Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-11 · Civilinė byla Nr. e2S-391-254/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-11Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e2S-391-254/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19654-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
Private Jet Media Limited
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „FBO Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-391-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19654-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.6; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Private Jet Media Limited atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Private Jet Media Limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FBO Group“ dėl nesąžiningos konkurencijos ir dalykinę reputaciją menkinančios informacijos paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Private Jet Media Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nutraukti klaidinančios informacijos siuntimą esamiems ir potencialiems klientams bei partneriams, pašalinti iš FBO Media internetinio puslapio ir kitos marketingo medžiagos tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su valdomu klientų tinklu bei turimomis sutartimis ir su oro uostų operatoriais, 2) įpareigoti atsakovą pateikti visiems klientams ir partneriams, kuriems buvo išsiųsta klaidinanti marketingo medžiaga, pranešimus apie tai, kad marketingo medžiagoje pateikta informacija neatitiko tikrovės, nurodant konkrečius oro uostus, su kuriais atsakovas turi galiojančias sutartis bei nurodant konkrečius klientus, su kuriais atsakovas turi galiojančias sutartis, 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 50 000 Eur neturtinę žalą už reputacijos menkinimą. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra reklamos agentūra, teikianti paslaugas oro uostų privačių lėktuvų terminaluose. Pažymėjo, kad atsakovas vykdo iš esmės analogišką ūkinę komercinę veiklą ir vykdydamas šią veiklą ieškovo atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus taip sumažindamas ieškovo galimybes sąžiningai konkuruoti rinkoje bei paskleidė tikrovės neatitinkančią bei dalykinę reputaciją menkinančią informaciją. Ieškovo teigimu, atsakovas platina galimiems klientams, kurie yra esami ar potencialūs ieškovo klientai tikrovės neatitinkančią informaciją, taip klaidindamas esamus ir potencialius klientus bei mažindama ieškovo galimybes sudaryti su šiais klientais sandorius ir sukeldamas šių klientų abejones dėl ieškovo teikiamų paslaugų galimybių bei siūlomų sąlygų.

2. Ieškovas savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pašalinti iš atsakovo interneto puslapio ir kitos marketingo medžiagos tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su valdomu klientų tinklu bei turimomis sutartimis su oro uostų operatoriais ir 2) nutraukti klaidingos marketingo medžiagos, nurodytos ieškinio priede Nr. 1, siuntimą esamiems ir potencialiems klientams bei partneriams. Pasak ieškovo, su ieškiniu pateikti įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Nurodė, kad jeigu nebus sustabdyti neteisėti atsakovo veiksmai skleidžiant melagingą ir ieškovo teises pažeidžiančią informaciją, ieškovas gali prarasti dalį savo klientų ir partnerių, kuriuos susigrąžinti gali būti labai sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Nurodė ir tai, kad tikrasis ieškovo materialinis suinteresuotumas yra išsaugoti savo klientus ir partnerius bei savo teises ir galimybes sąžiningai konkuruoti rinkoje. Ieškovo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu būtų protinga, sąžininga ir teisinga bei proporcinga įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo ginčijamos informacijos skleidimo, siekiant nedidinti ieškovo patiriamos žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo nustatyti, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.

5. Teismas sprendė, kad byloje nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pareikšto ieškinio reikalavimais. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju dėl atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų jis patirtų didelę žalą. Teismas, vertindamas ieškovo įrodinėjamą atsakovo veiksmų nesąžiningumą, pažymėjo, kad ieškinyje nurodytus atsakovo veiksmus dar tik siekiama įrodyti kaip nesąžiningus. Pasak teismo, atsakovo veiksmų nesąžiningumas yra ieškinio reikalavimų dėl nesąžininga konkurencija ir dalykinės reputacijos pažeidimu padarytų nuostolių priteisimo įrodinėjimo dalykas, kuri šalis yra teisi, bus nustatyta tik teismo sprendimu. Pažymėjo, kad šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinyje nurodomi atsakovo nesąžiningi veiksmai nepreziumuoja kitos šalies nesąžiningumo ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas Private Jet Media Limited, atstovaujamas advokatės J. K., (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pasak apelianto, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Nurodė, kad jeigu laikinosios apsaugos priemonės bus pritaikytos, atsakovas didelių nepatogumų nepatirs – reikės tik paredaguoti savo reklamą, išbraukiant iš jos ginčijamus teiginius, tai nereikalaus didelių laiko sąnaudų ar didelių lėšų ir neturės įtakos tolesniam atsakovo verslo vystymui. Be to, jeigu ieškinys būtų atmestas, atsakovas galėtų labai greitai į savo interneto puslapį ar reklaminę medžiagą grąžinti ankstesnius tekstus. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo interesai būtų apsaugoti iš esmės, nes jo klientai nebegautų klaidingos informacijos. Pažymėjo, kad ieškovui reikia nuolat aiškintis su savo klientais, kodėl jis esą nurodo neteisingą informaciją, kad yra išimtinis reklamos teikėjas konkrečiuose terminaluose, taip pat reikia nuolat aiškintis su savo klientais dėl užimamos rinkos dalies ir investuoti papildomas lėšas į reklamą ir komunikaciją su klientais. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, jis patiria nuostolius negautų pajamų forma. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas gali prarasti svarbiausius klientus.

6.2. Pasak apelianto, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tik iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad nors šiuo atveju ieškinys nėra įvardijamas kaip prevencinis ieškinys, savo esme ieškovo reikalavimai turi prevencinio ieškinio požymių, nes ieškinio tikslas – uždrausti atsakovo veiksmus, kuriais yra daroma žala ieškovui. Nurodė, kad neįmanoma įrodyti ieškovo patiriamos žalos dydį.

6.3. Pažymėjo, kad nors atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai nėra preziumuojami, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes svarbus yra interesų pusiausvyros principo taikymas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „FBO Group“, atstovaujamas advokatės V. V., prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nors teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau paties ieškinio pagrįstumo nevertino. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokią tariamą žalą jis patiria dėl atsakovo netinkamų veiksmų, pavyzdžiui, kokius esamus klientus prarado ar kiek papildomai turi skirti lėšų reklamai ir pan. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas nenurodė, kur atsakovas galimai teikia klaidinančią reklamą.

7.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimais. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra prevencinis. Pažymėjo, kad ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama bei įrodinėjama, kad apelianto teisės jau yra pažeistos bei prašoma atlyginti padarytą neturtinę žalą apelianto reputacijai, kurią įsivertino 50 000 Eur suma. Nurodė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitiktų šalių interesų proporcingumo principo. Be to, ieškovė nurodė teismų praktiką, susijusią su viešo intereso gynimu, kuri šiuo atveju nėra aktuali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos ir dalykinę reputaciją menkinančio informacijos paneigimo. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovą per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nutraukti klaidinančios informacijos siuntimą esamiems ir potencialiems klientams bei partneriams, pašalinti iš FBO Media internetinio puslapio ir kitos marketingo medžiagos tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su valdomu klientų tinklu bei turimomis sutartimis ir su oro uostų operatoriais, 2) įpareigoti atsakovą pateikti visiems klientams ir partneriams, kuriems buvo išsiųsta klaidinanti marketingo medžiaga, pranešimus apie tai, kad marketingo medžiagoje pateikta informacija neatitiko tikrovės, nurodant konkrečius oro uostus, su kuriais atsakovas turi galiojančias sutartis bei nurodant konkrečius klientus, su kuriais atsakovas turi galiojančias sutartis, 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 50 000 Eur neturtinę žalą už reputacijos menkinimą.

11. Ieškovas savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pašalinti iš atsakovo interneto puslapio ir kitos marketingo medžiagos tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su valdomu klientų tinklu bei turimomis sutartimis su oro uostų operatoriais ir 2) nutraukti klaidingos marketingo medžiagos, nurodytos ieškinio priede Nr. 1, siuntimą esamiems ir potencialiems klientams bei partneriams. Teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą atmetė, pažymėdamas, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir galimos žalos nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta didesnė žala nei jas pritaikius. Pažymi, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principą ir jeigu laikinosios apsaugos priemonės bus pritaikytos, atsakovas didelių nepatogumų nepatirs.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl antrosios laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinė priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) išlaikymą ir leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. <...> Įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet su pareikštais reikalavimais jos neturi sutapti. Prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas galėtų taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, bet tokie atvejai yra išimtiniai ir jie susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1659-464/2020).

15. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais. Kaip minėta, ieškovas byloje pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. nutraukti klaidinančios informacijos, susijusios su valdomu klientų tinklu bei turimomis sutartimis su oro uostų operatoriais siuntimą klientams ir ją pašalinti iš internetinio puslapio ir išsiųsti pranešimus klientams, kad minėta informacija klaidinga. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia, kad atsakovas pašalintų iš marketingo medžiagos, jo manymu, klaidinančią informaciją ir nutrauktų šios informacijos siuntimą kitiems asmenims. Ieškovo teigimu, atsakovas platina galimiems klientams, kurie yra esami ar potencialūs ieškovo klientai, tikrovės neatitinkančią informaciją apie turimus klientus, kainoraštį, akivaizdžiai neteisingą statistiką ir kitais būdais klaidina potencialius ieškovo klientus, taip mažindamas ieškovo galimybes sudaryti su šiais klientais sandorius ir sukeldamas šių klientų abejones dėl ieškovo teikiamų paslaugų galimybių bei siūlomų sąlygų. Pažymėtina, tik bylos nagrinėjimo metu bus vertinama, kokią tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovas galimai skleidžia, t. y. kurių terminalų atsakovas nėra išimtinis reklamos partneris, kokia kainoraščiuose informacija yra neteisinga, kokią neteisingą statistiką marketingo medžiagoje atsakovas pateikia ir kokiais kitais būdais klaidina potencialius ieškovo partnerius (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apeliantas iš esmės siekia savo reikalavimų patenkinimo dar iki ginčo iš esmės išsprendimo, t. y. uždrausti atsakovui marketingo medžiagoje naudoti, ieškovo manymu, klaidinančią informaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo siekis yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių instituto esme bei jo paskirtimi ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymu, bet iš anksto būtų patenkinta dalis ieškovo reikalavimų.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje neatlikus išsamaus įrodymų tyrimo, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes dėl ieškovo nurodytų pažeidimų, t. y. skleidžiamos tikrovės neatitinkančios informacijos apie kainoraščius, statistikos ar kitos informacijos, ar, kad tik ieškovas turi išimtines reklamos platintojo teises konkrečiuose terminaluose, juolab pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad tam tikruose terminaluose (pvz., Infite, Heliport, AS Basel Jet, Eccelsa, SAVESPA, TAG Aviation) jis dar tik bus išimtinis reklamos partneris, bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 178 straipsnis). Ieškovo iš esmės pagrindinis argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra galima žala, kurią jis patirs, dėl galimai nesąžiningų atsakovo veiksmų skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, prarasdamas klientus, ar nepatogumai, bendraujant su turimais klientais. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patiriamą ar būsimą žalą dėl minėtų galimai neteisėtų atsakovo veiksmų (pvz., kokius klientus esamus ar potencialius prarado ir pan.) ar, kad atsakovas atlieka kokius nors veiksmus, kurie būti skirti pakenkti ieškovui (CPK 178 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka pasiekti šiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeistas socialinio gyvenimo stabilumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1500-407/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje kilusio teisinio ginčo pobūdį, pažymi, jog šiuo atveju ieškovo prašomi taikyti ribojimai, kuriais būtų ribojama atsakovo marketingo medžiagos sklaida nėra proporcingi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiamiems tikslams. Nors apeliantas teigia, kad dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nepatirs didelių papildomų išlaidų, tačiau ieškovas prašo nutraukti klaidingos marketingo medžiagos, nurodytos ieškinio priede Nr. 1, siuntimą esamiems ir potencialiems klientams bei partneriams. Pažymėtina, kad ieškinio priedas Nr. yra FBO MEDIA reklamos lankstinukas ir ieškovas nenurodo, kokią būtent informaciją atsakovas iš šio lankstinuko turi pašalinti, todėl laikytina, jog pritaikius tokią ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, minėta marketingo medžiaga (lankstinukas) viso bylos nagrinėjimo metu negalės būti platinama. Pastebėtina, kad ieškovas ieškinį reiškia atsakovui UAB „FBO Group“, nors minėtame reklamos lankstinuke reklamuojamas FBO MEDIA. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad ieškovas turėtų paaiškinti, kodėl atsakovu byloje traukia UAB „FBO Group“, kai pasiūlyme ir internetiniame puslapyje nurodomas juridinis asmuo FBO MEDIA. Taigi, šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galės įvykdyti būtent atsakovas UAB „FBO Group“.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir, kad pritaikius pirmąją ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojus pašalinti iš atsakovo interneto puslapio ir kitos marketingo medžiagos tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su valdomu klientų tinklu bei turimomis sutartimis su oro uostų operatoriais, būtų neaišku, kokią konkrečiai informaciją atsakovas turi pašalinti. Ieškovas nenurodė, kokią būtent informaciją jis laiko neatitinkančia tikrovės ir kuri iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo turi būti pašalinta. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad ieškovas turi labai tiksliai nurodyti iš kokios kitos marketingo medžiagos bei kokią būtent tikrovės neatitinkančią informaciją turi pašalinti atsakovė. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet to, jos nėra suderinamos su teisingumo ir protingumo principais, nes nagrinėjamu atveju jas pritaikius būtų apribota atsakovo marketingo veikla.

20. Pastebėtina, kad ieškovas savo teisių pažeidimą kildina iš Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio, 15 straipsnio, Reklamos 5 straipsnio nuostatų pažeidimo. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neatidėliotinais atvejais, jeigu yra pakankamai duomenų apie šio įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams ir laikydamasi proporcingumo principo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkama nuostata yra ir Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė