- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- 1-101-576/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01069-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nurodęs, kad dirba (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2011-03-15, ikiteisminio tyrimu metu tiksliai nenustatytu laiku, prieš išsikraustydamas iš namo adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise nukentėjusiajam A. V. 2009-11-06 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr.33-1002/2008 pagrindu, sugadino nurodytą namą, o būtent: namo palėpėje išlupdamas sugadino stoglangio fiksavimo mechanizmą - 7,76 Eur (26,76 Lt) vertės, šalia stoglangio išplėšė stogą, sugadino palėpės patalpos apšvietimą, nupjaudamas lygiai su siena elektros laidus, išimdamas rozetes ir jungiklius, kurių bendra vertė 86,36 Eur (297,95 Lt) bei iš gipso kartono lubų išlupdamas lemputes - bendros 712,83 Eur (2459,25 Lt) vertės, išplėšdamas stogą ir išlupdamas lemputes sugadino ir lubas - 302,43 Eur ( 1043,37 Lt) vertės, sugadino palėpės patalpos šildymo sistemą, nupjaudamas vamzdžius ir nuimdamas tris radiatorius – bendros 452,63 Eur (1561,60 Lt) vertės, išardė grindų dangą, nuimdamas kiliminę danga – 682,64 Eur (2355,1 Lt) vertės, išardė palėpės patalpos kondicionavimo-vėdinimo sistemą, nuimdamas kondicionierių - 435,23 Eur (1501,56 Lt) vertės, apgadino palėpės patalpas, išraudamas su staktomis vidaus medines duris, kurių bendra vertė 248,64 Eur (857,82 Lt); apgadino namo antro aukšto patalpų vidinių sienų atskirose vietose tinką, bendros 494,09 Eur (1704,6 Lt) vertės, išardė grindų dangą, nuimdamas kiliminę danga – 748,94 Eur (2583,85 Lt) vertės, ir ąžuolinių grindjuosčių dangą (parketą) - 1664,39 Eur (5742,16 Lt) vertės, bei grindų dangos medines apvadas – 237,29 Eur (818,65 Lt) vertės, sugadino namo antro aukšto patalpų apšvietimą, nupjaudamas lygiai su siena elektros laidus, išimdamas šviestuvus, rozetes, jungiklius, kurių bendra vertė yra 3115,26 Eur (10747,64 Lt), išardė antro aukšto patalpų kondicionavimo-vėdinimo sistemą, nuimdamas keturis kondicionierius, kurių bendra vertė 3096,07 Eur (10681,44 Lt), sugadino antro aukšto patalpų šildymo sistemą, nupjaudamas vamzdžius ir nuimdamas penkis radiatorius, kurių bendra vertė 753,64 Eur (2600,07 Lt), sugadino WC/vonios kambario grindis, išlupdamas keramines plyteles, kurių bendra vertė 235,64 Eur (812,96 Lt), bei keraminių plytelių grindjuostes, kurių bendra vertė 56,32 Eur (194,3 Lt), taip pat sugadino WC/vonios kambario sienas, nudaužydamas nuo jų plyteles, kurių bendra vertė 142,25 Eur (490,77 Lt), apgadino dušo grindų dangą, išlupdamas mozaikines plyteles, kurių bendra vertė 34,11 Eur (117,69 Lt), išmontavo ir išėmė dušo kabiną, 523,98 Eur (1807,72 Lt) vertės, WC/vonios kambarių patalpose, nupjaunant lygiai su siena vandentiekio ir kanalizacijos įvadus, nuėmė tris sieninius klozetus, kurių bendra vertė 1109,63 Eur (3828,21 Lt), ir tris kriaukles, kurių bendra vertė 400,50 Eur (1381,72 Lt) vertės, išmontavo ir išėmė vonią, kurios vertė 354,14 Eur (1221,79 Lt), bei masažinę vonią - 1933,02 Eur (6668,93 Lt) vertės, iš antro aukšto atskirų patalpų išėmė šešias buitinės ventiliacijos groteles, kurių bendra vertė 120,87 Eur (417,00 Lt), iš langų išėmė devynias rankenas, kurių bendra vertė 91,35 Eur (315,16 Lt), dėl ko langų negalima atidaryti, nuėmė spintą kolektoriniams mazgams, 48,36 Eur (166,83 Lt) vertės, išpjaustė kolektorinėje spintoje suvestus grindinio šildymo ir kitus šildymo vamzdžius, kurių bendra vertė 176,92 Eur (620,72 Lt), apgadino antro aukšto patalpas, išraudamas su staktomis vidaus medines duris, kurių bendra vertė 1243,22 Eur (4289,11 Lt); apgadino namo pirmo aukšto patalpų vidinių sienų atskirose vietose tinką, bendros 44,41 Eur (153,22 Lt) vertės, bei dažytų tinkuotų sienų paviršių, kurių bendra vertė 530,05 Eur (1828,69 Lt), išardė grindų dangą, nuimdamas ąžuolinių grindjuosčių dangą (parketą) – 2505,81 Eur (8645,03 Lt) vertės, bei išdauždamas, išimdamas akmens plytelių grindų plyteles, kurių bendra vertė 383,65 Eur (1323,59 Lt), apgadino baseino plytelių grindų dangą, išdauždamas atskirose vietose plyteles, kurių bendra vertė 22,99 Eur (79,32 Lt), išlupo apdailos medinį stalviršių (ties lauko durimis) - 61,33 Eur (211,59 Lt) vertės, sugadino namo pirmo aukšto patalpų apšvietimą, nupjaudamas elektros laidus, išimdamas šviestuvus, rozetes, jungiklius, kurių bendra vertė yra 2320,11 Eur (8004,4 Lt), išardė pirmo aukšto patalpų kondicionavimo-vėdinimo sistemą, nuimdamas kondicionierių – 435,23 Eur (1501,56 Lt) vertės, sugadino pirmo aukšto patalpų šildymo sistemą, nupjaudamas vamzdžius ir nuimdamas penkis radiatorius, kurių bendra vertė 753,64 Eur (2600,07 Lt), WC/vonios kambarių patalpose, nupjaunant lygiai su siena vandentiekio ir kanalizacijos įvadus, nuėmė sieninį klozetą, 369,87 Eur (1276,07 Lt) vertės, ir keturias kriaukles, kurių bendra vertė 534,05 Eur (1842,48 Lt) vertės, išmontavo ir išėmė dušo kabiną, 376,81 Eur (1300,0 Lt) vertės; katelinėje išpjaustė visus šildymo sistemos ir vandentiekio sistemos vamzdžius ir nuėmė dvi spintas kolektoriniams mazgams, kurių bendra vertė 96,71 Eur (333,66 Lt), išpjaustė kolektorinėje spintoje suvestus elektros laidus, kurių bendra vertė 242,64 Eur (837,12 Lt), nuėmė dujų kuro katilą, 1385,54 Eur (4780,13 Lt) vertės, išardė medinių laiptų su turėklais ir aikštele konstrukciją (iš antro aukšto į trečią aukštą (palėpę)) - 3385,36 Eur (11679,48 Lt) vertės, išardė medinių laiptų su turėklais ir aikštele konstrukciją (iš pirmo aukšto į antrą aukštą) - 2519,76 Eur (8693,17 Lt) vertės, išardė medinius laiptus į rūsį - 2348,39 Eur (8101,95 Lt), apgadino pirmo aukšto patalpas, išraudamas su staktomis vidaus medines duris, kurių bendra vertė 1243,22 Eur (4289,11 Lt) ir apgadindamas lubas, kurių bendra vertė 254,56 Eur (878,24 Lt), su rėmu išėmė surenkamą-išardomą stiklinę pertvarą, skiriančią virtuvę nuo baseino patalpos, 595,25 Eur (2053,61 Lt) vertės, iš pirmo aukšto atskirų patalpų išėmė penkias buitinės ventiliacijos groteles, kurių bendra vertė 80,72 Eur (278,49 Lt), iš langų išėmė dešimtį rankenas, kurių bendra vertė 101,50 Eur (350,18 Lt), dėl ko langų negalima atidaryti, taip pat namo pirmame aukšte, svetainėje visiškai išardė židinį, 2391,39 Eur (8250,3 Lt) vertės, išardė baseino įrangą - išmontavo ir išėmė vandens purkštuvus, vandens valymo įrenginius bei vandens padavimo ir tikėjimo įrangą, bendrai baseino įrangos vertė 8541,73 Eur (29468,97 Lt), visiškai išardė medinę pirtį, 2333,32 Eur (8049,95 Lt) vertės; sugadino garažo automatinį vartų pakėlimo mechanizmą, išmontavęs ir nuėmęs automatinį vartų pakėlimo prietaisą, 444,61 Eur (1533,92 Lt) vertės; užtepdamas tamsia mase, apgadino namo išorės sienas iš kiemo pusės, kurių bendra vertė 109,78 Eur (378,74 Lt), sugadino namo išorės apšvietimą, lygiai su siena nupjaudamas elektros laidus, nuėmė šešis ant sienų buvusius šviestuvus, kurių bendra vertė yra 475,50 Eur (1640,46 Lt); lauke sugadino vandens nutekėjimui skirtą įrangą, nuimdamas aplink namo aštuonias įvairaus dydžio lietaus nutekėjimo groteles, kurių bendra vertė 482,71 Eur (1665,34 Lt), sugadino tvorą aplink namo teritorijos, nuimdamas nuo tvoros stulpų metalinį tinklą - 942,48 Eur (3251,55 Lt) vertės, tokiu būdu sugadino svetimą A. V. priklausantį 55821,63 Eur (192584,62 Lt) vertės turtą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
R. K. kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, kad nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijimą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2011-03-15, ikiteisminio tyrimu metu tiksliai nenustatytu laiku, prieš išsikraustydamas iš namo adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise nukentėjusiajam A. V. 2009-11-06 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr.33-1002/2008 pagrindu, laikydamas, kad minėtas namas iš varžytinių parduotas už nepagrįstai žemą ir jam (R. K.) nuostolingą kainą, bei siekdamas gauti papildomų lėšų, išardė ir išsivežė visus namo vidaus įrenginius, palikdamas namą be šildymo, apšvietimo, elektros instaliacijos, dujotiekio, vandentiekio, kanalizacijos, kondicionavimo-vėdinimo sistemų, be vidaus durų, laiptų, santechnikos ir patalpų vidaus apdailos, tuo padarė didelę žalą nukentėjusiojo A. V. teisei naudotis nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis patyrė 140 096,73 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis R. K. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino. Parodė, kad nesutinka nei su vienu kaltinimu, nes jis to nepadarė. Tą namą, kuriame gyveno su šeima, buvo bandoma išsaugoti. Po to buvo priimtas teismo sprendimas juos iškeldinti, nustatytas terminas ir vasario mėnesį išsikraustė iš to namo. Išsikraustė taip kaip buvo teismo nurodyta - su jam priklausančiais daiktais. Visa kita buvo palikta. Ir jeigu A. V. į namą atvyko tik po A. skambučio kovo 15 dieną, tai kas vyko nuo vasario 27 dienos iki kovo 15, jis nežino, tai jau tyrėjų darbas. Jis išsivežė tai, kad jam priklauso: lovas, stalus, baldus, kompiuterius, galima sakyti namų apyvokos reikmenis ir tai ne visus, nes namas didelis, o po išsikraustymo jis gyveno pas draugus, Piliakalnio g. 5-6, Vilniuje. Todėl jis pardavė daiktus, kurie jam buvo nereikalingi vienam supirkėjui iš Lenkijos. Pažįstamas gyvena Anglijoje ir tą butą pardavinėjo, ir geranoriškai sutiko juos įleisti pagyventi.
Apie tai, kad išsikraustė vasario 27 dieną, jis nieko neinformavo. Žinojo, kad namo savininkas kitas. Žinojo, kad turi teisę gyventi iki kovo 1 dienos ir išsikraustė iki kovo 1 dienos. Dar nurodė, jog A. A. jo vaiko nevežiojo. Nebuvo taip, kad vežiojo, tai buvo tik kartas nuo karto, jeigu sutardavo. Vaikai mokėsi toje pačioje mokykloje, A. A. žmona parveždavo po būrelių, jeigu sutapdavo. Vaikai patys važinėdavo miesto transportu. A. A. šeima jo vaiką paveždavo į mokyklą, tačiau nevežiojo. Susitarimo su A. šeima vežioti vaikus niekada nebuvo. Būdavo, kad A. šeima vieną iš jo vaikų kartas nuo karto paveždavo. Raktų nuo namo niekam neatidavė. Antstolės neinformavo, nes nenorėjo jos matyti. Jam nebuvo pasakyta, kad jis turi ką nors informuoti išsikraustant. Naujas savininkas galėjo pats atvažiuoti kovo 1 ir pasižiūrėti, ar jis išsikraustė. Jis pats informuoti naują savininką pareigos nejautė.
Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo R. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.5-6,2t.) ir (b.l.13,2t.), kuriuos kaltinamasis patvirtino.
Dar paaiškino, kad jis nieko neišėmė ir nepardavė supirkėjui, tai spausdinimo klaidos. Išsivežė tik savo daiktus, tą, kas buvo nurodyta teismo sprendime. Išiminėti daiktų išsikeliant jam nebuvo prasmės, nes tie daiktai buvo pasenę. Jo vertinimu A. V. jam nesumokėjo už augalus, krepšinio aikštelės dangą, nes tai yra ne namo priklausiniai. Tačiau jie liko. Jo supratimu, A. V. sumokėjo už namą, sklypą, tvorą ir priklausinius, t.y. pagal įstatymą kas priklausė namui. Už nekilnojamąjį turtą. Į tą įeina inžineriniai tinklai, tvora, namo vidaus apdaila. Dėl vidaus apdailos dar paaiškino, kad veliuksas sugedo, išpuvo gipso kartonas. Sienos aptaškytos specialiai, mano, kad jie per tas dvi savaites specialiai padarė nuostolius. „Jie“ – tai kas nors, nurodyti negali, nieko nesakys, tai jau tyrimo klausimas, išsiaiškinti, kas nuo 27 d. iki kovo 15 vyko.
Išsikraustė vasario 27 d., nes iki kovo 1 dienos terminas. Jeigu ta data kliūna, ji gali likti iki kovo 1 d. Paaiškino, kad nurodė konkrečią datą - vasario 27 d., nes galvojo, kad teismui reikalingas tikslumas. Vasario 27 diena - tai jo išsikraustymo data. Žino, kad regreso tvarka iš jo norima išsireikalauti žalą. Ieškinį jis gavo tik neseniai. Suprato, kad po 2009-11-06 turto pardavimo iš varžytinių akto namo savininkas tapo A. V.. Gyveno šiame name iki 2011-03-01. Daugiau kaip metus gyveno svetimame name ir išsikraustydamas nepranešė savininkui, nepadėkojo, nes kai labai skauda, nieko nesinori sakyti. Ne A. V. kaltė, kad įvyko tos varžytinės. 2009m. lapkričio mėnesį, kai A. V. ir antstolė Š. atėjo apžiūrėti namo, tuo metu name buvo atjungtas šildymas. Tuo metu buvo atjungtos dujos, spalio 10 dieną buvo pajungtos dujos.
Jis pamena, kai antstolė buvo atvykusi su In Real atstove. Buvo du atvejai - 2008m. lapkričio 5 d. ir antstolė su A. V. buvo atvykę 2009-11-05. Ir jei žiūrėti ataskaitą, pagal kurią parduodamas namas, tai buvo 2008 metų daryta ataskaita, kuri buvo tuo metu skundžiama, o A. V. antstolė pakišo metų senumo ataskaitą, rodydama nuotraukas, kurios net ir ano laikotarpio neatitinka. Pasižiūrėjus matosi, kad tai ne žiemos metu ir ne vakare darytos namo nuotraukos. Jis bendravo su agentūra In Real, savo namą net buvo išnuomavęs, ir galėjo būti panaudotos nuotraukos ne to laikotarpio, tam, kad padaryti ataskaitą. Pirmąsias varžytines pavyko sustabdyti 2008 metais. Jis skundė teismui 2008 metų ekspertizę dėl vertinimo. Teismas liko prie senosios 2008 m. ataskaitos In Real vertinimo, o jo užsakyto vertinimo nepriėmė. Teismas paliko pirmosios ekspertizės vertinimą, konstatavo, kad In Real vertinimas teisingas. Tačiau ar skundė šį teismo sprendimą nepamena, negali pasakyti. Kai išsikraustė, tuomet jo šeimoje buvo trys vaikai, o žmona buvo Londone, kur dirba ir gyvena. Vyriausias vaikas buvo abiturientas. Jokios kalbos su A. V. apie tai, ką jam, R. K., leidžiama išvežti, nebuvo. A. V. buvo sakęs, kad darys remontą. Tačiau apie jokį išardymą ar išsivežimą, konkrečių daiktų išvardinimą, nebuvo kalbos. Jis suprato, kad reikia laikytis teismo sprendimo ir išsikraustyti tiktai su savo daiktais.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, kad dalį daiktų išvežė, nes jis išsivežė savo daiktus. Lenkui jis baldus pardavė. Jis suprato, kad daiktai, kurie yra viduje, jų paimti negali. Nei vieno kaltinime inkriminuoto daikto jis neėmė. Kai kurie inkriminuoti dalykai, jie buvo natūraliai susidėvėję. Kas gali būti suinteresuotas per dvi savaites suniokoti namą, kad jis tapo negyvenamas, jis gali tik prielaidą daryti –tas kas buvo suinteresuotas daryti remontą kito asmens sąskaita.
Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2009 m. pabaigoje internetiniame portale rado skelbimą apie parduodamą iš varžytinių namą. Jis susisiekė su skelbime nurodyta antstole N. Š., susitarė dėl susitikimo, nuvykęs peržiūrėjo jos pateiktas namo nuotraukas ir vertinimus. Nusprendė namą pirkti. Kai nuvyko apžiūrėti namo, R. K. jo neįsileido, apie tai jis informavo antstolę N. Š.. Tuomet maždaug po savaitės kartu su antstole N. Š. nuvyko apžiūrėti namo. Į namo vidų pateko. Po apžiūros namą įsigijo. Tuomet su juo susisiekė R. K., aimanavo, kad didelė šeima - keturi vaikai. Buvo žiema. Dar abu išsiaiškino, kad kažkada mokėsi viename kurse tame pačiame institute. R. K. užgarantavus, kad nebus jokių problemų dėl išsikeldinimo, jis sutiko leisti žiemą ir pavasarį iki gegužės mėnesio pagyventi tame name. Tas susitarimas buvo žodinis. Suėjus tam laikotarpiui, susisiekė su R. K. ir susitiko, susitikimo metu R. K. pasakė, kad persigalvojo ir keltis niekur nesiruošia, nebent jis, A. V., primokėtų jam dar milijoną, tada jis tą namą paliktų. Po šio pokalbio kreipėsi į advokatą ir į teismą dėl R. K. iškeldinimo. Teismas vyko gal ilgai, tačiau 2010 metų pabaigoje teismas priėmė sprendimą R. K. iškeldinti, suteikiant jam berods trijų mėnesių laikotarpį išsikeldinimui. Einant į pabaigą trijų mėnesių laikotarpiui ar jam pasibaigus, tiksliai nepamena, sulaukė žmogaus, kuris prisistatė gretimo namo kaimynu, gyvenančiu adresu (duomenys neskelbtini), skambučio, kuris informavo, kad aplink namą nebėra tvoros, o pro langą mato, kad iš durų išimtos visos spynos ir durys užremtos akmenimis. Buvo vakaras, kitą rytą apie 8 valandą jau buvo vietoje ir pamatė tai, kas buvo užfiksuota nuotraukose. Tada paskambinęs iškvietė policiją ir antstolę dėl faktinių aplinkybių įvertinimo. Ir parašė pareiškimą policijai.
Žemesnės instancijos teismas
Perkant namą jis pas asmeniškai ėmė milijoninį kreditą ir buvo privaloma apdrausti namą. Kadangi namas buvo draustas, jis kreipėsi į draudimo kompaniją, kuri atsiuntė savo atstovą vertinimui. Taip pat jis pats nusamdė agentūrą turto vertinimui. Po ilgų susirašinėjimų su draudimo bendrove suprato, kad pastarieji nesiruošia tenkinti jo kaip draudėjo prašymo, todėl kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo. Teismas jo prašymą patenkino. Vykusio teismo proceso metu draudimo kompanija nesutiko su tais vertinimais, jų prašymu buvo paskirta nepriklausoma teismo ekspertizė, kuri žalą įvertino dar didesne suma, negu buvo prieš tai. Jo patirtą žalą teismas priteisė ir draudimo kompanija atlygino, todėl dėl žalos nereiškia pretenzijų.
Jis suprato, kad namą įsigijo tokį, kokį matė vertinime ir natūroje. Po kaimyno skambučio kai nuvyko, jis pamatė nuniokotą visą namą. Palikto tik namo sienos, karkasas. Pamatė visa tai, kas užfiksuota faktinių aplinkybių protokole. Lauko duryse spynų nebuvo. Viduje namo nebuvo absoliučiai nieko. Durys viduje buvo išgriautos su stakta, buvo išlaužyta, išdaužyta, išlupta viskas. Nebuvo laiptų ir turėklų, nebuvo absoliučiai jokių instaliacijos elementų. Su R. K. po apžiūros nebuvo susisiekęs. Jam buvo padaryta labai didelė žala. Buvo paėmęs milijoninį kreditą, kurį tuo metu mokėjo. Be to, jau aštuoneri metai, o dar vyksta name remontai. Šiai dienai tas namas dar nėra tinkamas gyventi. Jis samdė UAB „Krivita“ įvertinti turtą, jam buvo pateikta specialistės išvada dėl vertinimo. Jis su tais vertinimais sutiko. Tą vertinimą ginčijo draudimo bendrovė, kuri atsiuntė kaip sakė specialistą - vyruką, kuris apie 20 minučių su mobiliu telefonu pafotografavo ir išvyko ir po to pateikė draudimo kompanija vertinimą, kuris dvigubai skyrėsi nuo to vertinimo, kurį atliko UAB „Krivita“. Datos, kada UAB „Krivita“ apžiūrėjo namą nepamena, tačiau gali būti dar tą patį mėnesį. Draudimo kompanijos atstovas namą apžiūrėjo irgi tuo pačiu laiku. Vertinimai draudimo kompanijos ir UAB „Krivita“ skyrėsi beveik dvigubai. Kai kreipėsi į Apygardos teismą, kad draudimo bendrovė sumokėtų draudimo įmoką, savo ieškinį jis grindė UAB „Krivita“ vertinimu. Teismas priteisė draudimo įmoką remiantis UAB „Krivitos“ vertinimu. Priimtas sprendimas buvo skundžiamas Apeliaciniam teismui, kuris paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą. Po to dar buvo teikimas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris skundo nepriėmė. UAB „Krivita“ lokalinėje sąmatoje nurodytą medžiagų vertę ar ginčijo draudimas nepamena, tačiau jie ginčijo visą tą vertinimą. Kokia parduodamo iš aukciono namo vertė jis sužinojo pas antstolę. Tai buvo jau antros varžytinės, todėl namo kaina jau buvo apie 20 procentų sumažinta ir jis nupirko namą už vieną milijoną penkis šimtus šešiasdešimt tūkstančių.
Su antstole jis namą apžiūrėjo 2009 m. lapkritį. Apžiūrėjo namą tiek, kiek leido, kiek parodė R. K., Jų neįleido į rūsio patalpas, o kitą namo dalį jie vizualiai apžiūrėjo. Techninių parametrų įrenginių apžiūrėti nebuvo galimybės. Po to karto kai namą apžiūrėjo su antstole iki tos kovo mėn. 15 d. nesilankė tame name. Namo vaizdas, kurį jis matė nuotraukose pas antstolę ir namo vaizdas, kurį jis matė gyvai, kai atvyko su antstole apžiūrėti namo prieš varžytines, atitiko vienas kitą. Jam pranešė vėlai vakare, sakė, kad ir šviestuvų nėra ant fasado, todėl nevyko iš karto, o atvyko ryte. R. K. paliko skolų, elektros tinklai jį, A. V., buvo padavę į teismą. Buvo paliktos didelės skolos. Jis su skolomis nesutiko, jų nesumokėjo, elektros tinklai atsiėmė ieškinį. Dujininkams irgi buvo paliktos skolos.
b.l.33-34,1t. nuotraukos yra iš antstolio. Kiek supranta tai yra vertinimo nuotraukos, tos nuotraukos buvo pas antstolį. Tuo metu, kai jis buvo namo viduje, namo vidus ir atrodė taip, kaip užfiksuota šiose nuotraukose. Apsilankymas su antstole name buvo iki varžytinių. Nepamena, tačiau greičiausiai namas buvo šildomas. Jis pats 12 metų dirbo statybinių medžiagų tiekimo-pardavimo kompanijoje, todėl supratimą apie medžiagas turi. Baseine kai apžiūrėjo plytelės buvo, buvo ir pirtis. Jis nematė tik rūsio. Į rūsį jo kodėl neįleido nepamena.
Paskambinęs kaimynas telefoninio pokalbio metu nieko jo neklausinėjo, po kiek laiko buvo sutikęs kaimyną ir pastarasis sakė, kad matė kažkurį vakarą didelį automobilį, žmones, kurie kažką darė. Sakė, kad buvo tamsu tuo metu. Tai buvo kaimynas A..
Jam prisiteisė teismas civilinėje byloje iš draudimo bendrovės 140 096,73 eurus, tą sumą kuri buvo ieškinyje. Kai jis atvyko po kaimynų skambučio, jis negalėjo patekti į rūsį, nes buvo demontuoti laiptai, pateko tik kitą dieną, kai atsivežė kopėčias. O į viršutinius aukštus, tai į palėpę nepateko, nes irgi buvo demontuoti laiptai.
Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.30,1t. ir b.l.32,1t.), kuriuos nukentėjusysis patvirtino.
Liudytoja J. V. parodė, kad ji kartu su vyru A. V. ieškojo nekilnojamojo turto. Vyras pasakė, kad rado tinkamą pirkimui namą pasižiūrėti. Namas buvo parduodama iš varžytinių. Iš pradžių jie nuvažiavo pas antstolę, kur buvo pateikti visi namo projektai, nuotraukos, teritorija namo. Vyko apžiūra iš dokumentų. Juos sudomino ir nutarė nuvažiuoti pasižiūrėti į vietą. Iš pradžių vyras buvo nuvažiavęs vienas, tačiau jo neįleido. Tuomet nuvažiavo apsižiūrėti visi kartu su antstole, t.y. vyras, ji ir antstolė. Atvykus, duris atidarė ir įleido R. K.. Jie įėjo, apžiūrėjo, namas iš tikrųjų patiko, buvo gražiai netgi prabangiai įrengtas, įdomiai suprojektuotas. Apžiūrėjo pirmą ir antrą aukštą, palėpę. Laiptai buvo gražūs. Buvo įrengta miegamojo zona, džiakuzi vonia, palėpė, stoglangiai. Namą apžiūrėjo detaliai, nematė tik rūsio. Kiek pamena iš garažo yra laitai į rūsį, garažą apžiūrėjo. Namas buvo tvarkingas, gražus, buvo ir pirtis ir baseinas, holas gražiai atrodė. Namas patiko ir jie nutarė įsigyti . Po to namą jie įsigijo iš varžytinių, sumokėjo apie pusantro milijono, tiksliai skaičiau nepamena. Tai buvo lapkričio mėnuo 2009 metų. Žmonės dar gyveno tame name, jie nesutiko išsikelti, prasidėjo nesklandumai, vyras pradėjo teisminius procesus dėl iškeldinimo. Įsigijus namą iš pradžių buvo sutarta, kad žmonės su vaikais dar pagyvens, jie iš karto nereikalavo išsikelti. Daugiau bendravo vyras, pasakė, kad žmonės neišsikelia ir prasidėjo teisminiai procesai dėl iškeldinimo.
Ji tik žino, kad po pirkimo buvo leista pagyventi daugiau nei keletą mėnesių, apie pusmetį, tačiau tiksliai nepasakys. Po to jai vyras pasakė, kad reikia kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Po to, kai išsikėlė iš namo ten gyvenusi šeima, ji namą matė. Vyras jai pasakė, kad skambino šalia gyvenantis kaimynas ir pasakė, kad tvoros nėra, durys priremtos, kažkas netvarkoje. Ji su vyru iš pat ryto nuvažiavo pasižiūrėti į tą namą. Pamatė baisų vaizdą. Namo durų spynos buvo išplėštos, durys priremtos akmenimis, iš išorės namas jau matėsi, kad namas buvo niokojamas. Buvo specialiai mesta į namą nutekėjimai, o įėjus į vidų ištiko šokas. Tai ką ji pirko ir tai, ką atėjusi pamatė, tai buvo kardinaliai skirtingi namai. Galima sakyti, kad namas buvo suniokotas. Buvo išdaužyta viskas, vandalizmas atliktas. Buvo nuluptos palangės, išluptas tas gražus židinys, išdraskytos grindys, danga, lentos išluptos, sienose išdaužytos ir paliktos skylės, laidai kyšo, elektros instaliacija, laidai nupjauti, pertvarų nebėra, laiptų nebėra, baseino plytelės išdaužytos, išlupta pirtis, į antrą aukštą patekti buvo negalima, nes nebuvo laiptų, teko dėti kopėčias, antrame aukšte nebebuvo džiakuzi vonios, nei dušų, nebuvo nieko, vamzdžiai nupjauti, kanalizacija išdraskyta, katilai išlupti, elektros nebuvo. Atviri laidai kyšojo, radiatoriai išnešti. Buvo tik namo sienos ir langai. Vidus suniokotas visiškai. Garažo vartai neatsidarė, nes buvo sugadinta automatika, viskas išlupta, išdraskyta. Į rūsį nepateko, nes laiptų nebuvo. Jie dviese vyko apžiūrėti namo po kaimyno skambučio, po to iškvietė policiją. Namo stogas buvo, tačiau namo sienos iš išorės buvo kažkuo aptaškytos, apmėtytos, net langų rankenėlės buvo išluptos, grotelės kojoms nusivalyti išneštos. Stoglangiai atrodo buvo apgadinti, tiksliai nepamena. Buvo šoke. Namo atėjo apžiūrėti ir kaimynai, kiek pamena A.. Po namo nuniokojimo su antstole neteko bendrauti, tik prieš perkant.
Su antstole namą apžiūrėjo prieš jo pirkimą. Tuo metu namo šildymas tikriausiai veikė, buvo jau lapkričio mėnuo, o žmonės gyveno. Elektra buvo. Namas nebuvo naujai įrengtas, bet buvo tvarkingas ir gražus. Detaliau namo techninės įrangos ( agregatų, prietaisų) ji asmeniškai nežiūrėjo, žiūrėjo bendrą vaizdą vizualiai. Su R. K. jai po namo apžiūrėjimo lapkričio mėnesį neteko bendrauti.
Važiavo iš pat ryto, nes kai kaimynas paskambino buvo jau vėlu, tamsu. Katilų tuo metu jau nebuvo. Bent jau ji nematė, tačiau niekas neveikė. Ji mano, kad taip galėjo padaryti tik R. K.. Dėl namo teritorijos aptvėrimo paaiškino, kad kai pirmą kartą apžiūrėjo tvora buvo, o kai atvažiavo apžiūrėti po skambučio – nebuvo. Jie pirko namą su vidaus apdaila, kuriame iš karto galima gyventi, su visa apdaila ir įranga.
Liudytoja N. Š.-S. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. K. ir nukentėjusįjį A. V. pažįsta dėl vykdomosios bylos. Jos žinioje buvo vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš R. K.. Išieškotojas buvo Swed bankas, išieškojimo suma buvo didelė. Skolos grąžinimui buvo įkeistas jam kartu su žmona priklausantis gyvenamasis namas Antakalnyje, tikslaus adreso dabar nepamena. Vykdymo proceso eigoje buvo skelbiamos minėto namo varžytinės. Pirkėjai domėjosi, skambino. A. V. panoro tą namą apžiūrėti iš vidaus, buvo sutarta su skolininku R. K., kad jie atvyks apžiūrėti to turto. Iš vakaro prieš varžytines ji kartu su A. V. vyko į įkeistą namą, kad pirkėjui būtų sudarytos galimybės šį turtą apžiūrėti. Daugiau pirkėjų į tą namą nevažiavo. Nuvykus juos įsileido skolininkas R. K., kuris nebuvo labai patenkintas, tačiau tai yra įprasta, žmogus turi nemalonumų ir emocijos yra neigiamos. Tačiau jis aprodė namą, jie apžiūrėjo visą namą iš esmės, apėjo visus kambarius, virtuvę, svetainę, poilsio patalpą su baseinu ir pirtimi, aprodė garažą ir katilinę. Namą jie apėjo ir apžiūrėjo detaliai. Visas komunikacijas, santechniką. Vėliau paaiškėjo, kad skolininkas ir pirkėjas yra pažįstami, jie išsiaiškino, kad kartu mokėsi ir pažįsta vienas kitą iš matymo. Pirkėjui viskas patiko, namas atrodė prabangiai ir jis nusprendė dalyvauti ir įvykus varžytinėms jas laimėjo. Tuomet kai jis sumokėjo visą pinigų sumą, buvo surašytas varžytinių aktas. Namas parduotas buvo pakankamai brangiai, apie pusantro milijono litų. Po kurio laiko kuomet atėjo laikas išsikelti, jai paskambino A. V. ir pasakė, kad nepavyksta susitarti su skolininku, kad šis išsikeltų geruoju, kad pastarasis išsisukinėja, atidėlioja susitikimus. Tada jam pasiūlė kreiptis dėl iškeldinimo į teismą. Kiek jai žinoma vyko teismo procesai ir teismas priėmė sprendimą iškeldinti R. K. su visa šeima iš A. V. priklausančio turto. Žino, kad teisme A. V. sutiko duoti terminą šeimai išsikelti. Tačiau praėjus tam terminui A. V. jai paskambino ir paprašė kartu važiuoti į namą ir konstatuoti faktines aplinkybes kaip atrodo tas turtas, į kurį jis bandys patekti. Ir tada ji atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, vyko į namą. Atidarius namo duris įėjo į vidų ir abu nustėro, nes namas buvo nuniokotas, viskas buvo išardyta, išdaužyta. Buvo visiškai išardytas židinys, nuimtos palangės, išardyti prabangūs ąžuoliniai laiptai į antrą aukštą, į kurį jie negalėjo patekti, laiptų pakopų nebuvo. Todėl tik vėliau pateko į antrą aukštą. Buvo išsuktos rozetės, nupjaustyti laidai elektros lempučių, sienų ir lubų, poilsio patalpoje – pirtis visiškai išmontuota, baseino plytelės išlupinėtos gabalais, virtuvėje viskas išmontuota, katilinėje išimti visi katilai. Namas atrodė visiškai pasikeitęs, vandališkai nuniokotas. Pasiūlė jam rašyti pareiškimą policijai.
Ji matė namą dieną prieš varžytines ir po to, kai namas jau buvo nuniokotas. Pirmą kartą kai atvyko tvora tikrai buvo, o dėl antro karto nepamena. Į namo kainą parduodant jį iš varžytinių įėjo viskas. Buvo atsižvelgta į vidaus įrengimą, kas sudarė dalį kainos. Namo apdaila buvo įtraukta į namo kainą. Turto vertintojai taip pat įtraukia apdailą į namo kainą. Jei namas neįrengtas atsispindi kainoje. Įrengto ir neįrengto namo kaina yra skirtingos. R. K. žinojo parduodamo turto – namo vertę. Kai turtas buvo vertinamas, R. K. atkreipė dėmesį, kaip jo namas įrengtas, sakė, kad savo rankom daug ką darė, sakė, kad namo kaina negali būti labai maža, aiškino, kad tai didelės vertės turtas. Su kaina, kuria buvo įvertintas namas R. K. sutiko, nes tos kainos neskundė ir neginčijo.
Prieš išstatant namą varžytinėms namas buvo įvertintas, turto vertintojas vyko į vietą, ji pati taip pat vyko kiek pamena su turto vertintoju ir su pirkėju atskirai. Ir R. K. dalyvavo, aiškino, kad palangės, laiptai ąžuoliniai ir negali būti maža kaina. Buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko ekspertas turto vertintojas, ekspertui nebuvo pareikštas nušalinimas, šalys -tiek skolininkas, tiek ir bankas su ekspertu sutiko ir jis įvertino. Sprendimą dėl ekspertizės priėmė ji. Pradinė kaina varžytinėse buvo apie 80 procentų, tai jis pakėlė iki milijonas aštuoni šimtai ar du milijonai. Viso objekto kaina buvo apie pusantro milijono. Kai atvyko užfiksuoti aplinkybes A. V. kvietimu, ji viską fotografavo, matė kaip namas atrodė. Buvo vertintojo nuotraukos, kuriose užfiksuota kaip namas atrodė. Ir prieš varžytines namas taip ir atrodė, kaip užfiksuota nuotraukose. Ir po to ji atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir yra protokolas, kuris saugomas antstolių kontoroje. Nuotraukose užfiksuota kaip atrodo namas būtent tam momentui.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos N. Š.-S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.91-93,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino. Po parodymų garsinimo dar nurodė, kad R. K. ginčijo turto vertę. Jis sakė, kad gerai įrengtas namas, kad turto vertė didesnė. Tai nurodė ir kai ji buvo su turto vertintoju ir kai su A. V..
Specialistu apklaustas E. L. parodė, kad jis surašė dalinį defektinį aktą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Draudimo kompanija Seesam kreipėsi į juos ir paprašė nustatyti žalą statiniui ar statinio elementams. Kokius duomenis turėjo nepamena, tačiau pamena, kad jis kaip specialistas vyko į vietą. Ar kas nors iš asistentų vyko kartu – nebepamena. Atvykus apžiūrėjo statinį ir vertino tam tikras aplinkybes. Vertino fiziškai, tačiau nepamena kokia technine dokumentacija vadovavosi. Įvertinus statinio būklę, jis pateikė užduotį sąmatos specialistei, kad paruoštų sąmatą pagal skaičiuojamąsias rinkos kainas. Pamena, kad įvykio vietoje buvo tam tikri elementai, kurie buvo defektuoti, buvo ir nusidėvėjusių elementų. Pagal tą defektavimo pobūdį ir vertino aplinkybes. Reikėjo įvertinti kaip atkurti pastatą į buvusią būklę. Jis vertino pastatą ir jo priklausinius, t.y. inžinerinius tinklus, tvorą. Pamena, kad tvora buvo, bet kažko trūko. Yra nuotraukos, jose galima pasižiūrėti.
Vertės buvo skaičiuojamos ir teikiamos sąmatininkui, kuris apžiūroje nedalyvauja. Pagal tos dienos nustatytą vidutinę rinkos kainą aplinkos ministerijos, darbų kiekiai ir užduotis ateina iš specialisto, kuris apžiūri, sąmatininkas apskaičiuoja sąmatą. Sąmatos vertė nustatoma pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas. Specialistas pagal savo kompetencijos ribas vertina kiekius. Šiuo atveju jis pats įvertino kiekius. Apskaičiavęs kiekius jis pateikė T. M., kuri paskaičiavo sąmatą. Sąmata tampa dalimi techninio akto.
Žino, kad po to dar buvo daromos kelios ekspertizės. Tik tos ekspertizės vyko vėliau, pastato nusidėvėjimas progresuoja, todėl sąmatos gali skirtis. Jis nuvykęs į vietą matė namą, įsiminė dažai išpilti ant sienų ar grindų, nupjovimai, grubus demontavimas. Pamena, kad trūko inžinerinės įrangos, smulkiau nepamena. Akte nurodytus darbus reikėjo atlikti, kad pasiekti prieš tai buvusį būvį. Prieš tai buvusį būvį jis vertino iš fotonuotraukų. Projektinės dokumentacijos kiek pamena nebuvo. Pirma surašomas defektinis aktas, po to sąmata sudaroma pagal tuos darbus. Defektinio akto 1.4 punkte panaudota sąvoka „vizualinė ekspertizė“ reiškia, kad vizualiai buvo apžiūrėtas objektas. Akte nurodant, kad reikia atlikti konkrečius darbus, nurodomi ir konkretūs techniniai dalykai.Yra tam tikri kriterijai sąmatoje iki tam tikrų ribinių būklių, tam tikri rodikliai, kadangi jie nežinojo techninių parametrų, jie ėmė tam tikrus ekvivalentus ir juos vertino šitoje sąmatoje. Čia jo kaip specialisto nuomonė, koks įrenginys ten galėjo būti. Detalaus projekto nėra, todėl reikia vertinti, kiek tokiam namui galėtų reikėti oro, kad jis tinkamai funkcionuotų, atsižvelgiant į toje vietoje esančio įrenginio dydį. Pastato nusidėvėjimas nebuvo vertinamas. Nepamena, ar buvo dujinis katilas kaip apžiūrėjo namą. Kiek pamena katilas negalėjo savo funkcijos atlikti.
Specialiste apklausta T. M. parodė, kad jis yra sąmatininkė, šiuo metu dirba Aksis servisas, o kai atliko bylai reikšmingą sąmatą dirbo kitoje įmonėje. Parodė kad E. L. prašymu ji sudarė sąmatą namo adresu (duomenys neskelbtini). E. L. jai pateikė defektinį aktą ir paprašė sudaryti sąmatą. Kainos keičiasi kas pusę metų, informaciją atsiunčia ir Sistelos. Padarius sąmatą, ją atidavė ir viskas. Parodžius lokalinę sąmatą 1t. 137-139 paaiškino, kad sąmatą sudarė pagal Sistelos įkainius. Medžiagų įkainiai nustatomi taip: įvedus darbo kodą į sistemą, į programą, atsiranda medžiagos kaina. Koks darbo kodas ji nustato iš Sistelos sistemos. Pačius darbus ji nurodė iš defektinio akto. Į sąmatą įtraukti konkretūs pavadinimai ar galingumai yra iš defektinio akto. Pačią sąmatą sudaro sistema, tik jai kaip sąmatininkei reikia kiekį nurodyti. Tačiau sistema kainas paskaičiuoja per mažas.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad detalių nepamena, nes praėjo daug laiko. Paaiškino, jog iš ryto namo, kuriame gyveno K., durys buvo užremtos akmeniu, o priėjęs pamatė, kad nėra spynos, suprato, kad kažkas negerai. Po to pamatė, kad nėra dalies tvoros. Susiradęs žmogų, kuriam namas tuo metu priklausė, informavo. Jis gyvena kaimynystėje. Iki to ryto, kai pamatė, tvora buvo. Trys ketvirtadaliai, kuria buvo aptvertas tas plotas, buvo aptvertas gera tinkline tvora, ant metalinių stulpų, betoniniais pagrindais. Dalis tvoros buvo statyta kartu tarp jų sklypų. Kiek pamena tarp K. ir T. namų kai prasidėjo pardavimai, atsirado tvora, ta dalis tvoros buvo kitokia, nei jau buvusi. Tą rytą nebebuvo tvoros iš šiaurinės ir vakarinės pusės, nebebuvo apie pusės tvoros. Prieš tai buvo aptvertas sklypas. Trūko metalinės tvoros dalies, kuri buvo padengta, kad nerūdytų. Tai buvo metalinių strypelių tvora. Abejoja, kad tokia tvora galėtų susivynioti. Tą rytą nebuvo išorinių durų spynos ir langų rankenų nebuvo ir dalies tvoros. Namo vidaus jis nematė, į vidų nėjo. Jis tik pranešė naujajam savininkui.
Su išorinėm namo sienom viskas buvo tvarkoje. Jis gyvena nuo 2000 metų kaimynystėje. Prieš įvykį jis yra buvęs pas K. namo viduje, galimai 2005 ar 2007 metais. Namas buvo modernus, geras, gražus dizainas, naujai statytas. Pažeidimų, kurie kristų į akis nebuvo. Jo namas nuo R. K. namo yra apie 15 metrų atstumu, jie apsitvėrę tvora. Kad namo durys užremtos akmeniu jis matė per savo miegamojo langą. Naktį iki tol ar vakare buvo atvažiavus mašina ir kažkas kažką krovė. Jis žinojo, kad kaimynai turi išsikraustyti, todėl nekreipė dėmesio. Tačiau jis nematė nei kas krovė, nei ką krovė.
Jų ir K. vaikai ėjo į tą pačią mokyklą ir jo, A. A., žmona veždavo vieną iš K. sūnų į mokyklą ir kiek pamena, tą rytą jis neatėjo, tai jo, A. A., sūnus nuėjo pakviesti ir grįžęs pasakė, kad nieko nėra. Iki tol jie dažnai kartu važiuodavo. Tai buvo tas rytas, kai iš vakaro matė kraustant. Jis matė automobilį, tačiau jo apibūdinti negali, nepamena. Tas kraustymas vyko galimai pavasarį, kovo mėnesį. Gali būti, kad mašina buvo didelė.
Ekspertė I. K. teisme paaiškino, kad žalos vertinimo ataskaitos 2011-03-21 Nr. 11-I-096 išvadas ir nurodytas joje aplinkybes tvirtina. Į ją kreipėsi užsakovas A. V., informavo, kad namas nuniokotas, paaiškino jai, kad namą įgijo iš varžytinių, kad buvęs savininkas išsikeldamas iš namo jį nuniokojo ir reikia nustatyti žalos dydį. Jai buvo pateikta įrodymai, kaip tas turtas atrodė prieš perkant. Ataskaitoje yra nuotraukos, kurias pateikė užsakovas. Tiksliai nepamena, tačiau berods A. V. minėjo, kad tas nuotraukas darė antstolė. Minėjo, kad tas turtas buvo įsigytas varžytinėse už berods vieną milijoną litų. Namas buvo normaliai įrengtas. 2011-03-21 buvo vykdoma turto apžiūra, kurioje dalyvavo ji ir turto savininkas A. V.. Jie apžiūrinėjo, tada lygino tas nuotraukas, kuriose užfiksuotas turtas iki sugadinimo, ir po to vaikščiojo po patį pastatą, užsakovas pasakojo, kaip tas namas atrodė iki sugadinimo, lygino nuotraukas ir fiksavo ką matė apžiūros metu –t.y. darė nuotraukas. Po to atliko sąmatinius skaičiavimus ir nustatė žalos dydį.
Ataskaitoje yra dalis nuotraukų, kurios atspinti turtą iki sugadinimo – jas pateikė užsakovas (ataskaitos 24-26 puslapiai) ir dalis nuotraukų, kurios atliktos 2011-03-21 apžiūros metu( ataskaitos 27-45 puslapiai). Lokalinė sąmata sudaryta pagal 2010 m. spalio mėnesio kainas. Sistelos kainynu remiantis nustatomos sąmatos. Sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos jos ataskaitos rengimo metu buvo tiriamos ir atliekamas tai dienai konkretus vertinimas. 2011-03-21 galiojo dar tos kainos, kurios nurodytos ataskaitoje. Tiksliai nepamena, tačiau galėjo būti, kad dalis įkainių paimta iš Sistelos sistemos, o dalis iš rinkos vertės. Tačiau visais atvejais buvo stengiamasi suskaičiuojant naudoti tokias medžiagas, kokios iš tikrųjų buvo panaudotos, ir kokias tuo metu būtų buvę galima realiai žmogui nusipirkti už tokią kainą.
Medžiagos buvo vertinamos pagal tuometinę rinkos kainą ir Sistelos sitemą. Kainos nurodytos, kad atstatyti namo būklę į pradinę. Tai, kad namas jau buvo eksploatuojamas ji neatsižvelgė. Nusidėvėjimo faktoriaus nevertino. Namas buvo draustas draudimo bendrovėje ir į nusidėvėjimą nebuvo atsižvelgta, taikomas nusidėvėjimas nulis pagal tuometines sąvokas. Nes pagal draudimo taisykles turėjo būti atlyginama be nuvertėjimo. Namas buvo įvertintas 2011metais. Ir jei jis statytas 2000 metais, tai jeigu būtų vertintas namo nusidėvėjimas, tai ji tiksliai negali pasakyti, koks jis būtų, nes kiekvienam elementui nuvertėjimas skaičiuojamas atskirai ( pzv. grindys, sienos ir pan.) kiekvieną elementą reikėtų imti ir skaičiuoti. Tačiau mūriniam namui tarnavimo laikas 100 metų, tai nesigilinant į elementinius dalykus, tai nusidėvėjimas 11 procentų. Dėl buvusių name medžiagų ,t .y. nustatant koks daiktas iš kokios medžiagos buvo padarytas, tai buvo remtasi užsakovo ir antstolės jai pateikta informacija.
Nustatant aplinkybes dėl techninių agregatų ekspertė nurodė, jog buvo tai atsižvelgta į užsakovo pateiktą informaciją ir į tai, kokios galios reikėtų to mechanizmo, kad jis galėtų atlikti tas funkcijas, kad aptarnautų tokį statinį. Tokiu būdu prieita buvo prie tos išvados. Nes kai agregato nėra, tai jau ir nėra. Pateiktos A. V. nuotraukos reikšmės vertinimui turėjo, jos buvo vienos iš svarbiausių.
Liudytoja K. T. teisme parodė, kad tuo metu ji dirbo turto vertintoja asistente. Pamena, kad iš N. Š. antstolių kontoros gavo užsakymą įvertinti turtą, gyvenamąjį namą Antakalnyje, (duomenys neskelbtini).Kaip įprasta, susitiko su antstole, atvažiavo į namą, kurį reikėjo įvertinti, ji padarė nuotraukas, apžiūrėjo namą, po to atliko turto vertinimą. Užsakovas buvo antstolė N. Š. ir jų kontora. Ji apžiūrėjo namo vidų ir išorę, tuo metu tai buvo normalus gyvenamas namas, kuriame gyveno šeima. Ji gerai pamena paauglio kambarį, pirtį, baseiną. Akivaizdžių namo sugadinimų ji nematė, tai buvo normalus gyvenamas namas. Vertinimo metu buvo nustatoma bendra sklypo vertė su namu. Kilnojamasis turtas nebuvo vertinamas. Namas buvo vertinamas su apdaila, tačiau be baldų ir buitinės technikos. Turto vertinimas buvo atliekamas įmonėje. Vertinimas atliekamas dažniausiai palyginamosios vertės metodu, lyginamas rinkoje parduodamas turtas, reiškia buvo užsakyti palyginamieji sandoriai ir remianti panašiais sandoriais, įvykusiais rinkoje, įvedus tam tikras pataisas, nustatoma turto rinkos vertė. Tai populiariausiais metodas, jis taikomas dažniausiai. Viduje namo, pvz. pirtis įėjo į vertinimo sumą, tai dalykas, kurio neišneši, tai ir grindys, sienos, lubos. Namo apdaila svarbi, dėl jos skiriasi namo vertė. Vamzdynai, el. instaliacija, laidai įeina į namo vidaus apdailą. Ekspertizės akte (b.l.96,1t.)nurodyta, kad vidaus patalpų būklė nurodyta vidutinė ir tai reiškia, kad namas tinkamas gyventi, tačiau su natūraliu nusidėvėjimu. Jis nebuvo ką tik suremontuotas.
Parodžius liudytojai (b..l.97,1t.), pastaroji paaiškino, kad „įranga standartinė“ turima omenyje visa santechninė įranga, kad yra vandentiekis, kanalizacija, viskas, ko reikia namo funkcionavimui.Parodžius (b.l.34-49,1t.) ar tai jos darytos nuotraukos ji negali pasakyti, nepamena. (b.l.39,1t.) viršuje esančioje nuotraukoje ar užfiksuotą vaizdą matė, ji negali atsakyti. Tačiau ji tikrai buvo tame name, fotografavo, tačiau ar tai jos darytos nuotraukos, ji nepasakys, nes nepamena.
Praktikoje apie defektus ar neveikiančius dalykus turi informuoti užsakovas ar savininkas. Ji atlikdamas savo darbą netikrina, ar funkcionuoja. Jie vertina, kad jei katilas pavyzdžiui yra, tai jis veikia. Ataskaitoje net yra sakinys, kad vertintojas neatsako dėl defektų. Esant informacijai, kad kažkas nefunkcionuoja, tai atsispindi turto vertinimo ataskaitoje. Ekspertizės aktai buvo siauresni nei vertinimo ataskaita. Ekspertizės aktai buvo reikalingi antstoliams nustatyti pradinę turto pardavimo kainą varžytinėms. Tačiau sudėtis ekspertizės aktų panaši kaip ir vertinimo ataskaitos.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta:
Šalies argumentai
2011-03-15 pareiškimu A. V. nurodė, kad 2011-03-15 apie 08,30 val. atvažiavus į jam priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad namo vidus suniokotas, t.y. išlupta visa namo elektros, vandentiekio, dujų instaliacija, demontuoti laiptai, durys, židinys, sienos pertvara, oro kondicionieriais, santechnika ir kt. Nuostolių aprašymui buvo iškviesta antstolė N. Š.. Materialinės žalos dydį patikslins vėliau. Šiame name iki šio momento gyveno buvę savininkai R. K. su šeima(b.l.2,1t.) .
Žemesnės instancijos teismas
2011-03-15 Apžiūros protokole (b.l.4-27,1t.) užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas adresu (duomenys neskelbtini) ir namo teritorija. Apžiūros metu nustatyta, kad: namo teritorija aptverta tik iš priekinės dalies ir dešinės pusės, toliau aplink teritoriją yra tik tvoros stulpai. Namo priekinėje dalyje prie garažo vartų iš abiejų sienos pusių sienoje matosi atidalintos laidų grupės ir yra šviestuvų tvirtinimo ertmės. Prie pagrindinių įėjimo durų į namą dešinėje pusėje ant sienos matosi atidalinta laidų grupė ir šviestuvo tvirtinimo ertmė. Namo kairiame šone tarp langų ant sienos yra atidalintos laidų grupės ir šviestuvų tvirtinimo ertmės. Namo galinė siena vietomis apipilta tamsiu skysčiu. Namo dešiniajame šone virš lango matosi atidalintos laidų grupės, guminės žarnos ir tvirtinimo elementai. Ant žemės prie lango mėtosi varžteliai, guminė žarna ir trys medinės lentelės. Prie lietvamzdžių nėra drenažinių grotelių. Grotelių nėra ir prie pagrindinio ir prie pagalbinių išėjimų. Užėjus į vidų patenkame į patalpą Nr. 1 ant kurios sienų yra dvidešimt devyni tušti kištukų ir jungtukų lizdai. Sienoje kairėje pusėje yra tuščia židinio niša su kamino ( metalinio) dalimi viršuje. Patalpos gale yra medinė kolona, kuri laiko aikštelę. Lubose yra keturios tuščios šviestuvų ertmės. Dešinėje pusėje prie laiptų yra praėjimas, kurio kairėje pusėje yra patalpa Nr. 2, kurios sienose matomi įmontuoti kanalizacijos vamzdžiai, dvi jungtukų ertmės be jungiklių, laidų paskirstymo dėžutė be dangtelio. Kairėje patalpos pusėje yra praėjimas į pagalbines patalpas. Lubose matosi išpjautos trys ertmėsToliau praėjimu yra patalpa Nr. 3, kurioje yra pagalbinės durys į lauką. Patalpoje ant sienos prie durų į lauką kairėje pusėje yra dujų katilas ir dujų skaitliukas. Ant sienos yra trys laidų paskirstymo dėžutės be dangtelių. Dešinėje patalpos sienoje yra praėjimas į garažą ir dvi nišos su vandentiekio vamzdžių galais.
Patekus į garažo patalpą, jos grindyse yra drenažinis latakas be grotelių. Ant sienos prie įėjimo yra dvi nišos su ištrauktais laidais. Kairėje pusėje yra ertmė į rūsio patalpą. Iš patalpos Nr. 3 patenkame į patalpą Nr.4, kurios lubose yra išpjautos penkios tuščios angos. Kairėje pusėje yra kvadrato formos ertmė į patalpą Nr. 1.Patalpoje yra baseinas, kairėje pusėje aplaužytas medinis karkasas ir metaliniai vamzdžiai.
Prie laiptų pakopų iš pirmo į antrą aukštą ant sienos yra trys šviestuvų ertmės su laidais.
Užlipus į antrą aukštą kairėje pusėje yra patalpa Nr. 5. Patalpoje yra devyniolika tuščių elektros lizdų, keturios apšvietimo ertmės, sienoje įtvirtintos santechnikos detalės. Šalia patalpos Nr. 5 yra patalpa Nr. 6, kurios lubose yra devynios ertmės, sienoje dešimt elektros lizdų be dangtelių su atidalintais laidais. Patalpos grindys apipiltos tamsiu skysčiu.
Prie patalpos Nr. 6 yra patalpa Nr.7, kurios lubose yra šešios ertmės. Ant sienų ir sienose yra įtvirtintos santechnikos detalės, niša su vandentiekio vamzdžių galais., du elektros lizdai be dangtelių. Prie patalpos Nr. 7 yra patalpa Nr. 8, kurios lubose yra devynios ertmės, sienose yra dešimt elektros lizdų. Nišoje dešinėje patalpos pusėje yra spintos likučiai. Ant grindų išpilta tamsios spalvos skysčio. Prie patalpos Nr. 8 yra patalpa Nr. 9, kurios lubose yra keturios ertmės su išlindusiais laidais. Sienose yra keturiolika elektros lizdų be dangtelių.
Dar užfiksuota, kad į rūsį ir mansardą nebuvo galima patekti, nes demontuoti laiptai.
Prie protokolo esančioje fotolentelėje (b.l.8-27) užfiksuota apžiūrėtų objektų būklė apžiūros metu.
Iš 2011-03-17 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l.33,1t.) matyti, kad A. V. pateikė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 33-1002/2008, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6790-129/2010, 29 namo nuotraukas(b.l.34-51,1t.), kuriose užfiksuota šio parduodamo namo vidaus vaizdai ir aplinka.
2009 m. lapkričio mėn. 06 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 33-1002/2008 antstolė N. Š. pardavė iš varžytinių nekilnojamą turtą, t.y. 0,1360 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 287.9 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį R. K., pirkėjui A. V., viso už 1 557 360,00 Lt(b.l.35,1t.).
2010-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6790-129/2010(b.l.50-51,1t.), buvo patenkintas ieškovo A. V. ieškinys ir atsakovai – R. K., R. K., J. K., A. K., K. K. kartu su jiems priklausančiais daiktais iškeldinti iš ieškovui A. V. nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. 0,1360 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 287.9 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimo vykdymas atidėtas iki 2011-03-01.
Iš 2011-03-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 33-11-10 (b.l.53-78,1t.) matyti, kad antstolė N. Š. A. V. prašymu konstatavo: 2011-03-31 18 val. 15 min. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo ją pasitiko A. V..Įėjus į namą apžiūrimas rūsys. Patekti į rūsį nėra galimybių, kadangi nuimti rūsio laiptai. A. V. pastato kopėčias ir nulipama į rūsį. Nustatyta, kad rūsyje nėra apšvietimo, kadangi nuimti šviestuvai, nupjauti apšvietimo laidai, išimtos rozetės bei elektros jungikliai. Rūsyje nupjaustyti vandentiekio vamzdžiai, likę tik vandens skaitikliai, kurių vienas rodo 00607241, kita rodo 03098. Taip pat nupjaustyti vamzdžiai, susiję su namo vėdinimu-rekuperacija, ant sienos matyti nuimtų prietaisų-agregatų žymės. Iš sienų kyšo likusių vandentiekio, vėdinimo vamzdžių galai, elektros laidų galai. Grindyse matyti varžtų, skylių žymės, liudijantys, kad ant grindų stovėjo tam tikra baseino priežiūros ir kita įranga (galimai: valymo įrenginiai, siurbliai, kanalizacijos sistema, vandens pašildymo agregatai). Iš sienos, už kurios įrengtas baseinas, išeinantys vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai taip pat nupjaustyti, likę tik vamzdžių galai. Užlipus į namo palėpę, nustatyta, kad vienoje vietoje šalia stoglangio išplėštas stogas, išluptas stoglangio fiksavimo mechanizmas, nuimti radiatoriai, išimtos rozetės, elektros jungikliai, išimtos vidaus durys, nuimta grindų danga, grindjuostės, iš gipso kartono lubų išimtos halogeninės lemputės, išimta kondicionavimo-vėdinimo įranga (1 t., b.l. 53). Konstatuojant faktines aplinkybes naudotos techninės priemonės: fotokamera Fujifilm FinepixJ150w. Prie protokolo pridedama fotofiksacijos 26 vnt. (b.l.54-78,1t.).
Iš 2011-03-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 33-11-08(b.l.79-81,1t.) matyti, kad antstolė N. Š. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir nurodė, kad 2011-03-15 apie 10,05 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo ją pasitiko A. V. bei jo sutuoktinė, paaiškino, kad iš varžytinių pirktas namas (duomenys neskelbtini) yra nuniokotas, namo vidaus durys atrakintos, t.y. be spynos bei jam atvykus buvo paremtos akmenimis. Antstolė nustatė kad:
namo pagrindinėse duryse nėra jokios spynos, šalia durų guli keli nemaži akmenys; prie durų lauke bei prie durų tik ėjus į namą, tose vietose, kur buvo įrengtos dvi purvo vonelės, nuimtos kojų valymo grotelės; lauke aplink visą namą, latakų vietose nuimtos visos lietaus nuotekų grotelės viso 14 vnt.; įėjus į namą svetainėje išardytas židinys, kurio vietoje matyti skylė bei apgriuvusios sienos; svetainėje taip pat išlupta vitrininė lodžijos palangė-lentyna, mėtosi plytų likučiai; įėjus pro įėjimo duris (kairėje pusėje), nuardyta sienelės dalis, skiriantį prieangį nuo svetainės, nuimta šios senelės medinė dalis, iškirpti sienelėje buvę laidai, kurie matyti šiek tiek išlindę iš sienelės, nuimtas ant senelės kabojęs radiatorius; išardyta prieškambario drabužinės lubose įrengta kondicionavimo įranga; išardyti laiptai, laiptų aikštelė ir turėklai į trečiąjį aukštą, t.y. nuimtos laiptų pakopos nuo metalinės konstrukcijos, todėl nėra jokių galimybių pateikti į trečią aukštą; visame name nuimti radiatoriai (niekur nėra), o jų buvimo vietose ant sienų matyti spalvos skirtumai; išardyti laiptai į svetainės mansardiniame aukšte įrengtą atvirą kambarį bei nuimta šio kambario tvorelė; virtuvėje nupjaustyti dujų elektros, ventiliacijos, vandentiekio vamzdžiai, išluptos lubose buvusios lemputės, nėra jokios virtuvės įrangos (kriauklės, garų surinkėjo ir pan.), nudaužyta virtuvės sienų apdaila (plytelės, dekoratyvinis tinklas); su rėmu išimta stiklinė-vitrininė siena, skirianti virtuvę nuo baseino patalpos; baseino patalpoje iš baseino išimti vandens purkštukai, valymo įrenginiai, vandens padavimo ir tekėjimo įranga, nuo įbetonuotų latakų išimtos vandens nutekėjimo-persipylimo grotelės; visiškai išardyta medinė pirtis, likę tik jos karkaso elementai; katilinėje išpjauti visi šildymo sistemos ir vandentiekio vamzdžiai, nėra pagrindinio katilo, kabo dujų skaitiklis su plombomis, kuris rodo 62178,442 m/3, nėra kriauklės (sienoje matyti vandentiekio bei kanalizacijos įvadai), katilinėje išimtos dvi kolektorinės dėžes, jose išpjaustyti visi šildymo vamzdžiai; garaže išimtos elektros instaliacijos dėžės, nėra kirtiklių, matyti didelė apnuogintų laidų krūva;garaže nuimtas automatinių vartų pakėlimo mechanizmas (varikliukas), todėl nėra galimybės atidaryti automatinių vartų; garaže išmontuoti laiptai į rūsį, todėl ten pateikti nėra galimybių (jokių laiptų nėra); garaže nėra dangčio angai į rūsį uždengti;visame name, visose lauko duryse bei languose išimtos rankenos ir rankenėlės, todėl nėra galimybių atidaryti langų bei uždaryti lauko durų (ne pagrindinių); pirmame aukšte po laiptais išardyta bei sienoje išdaužyta anga, šalia matosi plytų cemento likučiai; pirmo aukšto WC patalpa tuščia, nuimta visa santechnika - nėra klozeto, kriauklės, lygiai su siena nupjauti buvę vandentiekio ir kanalizacijos įvadai, nuimtas apšvietimas, lubose likę skylės; pirmame aukšte išimtos visos patalpose buvusios vidaus durys bei nuimtos staktos; pirmajame ir antrajame aukšte nuimtos visos rozetės, elektros jungikliai, nupjaustyti laidai, nuimti elektros dėžučių dangteliai, išardytos elektros dėžutės, kai kuriose vietose matyti atviri laidai, išardyta pastato vėdinimo ir vėsinimo įranga, nuimtos ventiliacijos-vėsinimo grotelės;laiptų, vedančių į antrąjį namo aukštą, akmenų sienoje, išluptos buvę trys lempos, todėl tose vietose yra skylės akmeninėje sienoje, išdaužyti akmenys; antrajame namo aukšte su staktomis nuimtos visos vidaus durys (jų nėra); antro aukšto kambariuose nuimti visi radiatoriai, išimtos visos rozetės, elektros jungikliai, nupjauti elektros laidai, viename kambaryje išardyta sienoje buvusi instaliacijos dėžė, matyti iš sienos išlindę nupjauti atviri laidai, ant grindų mėtosi raudonų plytų likučiai; antrojo aukšto miegamajame įrengtoje pakyloje išimta apvali vonia-baseinas, pradėtos ardyti dušo grindų mozaikos plytelės, nėra jokios santechnikos (dušo kranų, klozeto), nuimta sienelėje įmontuota kriauklė, nudaužytos grindys(matyti buvę plytelės), nuimtos šalia apvalios vonios buvę priklijuotos plytelės, iš sienų išplėštos apšvietimo lempos; nuimta antrame aukšte buvusi kiliminė danga; visame name nuimtos grindų ąžuolinės grindjuostės; antrojo aukšto vonios kambarys tuščias, nuo sienų nudaužytos plytelės, nėra vonios, kriauklės, klozeto, išimtos rozetės jungikliai, ventiliacijos grotelės, lygiai su siena nupjaustyti vandentiekio įvadai, išpjaustyti kolektorinėje dėžėje suvesti grindinio šildymo ir kiti šildymo vamzdžiai; lauke nuo garažo durų atlupta ąžuolinė apdailos lentelė; lauke nuimti visi ant namo sienų buvę lauko šviestuvai bei lygiai su siena nupjauti elektros laidai; nuimta ant namo lauko sienos kabojusi kondicionavimo įranga, likę tik pakabinimo laikikliai; nuimta visa sklypą juosianti metalinė tvora, likę tik metaliniai strypai. Name nerastas vandens skaitiklis. Namo išorė iš kiemo pusės ištepta tamsia mase, kuri keliose vietose nutekėjusi per lauko sienas. Konstatuojant faktines aplinkybes naudotos techninės priemonės : fotokamera FUKIFILM Finepix. Fotofiksacijos – 70 vnt. (b.l. 79-81,1t.).
2011-06-07 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.94,1t.) antstolė N. Š. pateikė dokumentų kopijas iš antstolių bylos.
Iš Turto apžiūros ir įvertinimo akto (b.l.95,1t.) matyti, kad vertinimą užsakė antstolių N. Š. ir D. S. kontora, turo vertės nustatyto data yra 2008-11-05, įvertintas gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertinamo turto vertė – du milijonai penki šimtai dvidešimt tūkstančių litų.
Iš In real Nekilnojimo turto įvertinimo ekspertizės akto 08/11-2022 matyti, kad 2008-11-05 nekilnojamas turtas - žemės sklypas su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis R. K., taikant lyginamosios vertės metodą įvertintas 2 520 000 Lt (b.l. 96,1t.).
Iš 2008-12-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties matyti, kad R. K. skundė antstolės veiksmus atliekant veiksmus priverstinai parduodant jo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš varžytinių.(b.l.99,1t.)
2009-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi R. K. skundas dėl antstolės N. Š. veiksmų atmestas (b.l.106-109,110-113, 1t.)
2009-11-06 Turto pardavimo iš varžytinių protokole Nr. 33-1002/2008 (b.l.101-102,1t.) užfiksuota, kad iš varžytinių buvo parduodamas turtas: 287,91kv.m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 0,1360 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 1 512 000 Lt. Varžytinėse dalyvavo A. V. ir L. A..
UADB “Seesam Lietuva:“ užsakymu ekspertas E. L. 2011-05-05 surašė „Dalinį defektinį aktą“, objektą apžiūrėjęs vietoje 2011-03-21. Jis sprendė dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atkūrimo sąnaudų vertės nustatymo. Jis nustatė, kad statinių ir jo dalių statyba ir įrengimas – 197 254,00 Lt. (b.l.128-135,1t.)
Pagal T. M. sudarytą Lokalinę sąmatą (b.l.137-139,1t.) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sutvarkymo bendra vertė su (duomenys neskelbtini)254 Lt.
2011-11-18 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.140,1t.) nukentėjusysis A. V. pateikė „Žalos vertinimo ataskaitą“ iš UAB „Krivita“.
Iš UAB “Krivita“ Žalos vertinimo ataskaitos Nr. 11-1-096 (ekspertė I. K.) matyti, kad gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo dienai (2011-03-21) padaryta 483 726 Lt žala (b.l. 141-190,1t.).
Iš 2015-04-30 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2764-553-2015 matyti, kad ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS ieškovo A. V. naudai 483 726,00 Lt draudimo išmoką, kadangi turtas sugadintas. Ieškovo A. V. civilinio ieškinio reikalavimas, grindžiamas UAB “Krivita“ Žalos vertinimo ataskaita Nr. 11-1-096, teismo sprendimu patenkintas visiškai, priteisiant 140 096,73 Eur (483 726 Lt) draudimo išmoką ( b.l. 100-104,2t.). Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-115-516/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 sprendimas pakeistas dalyje dėl priteistinų palūkanų dydžio, o likusioje dalyje 2015-04-30 Vilniaus apygardos teismo spendimas paliktas nepakeistas(b.l.105-115,2t.)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
2008-08-21 buvo išduotas vykdomasis raštas(b.l.122-123,1t.) pagal 2008 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius sprendimą, kuriuo išieškotojo AB bankas „Hansabankas" reikalavimų patenkinimui buvo nuspręsta priverstinai parduoti R. K. priklausantį 287,91 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1360 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolių N. Š. ir D. S. kontorai(b.l.122,1t.).
2008 m. spalio 22 d. buvo surašytas Turto arešto aktas (b.l.119-120,1t.), kuriuo antstolė areštavo 287,91 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1360 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto vertė nenustatyta bet nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai.
Iš Turto apžiūros ir įvertinimo akto (b.l.95,1t.) matyti, kad vertinimą užsakė antstolių N. Š. ir D. S. kontora, turo vertės nustatyto data yra 2008-11-05, įvertintas gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertinamo turto vertė – du milijonai penki šimtai dvidešimt tūkstančių litų.
Iš Inreal Nekilnojimo turto įvertinimo ekspertizės akto 08/11-2022 matyti, kad 2008-11-05 nekilnojamas turtas - žemės sklypas su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis R. K., taikant lyginamosios vertės metodą įvertintas 2 520 000 Lt (b.l. 96,1t.).
Iš 2009-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties (b.l.110-113,1t.) matyti, kad R. K. ginčijo nustatytą aukščiau minimo nekilnojamojo turto vertę, tačiau teismas R. K. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų atmetė.
2009-11-06 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 33-1002/2008 pagrindu A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 0,1360 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 287,91 m² ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie priklausė R. K. ( b.l.35,1t.).
2010-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6790-129/2010 buvo patenkintas ieškovo A. V. ieškinys ir atsakovai – R. K., R. K., J. K., A. K., K. K. kartu su jiems priklausančiais daiktais iškeldinti iš ieškovui A. V. nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. 0,1360 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 287.9 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimo vykdymas atidėtas iki 2011-03-01(b.l.50-51,1t.). Šiame sprendime teismas konstatavo, kad teismui 2009-12-08 nutartimi patvirtinus 2009 m. lapkričio 6 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą bei šiai nutarčiai įsiteisėjus, ieškovas, t.y. A. V. tapo turto savininku nuosavybės teisę į 0,1360 ha ploto žemės sklypą bei 287,91 kv.m. ploto gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovai parrado visas turėtas teises toliau valdyti bei naudotis ieškovui A. V. priklausančiu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
2011-03-31 (b.l.53-78,1t.) ir 2011-03-15(b.l.79-81,1t.) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) būklė po to, kai iš jo išsikėlė K. šeima.
Dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. R. K. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.
Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį neprisipažino. Kaltinamasis R. K. teisme parodė, kad jis name (duomenys neskelbtini), gyveno su šeima. Suprato, kad po 2009-11-06 turto pardavimo iš varžytinių akto, namo savininku tapo A. V.. Jis pats su šeima gyveno name iki 2011-03-01 palaikydamas tvarką ir mokėdamas mokesčius. Kai buvo priimtas teismo sprendimas juos iškeldinti, nustatytas terminas, vasario mėnesį 27 dieną jis išsikraustė su jam priklausančiais daiktais – taip, kaip buvo nurodyta teismo, iki kovo 1 dienos. Išsikeldamas name nieko neardė ir negadino. Apie išsikėlimą niekam nepranešė.
Teisme apklaustas nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad 2009 m. iš varžytinių jis įsigijo namą (duomenys neskelbtini). R. K. užgarantavus, kad nebus jokių problemų dėl išsikeldinimo, jis sutiko leisti žiemą ir pavasarį iki gegužės mėnesio pagyventi tame name. Tas susitarimas buvo žodinis. Tačiau suėjus terminui ir susisiekus su R. K. bei susitikus, R. K. jam pasakė, kad persigalvojo ir niekur išsikelti nesiruošia, nebent jis, A. V. primokėtų dar milijoną. Po šio pokalbio jis kreipėsi į advokatą ir teismą dėl R. K. iškeldinimo ir 2010 m. pabaigoje teismas priėmė sprendimą R. K. su šeima iškeldinti, nustatant trijų mėnesių laikotarpį iškeldinimui. Po to jis namą pamatė jau nuniokotą kai nuvyko po kaimyno skambučio 2011-03-15. Apie įvykį pranešė policijai, antstolė konstatavo faktines aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymai iš esmės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs (b.l.30,1t., 32,1t.). Nukentėjusysis A. V. iš karto kai sužinojo apie namo sugadinimą su pareiškimu 2011-03-05 kreipėsi į policiją (b.l.2,1t.).
Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad name adresu (duomenys neskelbtini) po 2009-11-06 gyventi liko R. K. su šeima. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis R. K., ją patvirtina ir nukentėjusysis A. V., rašytiniai bylos duomenys, o būtent 2010-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas (b.l.50-51,1t.), todėl ši aplinkybė teismui abejonių nekelia.
Kaltinamojo R. K. parodymus, kad jis išsikeldamas iš namo jame nieko neardė ir negadino, teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, nes jie paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma- nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2011-03-15 apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamojo R. K. nurodytos aplinkybės, jog jis su šeima išsikraustė iš namo būtent 2011 m. vasario 27 d. nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pats kaltinamasis nurodė nepranešęs apie savo išsikraustymą nei antstolei, nei namo savininkui – A. V..
Antra, liudytojas A. A., gyvenęs kaimynystėje R. K., (jų namus pasak liudytojo skiria 15 metrų atstumas), teisme patvirtino, kad tą rytą, kai pamatė, kad išorinės namo durys be spynos, užremtos akmeniu, langai be rankenų, pranešė naujajam namo savininkui – A. V.. Jis žinojo, kad K. turi išsikraustyti, todėl kai iš vakaro matė mašiną ir kažką kraunant, nekreipė dėmesio. Nors liudytojas nematė nei kas, nei ką iš vakaro krovė, tačiau patvirtino, kad jo paties sūnus ir R. K. sūnus ėjo į tą pačią mokyklą ir būtent tą rytą neatėjus R. K. sūnui, jo sūnus nuėjo kviesti R. K. sūnaus, o grįžęs pasakė, kad nieko nėra. Liudytojas patvirtino, kad vaikai dažnai kartu važiuodavo į mokyklą. Minėta aplinkybė, ją vertinant kitų surinktų įrodymų kontekste, leidžia daryti teismui išvadą, kad R. K. nurodyta jo išsikraustymo data 2011-02-27 nėra tiksli. Byloje nustatyta, kad A. A. skambino A. V. 2011-03-14. Be to, pats R. K. teisme aiškindamas apie išsikraustymo datą nebuvo tikslus. Jis aiškino, kad nurodė teisme konkrečią datą – vasario 27, nes galvojo, kad teismui reikalingas tikslumas, o jei ta data kliūna, tai gali likti iki kovo 1 d.
Po A. A. skambučio A. V. nuvykus 2011-03-15 adresu (duomenys neskelbtini), pastarasis pamatė, kad turtas yra sugadintas, namas nuniokotas, paliktos tik namo sienos, karkasas. Namo viduje nebuvo absoliučiai nieko. A. V. iš karto kreipėsi į antstolę ir 2011-03-31 (b.l.53-78,1t.) ir 2011-03-15(b.l.79-81,1t.) faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota A. V. priklausančio turto būklė po to, kai iš jo išsikėlė R. K. šeima, konstatuoti padaryti sugadinimai, atliktos objekto fotonuotraukos.
Namo adresu (duomenys neskelbtini), gerą būklę iki 2009-11-06, kai buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas, patvirtina rašytiniai bylos duomenys: 1) Turto apžiūros ir įvertinimo aktas (b.l.95,1t.), iš kurio matyti, kad vertinimą užsakė antstolių N. Š. ir D. S. kontora, turo vertės nustatyto data yra 2008-11-05, įvertintas gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertinamo turto vertė – du milijonai penki šimtai dvidešimt tūkstančių litų.
2)Iš In real Nekilnojimo turto įvertinimo ekspertizės akto 08/11-2022 matyti, kad 2008-11-05 nekilnojamas turtas - žemės sklypas su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis R. K., taikant lyginamosios vertės metodą įvertintas 2 520 000 Lt (b.l. 96,1t.). Teisme apklausta liudytoja K. T., tuometinė turto vertintojo asistentė, patvirtino pati apžiūrėjusi tuomet namo išorę ir vidų ir teigė, kad tai buvo normalus gyvenamas namas. Vertinimo metu buvo nustatoma bendra sklypo ir namo su apdaila vertė. Vertinant buvo atsižvelgta į namo apdailą, nes nuo jos skiriasi namo vertė. Ir nors ekspertizės akte (b.l.96,1t.) nurodyta, kad vidaus patalpų būklė vidutinė, tai reiškia, kad namas buvo tinkamas gyventi, tačiau su natūraliu nusidėvėjimu. Liudytoja patvirtino dariusi fotonuotraukas. Ir nors neatsiminė ar nuotraukos, esančios (b.l.34-49,1t.) darytos jos ar ne, tačiau patvirtino, kad esant informacijai apie defektus, apie tai, kad kažkas nefunkcionuoja, atsispindi ataskaitoje.
Liudytoja antstolė N. Š. – S., kurios žinioje buvo vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš R. K., teisme paaiškino, kad iš vakaro prieš varžytines ji kartu su A. V. apžiūrėjo namą iš vidaus, namas atrodė prabangiai, varžytines laimėjo A. V., kuriam sumokėjus visą pinigų sumą, buvo surašytas varžytinių aktas. Nurodė, kad namas buvo parduotas pakankamai brangiai. Namas varžytinių metu buvo parduodamas su vidaus apdailos ir įrengimų kaina. Dar patvirtino, kad prieš varžytines namas atrodė taip, kaip užfiksuota turto vertintojo nuotraukose.
Kaip atrodė namas prieš jį perkant nurodė tiek A. V., tiek J. V. bei N. Š.. Jų parodymai tarpusavyje sutampa, todėl teismas jais tiki ir vadovaujasi. K. T., atlikusi šio namo vertinimą antstolių kontoros užsakymu prieš varžytines, taip pat patvirtino namo būklę buvus gerą. A. V. matė namą prieš pat varžytines 2009-11-05 ir nurodė teismui, kad namo būklė, kurią jis matė, ir namo būklė, kutri užfiksuota nuotraukos, esančiose byloje, atitiko viena kitą.
Teismas sprendžia, kad pats R. K. taip pat vertino, kad namas (duomenys neskelbtini) įrengtas gerai. Tą patvirtina rašytiniai bylos duomenys – R. K. prieštaravimas-prašymas 2008-11-18 (b.l.117,1t.), rašytas antstolei N. Š., kuriame jis nurodo nesutinkantis su 2001-11-14 ekspertizės akto Nr. 08/11-2022, kurį pasirašė UAB „Inreal“, išvada, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė apžiūros dieną du milijonai penki šimtai dvidešimt tūkstančių, nes turto įvertinimas neatitinka realios kainos, rinkos sąlygų, jo turimo turto vertė žymiai didesnė. Nurodo, kad gyvenamajame name gausu įvairios įrangos ir atliktas prabangus remontas. Pažymėtina, kad R. K. nenurodo, kad kokia nors namo įranga ar apdaila yra sugedusi, susidėvėjusi, netinkama naudoti.
Kaip jau buvo minėta, nustatyta nagrinėjamoje byloje, kad name adresu (duomenys neskelbtini) po 2009-11-06 Turto pardavimo iš varžytinių akto gyventi liko R. K. su šeima, o nukentėjusysis A. V. įsigijęs namą su žeme varžytynėse ir negalėdamas perimti jo valdymo, savo teises realizavo civilinio proceso tvarka, kreipdamasis į teismą(b.l.50-51,1t.).2010-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6790-129/2010 (b.l.50-51,1t.), buvo numatyta atsakovus - R. K., R. K., J. K., A. K., K. K. kartu su jiems priklausančiais daiktais iškeldinti iš ieškovui A. V. nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. 0,1360 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 287.9 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sprendimo vykdymą atidedant iki 2011-03-01.
2011-03-31 (b.l.53-78,1t.) ir 2011-03-15(b.l.79-81,1t.) faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) būklė po to, kai iš jo išsikėlė K. šeima. Taip pat namo ir jo teritorijos būklė fiksuota 2011-03-15 apžiūros protokole (b.l.4-27,1t.). Minėti duomenys neabejotinai patvirtina daugybinius namo sugadinimus. Akivaizdu, kad sugadinus namą jo nebebuvo galima naudoti pagal funkcinę paskirtį.
Teisme kaltinamasis R. K. teigė negadinęs namo, pripažino jame gyvenęs su šeima iki teismo nustatyto išsiraustymo termino, t.y. 2011-03-01, išsikraustydamas pasiėmė tik namų apyvokos reikmenis, o kas sugadino namą jam išsikrausčius – nežino.
Tačiau tokie R. K. parodymai, kad jis išsikraustydamas pasiėmė tik namų apyvokos reikmenis prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteismini tyrimo metu, kur jis teigė, kad išsikraustydamas pasiėmė būtent įrangą (b.l.7-10,2t.).
Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. K. apklausiamas 2011-06-27 (b.l.5-6,2t.) parodė, kad namo kaina varžytinių metu buvo dirbtinai sumažinta, o jis pats demontavo neveikiančią baseino įrangą dar iki varžytinių. Parodė, kad po varžytinių jis pats prašė A. V. jam leisti išsipirkti namą mokant už jį dalimis kas mėnesį ir papildomai kaip kompensaciją prie kainos pridedant 100 000 litų. Tačiau A. V. nesutiko, reikalavo pusę milijono pridėti. Tuomet jis prašė A. V. kompensuoti už apdailą ir vidaus įrenginius. A. V. atsakė, kad namo apdaila ir įrengimai jam netinkami, nes jie jau 10 metų senumo, yra sugedę, susidėvėję arba pasenę ir jis planuoja daryti remontą iš naujo. Pripažino, kad tai, kas nereikalinga A. V., jis išėmė ir pardavė nepažįstamam supirkėjui iš Lenkijos nors kiek padengti patirtą finansinę žalą. Dar šiuose parodymuose R. K. nurodė, kad dar liko name ąžuolinė konstrukcija, kurios nebeįmanoma gražiai išimti ir panaudoti antrą kartą, bei augalai, vaismedžiai, krepšinio aikštelės danga, už kuriuos A. V. pirkdamas namą nesumokėjo. Dar teigė, kad teismo proceso metu aiškinantis kainų skirtumą dėl namo, antstolė N. Š. nurodžiusi, kad „yra parduodamas tik namas ir žemės sklypas, o nei namo apdaila, nei įrengimai yra nevertinami“.
Kaltinamasis R. K. teisme nurodė, kad jam išiminėti name daiktų išsikeliant nebuvo prasmės, nes tie daiktai buvo pasenę, tačiau akcentuotina, kad tokie jo parodymai prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams akistatos metu (b.l.7-10,2t.), kur jis nurodė pokalbio metu jau po varžytinių klausęs A. V., ar pastarasis galėtų kompensuoti dalį pinigų už apdailą ir įrangą, kuri nebuvo įtraukta į antstolės vertinimo ataskaitą. A. V. jam atsakęs, kad jam namo apdaila ir įrengimai netinkami. Išsikeldamas jis jokių tyčinių veiksmų nedarė, pasiėmė tik tai, kas priklausė – įrangą ir visa kita, kadangi tai neįėjo į antstolės vertinimo ataskaitą ir varžytinių metu buvo parduodamas tik namas ir žemės sklypas. Akistatos metu A. V. nurodė, kad pokalbio dėl įrangos su R. K. iš viso nebuvo, jis net nematė kiek ta įranga susidėvėjusi. Teismas tiki nukentėjusiuoju, nes jo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs.
Teismas kaip teisingus vertina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus R. K. parodymus, nes juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose užfiksuota, kad name nėra jokios įrangos, taip pat nukentėjusiojo A. V., liudytojų J. V., N. Š. parodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. aiškino, kad namo apdaila ir įranga nebuvo įtraukta į antstolės vertinimo ataskaitą (b.l.8,2t.), o tai, kas nebuvo reikalinga A. V., jis išėmė ir pardavė nepažįstamam supirkėjui iš Lenkijos ir tai padėjo nors kiek padengti jo patirtą finansinę žalą(b.l.5-6,2t.), tačiau teisme šiuos parodymus pakeitė, teigė, kad A. V. pirko namą su vidaus įranga ir apdaila, o pardavė supirkėjui iš Lenkijos tik paimtus namų apyvokos reikmenis. Parodymų keitimą teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ir vadovaujasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo parodymais..
Tai, kad R. K. nurodė prašęs A. V. kompensuoti jam dalį pinigų už apdailą ir įrangą(kas kaip nustatyta ir buvo išimta), leidžia daryti teismui išvadą, kad tiek namo įranga, tiek ir apdaila turėjo R. K. vertę, nes už juos A. V. buvo prašoma papildomai sumokėti pastarajam jau nupirkus namą ir už jį sumokėjus.
Į teisėjos klausimą kodėl ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose kalba apie daiktų išėmimą ir galimybę juos panaudoti antrą kartą, atsakė, kad kalba apie projektus padaryti remontą. O kodėl kalba, kad paliko daiktus, kurių negalima išimti ir panaudoti antrą kartą, negalėjo aiškiai atsakyti. R. K. parodymuose minima ąžuolinė konstrukcija, kurios kaip teigė kaltinamasis „nebeįmanoma gražiai išimti ir panaudoti antrą kartą“, nukentėjusiojo A. V. tvirtinimu iš tikrųjų buvo palikta name.
Teismas atmeta kaltinamojo teisme iškeltą versiją, kad savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (b.l.65-6,2t.), jis kalba 2008 m. laikotarpį, nes juose kalbama būtent apie 2011 metais vykusį išsikraustymą po teismo sprendimo.
Apžiūros protokole ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kokie daiktai ir įranga buvo išimti. Nors kaltinamasis R. K. teigia, kad paėmė tik tai, kas buvo nereikalinga nukentėjusiajam, tačiau ištirtais teisme įrodymais neabejotinai nustatyta, kad tai, kas buvo paimta praktiškai sugadino namo gyvenamąją paskirtį. R. K. savo veiksmais pablogino namo būklę ir sudarė sąlygas, kad name tapo nebeįmanoma gyventi. Turėjo suvokti, kad išėmus tiek daiktų, įrangos, padarant sugadinimus, išvardintus kaltinime, namas iš esmės nebefunkcionuos. Be to, tarkim plyteles akivaizdu negalima panaudoti antrą kartą.
BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad sugadintas turtas (namas) R. K. laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2011-03-15 nepriklausė. Taigi šis turtas kaltinamajam yra svetimas. Šį turtą 2009-11-06 varžytinių metu įsigijo nukentėjusysis A. V..
Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme neigė padaręs jam inkriminuojamas veikas, t.y. ir veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Teismas tokią jo poziciją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, ji paneigta aukščiau ištirtais įrodymais.
Dėl didelės vertės
Pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.)
Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 str., sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017; 1A-54-651/2017 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 -12-21 nutartis, byla Nr. 1A-242-557/2017).
2015-04-30 Vilniaus apygardos teismo sprendimu (b.l.100-104,2t.) nukentėjusiojo A. V. naudai priteista 140 096,73 Eur draudimo išmoka (remiantis būtent UAB „Krivita“ žalos vertinimo ataskaita, ekspertė I. K.). Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-115-516/2016 (b.l.105-115,2t.) sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistas. 2015-04-30 Vilniaus apygardos teismo sprendimu konstatuota, kad ekspertizės pagalba buvo siekta nustatyti, kokie yra realūs turto atkūrimo kaštai(sprendimo 6 lapas).
Specialistas E. L., surašęs dalinį defektinį aktą, taip pat nustatinėjęs žalą statiniui ir statinio elementams, tai atliko draudimo kompanijos Seesam kreipimosi pagrindu, o sąmatininkė T. M. teisme patvirtino, kad sistema kainas paskaičiuoja per mažas. Todėl teismas vertina, kad prokurorė pareikšdama kaltinimą pagrįstai vadovavosi UAB „Krivita“ pateiktais duomenimis.
R. K. inkriminuotas kvalifikuojantis požymis – didelės 55 821,63 Eur vertės svetimo turto sugadinimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje. Ištyrus įrodymus teisme nustatyta, kad ši suma nurodyta ekspertės I. K. sudarytoje lokalinėje sąmatoje dėl gyvenamojo namo apdailos ir komunikacijų atstatmo darbų(b.l.153-157,1t.). Ši sąmata kaip joje pažymėta sudaryta pagal 2010 m. spalio mėnesio kainas. Detalizuojant minėtą sumą ir kaltinime išvardintus sugadinimus matyti, kad šią sumą sudaro minėtoje sąmatoje nurodyta atitinkamų medžiagų kaina, kuri sąmatoje nurodoma litais, o kaltinime tiek litais, tiek ir eurais (darbai atstatymo nėra įtraukti į šią sumą, tik medžiagų kaina).
Teismas neturi pagrindo atmesti šioje lokalinėje sąmatoje nurodytas medžiagų kainas, tuo labiau, kad ekspertė I. K. teisme paaiškino, jog sąmata sudaryta remiantis Sistelos kainynu pagal 2010 m. spalio mėnesio kainas, o 2011-03-21 dienai (kai buvo apžiūrimas namas) galiojo būtent tos kainos, kurios nurodytos sąmatoje. Ji sąmatoje nurodytas tiek darbų, tiek ir medžiagų kainas tyrė, atliko vertinimą. Jai buvo pateikti įrodymai, kaip tas namas atrodė prieš jį perkant A. V.. Visais atvejais buvo stengiamasi suskaičiuojant naudoti tokias medžiagas, kokios iš tikrųjų buvo panaudotos ir kokias tuo metu būtų buvę galima realiai nupirkti už tokią kainą. Medžiagos buvo vertinamos pagal tuometinę rinkos kainą ir Sistelos sistemą. Nustatant, koks daiktas iš kokis medžiagos buvo padarytas, rėmėsi užsakovo ir antstolės jai pateikta informacija. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertės paaiškinimais ir remiasi jos lokalinėje sąmatoje pateiktais duomenimis.
Nors ekspertė nurodė, kad namo nusidėvėjimo faktorius nebuvo vertinamas, tačiau teismas kvalifikuodamas kaltinamojo veiką kaip didelės vertės svetimo turto sugadinimą, atsižvelgdamas į ekspertės nurodytą aplinkybę, kad mūrinio namo nusidėvėjimas, nesigilinant į elementinius dalykus, būtų 11 procentų, kas teismo vertinimu nekeičia veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnį. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas didelės vertės svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sugadinimo buvo didelė, t. y. viršijo 250 MGL (BK 190 straipsnis). Net ir įtraukiant ekspertės nurodytą nusidėvėjimo galimą procentinę išraišką, šiuo atveju sugadinto turto vertė viršija 250 MGL (galiojusį veikos padarymo metu). Viso namo vertė jo pardavimo iš varžytinių metu buvo 1 557 360,00 Lt (b.l.35,1t.), kad sudaro 451 042,63 Eur.
Kaltinime pagal BK 187 straipsnio 2 dalį yra įvertinta ir nurodoma tik medžiagų kaina, o darbų vertė pagal šį kaltinimą nėra įtraukta. Todėl vertinant kaltinimą šiuo aspektu pažymėtina, kad sugadinto turto vertė (nusikalstama veika padaryta žala) sutampa su lokalinėje sąmatoje (b.l.153-157,1t.) nurodyta atitinkamo sugadinto turto verte. Teismui dėl turto sugadinimo fakto abejonių nekyla. R. K. turėjo suvokti gadinamo turto kiekius ir vertę. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2011-03-15, veikos padarymo metu 1 MGL buvo 130 litų. Įvertinus, kad sugadinto turto vertė viršijo 250 MGL ir R. K. tai suvokė, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 294 straipsnyje 1 dalyje numatytos veikos
R. K. šioje byloje kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį kad jis, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisės ir teisėtiems interesams, o būtent:
laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2011-03-15, ikiteisminio tyrimu metu tiksliai nenustatytu laiku, prieš išsikraustydamas iš namo adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise nukentėjusiajam A. V. 2009-11-06 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr.33-1002/2008 pagrindu, laikydamas, kad minėtas namas iš varžytinių parduotas už nepagrįstai žemą ir jam (R. K.) nuostolingą kainą, bei siekdamas gauti papildomų lėšų, išardė ir išsivežė visus namo vidaus įrenginius, palikdamas namą be šildymo, apšvietimo, elektros instaliacijos, dujotiekio, vandentiekio, kanalizacijos, kondicionavimo-vėdinimo sistemų, be vidaus durų, laiptų, santechnikos ir patalpų vidaus apdailos, tuo padarė didelę žalą nukentėjusiojo A. V. teisei naudotis nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis patyrė 140 096,73 eurų turtinę žalą.
Ištyrus įrodymus teisme darytina išvada, kad R. K. veikoje nėra BK 294 straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių.
BK 294 straipsnio taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs vienodos teismų praktikos formavimui reikšmingų nutarčių, įskaitant ir didžiausią precedento galią turinčias Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis. Lietuvos A. T. praktikoje (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, 2K-470/2014) yra išaiškinta, kad:
1)savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų;
2)situacijos, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą;
3)inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia);
4)turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti), agresyvus, baustinas ir pan.;
5)privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą būtinas objektyvusis požymis – veiksmai, pažeidžiantys įstatymų nustatytą tvarką (vykdyti tikrą ar tariamą teisę, paprastai, įmanoma tik veikimu);
6)negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ir kad tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės, ir kad dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, tiesioginis nusikaltimo objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.
Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su tokiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, jog tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai ( kasacinė nutartis Nr. 2K-150/2013).
Be to, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-267/2011).
- kaltinime abstrakčiai nurodoma, kad R. K. išardė ir išsivežė visus namo vidaus įrenginius, jų nedetalizuojant, todėl šia apimtimi kaltinimas nėra aiškus ir konkretus;
- kaltinime nenurodoma kokio įstatymo nustatytos tvarkos nesilaikė R. K., o remiantis formuojama teismų praktika turi būti konstatuojamas kaltininko elgesys, kuris ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti);
- nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo A. V. konflikto prigimtį. Namas kaltinime nurodomu laikotarpiu jau priklausė A. V., tačiau bylos rašytinė medžiaga patvirtina namo ankstesnę priklausomybę R. K. ir tai, kad namas buvo parduodamas iš varžytinių, per antstolę. Namo, o kartu ir žemės kaina, buvo nustatoma ne šalių susitarimu, o varžytinių proceso metu, dalyvaujant antstolei, kurios veiksmai R. K. buvo pakankamai aktyviai skundžiami. Ir R. K. aktyviai dalyvavo ir gynė savo teises šiame procese.
- nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. V. įsigijęs namą su žeme varžytynėse ir negalėdamas perimti jo valdymo, savo teises taip pat realizavo civilinio proceso tvarka, kreipdamasis į teismą(b.l.50-51,1t.)
-prokurorė kaltinime konkrečiai nenurodė, kokią tariamą savo teisę R. K. vykdė, neargumentavo, kokios įstatymo nustatytos tvarkos jis nesilaikė, todėl nėra pagrindas daryti išvadą, jog buvo padaryta BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.
- teismo vertinimu R. K. veiksmai – tyčinis namo sugadinimas iš jo išsikeliant šiuo konkrečiu atveju atitinka BK 187 straipsnio 2 dalies dispoziciją ir papildomai dar ir pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini. Pažymėtina ir tai, kad kaltinimas suformuluotas kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, tačiau iš esmės tais pačiais veiksmais inkriminuojama skirtinga žala nukentėjusiajam, o taip būti negali. Kaltinime pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nurodytas neteisėtas R. K. elgesys - išardymas įrenginių inkirminuotas aprašant kitą veiką, t.y. 187 straipsnio 2 dalyje.
Ištyrus įrodymus teisme darytina išvada, kad R. K. veiksmuose nėra BK 294 straipsnio 1 dalies požymių, todėl jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis R. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka vieną kartą, nuobauda negalioja, dirba. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje yra apysunkis tyčinis nusikaltimas ( BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam R. K. už įvykdytą nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti bauda 100 MGL ( 3766 – trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio.
R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.