Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) atsakovų (duomenys neskelbtini) d. D. S., (duomenys neskelbtini) d. V. S. ir (duomenys neskelbtini) d. V. S. pareiškimus apie palikimo priėmimą - vienašalius sandorius, atsiradusius po R. S. mirties (duomenys neskelbtini) d., pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo; 2) pripažinti, kad atsakovai atsisakė atlikti paveldėjimo procedūras, po mamos mirties ir pritaikyti restituciją; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos, atsakovų ir trečiųjų asmenų mama R. S. (mirties įrašas (duomenys neskelbtini) Nr. 90). R. S. mirė ištuokoje ((duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-1538; (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas Nr. 119). Mamos, R. S., mirties dieną jai buvo 11 (vienuolika) metų ir ji gyveno globos namuose. Įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytais terminais pareiškimus priimti paveldėjimą yra pateikę atsakovai V. S. ((duomenys neskelbtini) ), V. S. ((duomenys neskelbtini) ) ir D. S. ((duomenys neskelbtini) ). Paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams neišduoti ((duomenys neskelbtini) notaro liudijimas Nr. 513). Pareiškimai teismui pateikiami, jie (duomenys neskelbtini) d. išduoti Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V.. Pareiškimai yra atsakovų sudaryti vienašaliai sandoriai. (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jai atnaujino terminą palikimui pagal įstatymą priimti, po mamos mirties, nustačius kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (mamos mirties dieną buvo nepilnametė; tik vienuolikos metų amžiaus; tuo metu ji gyveno vaikų namuose ir niekas jai nepadėjo paveldėjimo tvarkyti). Nurodytos nutarties pagrindu, ji (duomenys neskelbtini) d., kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo ir nekilnojamą turtą paveldėjo (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) , kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) d. liudijime notarinio registro Nr. 2165). Sulaukusi pilnametystės, ji savo aktyviais veiksmais siekė paveldėti ir paveldėjo nekilnojamą turtą nurodytą 2021-12-07 VĮ Registrų centras išraše Nr. 29218455. Paveldėjusi turtą, ji turtą valdo kaip savo, turtu rūpinasi, jį prižiūri ir ruošiasi atnaujinti – rekonstruoti, o tai atlikti trukdo atsakovų neveikimas. Kaip paaiškėjo paveldėjus, turtas yra apleistas, netvarkytas ir neprižiūrėtas nuo mamos mirties, šiai dienai akivaizdžiai avarinės būklės, nes pareiškimus paveldėti pateikę seserys ir brolis paveldėjimu nesirūpino visiškai, paveldėjimo procedūrų nebaigė (tikėtina net nesuprato paveldėjimo pasekmių), turto neremontavo ir nesaugojo, turtu nesinaudojo ir turto neprižiūrėjo. Dėl nurodyto, turtas yra sugadintas ir išgrobstytas (išimti iš namo plastikiniai langai, išimtos durys, sugadinta vandentiekio ir kanalizacijos sistema, namuose neliko mamos turėtų baldų, buities technikos, namų apyvokos daiktų), yra požymių kad name ilgą laiką glaudėsi asocialūs asmenys. Objektyviai, paveldėtas turtas, namas ir kiti statiniai šiai dienai yra avarinės būklės, visiškai netinkami gyventi, dėl atsakovų kaltės. Ji turi tikslą paveldėtą turtą atstatyti - rekonstruoti atnaujinant ir pritaikyti sau gyventi. Atsakovai turėjo teisę perleisti paveldėjimo teises jai (CK 6.425 str. - 6.426 str.), tačiau jie nepasiekiami, nebuvo pasiekiami ir tada, kai Marijampolės apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) . Civilinė byla išnagrinėta procesinius dokumentus ir teismo šaukimus atsakovams įteikus viešai (CPK 130 str. tvarka). Notaro padedama, ji registruotais laiškais kreipėsi į įpėdinius 2023 metais, prašydama neteismine tvarka išspręsti paveldėjimo procedūras, tačiau tai rezultatų nedavė, nes faktinė gyvenamoji vieta nei atsakovų nei trečiųjų asmenų nėra žinoma, jos ryšiai su broliais ir seserimis nutrūkę seniai ir jiems siųsti dokumentai liko neįteikti.

Ji yra supratusi ir žino iš giminaičių bei kaimynų pasakojimų aplinkybes, kad po mamos R. S. mirties tik dėl akių, verčiami tarnybų (vaikų teisių ir socialinių), brolis ir seserys, kurie 2010 metais buvo pilnamečiai, formaliai pateikė prašymus dėl paveldėjimo notarui, bet paveldėti jie neketino ir faktiškai nepaveldėjo, turtu nesirūpino, mokesčių nemokėjo ir tuo labiau jie nesutiktų šiuo metu priimti tokios būklės turtą, jį kapitališkai renovuoti. Jau tuo metu atsakovai kalbėjo, kad paveldėjimo mokesčių nemokės, nes neturi iš ko mokėti, nemokės mokesčių už komunalinius patarnavimus, todėl po mamos mirties labai greitai išsiskirstė ir nekilnojamą turtą paliko likimo valiai. Atsakovai suklydo pateikdami notarui pareiškimus paveldėti, atsakovai pateikdami notarui pareiškimus juos pateikė tik dėl akių, nesiekdami sukurti jokių pasekmių, siekdami tik išvengti konflikto su valstybinėmis institucijomis, visiškai nesuprasdami ir nesistengdami suprasti pareiškimų pateikimo reikšmės bei pasekmių. Todėl vadovaujantis CK 1.78 str.-1.95 straipsniais, atsakovų pareiškimai Apie palikimo priėmimą, pripažintini negaliojančiais, nuo jų sudarymo momento; atsakovai pripažintini atsisakę atlikti paveldėjimo procedūras, palikimo atsisakę (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) dienomis (CK 5.60 str.). Vadovaujantis CK 5. 11 str., atsakovai (mirusiosios vaikai), buvo pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), (duomenys neskelbtini) , motinos R. S. mirties dieną. Pilnamečiai mirusiosios vaikai, atsakovai civilinėje byloje, į notarą dėl turto paveldėjimo kreipėsi tokia tvarka kokią numato įstatymas (CK 5. 50 str. 3 d.), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš pareiškimų apie palikimo priėmimą turinio matyti, kad atsakovai žinojo jog priėmę palikimą jie turės rūpintis pastatais ir žemės sklypu, įpėdiniams buvo išaiškinta, kad priėmus palikimą už mamos skolas jie atsako paveldėtu turtu ir asmeniniu turtu, nes kaip galima suprasti paveldimo turto apyrašas sudarytas nebuvo. Akivaizdu, kad atsakovams notaro buvo išaiškinta pareiga rūpintis turtu ir turtą išlaikyti, taip kaip numato CK 5.51 str., tačiau formaliai pateikę pareiškimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai jie nepradėjo turto valdyti nei dėl savęs, nei dėl kitų įpėdinių interesų, taip kaip numato nurodyta teisės norma. Atsakovų notarui pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo yra vienašaliai sandoriai - kaip privalomųjų santykių prielaida. Vienašalis sandoris kaip ir kiti sandoriai, sukuria teisines pareigas jį sudariusiam asmeniui, tačiau konkrečiu atveju asmenys formaliai sudarę vienašalius sandorius, atsakovai jų niekada nerealizavo ir nevykdė. Rašytiniu, notariniu, vienašaliu sandoriu atsakovai turi siekti teisinių padarinių, tačiau konkrečiu atveju sandoriai egzistuoja tik formaliai, o juos sudarę asmenys faktiškai nesiekė ir nesiekia nieko. Vienašaliai sandoriai teismui pateikiami, juos (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S-13 išdavė notarė, kuri civilinėje byloje nurodoma trečiuoju asmeniu. Civilinėje teisėje yra pripažįstama galimybė atšaukti vienašalį sandorį. Galimai atsakovai taip ir būtų pasielgę, tačiau kai kurių vienašalių sandorių atšaukti/atsisakyti negalima. Atsisakyti negalima palikimo priėmimo sandorio (CK 5.60 str. 4 d.), todėl jis gali būti tik nuginčytas teismo tvarka, pagal bendrąsias sandorių ginčijimo taisykles (CK 1.78 str. - 1.95 str. tvarka). Atsakovų pareiškimai notarui pripažinti negaliojančiais, nes jie sudaryti iš esmės suklydus, nesupratus pareiškimo pateikimo paveldėti pasekmių, nesuprantant pareigos turtą išlaikyti ir turtu rūpintis. Kad atsakovai suklydo, jie pripažino kol dar minimalius santykius su jais palaikė ji, kai dar nebuvo sulaukusi pilnametystės. Jai seserys ir brolis sakydavo, kad galėsi tu tvarkytis kai išeisi iš vaikų namų, jei norėsi“. Konkrečiu atveju, nesupratę paveldėjimo subtilumų, neįvertinę mokesčių naštos ir atsakomybės už turtą esmės, atsakovai sau ir jai suklostė tokias aplinkybes, kad ji šiuo metu negali įgyvendinti teisėtų interesų, negali apginti turtinių teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus kuris siejamas su sandorį sudariusių asmenų sveikatos būkle, išsilavinimu, patirtini, kitomis aplinkybėmis kuriomis remiantis ar jie galėjo suprasti kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Atsakovai sandorio sudarymo metu buvo labai jauni (19 m., 20 m., 25 m. amžiaus), neišsilavinę, mažai patyrę nes gyveno kaimo vietovėje ir buvo pradėję vesti asocialų gyvenimo būdą; (duomenys neskelbtini) mirė atsakovų mama, o (duomenys neskelbtini) jie jau buvo pateikę pareiškimus dėl palikimo priėmimo, kas leidžia daryti išvadą kad išgyvenant netektį, penkių dienų nepakanka išsiaiškinti aplinkybes dėl palikimo priėmimo, pasikonsultuoti su artimaisiais arba teisininkais; jokių objektyvių duomenų nėra apie tai, kad atsakovai sudarydami sandorį suvokė pasekmes/pareigas pagal jį ir jį būtų sudarę jas suvokdami. Atsakovai pasirašė tik vieną dokumentą. Nors ginčijami pareiškimai surašyti viename lape, ten nėra sudėtingų teisinių sąvokų ir konstrukcijų, nurodomos tik dvi teisės normos, tačiau reikia priimti domėn tai, kad atsakovai sandorį sudarė giliai išgyvendami pačio artimiausio šeimos nario - mamos mirtį, jį sudarė po to kai ilgą laiką buvo slaugę sergančią mamą, kai jų priežiūrai buvo likę 7 (septyni) mažesni ir mažamečiai broliai, seserys. Neabejotinai sandorių sudarymo metu jie sandorio pasekmių ir savo pareigų nesuvokė, nes jų niekada nevykdė jokia forma ir vienašalių sandorių niekada nebūtų sudarę tai suvokdami (CK 1.90 str.). Kaip minėta anksčiau, tik dėl akių sudarytas sandoris negalioja taip pat (CK 1.86 str.). Nėra pagrindo abejoti, nes tai patvirtina ir notarė, kad sandoris niekada realiai nebuvo vykdomas. (duomenys neskelbtini) liudijime nurodoma, kad „paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams neišduoti“. Liudijimai neišduoti praėjus 13 (trylikai) metų po pareiškimų paveldėti pateikimo, kas reiškia, kad ginčijami sandoriai nebuvo vykdomi. Atsakovai sudarydami vienašalius sandorius jokių tikslų ir motyvų neturėjo, kažkieno svetimo valia formaliai pareiškimus pateikė, tačiau dėl atsakovų neveikimo teisiniai padariniai nesusiklostė ir jie nerealizavo, net neketino realizuoti į turtą teisių ir pareigų. Tai logiška, jeigu nebuvo jų valios, teisiniai padariniai susiklostyti negalėjo. Turtas, kurį paveldėjo ji ir dėl kurio pareiškimus pateikė atsakovai yra sekantis: žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ; statiniai esantys (duomenys neskelbtini).- gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad po motinos mirties ji buvo apgyvendinta vaikų globos namuose, su broliais ir seserimi ji nebendrauja, buvo skriaudžiama vaikystėje; šiuo metu ketina rūpintis po mamos mirties likusiu turtu – pastatais ir žeme. Nurodė, kad namai apleisti, nuo pašalinių asmenų teko užkalti langus, žemę dirba svetimi žmonės, todėl prašo, kad ji viena galėtų turtu rūpintis tokiu būdu galėtų apsaugoti visą turtą nuo netinkamo valdymo. Ji tik grįžusi iš globos namų sužinojo apie paveldėjimą ir apleistus namus. Atstovė nurodė, kad yra teisinis pagrindas sandorius pripažinti negaliojančiais, nes atsakovai nesiekė sukurti jokių teisinių pasekmių, ką patvirtina faktas, jog namai yra apleisti, avarinės būklės, atsakovai nesuvokė teisinių pasekmių, priimti palikimą buvo paraginti tarnybų, tačiau laisvos valios priimti palikimą ir jų valdyti neišreiškė.