- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-89-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14812-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui L. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, suinteresuoti asmenys byloje: A. K., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. K. (toliau – atsakovė, apeliantė), kuriuo prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) D. K. ir L. K. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ir įregistruotą santuoką (Santuokos sudarymo įrašas Nr. 24) dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti; 3) po santuokos nutraukimo šalims palikti iki santuokos turėtas pavardes, t. y. ieškovui – K., atsakovei – B.; 4) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu – ieškovu; 5) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K. tvarką; 6) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymui po 403,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 7) padalinti turtą ir skolinius įsipareigojimus ieškinyje nurodyta tvarka ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 22 539,65 Eur piniginę kompensaciją.
2. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad galimai sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, tačiau Tarnyba galutinę išvadą pateiks tik susipažinusi su atsakovės pozicija po įrodymų ištyrimo. Jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, Tarnybos vertinimu, prašoma priteisti vaiko išlaikymo suma 403 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitiktų nepilnametės interesus. Tarnyba, susipažinusi su ieškovo prašoma nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarka pažymėjo, kad Tarnyba pasisako už maksimalų laiką, kurį vaikas praleidžia su savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Tarnyba neturi duomenų, kad vaiko buvimas su motina/tėvu, nakvojimas su juo, keltų grėsmę vaiko saugumui ar prieštarautų vaiko interesams, todėl pasisako už platesnę vaiko ir tėvų bendravimo tvarką, kurioje būtų nustatyta vaiko nakvojimo galimybė pas kiekvieną iš tėvų. Taip pat Tarnyba siūlo nustatyti ne 14 dienų atostogų trukmę per metus su kiekvienu iš tėvų, o atostogų laiką dalinti per pusę, pusė bendro atostogų laiko vaikui praleidžiant su tėvu, pusę su motina.
Šalies argumentai
3. Atsakovė D. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) D. K. ir L. K. Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (Santuokos sudarymo įrašas Nr. 24) dėl abiejų šalių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti iki santuokos turėtas pavardes, t. y. ieškovui – K., atsakovei – B.; 3) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamąją vietą su vaiko mama – atsakove; 4) nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką, kuri nurodyta priešieškinyje; 5) atsakovei iš ieškovo priteisti 500 Eur išlaikymą dukrai V. K. iki jos pilnametystės, mokėtinus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kasmet sumą indeksuojant nustatyta tvarka; 6) suteikti atsakovei uzufrukto teisę valdyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas; 7) nustatyti, kad valstybės skiriamomis išmokomis vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos disponuoja atsakovė; 8) šalių turtą padalinti priešieškinyje nurodyta tvarka; įsipareigojimus kreditoriams priskirti vykdyti kaip asmeninę ieškovo prievolę; atsakovei iš ieškovo priteisti 53 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnės vertės turto dalį; 8) netenkinus atsakovės reikalavimo dėl solidarios prievolės panaikinimo – ieškovui ir atsakovei priteisti po ½ nekilnojamojo turto dalį: žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius adresu (duomenys neskelbtini); 9) priteisti iš ieškovo visas atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė priešieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką – nustatyti, kad: dukra kiekvienų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis gyvena pas ieškovą, o porinėmis savaitėmis – pas atsakovę; vaiko perdavimas iš vieno tėvo kitam vyksta sekmadieniais tėvų tarpusavyje sutartu laiku ir tvarka; tėvams nesutarus, vaikas yra perduodamas vieno tėvo kitam 19:00 val.; tėvo bendravimas su vaiku prasideda porinės savaitės sekmadienį, vaikas motinai atitinkamai perduodamas neporinės savaitės sekmadienį, tada vėl perduodamas tėvui kitos porinės savaitės sekmadienį ir t. t.
5. Nurodė, kad ieškovas piktybiškai neleidžia dukrai matytis su atsakove, argumentuodamas tuo, kad dukra nenori susitikti su mama. Atsakovės teigimu, vaikas yra akivaizdžiai nuteiktas prieš atsakovę, nereaguojama į atsakovės prašymus. Atsakovė kiekvieną dieną bando susitarti su ieškovu ir dukra, kad ši praleistų laiko su ja, tačiau dukra atsisako. Ieškovas nebendrauja, nebendradarbiauja ir dukrą nuteikinėja prieš atsakovę. Atsakovė neturi jokių galimybių matytis su dukra, nenustačius laikinos bendravimo tvarkos. Be to, pažymėjo, kad dukra yra tokio amžiaus, kai jai yra būtinas paskatinimas bendrauti su abiem tėvais, siekiant išlaikyti ryšį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje 2024 m. rugsėjo 16 d. yra pateikta Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. Tarnybos psichologė pakartotinai išklausė vaiką, Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1VAIK-417. Vaikas pasakojo, kad dabar gyvena su tėčiu, savaitgaliais matosi su mama. Santykius su tėčiu įvardino kaip labai gerus, tėtį apibūdindama kaip „linksmą, mielą draugišką, rūpestingą“. Apie mamą V. kalbėjo, kad ji būna ir linksma, ir pikta, nurodė faktą, kad supykusi mama ją griebia už rankos. Linksma mama būna tik tada, kada su vaiku žaidžia. Mergaitė pasakė, kad jai geriausia yra su tėčiu, jį myli, su juo jai yra jaukiau. Be to, Tarnyba nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. gauta informacija iš šeimai Atvejo vadybos teikiančios institucijos, Nr. 1GD-19847, kurioje teigiama, kad paslaugų gavėjai gyvena vienu adresu – (duomenys neskelbtini).
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčas yra kilęs tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šiuo metu, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vaikas gyvena su tėvu. Byloje nėra jokių duomenų, kad reikia skubos tvarka per laikinųjų apsaugos priemonių institutą keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką. Byloje nepateikta duomenų, kad tokia tvarka kenkia vaiko interesams. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tada, kai skubiai reikia keisti vaiko gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką, jeigu tokia tvarka kenkia vaiko interesams. Teismas sprendė, kad tokiomis atsakovės prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra išsprendžiami ieškinio reikalavimai, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo taikyti.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovas neleidžia atsakovei matytis su dukra. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena vienu adresu, todėl, teismo vertinimu, atsakovė turi galimybę susitikti ir bendrauti su vaiku. Pažymėjo, kad mergaitė teigiamai atsiliepia apie tėvą, išreiškė norą gyventi pas tėvą, be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas negeba tinkamai pasirūpinti vaiku, pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kaip pasireiškia ieškovo trukdymas bendrauti su vaiku, todėl teismas vertino, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22795-599/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą ir nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnametės dukters V. K. bendravimo tvarką: nustatyti, kad dukra kiekvienų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis gyvena pas ieškovą, o porinėmis savaitėmis – pas atsakovę; vaiko perdavimas iš vieno tėvo kitam vyksta sekmadieniais tėvų tarpusavyje sutartu laiku ir tvarka; tėvams nesutarus, vaikas yra perduodamas vieno tėvo kitam 19:00 val.; tėvo bendravimas su vaiku prasideda porinės savaitės sekmadienį, vaikas motinai atitinkamai perduodamas neporinės savaitės sekmadienį, tada vėl perduodamas tėvui kitos porinės savaitės sekmadienį ir t. t. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, skundžiamą nutartį teismas priėmė nepakankamai įsigilinęs į faktinę ginčo situaciją, neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nurodytus faktus, neįvertinęs reikšmingų aplinkybių visumos, formaliai nurodęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles ir teismų praktikos nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja visos būtinosios sąlygos tenkinti atsakovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo atsakovės ryšys su dukra gali visiškai nutrūkti dėl piktybiškų ieškovo veiksmų, be to, būtina užtikrinti dukros teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
10.3. Ieškovas laikotarpiu, kai šalys priėmė sprendimą skirtis, kliudė atsakovei susitikti su dukra, formaliai pasiteisindamas tuo, kad dukra nenori bendrauti. Dukra atsisako bendrauti ne tik su atsakove, tačiau ir su atsakovės artimaisiais – tėvais, dukros seneliais. Akivaizdu, kad toks elgesys devynmetei mergaitei nėra natūralus ir priimtinas, toks elgesys yra suformuotas bei paveiktas būtent sistemingo ieškovo ir ieškovo tėvu nuteikinėjimo prieš atsakovę. Ieškovas nededa pastangų ir nesiekia sudaryti sąlygų atsakovei ne tik bendrauti su dukra, bet apskritai atkurti dėl jo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų susilpnėjusį ryšį. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus.
10.4. Ieškovas, nuteikinėdamas dukrą prieš atsakovę, daro ne tik neigiamą poveikį, tačiau ir nepataisomą psichologinę žalą. Dukros emocinė savijauta yra neabejotinai suformuota neigiamo ieškovo požiūrio atsakovės atžvilgiu, siekiant kiek įmanoma apriboti atsakovės ir dukros ryšį, bendravimą. Būtent dėl to ir yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, siekiant atkurti, sustiprinti dukros emocinį ryšį su mama – atsakove.
10.5. Teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė, kad dukra išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau visiškai nesigilino į tokio dukros noro priežastis. Atsakovė priešieškinyje išsamiai išdėstė aplinkybes, lemiančias būtent dukros nurodytas tėvo savybes – linksmumą, kuris yra sąlygotas ieškovo vartojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pateikė konkrečius įrodymus (susirašinėjimus, fotonuotraukas). Formalus teismo pasakymas, kad nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie pažeistus dukros interesus, bendraujant vien tik su tėvu, negali būti niekaip pateisinamas.
10.6. Teismas visiškai neatsižvelgė į Tarnybos išvadoje nurodytus faktus, kad atlikus Vaiko situacijos vertinimą Nr. 1VSV-3634 buvo nustatyti šie rizikos veiksniai: 25.3.3.vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą.
10.7. Atsakovė byloje pateikė konkrečius įrodymus, kad ieškovas, būdamas nuolat apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų nesugeba ir negali užtikrinti dukrai saugios ir tinkamos aplinkos, tačiau teismas jų nevertino, į juos neatsižvelgė ir dėl jų visiškai nepasisakė.
10.8. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad šalys gyvena vienu adresu, todėl atsakovė gali matytis dukra. Nors šalys gyvena vienu adresu, tačiau fiziškai ir faktiškai gyvenamoji vieta skiriasi – atsakovė gyvena pagrindiniame name, o ieškovas su dukra – pirties name, kuris yra pritaikytas gyvenimui. Atsakovei atėjus pasikalbėti su dukra ji atsakovės neįsileidžia, dukra atsisako išeiti pabendrauti su atsakove, nes yra priešiškai nuteikta prieš ją. Akivaizdu, kad nėra natūralu tokio amžiaus vaikui visiškai vengti mamos ir su ja kategoriškai nebendrauti. Būtent todėl yra būtina skubiai nustatyti laikiną bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
11. Ieškovas L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovės atskirajame skunde pateikti motyvai dėl dukros nuteikinėjimo, kliūčių bendrauti su dukra sudarymo yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.
11.2. Atsakovė taip pat meluoja teigdama, jog vaiko tėvas neturi tinkamų įgūdžių pasirūpinti dukra bei neva turi žalingų įpročių. Atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas neva vartoja psichotropines medžiagas yra laikytini šmeižtu ir siekiu pažeminti ieškovą. Pažymi, jog priešingai nei atskirajame skunde siekia įteigti atsakovė, jis neturi jokių priklausomybių. Ieškovas yra atsakingas, savo ir aplinkinių sveikata besirūpinantis bei protingai ir apdairiai besielgiantis asmuo, kuris iki atsakovei savo veiksmais nutraukiant santuokinį gyvenimą, betarpiškai rūpinosi savo sutuoktine, o šiuo metu pavyzdingai rūpinasi šalių dukra.
11.3. Nors atsakovė kaltina ieškovą nuteikinėjant vaiką prieš atsakovę, tačiau bylos faktiniai duomenys ir rašytiniai įrodymai sudaro akivaizdų pagrindą pripažinti, jog būtent atsakovės netinkami veiksmai lėmė vaiko objektyvų nenorą bendrauti su motina. Negana to, pati atsakovė dažnai vaiko akivaizdoje itin neigiamai atsiliepia apie ieškovą, savo veiksmais daro vaikui neigiamą emocinį poveikį.
11.4. Atsakovė savo amoraliu elgesiu kelia žalą šalių nepilnametės dukros V. psichoemocinei sveikatai ir yra atsakinga dėl vaiko objektyvaus nenoro bendrauti su ja. Dėl atsakovės ir jos tėvų sistemingų neteisėtų veiksmų, psichologinio smurto, vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą, dukra V. iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus. Motinos veiksmai, prasidėję 2024 m. balandžio 10 d., vaiko išvežimu iš jos gyvenamosios vietos į svetimus namus prieš jos valią, atskiriant vaiką nuo tėvo ir neleidžiant su juo matytis, kelia didelę žalą vaiko psichoemocinei sveikatai, vaiko raidai, charakterio ir asmenybės formavimuisi. Taigi atskirajame skunde atsakovės nurodyti motyvai bei kaltinimai ieškovui, netinkamai įgyvendinant savo kaip tėvo pareigas, yra ne tik, kad nepagrįsti, tačiau ir akivaizdžiai melagingi, kadangi faktinė situacija yra priešinga – būtent atsakovė savo veiksmais iš esmės pažeidžia vaiko interesus.
11.5. Ieškovas niekada netrukdė ir netrukdys vaiko ir motinos bendravimui, vaikas nuolat bendrauja su mama telefonu. Kadangi ginčo šalys gyvena bendruose šalių namuose, dukra su mama trumpam susitinka praktiškai kasdien. Dėl atsiliepime aprašytų įvykių bei atsakovės ir jos tėvų neteisėto veikimo, šalių dukra V. išreiškia objektyvų nenorą bendrauti su mama, nakvoti jos gyvenamojoje vietoje. Todėl tenkinus procesinį prašymą ir nustačius atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, susiklostytų itin ydinga, vaiko interesams akivaizdžiai prieštaraujanti situacija, kuomet pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vaikas būtų priverstas bendrauti su mama kas antrą savaitę, 7 dienas su nakvynėmis, pagal teismo nustatytą bendravimo grafiką, o tai keltų vaikui didelį emocinį stresą ir diskomfortą.
11.6. Byloje neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, be kita ko, nėra nustatyta jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog netaikius atsakovės prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos būtų pažeistos šalių nepilnametės dukros V. teisės ar teisėti interesai.
11.7. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo veiksmus, kliudant atsakovei įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Kaip tinkamai pažymėta nutartyje, tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena vienu adresu, todėl atsakovė turi nevaržomas galimybes susitikti ir bendrauti su vaiku, palaikyti emocinį ryšį su vaiku. Ieškovas nuolat kalbasi su dukra, siūlo jai bendrauti su mama, nueiti pas ją, pasikalbėti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.
16. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, kad ieškovas neleidžia atsakovei matytis su dukra. Be to, teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena vienu adresu, todėl atsakovė turi galimybę susitikti ir bendrauti su vaiku.
17. Apeliantė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių motyvuoja tuo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė nepakankamai įsigilinęs į faktinę ginčo situaciją, neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nurodytus faktus, neįvertinęs reikšmingų aplinkybių visumos, formaliai nurodęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles ir teismų praktikos nuostatas. Apeliantės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos tenkinti atsakovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nepagrįsti.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
20. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
21. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tiek teisės aktai, tiek kasacinio teismo praktika skelbia, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).
23. Byloje nėra ginčo, kad šalys jau kurį laiką gyvena skyriumi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai nesudaro pagrindo teismui įsiterpti į šeimos narių tarpusavio santykius ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovas nuteikinėja dukrą prieš atsakovę, daro neigiamą poveikį, o dukros emocinė savijauta yra neabejotinai suformuota neigiamo ieškovo požiūrio atsakovės atžvilgiu, siekiant kiek įmanoma apriboti atsakovės ir dukros ryšį, bendravimą. Kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovas, atsakovė byloje nėra pateikusi jokių jos aptartus teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos 2024 m. birželio 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje, išklausant vaiko nuomonę, nurodyta, kad pokalbio metu vaikas pasakė, jog vaiko mama neigiamai atsiliepia apie tėvą („mama sako, kad tėtis meluoja”), o tėvas, pasak vaiko, nieko blogo apie mamą nesako. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nurodo atsakovė, būtent ji formuoja neigiamą požiūrį nepilnamečiam vaikui apie ieškovą. Be to, Tarnyba nei 2024 m. rugsėjo 16 d., nei 2024 m. spalio 18 d. teismui pateiktose išvadose nenurodė, jog ieškovas nuteikinėtų vaiką prieš atsakovę, ribotų bendravimą ar, kad vaikas išgyventų lojalumo konfliktą.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovas nesugeba ir negali užtikrinti dukrai saugios ir tinkamos aplinkos. Byloje atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos fotonuotraukos, kuriose atsakovės teigimu užfiksuotos narkotinės (psichotropinės) medžiagos, nėra aprašytos bei nėra pateikti nuotraukų metaduomenys, todėl nėra aišku nei kur, nei kada šios nuotraukos darytos. Tuo tarpu pateikti atsakovės su ieškovu susirašinėjimai žinutėmis vyko 2022 m., t. y. prieš tris metus, todėl šiai dienai nėra aktualūs ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino bei dėl jų nepasisakė spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Be to, Tarnybos 2024 m. birželio 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, ieškovas Tarnybai pats nurodė, jog anksčiau kartu su atsakove yra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau nuo Naujųjų metų nebevartoja. Tarnyba taip pat nenustatė, jog šiuo metu ieškovas vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena vertus atsakovė įrodinėja, jog ieškovas negali užtikrinti šalių nepilnamečiam vaikui saugios ir tinkamos aplinkos, kita vertus, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė neprašo nustatyti laikinos dukros gyvenamosios vietos su atsakove.
26. Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba 2024 m. rugsėjo 9 d. atlikto šeimos aplinkos sąlygų tyrimą ieškovo gyvenamojoje vietoje, kuris patvirtina, jog šalių dukrai ieškovas užtikrina tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Šeimos aplinkos sąlygų akte Nr 1ŠTA-544 pateikiama informacija, kad vaiko tėvas su vaiku gyvena 3 kambarių apie 42 kv. m. ploto svečių name (pirtis, ūkinis pastatas); name yra visi patogumai, namuose apsilankymo metu buvo švaru; dukra turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, rašomasis stalas su kėde, komoda, spintelė su stalčiukais, televizorius; kambaryje yra žaislų vaikiška virtuvėlė; nepilnametė aprūpinta visomis reikalingomis mokyklinėmis priemonėmis; nepilnametei sudarytos visos sąlygos normaliam vystymuisi.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra nustatyta būtinybė tėvų bendravimą su vaiku formalizuoti, nustatant jų bendravimo tvarką, kadangi nėra nustatytas vaiko teisių pažeidimas. Taip pat apeliantė nepagrindė, jog pažeidžiami jos, kaip vaiko motinos, interesai.
28. Nors tarp ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, iš pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo šalys negalėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir, kad tuos santykius reikia reguliuoti papildomai, šalims gyvenant šalia vienas kito. Taip pat, priešingai nei tvirtina apeliantė, byloje nėra objektyvių duomenų, kad galimybė bendrauti su vaiku ir jį auklėti bei prižiūrėti kuriai nors ginčo šaliai būtų suvaržyta. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius konkrečios (įpareigojančios) bendravimo tvarkos, ieškovui nedraudžiant vaikui matytis su atsakove, atsakovė turės tinkamesnes ir lankstesnes sąlygas siekiant atkurti bei stiprinti ryšį su dukra.
29. Esant nustatytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra poreikio nustatyti laikinos bendravimo su vaiku tvarkos.
30. Minėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia turėtų būti nustatyta vienos šalies bendravimo tvarka su vaikais, t. y. kokia tvarka labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Taigi, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio ir priešieškinio dalyką sudarančius klausimus. Minėta, jog nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju tokiam poreikiui nesant nustatytam, tiek šalių, tiek jų vaiko interesai būtų suvaržyti labiau nei būtina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tinkamai taikė teisės normas bei suformuota teismų praktiką, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – apeliantės atskirasis skundas nutenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Apeliantė ir ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
35. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir ieškovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atmesti apeliantės (atsakovės) D. K. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.