Jam kaltinamieji vogtų daiktų pirkti nesiūlė.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. N. atpažino R. Š. (t. 1, b. l. 142 - 144).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. N. atpažino A. Š. (t. 1, b. l. 145 - 147).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu I. N. neatpažino M. P., Ž. Š., R. Š. (t. 1, b. l. 148 - 153).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. Š. neatpažino M. P. (t. 1, b. l. 128 -1 29).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. Š. atpažino A. Š. (t. 1, b. l. 130 - 132).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. Š. atpažino R. Š.. (t. 1, b. l. 133-135).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. Š. atpažino R. Š.. (t. 1, b. l. 136-138).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. N. atpažino M. P. (t. 1, b. l. 124 - 126).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. D. R. atpažino M. P. (t. 1, b. l. 42 - 44).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. R. atpažino M. P. (t. 1, b. l. 15 - 17).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. D. R. pateikė: įgaliojimą, automobilio M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo dokumentus (t. 1, b. l. 83 - 104).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. D. R. pateikė: A4 formato lape automobilio M. B. nuotrauką, 6 lapus apie automobilio M. B. įgijimą, jo vertę, draudimą, registracijos pažymą, vandens motociklo pasą, SEB banke padarytą 50 000 kronų pervedimą, atstovavimo sutartį (t. 1, b. l. 105 - 119).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu advokatas A. S. pateikė: ieškinį su vertimais į lietuvių kalbą, J. P. banko išrašą (t. 1, b. l. 1 - 21).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. P. pateikė: mobiliojo ryšio telefoną NOKIA © su operatoriaus „Labas“ sim kortele, kuris buvo apžiūrėtas, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kuriame užfiksuotos tekstinės žinutės su tekstais apie daiktų pasiūlymus bei kiti (t. 2, b. l. 22 - 33).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. P. pateikė: plastikinę vandens motorolerio identifikacinę lentelę su Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apžiūrėta kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir jai grąžinta (t. 2, b. l. 34 - 37).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. P. pateikė: M. B. raktus su pakabuku ( t. 2, b. l. 38), kurie saugomi LKPB Veiklos organizavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose ( t.1, b. l. 80).
SEB banko išrašas iš G. Š. sąskaitos, kurioje užfiksuotas 2013-10-04 50 000 Š. kronų pervedimas iš J. P. sąskaitos (t. 2, b. l. 69).
UAB „Tahelė“ pateikti R., R., A. Š. įsigijimo bilietai, kurie patvirtina jų lankymosi faktą Š. (t. 2, b. l. 100 - 149).
Operatyvinių veiksmų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolais: LR BPK 158 str. tvarka užfiksuotų slaptų ikiteisminio tyrimo atlikimo veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2014-04-28 susitikimas Kauno mieste prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ J. P. su R. Š. ir A. Š. (t. 2, b. l. 150 - 187).
BPK 160 str. tvarka užfiksuoto slapto sekimo atlikimo protokolas, kuriame 2014-04-28 užfiksuotas J. P. susitikimas Kaune prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ susitikimas su R. Š. ir A. Š. (t. 2, b. l. 196 - 198).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokolais:
1. A. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas (t. 3, b. l. 5 - 10).
2. G. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas (t. 3, b. l. 13 - 21).
3. R. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas ( t. 3, b. l. 24 - 31).
4. R. Š. 4. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas ( t.3, b. l. 34 - 54, 59 -62).
Motyvai
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamieji R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. bendrininkų grupėje prievartavo didelės vertės svetimą turtą.
Nors kaltinamieji neigia padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, bet taip pat ir byloje surinkta bei teisiamajame posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviaisiais bylos duomenimis. Pažymima ir tai, kad kaltinamasis suinteresuotas palankia bylos baigtimi ir yra laisvas nuo teisinės atsakomybės duodamas bet kokius parodymus (2007-12-01 AT Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).
Taigi įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų visuma nustatytus faktus ir išvadas, palyginęs šiuos iš skirtingų šaltinių gautus duomenis tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų pozicija nepatvirtinta surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, todėl vadovaujantis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 4 d., atmetama. Teismas kaltinamųjų poziciją dėl inkriminuoto nusikaltimo vertina kaip gynybos būdą ir siekį bet kokiu būdu ir priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 181 str. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Už kvalifikuotą turto prievartavimą atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, taip pat tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuota grupe.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltinamasis tai suvokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012). Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.
BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas didelės vertės kriterijų įgauna tuomet, kai jis viršija 250 MGL. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji grasindami panaudoti fizinį smurtą ir psichologinę prievartą, reikalavo iš J. R. ir J. D. R. perduoti jiems didelės vertės turtą – 100 000 Eurų už 2013m. vasarą įvykusias ir pralaimėtas lažybas tarp R. Š. ir J. D. R.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji buvo skolingi kaltinamiesiems. LR Civilinio kodekso 6.243 straipsnyje nurodyta, kad lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda. Su lošimu ir lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami.
Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. susilažino su nukentėjusiuoju J. D. R. iš 100 000 Eur sumos todėl, kad J. D. R. pasižadėjo daugiau nevartoti alkoholinių gėrimų ir savo pažado neištesėjo. Lažybų metu J. D. R. buvo visiškai girtas. Nukentėjusios J. R. parodymais nustatyta, kad lažintasi buvo juokais, siekiant kažkaip paveikti J. D. R. daugiau nepiktnaudžiauti alkoholiu. Nukentėjusiojo J.o D. R. parodymais nustatyta, kad dėl girtumo lažybų sąlygų jis nepamena. Sekančią dieną sutuoktinė pasakė, kad jis susilažino su R. Š., kad daugiau negers, o jei gers, tai turės sumokėti. Kadangi buvo girtas, tai neatsimena sumos, dėl kurios lažinosi ir šias lažybas laikė juokais arba kaip R. norą, kad jis daugiau negertų. Po lažybų praėjus tam tikram laikui, R. Š. nustačius, kad jis ir toliau vartoja alkoholį, prasidėjo grasinimai, gąsdinimai ir reikalavimas perduoti 100 000 Eur. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad pas jį į namus ir darbovietę dažnai atvažiuodavo R. Š., R. Š. ir M. P., kurie reikalavo sumokėti pinigus, priešingu atveju gali turėti materialinių nuostolių, jis suprato, kad gali sudeginti ar sugadinti bendrovės automobilius ar šeimos turtą arba sužaloti ką nors iš šeimos narių. Kaltinamieji grasino jam ir jo žmonai. J. pasakojo, kad jai grasino, jei nesumokės skolos, tai apipils sieros rūgštimi, taip pat, kad pakiš narkotikų. J. R. parodymais nustatyta, kad pas juos eilę kartų įvairių sudėčių grupėmis atvažiuodavo kaltinamieji, ją gąsdino, grasino, sakė, kad apipils sieros rūgštimi, peršaus kojas, sulaužys rankas, sudegins namus ir automobilius, „pakiš narkotikų“. Kaltinamieji pas juos atvažiuodavo periodiškai, elgdavosi kaip namie. Ji bijojo dėl savęs ir šeimos, nes prieš tai jau buvo sudeginti du automobiliai. Grasinimai buvo realūs, todėl šeimoje buvo nutarta atiduoti automobilį M. B. kaip užstatą. J., bijodama nuolatinių grasinimų ir gąsdinimų, į G. Š. sąskaitą pervedė 50000 Š. kronų. Iš byloje esančio SEB banko išrašo matyti, kad į G. Š. sąskaitą 2013-10-04 buvo pervesta 50000 Š. kronų iš J. P. sąskaitos. Nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojų parodymai. Liudytojo I. N. parodymais nustatyta, kad lažybos tarp J. D. R. ir R. Š. vyko juokais, jų metu D. buvo visiškai girtas. Matė pas J. atvažiuojančius R. ir dar kelis vyrus, bet jų asmeniškai nepažįsta. Vėliau J. ir D. jam pasakojo, kad jiems buvo perduotas automobilis M. B., kurį jie labai pigiai pardavė. Asmens parodymo atpažinti metu pagal nuotrauką I. N. atpažino R. ir A. Š.. Liudytojo V. N. parodymais nustatyta, kad pas D. ir J. dažnai atvažiuodavo R., R., A. Š. ir M. P., kurie prašydavo pagalbos sutaisyti automobilį. Kartais broliai Š. siūlydavo įgyti vogtas prekes, bet jis atsisakė pirkti. Nuo 2013 m. vasaros broliai Š. ir M. P. dažnai atvažiuodavo į D. bendrovę ir tarp jų vykdavo konfliktai. J. pasakojo, kad broliai Š. iš jų reikalauja pinigų, kuriuos skolingas jiems D.. Iš J. jam žinoma, kad automobilį M. B. buvo nutarta nuvaryti į Lietuvą ir parduoti, bet po to jis dingo. J. sakė, kad už šį automobilį iš Š. ji pinigų negavo. Liudytojas parodė, kad 2013m. vasarą matė, kaip atvažiavo R. Š. su R., kurie J. klausė kada bus pinigai. R. ir R. elgėsi agresyviai, o J. pasakė, kad pinigų nebus. R. su J. susistumdė, koliojosi. Praėjus tam tikram laiko tarpui, vėl buvo atvažiavę A., R. ir R. Š.. Girdėjo kaip J. šaukė, kad pinigų neduos. A. buvo kieme, jų pokalbyje nedalyvavo. Po to J. pasakojo, kad Š. reikalavo iš jos pinigų, grasino susidorojimu. Jis matė, kad J. ir D. bijo brolių Š.. Jam žinoma, kad buvo sudeginti J. ir D. automobiliai. Liudytojo G. Š. parodymais nustatyta, kad pas D. ir J. dažnai atvažiuodavo broliai Š., kurie pasinaudodavo įvairiom paslaugom. Broliai bendrovėje elgėsi iššaukiančiai, todėl jis stengėsi nebendrauti su jais. Matė, kad jie buvo pasiėmė bendrovei priklausančius busiukus MB Sprinter. Jam žinoma, kad dingo J. ir D. automobilis M. B., Sklido kalbos, kad broliai šį automobilį išsivarė. Jis matė konfliktą tarp J. ir brolių Š.. R. tuo metu nebuvo. Š. šaukė ant J., ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Dėl ko įvyko konfliktas, jis tiksliai nežino. Po šio konflikto, J. liepė su Š. niekam neprasidėti. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas atpažino brolius R., Ruslaną ir A. Š..
Teismas nesivadovauja liudytojos G. Š. parodymais, nes ji R. Š. sutuoktinė ir suinteresuota bylos baigtimi. Liudytoja G. Š. parodė, kad jos vyras užsiima automobilių prekyba, juos parvaro iš užsienio į Lietuvą ir parduoda. Jai žinoma, kad J. Š. užsiiminėja cigarečių ir alkoholio kontrabanda, turėjo reikalų su policija. J. paprašė jos vyro paskolinti pinigų 20 000 litų. R. paklausė jos ar gali padėti. Ji sutiko ir vienam R. broliui perdavė 20 000 litų, kurie buvo konvertuoti į eurus ir nuvežti į Š.. Grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, tačiau 2013m. rudenį J. į jos sąskaitą pervedė skolą 50 000 Š. kronų. Nors liudytojos parodymai yra nuoseklūs, tačiau jų nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys. Tuo tarpu J. R. kategoriškai neigia skolą, nuosekliai aiškino, kad ji 50 000 Š. kronų pervedė į G. Š. sąskaitą R. Š. nurodymu, bijodama jų grasinimų ir gąsdinimų, tikėdamasi, kad pervedus pinigus, jie atstos nuo jos.
Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad nors aktyvesni nusikalstamos veikos padaryme buvo R. Š., M. P. ir R. Š., tačiau BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius savo veiksmais realizavo ir A. Š. – jis lankėsi pas J. R., su ja susitikinėjo, perdavė R. Š. reikalavimą perduoti 100 000 Š. kronų, kurių reikėjo R. kotedžo statybai, pats tiesiogiai paėmė iš nukentėjusiosios automobilį M. B. ir jį išvarė. Iš to seka, kad A. Š. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, nes savo veiksmais įgyvendino dalį turto prievartavimo objektyviųjų požymių.
BK 8 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus. Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą ( BK 5 str. ). Iš to seka, kad kaltinamiesiems bausmė skiriama pagal LR įstatymus. Taigi išanalizavus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje pakankamai surinkta duomenų, patvirtinančių, kad R., R., A. Š. ir M. P. bendrininkų grupėje, nukentėjusiųjų atžvilgiu grasindami panaudoti fizinį smurtą, tai yra apipilti sieros rūgštimi, peršauti kojas, sulaužyti rankas, sudeginti namus ir automobilius ir psichologinį smurtą – „ pakišti narkotikus“ prievartavo nukentėjusiuosius jiems perduoti didelės vertės turtą – 100 000 eurų, todėl jų nusikalstama veika atitinka BK 181 str. 3 d. Akivaizdu ir tai, jog kaltinamieji, būdami suaugę, normalaus protinio išsivystymo asmenys, neabejotinai suvokė savo reikalavimų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis, t. y. neteisėtai reikalauti pinigų iš nukentėjusiųjų, panaudodami fizinį smurtą ir psichologinį smurtą, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas Š. K., kur už turto prievartavimą stambiu mastu numatyta laisvės atėmimas nuo šešių mėnesių iki šešerių metų, todėl taikant BK 8 str. ir skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bausmės maksimalų dydį, numatytą Š. K. įstatyme.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).
Nors kaltinamiesiems kaltinimas pagal BK 181 str. 3 d. buvo pareikštas veikiant organizuotoje grupėje, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog minėta veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Pažymima, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan., nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.).
BK 25 str. 3 d. numatyta, kad organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo, į priemonių numatymą, padedančių paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir išvengti atsakomybės, ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012). Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, be kita ko, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamųjų vaidmenų pasiskirstymas, organizuotumo lygis, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas ir intensyvumas bei pastovumas nebuvo tokio aukšto lygio, kuris atitiktų organizuotos grupės požymius. Todėl R. Š., R. Š., A. Š. ir M. P. kaltinime nurodyta aplinkybė dėl veikimo organizuotoje grupėje šalinama.
Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu veikė bendrininkaudami, visi kaltinamieji laikomi vykdytojais, o jų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 str. atitinkamą dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, teismas pripažįsta, kad nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau įvertinus į bylą pateiktus duomenis, jie yra nepakankami, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio. Byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas, nors akivaizdu, jog ji buvo patirta, tačiau negavus papildomos medžiagos jos dydžio nustatyti negalima.
Byloje pareikštas AB „S. S.“ civilinis ieškinys 196 000 Lt. (56 765 Eur) sumai. Civilinio ieškovo atstovu pripažintas J. D. R.. Pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį M. B. E 350 4M, pirkėjui AB „S. S.“. Automobilis buvo perkamas išsimokėtinai 84 mėnesiams. J. B. įgaliojo įgaliotinį J. D. R. pasirašyti sutartį su AB „S. S.“, derėtis dėl kainų už visus darbus, susijusius su AB „S. S.“. Iš draudimo poliso matyti, kad automobilis buvo draustas daliniu Kasko draudimu. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar buvo išmokėta draudimo išmoka. Draudimo išmokų sąlygų byloje taip pat nėra. Taip pat iš bylos medžiagos nėra aišku, ar automobilio savininkas kreipėsi dėl transporto priemonės praradimo į draudimo bendrovę. Kadangi automobilis įgytas išperkamosios nuomos būdu, todėl neaišku kokia pinigų suma buvo sumokėta automobilio pardavėjui. Taip pat kyla klausimas ar buvo išperkamosios nuomos bendrovei padaryta turtinė žala, jei taip, tai kokio dydžio. Negavus papildomos medžiagos ir neatidėjus baudžiamosios bylos, negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( LR BPK 115 str. 2d.).
Bausmės skyrimas
BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. Š. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Teistas, tačiau teistumas išnykęs. Yra baustas administracine tvarka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.
R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. Š. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Baustas administracine tvarka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.
R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamsis A. Š. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Jis nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Nukentėjusioji J. R. jam jokių pretenzijų neturi. Baustas administracine tvarka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.
A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. P. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Baustas administracine tvarka, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, tik konsultuotas 2001 m., gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms M. dvare.
M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo įžūlus, elgėsi iššaukiančiai, replikavo, nereagavo į teismo pastabas.
Visiems kaltinamiesiems turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei jų vidurkis, atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes bei į visas bylos aplinkybes.
Skirdamas bausmes R. Š., R. Š. ir A. Š., teismas atsižvelgė į tai, kad jie suėmime yra nuo 2014m. liepos 29d. Suėmimas kaip kardomoji priemonė jiems buvo pastoviai pratęsiamas iki procesinio sprendimo priėmimo, išskyrus A. Š., kuriam kardomoji priemonė suėmimas 2016m. kovo 31 d. teismo nutartimi buvo panaikinta ir paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taigi A. Š. suėmime išbuvo nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d., tai yra 1 metus 8 mėnesius ir 2 dienas. R. Š. ir R. Š. suėmime išbuvo nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., tai yra 1 metus 8 mėnesius ir 29 dienas. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų asmenybes, į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad paminėtų kaltinamųjų išbūtas suėmime laikas turi būti įskaitytas į paskirtų bausmių laiką ir laikoma, kad jie atliko jiems paskirtas bausmes.
M. P. buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis. Jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas (BK 75 str.). Teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297- 308 str. str.
nusprendė:
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1metams 8 mėnesiams ir 29 dienoms.
Į bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014m. liepos 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.
Laikyti, kad R. Š. atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant jį teismo salėje.
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams ir 29 dienoms.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.
Laikyti, kad R. Š. atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant jį teismo salėje.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams ir 2 d.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d.
Laikyti, kad A. Š. atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 181 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams.
Taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p. ir 8 p. įpareigoti M. P. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pareigas paskirti 3 (trijų) metų laikotarpiui (BK 75 str. 4 d.).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti.
Civiliniam ieškovui AB „S. S.“ pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą sutuoktinių R. Š. ir G. Š. turtui ir piniginėms lėšoms G. Š. sąskaitoje palikti iki civilinio ieškinio išsprendimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.