- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-25
- Bylos Nr.
- 1A-268-919/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- J. Z., G. S., Ž. Z., G. B. B.
- Advokatai
- Bronius Varsackis, Elena Gylienė, Ramutė Budrytė, Aleksandras Pocius, Ramunė Budrytė
- Kategorijos
1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1
2025 m. rugpjūčio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S., nuteistojo G. B. B., nuteistosios Ž. Z. ir nuteistojo J. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, jam paskirta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu (7 metais 6 mėnesiais laisvės atėmimo), prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir G. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta G. S. pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atlikta bausmė ir jame nurodyti įskaityti laikotarpiai.
Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuspręsta kardomosios priemonės G. S. neskirti.
G. B. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, griežčiausiai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtai bausmei apimant pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir ši subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su pagal BK 260 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir G. B. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas G. B. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gegužės 26 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
G. B. B. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – palikta galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.
Ž. Z. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), 259 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), ir jai paskirtos bausmės:
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnes, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir Ž. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2022 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, – 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir Ž. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta Ž. Z. pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atlikta bausmė ir jame bei 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodyti įskaityti laikotarpiai.
Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas Ž. Z. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gegužės 26 d., vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuspręsta Ž. Z. kardomosios priemonės neskirti.
J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnę, ir J. Z. s paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausmės, paskirtos 2021 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, neatlikta dalimi – 6 metais 7 mėnesiais 18 dienų laisvės atėmimo, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies, ir J. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.
Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas J. Z. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. spalio 26 d., vieną sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuspręsta pripažinti, kad J. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis).
Nuspręsta J. Z. kardomosios priemonės neskirti.
Tuo pačiu nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismas, N. K. pripažinto kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), tačiau jo atžvilgiu apeliacinio skundo nėra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. G. S., G. B. B., Ž. Z. ir J. Z. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad:
1.1. Ž. Z., J. Z. ir G. S., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, Ž. Z. ir J. Z. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, o G. S., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini) bausmę atliekantiems nuteistiesiems, pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: 2022 m. vasario 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Ž. Z., ir G. S., jam atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bendraudami telefonu, iš anksto susitarė dėl narkotinių medžiagų perdavimo G. S., jas permetant į (duomenys neskelbtini) teritoriją, toliau Ž. Z. ir J. Z., veikdami kartu, vykdant susitarimą su G. S., 2022 m. vasario 2 d., ne vėliau kaip iki 14.24 val., neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini) įgijo paketėlį su 1,7522 g gelsvos spalvos miltelių, kuriuose yra 0,0508 g narkotinės medžiagos – metadono ir didelis kiekis 0,0007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šias narkotines medžiagas Ž. Z. ir J. Z., veikdami kartu, neteisėtai automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atgabeno iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas J. Z. paslėpė cigarečių pakelyje „Minsk“, įdėjo į cigarečių pakelį metalinį svarelį ir vykdant susitarimą su G. S., J. Z. cigarečių pakelį su jame esančiomis minėtomis narkotinėmis medžiagomis 2022 m. vasario 2 d., apie 14.24 val., permetė per (duomenys neskelbtini) apsauginę tvorą į teritorijos vidų, tačiau G. S. permestų minėtų narkotinių medžiagų įgyti nespėjo ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) pareigūnai pastebėję permetimą ir atlikę teritorijos apžiūrą, šį permestą cigarečių pakelį „Minsk“ su narkotinėmis medžiagomis metadonu ir karfentaniliu rado ir paėmė. Šiais veiksmais J. Z. ir Ž. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, o G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Be to, Ž. Z. ir J. Z., veikdami kartu, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2022 m. balandžio 26 d., ne vėliau kaip 13.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. Z. neteisėtai įgijo iš G. B. B. 3 vnt. paketėlius su 1,4676 g baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 0,00059 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią narkotinę medžiagą jam atnešus į automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Z. bei J. Z. laikė ją automobilyje ant vairuotojo sėdynės, iki kol 2022 m. balandžio 26 d. apie 13.05 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai Ž. Z. ir J. Z. sulaikė ir minėtame automobilyje rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).
1.3. Be to, Ž. Z., neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo bute (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 11 vnt. oksazepamo tablečių originalioje pakuotėje su užrašu „Tazepam“, kuriose yra gryno oksazepamo, tačiau jo tikslus kiekis nenustatytas, iki kol 2022 m. balandžio 26 d. apie 16.05 val., kratos metu šias tabletes rado ir paėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)
1.4. G. B. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 26 d. 13 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 25 vnt. paketėlius su 11,6874 g. miltelių, kuriuose yra 0,00469 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šį didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai laikė, iki kol 2022 m. balandžio 26 d. ne vėliau kaip 13 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį šios narkotinės medžiagos, t. y. 3 vnt. paketėlius su 1,4676 g miltelių, kuriuose yra 0,00059 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai išplatino perduodamas J. Z., o kitą dalį, t. y. 22 vnt. paketėlius su 10,2198 g miltelių, kuriuose 0,0041 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai laikė su savimi iki 2022 m. balandžio 26 d., apie 17.02 val., kol prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jį sulaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai bei rado paslėptus 22 vnt. paketėlius su narkotine medžiaga apatinėse kelnaitėse ir šią narkotinę medžiagą paėmė. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
1.5. Be to, jis 2022 m. balandžio 26 d., apie 10.13 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), su savimi neteisėtai laikė plastiko ryšulėlį su 0,1457 g. miltelių, kuriuose yra 0,00004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir ją už 20 eurų sumą pardavė N. K., tokiu būdu turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė ir pardavė narkotines medžiagas. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
1.6. Be to, jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje šaldytuve neteisėtai laikė plastikinį butelį „Coca-cola“ su 43 ml skaidrios spalvos skysčiu, kuriame yra 0,0421 g narkotinės medžiagos – metadono iki 2022 m. balandžio 26 d., apie 17.10 val., kol kratos metu šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.).
2. Nuteistasis G. S., skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį ir prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnį.
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas nurodo, kad yra pagrindas perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi jis pats vartoja narkotines medžiagas, yra nuo jų priklausomas. Tai patvirtina byloje esantys duomenys. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Šiuo metu gydosi savo priklausomybę, bando suvokti savo turimą ligą ir mokosi su ja gyventi.
2.2. Apeliantas nurodo, kad turi penkių metų dukrą, kuriai reikalingas tėvas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, nevengė jam gresiančios atsakomybės, neneigė, jog bandė narkotines medžiagas įsigyti savo vartojimui. Be to, apeliantas pažymi, kad norėjo įsigyti amfetamino, tačiau jam buvo bandyta parduoti karfentanilį.
3. Nuteistasis G.B. B., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį panaikinti – G. B. B. išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; netenkinus šio prašymo - Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus įrodymus. Visos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kadangi apeliantas turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir stengiasi šios priklausomybės atsikratyti. Jau ilgą laiką narkotinių medžiagų nevartoja.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantas neigia perdavęs narkotines medžiagas J. Z.. Teigia tik nurodęs jam (duomenys neskelbtini) tautybės moterį T., kuri jam ir pardavė narkotines medžiagas. J. Z. nukreipė į (duomenys neskelbtini) kiemą, nes jis su T. buvo susitaręs, kad jis ten ateis, nes apeliantas ryte buvo atvažiavęs pas ją nusipirkti narkotinių medžiagų, ji tuo metu narkotinių medžiagų neturėjo, todėl sutarė susitikti kitu metu. Netarpininkavo, nežinojo ir nesidomėjo, ar J. Z. pavyks nusipirkti narkotinių medžiagų. Apeliantas nurodo pats pirkęs iš T., bet jam pirktas medžiagas padavė asmuo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) senamiestyje, brome tarp (duomenys neskelbtini). Ten nukreipė ir J. Z.. Jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad narkotines medžiagas įsigydavo iš pažįstamo asmens, vardu Ž., su kuriuo jį supažindino pažįstamas.
3.3. Kaltės dėl karfentanilio laikymo ir perdavimo N. K. nepripažįsta. Nurodo, kad N. K. pažįsta apie 10 metų. Su juo retkarčiais susiskambindavo telefonu, nes jį pažįsta kaip nuo narkotinių medžiagų priklausantį asmenį. 2022 m. balandžio 26 d., apie 09.00 val., N. K. paskambino ir pasakė, kad atvyks pas apeliantą į namus, tačiau dėl ko jis atvyks, nesakė. Maždaug apie 9.30 val. N. K. atėjo pas jį į namus ir pasakė, kad jam reikia dozės ir klausė, ar jis turi. Apeliantas iš sportinių kelnių kišenės ištraukė ir jam parodė, kad turi 5 vnt. paketėlių su fentaniliu, tačiau pasakė jam, kad tai yra jo rytinė dozė ir jam tikrai neduos. Apeliantas nurodo, kad N. K. išėjus, jis užlipo į antrąjį aukštą, iš kišenės išsitraukė paketėlius ir pamatė, kad turi tik 4, nors prieš ateinant N. K. turėjo 5. Pagalvojo, kad tas paketėlis iš kišenės iškrito, todėl ieškodamas to paketėlio nusileido į pirmąjį aukštą ir neradęs to paketėlio pagalvojo, kad galbūt N. K. galėjo tą paketėlį paimti.
3.4. Apeliantas nurodo, kad jis yra dalyvavęs metadono programose. Metadonas būdavo jam išduodamas pagal nurodytas programas. Jo gyvenamojoje vietoje, kur buvo rastas metadonas, gyveno motina, ten jis buvo pasidėjęs metadoną. Kai motina mirė, į tą butą neidavo, jis galėjo būti užsilikęs nuo to laiko, kai jam išrašydavo pagal metadono programą. Nurodo, jog po truputį stengiasi nebevartoti metadono, jo nevartoja apie 6-8 mėnesius. Dėl šios veikos gailisi.
3.5. Liudytojo E. R. parodymai, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, patvirtina apelianto parodymus, kad J. Z. jis tik parodė asmenį, iš kurio galima įsigyti narkotinių medžiagų, bet nedalyvavo jų sandoryje. Atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas irgi nurodo žodį „galimai“. Jokių kitų įrodymų, kad Ž. ir J. Z. narkotines medžiagas galėjo įgyti iš jo byloje nėra, tuo labiau, kad jį sulaikė tuoj pat su kroviniu einant namo.
3.6. Apelianto nuomone, laikant, kad jis įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus, jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Teismas, skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į galimai padarytų veikų pavojingumo laipsnius, nes padarytos nusikalstamos veikos nebuvo užbaigtos, asmenys sulaikyti bevykdantis nusikaltimus, o pas jį laikytas metadonas nebuvo naudojamas.
4. Nuteistoji Ž. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - Ž. Z. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio l dalį; taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas netinkamai įvertinus įrodymus. Apeliantė teigia, jog nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir mano, jog turėtų būti išteisinta. Nurodo, jog ji (narkotinių medžiagų įgijimas iš G. B. B.), tą dieną su sutuoktiniu važiavo į aikštelę, kur buvo sutarę parduoti alkoholį. Aikštelėje juos sulaikė pareigūnai ir tik tuomet pamatė, kad automobilyje buvo narkotinių medžiagų. G. B. B. žinojo iš matymo. Tą dieną, tai yra balandžio 26 d., jos sutuoktinis buvo su juo susitikęs. Jį matė iš tolo, sutuoktinis nuėjo jam parduoti alkoholio, kurį buvo užsikišęs už striukės. Ar padavė, nematė, bet mano, kad galimai pavyko parduoti. Nematė, kad sutuoktinis, grįždamas iš susitikimo su G. B. B., būtų atsinešęs narkotinių medžiagų. Prie jų automobilio buvo priėjęs vaikinas, o po kelių minučių atėjo ir policijos pareigūnai. Tuo metu ji sėdėjo automobilio gale, laikė rankose telefoną, o sutuoktinis buvo priekyje prie automobilio vairo. Apie narkotinių medžiagų įgijimą sutuoktinis jai nebuvo sakęs. Iš G. B. B. anksčiau taip pat nėra pirkę narkotinių medžiagų.
4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantės veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, kadangi ji turėjo tikslą disponuoti kitos rūšies medžiaga - amfetaminu. Apeliantė nurodo, kad iš tiesų narkotines medžiagas įsigijo J. Z.. Tuo metu pati vartojo metadoną, heroiną, amfetaminą. Karfentanilio nežinojo. Apie tai, ką vartodavo, sužinodavo tik tuomet, kai jai buvo atliekami testas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas dideliu karfentanilio kiekiu yra laikoma, kai šios narkotinės medžiagos yra daugiau nei 0,0006 g. Taigi, apeliantės nuomone, yra akivaizdu, kad J. Z. disponavo tokiu karfentanilio kiekiu, kurio masė siekė minimalią didelio šios narkotinės medžiagos kiekio ribą, o apeliantė apie tokias medžiagas iš vis nežinojo, manė, kad perduodama metadonas ar amfetaminas, tikrai ne karfentanilis. Kitų duomenų, paneigiančių jos parodymus, byloje nėra.
4.3. Jos veiksmai nesukėlė akivaizdžių neigiamų padarinių. Šiuo metu apeliantė augina kūdikį, gimusį (duomenys neskelbtini). BPK 338 straipsnyje numatyta galimybė atidėti nuosprendžio vykdymą, kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia nėra apribota, turi mažamečių vaikų - iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai. Todėl, apeliantė prašo įžvelgti ne formalų normų laikymąsi, bet įvertinti asmens teisių užtikrinimą individualios asmenybės asmeninių negerovių kontekste. Paskiriant 9 metų laisvės atėmimo bausmę ir vykdant tokį nuosprendį, būtų pažeista jos vaiko teisė sveikai augti ir vystytis. Taip pat pažymima, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad apeliantė viena augina mažametę dukrą, dukros tėvas J. Z. yra įkalinimo įstaigoje, yra pateikta pažyma iš gydymo įstaigos - medicinos dokumentų išrašas, kad jos mažametei dukrai diagnozuotos sunkios ligos. Apeliantės nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybės yra visos sąlygos jos atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
5. Nuteistasis J. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį; iš naujo subendrinti paskirtą bausmę su neatliktos bausmės dalimi ir skirti švelnesnę galutinę bausmę; pakartotinai apklausti specialistę S. K.; skirti ekspertizę, kuri tiksliai nustatytų apelianto įsigytų narkotinių medžiagų sudėtį, įvertinus visas galimas paklaidas.
Šalies argumentai
5.1. Apeliantas nurodo, kad su apylinės teismo nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad buvo netinkamai įvertintos bylos aplinkybės ir įrodymai, ko pasėkoje jis buvo nuteistas už sunkesnes veikas, o paskirta subendrinta bausmė yra akivaizdžiai per didelė. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė S. K. konstatavo, kad nustatant narkotinės medžiagos kiekį mėginyje - yra galima paklaida. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas šias aplinkybes nutylėjo ir niekaip į tai neatsižvelgė. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors tyrimui ir buvo pateikta visa medžiaga (milteliai sušokę į gumulus), medžiaga nebuvo skaidoma į atskirus cheminius junginius ir nebuvo nustatinėjama šių junginių masė atskirai. Todėl, jo nuomone, galima daryti išvadą, jog specialistė atliko tyrimą ir nustatė tiriame mėginyje esančios narkotinės medžiagos (karfentanilio) procentinę išraišką, kuri buvo padauginta iš bendros masės, ko pasėkoje nebuvo nustatyta grynojo karfentanilio masė. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į pačios specialistės paaiškinimus teismo salėje, privalu buvo įvertinti ir galimą tyrimo paklaidą. Be to, apylinkės teismas nepasidomėjo kaip buvo nustatyta bendra narkotinės medžiagos masė. Apylinkės teismas privalėjo įvertinti kokiais prietaisais buvo sveriama narkotinė medžiaga, ar naudoti prietaisai buvo praėję metrologinę patikrą, kokia yra svarstyklių paklaida. Apelianto nuomone, neįvertinus šių aplinkybių - neįmanoma nustatyti, ar iš tikrųjų jo įsigyta medžiaga savo sudėtyje turėjo 0,0007 g gryno karfentanilio, o galimai tas kiekis nesiekė 0,0006 g. gryno karfentanilio, ko pasėkoje privalėjo būti taikoma ne BK 260 straipsnio 2 dalis, o BK 260 straipsnio 1 dalis. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta kokios techninės priemonės buvo naudojamos atliekant tyrimą, kokie tyrimo metodai buvo taikomi. Specialisto įsitikinimas, kad gauti rezultatai buvo tikslūs nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, o BPK niekur neįtvirtina, kad subjektyvus specialisto įsitikinimas gali būti vertinamas kaip įrodymas.
5.2. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, o jo padarytas nusikaltimas nepadarė niekam žalos (narkotinės medžiagos nepasiekė tikslo). Apelianto nuomone, šios aplinkybės įrodo, jog net ir numatyta minimali bausmė šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka proporcingumo principo. Todėl, apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Be to, apelianto nuomone, apylinkės teismas, subendrindamas jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, pridėjo per didelę neatliktos bausmės dalį.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. Z. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė, nuteistoji Ž. Z. ir jos gynėjas advokatas Aleksandras Pocius, nuteistasis G. S. ir jo gynėja advokatė Elena Gylienė, nuteistasis G. B. B. S. ir jo gynėjas advokatas Bronius Varsackis savo apeliacinius skundus palaikė.
Nuteistųjų G. S., G. B. B., Ž. Z. ir J. Z. apeliaciniai skundai atmetami.
Šalies argumentai
7. Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde prašoma nusikalstamą numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnį, motyvuojant tuo, kad jis narkotines medžiagas bandė įsigyti savo vartojimui, ne platinimui, be to, nežinojo jog jam buvo bandyta parduoti karfentanilį, norėjo įsigyti amfetaminą. Nuteistasis G. B. B. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, netenkinus šio prašymo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad visos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat neigia perdavęs narkotines medžiagas J. Z., kaltės dėl karfentanilio laikymo ir perdavimo N. K. nepripažįsta, o metadonas buvo likęs nuo dalyvavimo metadono programose. Nuteistoji Ž. Z. apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio l dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme. Nurodo, kad apie narkotinių medžiagų įgijimą iš G. B. B. jai nebuvo žinoma, jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, narkotines medžiagas įsigijo J. Z., jis disponavo karfentaniliu. Nuteistojo J. Z. apeliaciniame skunde ginčijamas inkriminuotas įsigytos narkotinės medžiagos – karfentanilio didelis kiekis, prašoma perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, iš naujo subendrinti paskirtą bausmę su neatliktos bausmės dalimi ir skirti švelnesnę galutinę bausmę.
8. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose bei, atsižvelgusi į nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, specifiką, apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų pobūdį, siekiant išvengti argumentų ir motyvų pasikartojimo, dėl apeliacinių skundų argumentų pasisakys bendrai.
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuteistųjų G. S., G. B. B., Ž. Z. ir J. Z. veiksmuose nustatė nusikalstamų veikų sudėtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistieji G. B. B., Ž. Z. ir J. Z. prašo švelninti jiems paskirtas bausmes, J. Z. ir iš naujo bendrinti paskirtą bausmę, o G. S. apeliaciniame skunde ginčija kaltę, įvertino visų nuteistųjų bausmių individualizavimo pagrįstumą. Nuteistiesiems tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, bendrinimo klaidų taip pat nenustatyta.
Dėl Ž. Z. ir J. Z. pripažinimo kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir G. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje
10. Nuteistieji Ž. Z. ir J. Z. prašo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio l dalį, G. S. prašo nusikalstamą numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnį.
11. Iš apeliacinių skundų argumentų matyti, kad nuteistieji nesutikdami su BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos inkriminavimu ir prašydami šią veiką perkvalifikuoti savo prašymus grindžia: Ž. Z. ir J. Z. neteisingai nustatytu įsigytos narkotinės medžiagos – karfentanilio dideliu kiekiu, nurodo, kad apklausta ekspertė pripažino galimą paklaidą; nuteistieji Ž. Z. ir G. S. teigia, kad nežinojo, jog disponavo/siekė disponuoti karfentaniliu, manė, jog tai amfetaminas; Ž. Z. nurodo, kad narkotines medžiagas įsigijo J. Z.; nuteistasis G. S. teigia, kad narkotines medžiagas bandė įsigyti savo vartojimui, ne platinimui.
12. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
13. Ž. Z., J. Z. ir G. S. nuteisti dėl to, kad, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, Ž. Z. ir J. Z. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, o G. S., atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantiems nuteistiesiems, pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: Ž. Z., ir G. S. susitarė dėl narkotinių medžiagų jam perdavimo, jas permetant į įkalinimo įstaigos teritoriją, toliau Ž. Z. ir J. Z., veikdami kartu, vykdant susitarimą su G. S., įgijo paketėlį su 1,7522 g gelsvos spalvos miltelių, kuriuose yra 0,0508 g narkotinės medžiagos – metadono ir didelis kiekis 0,0007 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šias narkotines medžiagas Ž. Z. ir J. Z., veikdami kartu atgabeno iki automobilių stovėjimo aikštelės, jas J. Z. paslėpė cigarečių pakelyje „Minsk“, įdėjo į cigarečių pakelį metalinį svarelį ir permetė per įkalinimo įstaigos apsauginę tvorą į teritorijos vidų, tačiau G. S. permestų minėtų narkotinių medžiagų įgyti nespėjo ir nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pareigūnai šį permestą cigarečių pakelį „Minsk“ su narkotinėmis medžiagomis metadonu ir karfentaniliu rado ir paėmė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog nuteistieji Ž. Z., J. Z., atlikdami jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, nuteistojo G. S. turėdamas tikslą platinti pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau jis narkotinių medžiagų neįgijo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o tai ir lėmė nuteistųjų veikų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
15. Nors Ž. Z. neigdama kaltę teigia, kad narkotines medžiagas įgijo J. Z., tačiau vertinant nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistosios veiksmus darant nusikalstamą veiką, tai yra jos indėlį ir dalyvavimą, bei nuteistųjų parodymus, nėra pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Byloje nustatyta, kad inkriminuotus veiksmus jie atliko bendrai. Dėl narkotinių medžiagų G. S. kreipėsi būtent į Ž. Z.. Narkotinės medžiagos įgijo ir Ž. Z. su J. Z. kartu jas vežė G. S. permetimui į įkalinimo įstaigos teritoriją. Vertinant nuteistųjų Ž. Z. ir J. Z. parodymus dėl įgijimo matyti, jog jie nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Z. nurodė, kad narkotines medžiagas pirko ji, vėliau akistatos metu pakeitė poziciją, paaiškino, kad narkotinių medžiagų pirkti jie važiavo kartu. Teisiamojo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde Ž. Z. neigė, kad narkotines medžiagas įgijo ji. J. Z. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad narkotines medžiagas skirtas permetimui į įkalinimo įstaigą įgyti važiavo kartu su sutuoktine, kuri ir tarėsi dėl jų permetimo su G. S.. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje nurodė, kad įgyti medžiagų ėjo vienas. Teismas įvertinęs aptartą nuteistųjų parodymų keitimą teisme, tai, kad asmenys veikė bendrai, iš anksto susitarę su įkalinimo įstaigoje esančiu G. S. ir vykdė bendrą susitarimą, kartu vyko įsigyti narkotinių medžiagų, bei kartu vyko į įkalinimo įstaigą jas permesti, sprendžia, kad pagrįstai ir teisingai Ž. Z. inkriminuota aplinkybė, jog narkotines medžiagas ji su J. Z. įgijo bendrai.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliaciniuose G. S. ir Ž. Z. skunduose neigiant kaltę dėl jiems inkriminuotos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodoma, kad Ž. Z. turėjo tikslą disponuoti, o G. S. norėjo įsigyti kitos rūšies medžiagą – amfetaminą, ne karfentanilį. Taigi iš esmės nuteistieji teigia, jog jų veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 2 dalies subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Teisėjų kolegija pritardama skundžiamo nuosprendžio išvadoms konstatuoja, kad šie nuteistųjų argumentai nepagrįsti. Pagal teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-1073/2020). Nutiestųjų parodymai patvirtina, kad jie veikė pagal bendrą susitarimą. Būtent Ž. Z. susitarė su G. S. dėl narkotinių medžiagų jam perdavimo, Ž. Z. su J. Z. įgijo narkotines medžiagas – metadoną ir didelį kiekį karfentanilio, jas nugabeno iki įkalinimo įstaigos, kur J. Z. permetė jas per tvorą. Įvertinus nuteistojo J. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog nusipirko medžiagas iš asmens, jam sumokėjo pinigus, gavo polietileninį maišelį su milteliais, tai turėjo būti metadono ir karfentanilio mišinys. Šias medžiagas įgijo sutuoktinės prašymu. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu tris kartus apklausiamas papildomai, šiuos parodymus patvirtino (5 t., b. l. 146-149; 165-166, 175-176, 196-197). 2024 m birželio 19 d. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad žinojo, jog įsigijo karfentanilio, įsigyti ėjo vienas, sutuoktinė žinojo ką jis įsigijo, nes ir ji vartoja narkotikus. Jis įsigijo apie pusantro gramo (12 t., b. l. 153157). Be to, kaip teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, Ž. Z. ir J. Z. sistemingai vartojantys narkotines medžiagas, žinojo jų kainas, kurios kaip nurodė pats J. Z. ženkliai skiriasi priklausomai nuo narkotinių medžiagų rūšies. Taigi neabejotina, kad asmenys Ž. Z., J. Z. ir G. S. veikę bendrai susitarus suprato, kokio pobūdžio draudžiamomis medžiagomis disponuoja/siekia disponuoti.
17. Iš nuteistųjų J. Z. ir Ž. Z. apeliacinių skundų argumentų matyti, jog juose nesutinkama su nustatytu narkotinių medžiagų – karfentanilio dideliu kiekiu 0,0007 g., nurodoma, kad galimai tas kiekis nesiekė 0,0006 g. gryno karfentanilio, ko pasėkoje privalėjo būti taikoma BK 260 straipsnio 1 dalis. J. Z. skunde nurodo, kad nebuvo įvertinta ekspertės teisiamojo posėdžio metu nurodyta galima paklaida, tai, kad tyrimui pateikta visa medžiaga (milteliai sušokę į gumulus), medžiaga nebuvo skaidoma į atskirus cheminius junginius ir nebuvo nustatinėjama šių junginių masė atskirai, todėl ekspertė atliko tyrimą ir nustatė mėginyje esančios narkotinės medžiagos (karfentanilio) procentinę išraišką, kuri buvo padauginta iš bendros masės, ko pasėkoje nebuvo nustatyta grynojo karfentanilio masė. Be to, apylinkės teismas nepasidomėjo kaip buvo nustatyta bendra narkotinės medžiagos masė, privalėjo įvertinti kokiais prietaisais buvo sveriama narkotinė medžiaga, ar naudoti prietaisai buvo praėję metrologinę patikrą, kokia yra svarstyklių paklaida.
18. Teisėjų kolegija susipažino su ekspertės S. K. duotais paaiškinimais 2024 m. balandžio 2 d. teisiamojo posėdžio metu (12 t., b. l. 73-78), perklausė teisiamojo posėdžio garsą įrašą, bei įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 10 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini )kitų bylos įrodymų visumoje ir nenustatė pagrindo abejoti Specialisto išvados teisingumu, nustatytais narkotinių medžiagų kiekiais. Specialisto išvada yra vertinama visų byloje surinktų įrodymų visumoje ir yra tinkamas įrodymas. Pažymima, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abejojant specialisto išvada, buvo prašoma skirti ekspertizę dėl tų pačių argumentų, kaip ir apeliaciniame skunde (galimos paklaidos nustatant narkotinių medžiagų kiekį), tačiau teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi prašymus atmetė. Motyvuojant tuo, kad prašymuose pateikti klausimai ekspertui analogiški, kaip ir buvo pateikti ikiteisminio tyrimo subjekto užduotyje ekspertams, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakymai skyrus ekspertizę bus kitokie. Teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti tyrimą atlikusių eksperčių nešališkumu (12 t., b. l. 111-113).
Žemesnės instancijos teismas
19. Įvertinus ekspertės S. K. 2024 m. balandžio 2 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad ji patvirtino specialisto išvadą, detaliai paaiškino objektų tyrimo atlikimo eigą, metodą, nurodė, kad tyrė kiek konkrečiai yra karfentanilio. Prieš tyrimą medžiaga padaroma vientisa ir gaunamas vienas bendras pavyzdys, kuris atspindi visą bendrą medžiagos tūrį. Siekiant įsitikinti rezultatų tikslumu imami keli (trys) mėginiai. Kaip matyti iš ekspertės apklausos garso įrašo, ekspertei uždavus menamą klausimą – ar žino praktikoj, kad pakartotinės ekspertizės metu pasikeistų narkotinės medžiagos grynumas? Ekspertė nurodė, kad visaip gali būt, bet užtikrino, kad jie garantuoja kokybę to tyrimo, kurį jie padaro, ir ji tokių atvejų (kad pakartotinės ekspertizės metu pasikeistų kiekis) negirdėjus ir neturėjus. Taigi apeliacinio skundo argumentas apie ekspertės nurodytą galimą paklaidą yra nepagrįstas ir niekaip nesusijęs su nagrinėjamoje byloje pateikta Specialisto išvada. Ekspertė aplinkybių dėl paklaidos nenurodė, jai tokie atvejai nežinomi ir ji garantavo jos atlikto tyrimo kokybę.
20. Iš Specialisto išvados matyti, kad tyrimą atlikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė S. K., turi aukštąjį chemiko išsilavinimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų teismo eksperto kvalifikaciją ir aštuoniolikos metų ekspertinio darbo stažą, ir to paties skyriaus vyriausioji ekspertė J. K. turinti tokį pat išsilavinimą ir kvalifikaciją ir penkerių metų stažą. Ekspertės yra įrašytos į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą ir laikomos įspėtomis dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Specialisto išvadoje buvo tirtas objektas cigarečių „Minsk“ pakelyje esantys plastikos skiaute apvyniotame plastiko paketėlyje esantys gelsvos spalvos milteliai, dalinai sulipę į grumstelius. Milteliai sverti metrologiškai patikrintomis ir kalibruotomis svarstyklėmis SHIMADZU (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tyrimas atliktas dujų chromatografijos metodu ir skysčių chromatografijos metodu-masių spektrometrijos metodu. Taigi, Specialisto išvadoje pateikti aiškūs duomenys kokiomis priemonėmis ir metodais nustatytas draudžiamų medžiagų kiekis. Ekspertė teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kokiu metodu atliko tyrimą, kurio metu nustatytas grynasis karfentanilio kiekis. O būtent išvadoje nustatyta, kad tirti pateiktuose milteliuose, kurių masė yra 1,7522 g, yra 0,0508 g. gryno metadono ir 0,0007 g. gryno karfentanilio. Šis konkretus ir teisėjų kolegijai abejonių nekeliantis karfentanilio grynasis kiekis nustatytas, jis yra didelis ir todėl veikos kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti J. Z. skunde pateikiamų prašymų skirti ekspertizę ir pakartotinai apklausti ekspertę S. K..
21. Iš G. S. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su BK 260 straipsnio 2 dalies inkriminavimu teigdamas, jog neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Nurodo, kad narkotines medžiagas jis bandė įsigyti savo vartojimui, yra nuo jų priklausomas ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022, Nr. 2K-258-719/2024, Nr. 2K-35-1214/2025). Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. <...> Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K-52-942/2022, Nr. 2K-71-976/2025).
23. Vien tai, kad G. S. vartojo narkotines medžiagas, nepaneigia visumos skundžiamame nuosprendyje išsamiai įvertintų ir nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, t. y. tiek objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – pasikėsinimą platinti narkotines medžiagas, tiek subjektyvųjį požymį – tikslą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai įvertinęs liudytojo R. D. parodymus apie tai, kad keli nuteistieji vietoje, kur turėjo būti permestos narkotinės medžiagos jų ieškojo (tai rodo, kad ne tik G. S., kuris organizavo narkotinių medžiagų pateikimą į įkalinimo įstaigą, buvo jomis suinteresuotas), kad fiksuoti duomenys apie tai, jog tai nevienintelis kartas, kai jis organizuoja tokių medžiagų patekimą į įkalinimo įstaigą, bei atsižvelgęs į narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį ir itin didelį jo stiprumą pagrįstai sprendė, kad G. S. turėjo tikslą šią medžiagą platinti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Įvertinus aptartus duomenis, daroma išvada, kad nuteistųjų G. S., Ž. Z. ir J. Z. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Dėl G. B. B. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir Ž. Z. pripažinimo kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)
25. G. B. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo 25 vnt. paketėlius su 11,6874 g. miltelių, kuriuose yra 0,00469 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šį didelį kiekį narkotinės medžiagos laikė, iki kol 2022 m. balandžio 26 d. ne vėliau kaip 13 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį šios narkotinės medžiagos, t. y. 3 paketėlius su 1,4676 g miltelių, kuriuose yra 0,00059 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai išplatino perduodamas J. Z., o kitą dalį, t. y. 22 vnt. paketėlius su 10,2198 g miltelių, kuriuose 0,0041 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai laikė su savimi iki jį sulaikė pareigūnai.
26. Taip pat jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. balandžio 26 d., apie 10.13 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), su savimi neteisėtai laikė plastiko ryšulėlį su 0,1457 g. miltelių, kuriuose yra 0,00004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir ją už 20 eurų sumą pardavė N. K., tokiu būdu turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė ir pardavė narkotines medžiagas.
27. Ž. Z. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) už tai, kad ji ir J. Z., veikdami kartu, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2022 m. balandžio 26 d., ne vėliau kaip 13.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), J. Z. neteisėtai įgijo iš G. B. B. 3 vnt. paketėlius su 1,4676 g baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 0,00059 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir šią narkotinę medžiagą jam atnešus į automobilį Ž. Z. bei J. Z. laikė ją automobilyje ant vairuotojo sėdynės, iki kol pareigūnai juos sulaikė, rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą.
28. Nuteistasis G. B. B. nurodo: visos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kadangi jis turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms; jokių kitų įrodymų, kad Ž. ir J. Z. narkotines medžiagas galėjo įgyti iš jo byloje nėra, nepardavė narkotinių medžiagų J. Z.; liudytojo E. R. parodymai, patvirtina jo parodymus, kad J. Z. jis tik parodė asmenį, iš kurio galima įsigyti narkotinių medžiagų, bet nedalyvavo jų sandoryje. Kaltės dėl karfentanilio laikymo ir perdavimo N. K. nepripažįsta. Nurodo, kad N. K. paskambino ir pasakė, kad atvyks pas jį į namus, nesakė dėl ko. Atėjęs prašė dozės, jis iš kelnių kišenės ištraukęs parodė, kad turi 5 paketėlius, jam duoti atsisakė, nes tokia yra jo rytinė dozė. Vėliau pastebėjo, kad turi tik 4 paketėlius, pagalvojo, kad vienas iškrito iš kišenės, tačiau jo neradęs pagalvojo, kad N. K. galėjo jį paimti. Nuteistoji Ž. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad apie narkotinių medžiagų įgijimą iš G. B. B. jai nebuvo žinoma.
29. Nors nuteistieji G. B. B. ir Ž. Z. prašo juos išteisinti, tačiau tam nėra pagrindo. Šiuo atveju vertinant nuteistojo G. B. B. skundo argumentą, jog jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų ir jų Ž. ir J. Z. bei N. K. neišplatino, aktuali yra šios nutarties 22 punkte jau nurodyta teismų praktika, kuri nekartojama. Vien tai, kad G. B. B. vartojo narkotines medžiagas, savaime nereiškia, kad jis neturėjo tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti ir jų neplatino. Šiuo atveju nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, narkotinių medžiagų platinimą, ir tikslą platinti įrodo bylos įrodymų visuma, kuri išanalizuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, išsamiai įvertinus rašytinius įrodymus, nuteistųjų G. B. B., Ž. Z., J. Z., N. K. parodymų nenuoseklumą, nesutapimą tarpusavyje ir paneigtos jų keltos versijos susijusios su narkotinių medžiagų disponavimo aplinkybėmis.
30. Šiuo atveju nuteistasis disponavo 25 paketėliais narkotinių medžiagų – karfentanilio, 3 paketėlius išplatino perduodamas J. Z., kitą dalį (22 paketėlius) laikė sus savimi (BK 260 straipsnio 2 dalis). Bei laikė plastiko ryšulėlį su narkotine medžiaga – karfentaniliu ir ją už 20 eurų sumą pardavė N. K. (BK 260 straipsnio 1 dalis). Nustatytas narkotinių medžiagų didelis kiekis, jų supakavimas į paketėlius (taip paruošiant narkotines medžiagas platinimui). Nustatyti išplatinimo atvejai, kad trys paketėliai buvo išplatinti J. ir Ž. Z. (BK 260 straipsnio 2 dalis), vienas ryšulėlis buvo parduotas N. K. (BK 260 straipsnio 1 dalis). Tai neabejotinai rodo, jog G. B. B. platino narkotines medžiagas ir turėjo tikslą jas platinti. Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo asmens kratos metu rasti paketėliai narkotinių medžiagų, 22 vienetai išpakuotų, paruoštų naudoti švirkštų, kratos jo namuose metu rastos graminės svarstyklės. Slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 26 d. 12.50-13.00 val. G. B. B. susitiko ir kalbėjosi su J. Z. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tada pastarasis įsėdo į automobilį, kuriame buvo Ž. Z. ir jie išvažiavo, po penkių minučių buvo sulaikyti. 2022 m. spalio 7 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas patvirtina, kad G. B. B. telefonu skambučiais ir žinutėm bendravo su J. Z., ir su kitais asmenimis, trumposiomis žinutėmis tariamasi susitikti. Prieš inkriminuotą 3 paketėlių narkotinių medžiagų išplatinimą taip pat buvo tariamasi susitikti (2 t., b. l. 1-14). Nors nuteistasis teigia, kad tik nurodė J. Z. (duomenys neskelbtini) tautybės moterį ir nukreipė į (duomenys neskelbtini) kiemą), ši moteris jam ir pardavė narkotines medžiagas, tačiau Slapto sekimo protokolas patvirtina, kad J. Z., po susitikimo su G.B. B., su jokiais kitais asmenimis (tame tarpe (duomenys neskelbtini) tautybės moterimi (duomenys neskelbtini)) susitikimas nefiksuotas, jis įlipo į automobilį ir su sutuoktine išvažiavo. Po penkių minučių buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) su narkotinėmis medžiagomis. Liudytojo E. R. parodymai patvirtina šias rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes. Jis nurodė, kad buvo atliekami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, J. ir Ž. Z. įsigijo narkotines medžiagas iš G. B. B., po susitikimo su G. B. B. jie buvo sustabdyti ir rasti su narkotinėmis medžiagomis.
31. Be to, aptartų duomenų visumoje įvertinama ir tai, kad G. B. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog asmuo vardu J. Z. jam nieko nesako, jokių aplinkybių nurodyti negali. Tuo tarpu vėliau nurodė aplinkybes susijusias su jų vykusiu susitikimu ir pateikė versiją, kad dėl narkotinių medžiagų jį tik nukreipė pas kitą asmenį. Taigi akivaizdu, apeliantas keitė savo parodymus baudžiamajame procese, priderindamas savo versijas prie byloje surinktų duomenų, taip siekdamas išvengi baudžiamosios atsakomybės, švelninti savo padėtį.
32. Nors Ž. Z. nurodo, kad apie narkotinių medžiagų įgijimą iš G. B. B. jai nebuvo žinoma, tačiau bylos duomenys šiuos nuteistosios argumentus paneigia. Byloje nustatyta, kad J. Z. ir Ž. Z. veikdami kartu padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Nors vieną iš inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų sudėties požymių, tai yra įgijimą įgyvendino J. Z., tai nepaneigia, kad Ž. Z. nusikalstamos veikos neįvykdė. J. Z. ir Ž. Z. vartojo narkotines medžiagas. J. Z. nurodė, kad narkotines medžiagas ketino suvartoti su sutuoktine. Automobiliu įgyti narkotinių medžiagų jie atvyko kartu, Ž. Z. laukė automobilyje, kai J. Z. įgijo narkotines medžiagas iš G. B. B., jis grįžo į automobilį ir šios medžiagos buvo laikomos automobilio salone, matomoje vietoje. Tiek J. Z., tiek ir Ž. Z. kelta versija apie užfiksuoto susitikimo su G. B. B. tikslą – alkoholio pardavimą G. B. B., nepasitvirtino, buvo argumentuotai paneigta. Be to, ir G. B. B. tokių aplinkybių nenurodė. Taigi nuteistoji siekdama išvengti atsakomybės, kėlė suderintą su sutuoktiniu melagingą versiją dėl susitikimo su G. B. B. tikslo. Tai taip pat rodo, kad ji neabejotinai žinojo ir suprato, apie savo veiksmų neteisėtumą, tai yra, kad vyksta su sutuoktiniu įgyti narkotinių medžiagų, ji laukė automobilyje kol sutuoktinis jas įgijo ir atnešė į automobilį, kur jas laikė, kol surado pareigūnai.
33. Vertinant narkotinės medžiagos laikymo bei pardavimo N. K. epizodą (BK 260 straipsnio 1 dalis), įvertinama bylos įrodymų visuma. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas patvirtina, kad G. B. B. telefonu skambučiais ir žinutėm bendravo su N. K., bei su kitais asmenimis, iš trumpųjų žinučių galima suprasti, kad tariamasi susitikti, kalba eina apie narkotinių medžiagų įsigijimą (derinami laikai, vietos, kalbama apie tai, kad pasiėmę pinigus asmenys atvažiuos ir pan.) (2 t., b. l. 1-14). Iš N. K. pateikto telefono apžiūros, nustatyta, kad jis prieš narkotinių medžiagų pirkimą bendravo su G. B. B. (3 t., b. l. 105-113; 116).
34. Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo atliekami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, N. K. sustojus jis buvo sulaikytas ir rastos narkotinės medžiagos. Suprato, kad tai narkotinė medžiaga, todėl N. K. buvo paklausta, kokia tai medžiaga ir iš kur gavo. N. K. nurodė, kad gavo (duomenys neskelbtini), tai yra G. B. B. adresas. Slapto sekimo protokolas patvirtina, kad G. B. B. slaptas sekimas vykdytas 2022 m. balandžio 26 d. nuo 7.30 val. iki 17.01 val. užfiksuota, kad pas G. B. B. (duomenys neskelbtini) atėjo N. K., išėjęs įsėdo į automobilį, kurį vairavo V. V., automobilis sustabdytas (2 t., b. l. 136-138). N. K. iš rankų išmetė paketėlį (2 t., b. l. 139-141). Byloje nustatyta, kad jame yra milteliai, kuriuose yra difenhidramino ir narkotinės medžiagos – karfentanilio. Milteliuose, kurių masė – 0,1457 g, yra 0,00004 g gryno karfentanilio (2 t., b. l. 162-164). Svarbu tai, kad ant šio paketėlio nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, ir jo genotipas sutampa su G. B. B. genotipu (2 t., b. l. 159-161; 166-167; 3 t., b. l. 162-163). Todėl neabejotina, kad N. K. narkotines medžiagas įgijo iš G. B. B..
35. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodoma G. B. B. versija apie nepastebimai iš kišenės iškritusį ryšulėlį ir tai, kad jį galimai paėmė N. K. itin išsamiai ir motyvuotai atmesta skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Sutiktina, kad G. B. B. nebūtų galėjęs nepastebėti, kaip N. K. pasilenkia paimti daiktą nuo žemės, kai jo judėjimas yra apsunkintas. Be to, kaip jau minėta N. K. iš karto pareigūnams nurodė, jog įsigijo šį paketėlį adresu, kuriuo gyvena G. B. B., tačiau vėliau apklausiamas nurodė visiškai kitas narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, kad medžiagas įgijo prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ši versija buvo paneigta liudytojo V. V. parodymais. Matyti, jog N. K. savo parodymais bandė padėti G. B. B. išvengti atsakomybės, tačiau jo ir G. B. B. keliamos versijos nesutapo. Todėl pagrindo tikėti apeliaciniame skunde kartojama gynybine G. B. B. versija, kad paketėlį N. K. nepastebimai paėmė jam iš kišenės iškritusį ryšulėlį nėra.
36. Aptartų įrodymų visumoje, nustatyta, kad N. K. narkotines medžiagas įgijo (pirko) iš G. B. B.. Nusikalstama veika įrodyta ir kvalifikuota teisingai.
Dėl G. B. B. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti iki 2025 m. vasario 1 d.)
37. G. B. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo namuose, virtuvėje šaldytuve neteisėtai laikė plastikinį butelį „Coca-cola“ su 43 ml skaidrios spalvos skysčiu, kuriame yra 0,0421 g narkotinės medžiagos – metadono.
38. Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. B. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – metadonu, kurio kiekis, vertintinas kaip nedidelis. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad šis metadonas yra užsilikęs nuo nuteistojo dalyvavimo metadono programoje, kur metadonas jam buvo išduodamas buvo įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas įvertino medicinos įstaigų pateiktus duomenis susijusius su G. B. B. lankymusi (duomenys neskelbtini), nustatė, kad paskutinį kartą jame jis lankėsi prieš tris metus iki nusikalstamos veikos padarymo. Paneigė argumentus, kad metadonas rastas nuteistojo motinos gyvenamojoje vietoje (pirmame aukšte), nustatė, jog metadonas rastas antrame aukšte, kur G. B. B. faktiškai gyvena. Taigi, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos. Su skundžiamo nuosprendžio atliktu įrodymų vertinimu sutiktina. Nuteistasis su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis vartojo metadoną ir, kad jis buvo išduotas gydytojo laisvai naudoti namuose. Todėl pakartotinai teikiami deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti. Be to, teismas įvertino ir tai, kad asmuo, kuris vartoja metadoną ne pagal gydytojo paskyrimą ar nesilaikant gydytojo nurodymų taip pažeidžia teisės normas ir gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, kad G. B. B. pagrįstai ir teisingai nuteistas už narkotinės medžiagos – metadono laikymą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bausmių individualizavo
39. Nuteistojo G. B. B. apeliaciniame skunde prašoma, švelninti bausmę, Ž. Z. apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme, J. Z. apeliaciniame skunde prašoma sumažinti jam paskirtą bausmę ir paskirtą bausmę iš naujo subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nes teismas pridėjo per didelę dalį neatliktos bausmės. Nors G. S. apeliaciniame skunde bausmės švelninti neprašo, tačiau jo skunde dėstomi argumentai yra susiję su bausmės individualizavimu, be to, ginčijama kaltė, todėl teisėjų kolegija, patikrins skundžiamą nuosprendį bausmių individualizavimo aspektu dėl visų nuteistųjų padavusių apeliacinius skundus.
40. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (jeigu ji padaryta), taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
41. G. B. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. Už šį nusikaltimą teismas skyrė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme taip pat numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Už šį nusikaltimą teismas skyrė laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Už šią nusikalstamą veiką teismas skyrė 30 parų areštą. Teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais. Griežčiausia pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausme apimant pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Subendrintą apėmimo būdu bausmę subendrino su už BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridėjo dalį švelnesnės, ir paskyrė laisvės atėmimą 9 metams 6 mėnesiams.
42. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad G. B. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas 6 kartus, nusikalto atlikęs ankstesnes jam paskirtas bausmes, jog tai rodo, kad anksčiau skirtomis ir su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis, bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Įvertino ir tai, kad, jis nepalaiko jokių tampresnių socialinių ryšių, niekur nedirba, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ilgą laiką yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, pakaltinamas. Teismas vertino, kad net nesant duomenų apie naujas G. B. B. įvykdytas nusikalstamas veikas, jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas net dėl trijų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymo, veikos padarytos turint tikslą platinti narkotines medžiagas bei realiai jas išplatinant kitiems nuteistiesiems, sunkūs nusikaltimai padaryti per trumpą laiko tarpą, o tai rodo jo veiksmų sistemiškumą bei kryptingą jų pobūdį. Taigi nuteistojo argumentai, kad teismas neįvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio yra neteisingi. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už visas veikas skirtinos griežčiausios rūšies sankcijoje numatytos bausmės – už sunkius nusikaltimus – laisvės atėmimas, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė. Paskirtos bausmės už nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą didesnės nusikalstamų veikų sankcijose numatytus minimalius bausmių dydžius.
43. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) susijęs su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys taip pat įvertinti teisingai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus G. B. B. griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Bausmių dydžiai parinkti teisingai, laikantis bausmių skyrimo taisyklių, paskirtos bausmės nėra per griežtos. Pagrindo paskirtas bausmes švelninti nėra.
44. Apeliaciniame skunde prašant švelninti bausmes nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į veikų pavojingumo laipsnius, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo užbaigtos, asmenys sulaikyti bevykdantis nusikaltimus, o pas apeliantą laikytas metadonas nebuvo naudojamas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nusikalstamų veikų pavojingumas buvo įvertintas tinkamai. Pažymima, kad BK 260 ir 259 straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų sudėtis yra formalioji. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios vienos iš išvardytų veikų atlikimo momento. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taigi aplinkybė, kad asmenys kuriems apeliantas išplatino narkotines medžiagas buvo sulaikyti reikšmės nusikalstamos veikos baigtumo klausimui neturi. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi. Todėl ir aplinkybė ar metadonas buvo naudojamas ar ne reikšmės neturi. Todėl apeliacinio skundo argumentais švelninti jo atsakomybę ir skirti švelnesnių rūšių ar mažesnių dydžių bausmes, nėra pagrindo. Paskirtos bausmės teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, apėmimo būdu ir iš dalies sudedant. Pridedamos bausmės dalis parinkta teisingai. Bendrinimo klaidų nenustatyta.
45. G. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. G. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, iš dalies sudedant subendrinta su bausme paskirta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu (7 metais 6 mėnesiais laisvės atėmimo), prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.
46. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veika padaryta tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, nevengė jam gresiančios atsakomybės, neneigė, jog bandė narkotines medžiagas įsigyti savo vartojimui. Tačiau, teisėjų kolegija įvertinusi G. S. poziciją baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, bylą nagrinėjant teisme neigė aplinkybę, jog turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, bei neigė siekęs disponuoti itin stipraus pobūdžio narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu. Be to, jis nepadėjo išaiškinti veikos ar joje dalyvavusių asmenių. G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys skundžiamame nuosprendyje įvertinti teisingai. Teismas įvertino, kad G. S. administracine tvarka nebaustas, tačiau teisiamas jau 15 kartą, o nusikalstamą veiką įvykdė būdamas 12 kartų teistas. Atsižvelgė į tai, jog negalima daryti išvados, kad jam būdingas nusikalstamo elgesio neteisėtai disponuojant psichiką veikiančiomis medžiagomis modelis, tačiau vertino, kad nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus – jis buvo narkotinių medžiagų perdavimo į įkalinimo įstaigą iniciatorius, kad ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka dėl sunkaus nusikaltimo kito asmens sveikatai padarymo. Aptartus duomenis ir G. S. teistumų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip rodančius jog jis nėra linkęs savo nusikalstamo elgesio keisti ir iki šiol nebuvo linkęs laikytis įstatymų ir nenusikalsti, paskutiniuoju nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, tačiau šis nuosprendis priimtas po šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, G. S. deda pastangas taisytis, dalyvauja reabilitacijos programose, siekia pozityvaus užimtumo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes sprendė, kad jos sudaro pagrindą spręsti, kad už inkriminuotos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydį, įvertinęs G. S. pozityviai charakterizuojančią medžiagą, tai, jog veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nustatė lygų minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas teismas nenustatė. Taip pat sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl bausmės vykdymas neatidėtinas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad G. S. nusikalstamą veiką įvykdė prieš jam priimant paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį, paskirtas skirtingais nuosprendžiais bausmes subendrino, iš dalies sudedant.
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad G. S. bausmė individualizuota teisingai, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatytas bausmės dydis yra minimalus numatytas straipsnio sankcijoje, paskirta bausmė nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes svarbias bausmės individualizavimui, tiek nuteistąjį apibūdinančias teigiamai, tiek ir charakterizuojančias neigiamai. Pagrindo paskirtą bausmę švelninti nėra. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad G. S. turi penkių metų dukrą, kuriai reikalingas tėvas, nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. G. S. padarydamas šioje byloje jam inkriminuotą veiką atliko bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nurodytos šeiminės aplinkybės (susijusios su dukros turėjimu) neužtikrino jo nenuskalstamo elgesio. Apibendrinant aptartus duomenis, daroma išvada, kad nėra jokio pagrindo švelninti G. S. paskirtą bausmę. Paskirta bausmė teisingai subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta, pridedamos kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis yra teisinga ir proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims. G. S. keisti bausmės rūšį ar dydį nėra pagrindo.
48. Ž. Z. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), BK 259 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. Ž. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams 6 mėnesiams. Už BK 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ž. Z. paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Už BK 259 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) baudžiamasis įstatymas taip pat numato alternatyvias bausmes - viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Ž. Z. paskirta bausmė – 30 parų areštas. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. Paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, – 2 metų 11 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.
49. Ž. Z. prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme, savo prašymą nuteistoji motyvuoja tuo, kad jos veiksmai nesukėlė akivaizdžių neigiamų padarinių ir aplinkybe, kad viena augina mažametę dukrą, kuriai diagnozuotos sunkios ligos. Dukros teisė sveikai augti ir vystytis būtų pažeista jai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad BPK 338 straipsnyje numatyta galimybė atidėti nuosprendžio vykdymą, kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia nėra apribota, turi mažamečių vaikų - iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai. Todėl yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Z. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmės nuteistajai paskirtos ir subendrintos teisingai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas Ž. Z. bausmę, vertino ne tik su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusiomis, bet ir su nuteistąją charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistoji Ž. Z. tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų, vieną nesunkų nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos baigtos. Teismas įvertino ir tai, kad Ž. Z. savo kaltę dėl sunkaus jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, dėl nesunkaus nusikaltimo – savo kaltę neigė, o dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo – kaltę pripažino visiškai. Kaltės pripažinimą dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad du nusikaltimus padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę teisingai įvertino nuteistąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad Ž. Z. anksčiau bausta administracine tvarka, taip pat teista dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, paskutinį kartą nuteista dėl sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Ž. Z. yra nedirbanti, palaiko socialinius ryšius, tačiau dalį nusikalstamų veikų ji įgyvendino veikdama su sutuoktiniu. Ji yra ilgą laiką priklausoma nuo psichiką veikiančių medžiagų, registruota (duomenys neskelbtini), tačiau pakaltinama. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad Ž. Z. turi mažametį vaiką, kuriuo rūpinasi ir prižiūri. Taip pat tai, kad siekia savo gyvenimą keisti teigiama linkme, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptarti duomenys pagrindo manyti apie iki tol dėtas pastangas laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, kovoti su turima priklausomybe, paskatinusia ją vykdyti nusikalstamas veikas, nesudaro. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad duomenų apie naujas padarytas nusikalstamas veikas byloje nėra, tačiau Ž. Z. yra lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos, neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Ž. Z. už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos griežčiausios rūšies bausmės, kurios numatytos baudžiamajame įstatyme, tačiau jų dydžiai nustatytini artimi minimaliems sankcijoje numatytiems dydžiams. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio argumentų, buvo vertinta galimybė Ž. Z. taikyti atsakomybę švelninančias nuostatas, tačiau teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas. Taip pat sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl bausmės vykdymas jai neatidėtinas. Paskirtos bausmės, veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai už sunkų nusikaltimą paskirtai bausmei visiškai apimant švelnesnes.
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktais motyvais dėl bausmės individualizavimo Ž. Z.. Įvertinus Ž. Z. ankstesnius teistumus, jie rodo, kad dabartinės nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Dabartinės nusikalstamos veikos yra nuoseklus jos gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Šie duomenys charakterizuoja nuteistąją, rodo ar anksčiau taikytos bausmės turėjo įtakos jos elgesiui, padeda teismui formuoti vidinį įsitikinimą ir spręsti dėl skirtinos bausmės, kadangi asmeniui darant nusikaltimus pakartotinai ir valstybės taikomos bausmės turi griežtėti.
53. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).
54. Byloje yra duomenys patvirtinantys, kad Ž. Z. turi mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų (13 t., b. l. 16-17), jį augina viena, nes sutuoktinis įkalinimo įstaigoje. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistajai Ž. Z. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Aplinkybė, jog nuteistoji turi vaiką buvo vertinta individualizuojant Ž. Z. bausmę. Todėl ją vertinti pakartotinai ir tuo pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, nuostatas nėra pagrindo.
55. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamoje byloje nenustatyta minimame straipsnyje nurodyta sąlygos. Nustatyta, kad Ž. Z. kaltę dėl sunkaus nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, dėl nesunkaus nusikaltimo – savo kaltę neigė, ir tik dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo – kaltę pripažino visiškai. Taigi, lengvinanti atsakomybę aplinkybė pripažinta tik dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, tuo tarpu dėl nusikaltimų padarymo lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu dėl apeliaciniame skunde nurodomo BPK 338 straipsnio nuostatų taikymo, pažymima, jog jis gali būti taikomas tik įsiteisėjus ir vykdant skundžiamą nuosprendį.
57. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. Z. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, švelninti jai paskirtą bausmę, BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatomis objektyvaus pagrindo nėra. Teisėjų kolegija įvertino ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimą ir bendrinimą su anksčiau paskirta bausme ir bendrinimo klaidų nenustatė. Pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą taip pat, nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, ir nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
58. J. Z. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. J. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams 6 mėnesiams. Už BK 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. J. Z. paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
59. Skiriant bausmę J. Z. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, veikos baigtos. Įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad jis baustas administracine tvarka, taip pat teistas dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo – paskutinį kartą nuteistas dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino tik iš dalies, buvo linkęs minimizuoti tiek savo, tiek ir kitų asmenų, kurie kaltinami šioje baudžiamojoje byloje, veiksmus. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertino tai, kad būdamas teistas dėl kelių sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis padarymo, jis pakartotinai nusikalto ir įvykdė analogiško pobūdžio veikas, bei esant kitoms formalioms BK 27 straipsnyje numatytoms sąlygoms, pripažintino jį recidyvistu ir tai įvertintino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintino ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad jis palaiko socialinius ryšius, yra vedęs, tačiau nusikalstamas veikas įvykdė kartu su savo sutuoktine, todėl sprendė, jog tai rodo, kad šeiminių ryšių palaikymas nėra apsauginis veiksnys nuo jo tolesnio nusikalstamumo. Atsižvelgė ir į aplinkybes, kad turi mažametį vaiką, iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, šiuo metu atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis ilgą laiką yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, šis veiksnys ir lėmė jo nusikalstamumą, tai, kad už analogiško pobūdžio veikas yra teisiamas jau antrą kartą, rodo, jog anksčiau skirtos bausmės jam jokios pozityvios įtakos nepadarė, savo neteisėto elgesio kritiškai nevertino, nedėjo iš esmės jokių reikšmingesnių pastangų tam, kad kovotų su turima priklausomybe. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nors duomenų apie naujas jo padarytas nusikalstamas veikas nėra, tačiau sprendė, kad ankstesnių teistumų skaičius, pozityvaus užimtumo neturėjimas, sistemingas nusikalstamų veikų darymas suteikia pagrindą išvadai, kad tik griežčiausios rūšies bausmėmis šiuo atveju gali būti pasiekti bausmės tikslai, tačiau bausmių dydžius nustatė artimesnius minimaliems sankcijose numatytiems dydžiams. Teismas vertino galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas, tačiau nenustatė tam pagrindo. Be to, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl bausmės vykdymo J. Z., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, neatidėjo. Paskirtos bausmės, veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei už sunkų nusikaltimą paskirtai bausmei visiškai apimant švelnesnę. Taip pat paskirtą bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.
60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad J. Z. bausmė individualizuota teisingai, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam paskyrus straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Nustatyti bausmių dydžiai yra artimesni minimaliems straipsnių sankcijose numatytiems dydžiams, paskirta bausmė nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes svarbias bausmės individualizavimui, tiek nuteistąjį apibūdinančias teigiamai, tiek ir charakterizuojančias neigiamai. Pagrindo paskirtą bausmę švelninti nėra.
61. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas sunkus ir vienas nesunkus nusikaltimai, susiję su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimą, tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Nuteistasis nusikalstamas veikas pripažino tik iš dalies, buvo linkės minimizuoti tiek savo, tiek kitų asmenų, kurie nuteisti šioje byloje veiksmus. Todėl pagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veikas padarė būdamas recidyvistu ir bendrininkų grupėje. Nors apeliaciniame skunde prašant švelninti bausmę remiamasi ir aplinkybe, jog padarytas nusikaltimas nesukėlė niekam žalos (narkotinės medžiagos nepasiekė tikslo). Tačiau kaip jau buvo minėta šios nutarties 44 punkte, BK 260 ir 259 straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų sudėtis yra formalioji. J. Z. veikos yra baigtos ir jų pavojingumas įvertintas tinkamai. Aplinkybė, kad jam permetus narkotines medžiagas į įkalinimo įstaigos teritoriją, jas rado pareigūnai, o ne G. S., nuteistojo atsakomybės nešvelnina.
62. Šiuo atveju nuteistojo J. Z. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, J. Z. straipsnių sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui. Priešingai paskirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos padarytoms veikoms, ir nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, individualizuotos įvertinus visas bausmių skyrimui svarbias aplinkybes. Taip pat paskirtos bausmės teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
63. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinimu su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, teigiant, jog teismas pridėjo per didelę dalį 3,5 metų laisvės atėmimo bausmės
64. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu byloje nustatyta, kad J. Z. nusikalstamas veikas už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė 2022 m. vasario 2 d. ir 2022 m. balandžio 26 d., tai yra jau po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio priėmimo. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai skirtingas bausmes bendrino BK 64 straipsnio tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu buvo parinktas J. Z. palankesnis dalinis (o ne visiškas) bausmių sudėjimo būdas. Nors teismas neargumentavo ir nenurodė pridedamos švelnesnės bausmės dalies parinkimo motyvų, tačiau įvertinus tai, kad neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dienai buvo 6 metai 7 mėnesiai 18 dienų, matyti, jog pridėta dalis – 3 metai ir 6 mėnesiai. Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pasikartojantį nusikalstamą elgesį, pridėta neatliktos bausmės dalis parinkta teisinga, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Todėl tenkinti nuteistojo skundo ir švelninti bausmę, ar bausmes bendrinti iš naujo nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
65. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos priteisimo iš nuteistųjų teikiant jiems antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme: iš G. S. – 2025 m. balandžio 22 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. gegužės 22 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. birželio 12 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); iš G. B. B. – 2025 m. balandžio 23 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. birželio 6 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); iš J. Z. – 2025 m. birželio 6 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. birželio 13 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); iš Ž. Z. – 2025 m. birželio 13 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).
66. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos 2025 m. birželio 13 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. birželio 13 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisme buvo pateiktos pavėluotai, t. y. teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jų neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti išlaidas pagal šias pažymas paliekami nenagrinėti. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-131-478/2024, 1A-103-487/2025, 1A-132-487/2025).
67. Tuo tarpu dėl kitų Kauno apygardos teismui pateiktų pažymų ir prašymų priteisti išlaidas pagal šias pažymas, pažymima, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 322 straipsnio 1 dalis numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Esant tokioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji turės atlikti ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. S., nuteistojo G. B. B., nuteistosios Ž. Z. ir nuteistojo J. Z. apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymus priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pagal pažymas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nenagrinėtus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.