- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1628-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34324-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. G., E. G., K. K. G.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G., E. G. ir K. K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. G., E. G. ir K. K. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - E. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi patenkino ieškovės E. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė jai iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi kitoje byloje, kuri vėliau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi, buvo prijungta prie bylos pagal ieškovės E. G. ieškinį, taip pat iš dalies patenkino ieškovės G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė jai iš atsakovo 120 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat iš dalies patenkino ieškovo K. K. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteisė jam 120 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl nurodytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė sumažinti ieškovams priteisto laikinojo išlaikymo dydžius iki 75 Eur kiekvienam.
3. Nurodė, kad bando vykdyti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jomis priteistas laikinasis išlaikymas objektyviai viršija jo finansines galimybes jas įvykdyti. Dėl priteistų laikino išlaikymo prievolių tam, jog patenkintų poreikį į maistą ar apmokėtų būsto paskolą, atsakovas yra priverstas skolintis lėšas iš kitų asmenų, jo šeima yra įstumta į socialinės rizikos situaciją, dėl to yra pažeidžiami dviejų jo nepilnamečių dukrų interesai. Pažymėjo, kad jo žmona neteko darbo ir jis liko vieninteliu šeimos maitintoju.
Šalies argumentai
4. Ieškovai su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nustatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos tik tuo atveju, jeigu atsakovas įrodo faktinių aplinkybių, buvusių nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu, pasikeitimą, kuris būtų pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindas. Tuo tarpu byloje duomenų apie atsakovo ir jo sutuoktinės aktualias pajamas nėra, atsakovas byloje yra įpareigotas šiuos duomenis pateikti, ir tik juos gavus teismas galės nuspręsti, ar atsakovo prašymas yra pagrįstas. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jo sutuoktinė nuo 2022 m. balandžio 28 d. neteko darbo neatitinka tikrovės, nes iki 2022 m. balandžio 27 d. atsakovo sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose ir turėjo teisę grįžti į buvusią darbo vietą, tačiau iš darbo išėjo savo iniciatyva. Be to, išėjusi iš darbo atsakovo sutuoktinė turėjo gauti kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir ieškovams priteisto laikino išlaikymo dydį sumažino iki 100 Eur kiekvienam.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi teisę teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtina atsižvelgti ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priteisiant laikiną išlaikymą ieškovei E. G. ji buvo vienintelė pilnametė dukra, prašanti laikino išlaikymo, tuo tarpu šiuo metu asmenų, kuriems yra nustatytas laikinas išlaikymas, iš viso yra trys - E. G., G. G. ir K. K. G., ir jiems visiems tenkanti bendra išlaikymo suma yra 440 Eur per mėnesį. Nuo laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimo atsakovo finansinė padėtis pablogėjo, nes atsakovo sutuoktinė nuo 2022 m. balandžio 28 d. yra atleista iš darbo ir nebegauna pajamų, atsakovas liko vienintelis šeimos išlaikytojas, taigi, atsakovo atžvilgiu laikino išlaikymo prievolės vis didėjo, kai tuo tarpu finansinė padėtis prastėjo, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas priteistą laikiną išlaikymą sumažinti iki 100 Eur. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovo sutuoktinė neteko darbo, yra svarbi aplinkybė, lėmusi atsakovo finansinės padėties pablogėjimą, o aplinkybės, dėl kurių atsakovo sutuoktinė neteko darbo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jos šioje byloje nėra vertintinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantai (ieškovai E. G., G. G. ir K. K. G.) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jų argumentus dėl nesutikimo su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė, priimta nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
Šalies argumentai
10. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priežastys, lėmusios atsakovo sutuoktinės darbo netekimą, šioje byloje nėra vertintinos. Apeliantų teigimu, byloje sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą yra vertinamos ne tik atsakovo, bet ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti atsakovo sutuoktinės darbo netekimo aplinkybes, be kita ko, ar tikslu paslėti pajamas ji toliau nedirba to paties darbo nelegaliai. Taip pat nurodė, jog išėjusi iš darbo atsakovo sutuoktinė turėjo gauti ne mažesnę kaip 2 mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją, kas, ieškovų teigimu, reiškia, jog atsakovo finansinė padėtis negalėjo pablogėti bent 5 - 6 mėnesius.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą laikino išlaikymo sumos dydį sumažinti iki 100 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovų teiginys, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, be kita ko, priimta teismui neturint klausimui išspręsti reikšmingų duomenų, - nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė įvertinęs pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu surinktus duomenis, kurie klausimui išspręsti buvo pakankami.
12. Taip pat pažymėjo, jog nutartis dėl laikinojo išlaikymo priteisimo E. G. buvo priimta teismui neturint bylai reikšmingos informacijos – duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, jo turtinę ir finansinę padėtį, nes klausimas buvo išnagrinėtas atsakovui apie tai nepranešus. Kadangi vėliau teismas taip pat priteisė laikinąjį išlaikymą ir ieškovams G. G. bei K. K. G., tos pačios kategorijos išlaikytiniams tenkanti išlaikymo prievolė turėtų būti paskirstoma proporcingai. Be to, iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo nustatyti laikinojo išlaikymo dydžiai buvo ženkliai didesni nei buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais ieškovams būnant dar nepilnamečiais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies analizuodamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies patenkino atsakovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo, pakeitimo ir sumažino ieškovams G. G., E. G. ir K. K. G. priteisto laikino išlaikymo dydį nuo, atitinkamai, 200 Eur, 120 Eur ir 120 Eur iki 100 Eur kiekvienam.
15. Apeliantai (ieškovai) iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dviem aspektais: 1) ji yra nemotyvuota, nes joje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovų prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl konstatuotinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas; 2) tam, jog teismas galėtų pakeisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, byloje turi būti nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis po jų pritaikymo iš esmės pablogėjo, tuo tarpu pagrindo daryti tokią išvadą byloje nėra, nes: nutarties priėmimo metu atsakovas nebuvo pateikęs duomenų apie jo ir jo sutuoktinės aktualias pajamas; atsakovo sutuoktinė iš darbo išėjo savo noru, todėl turėjo gauti išeitinę kompensaciją. Be to, byloje turi būti nustatyta, ar atsakovo sutuoktinė toliau nedirba to paties darbo nelegaliu būdu.
Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (ne) buvimo
16. CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus rašytinės nutarties turiniui, 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad nutartyje turi būti nurodomi klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Be to, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013).
18. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pirmosios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinojo išlaikymo priteisimo, priėmimo metu ieškovė E. G. buvo vienintelis pilnametis atsakovo vaikas, kuriam buvo priteisiamas laikinasis išlaikymas, tuo tarpu skundžiamos nutarties priėmimo metu iš viso jų jau buvo trys, o atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi dar ir dėl to, nes jo sutuoktinė neteko darbo, atsakovas, be kita ko, taip pat turi ir kitus du vaikus, kurie yra nepilnamečiai. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis bei laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdamas į jų aiškinimą teismų praktikoje, konstatavo, jog yra pagrindas ieškovams priteisto laikinojo išlaikymo dydį sumažinti.
19. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra motyvuota, nėra pagrįstas, todėl pagrindo naikinti nutartį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nėra.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (ne) pagrįstumo
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikino išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui, kuris mokosi aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, priteisimas (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.194 straipsnio 3 dalis, LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
21. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, įstatymas numato teisę teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę, taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju, išskyrus vykdymo ypatumus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-768/2009), todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kuomet, nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013).
22. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013).
23. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo nurodyta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, turi įvertinti, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus, bei tai, jog byloje, be kita ko, buvo pareikšti trys savarankiški ieškinio reikalavimai dėl 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimo, o pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisto laikino išlaikymo dydį skundžiama nutartimi sumažino iki 100 Eur, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spresdamas dėl priteisto laikinojo išlaikymo dydžio sumažinimo, turėjo objektyviai įvertinti atsakovo turtinę padėtį, nes priešingu atveju leistų susidaryti situacijai, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų jų paskirties, o atsakovo interesams būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalias sąlygas pilnamečiui vaikui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie objektyvią atsakovo turtinę padėtį, nėra. Teismo vertinimu, sutiktina su apeliantų teiginiais, jog vien aplinkybės, kad atsakovo turtinių prievolių apimtis, atsižvelgiant į tai, jog visiems trims ieškovams buvo priteistas laikinasis išlaikymas (atitinkamai, - 200 Eur, 120 Eur ir 120 Eur), bei tai, jog jo sutuoktinė neteko darbo, didėjo, aplinkybės, jog atsakovo turtinė padėtis sumažėjo taip, kad tam, jog būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, ieškovams priteisto laikinojo išlaikymo dydis yra mažintinas iki 100 Eur, nepatvirtina bylos duomenys. Pažymėtina, kad ieškovai buvo pateikę prašymą išreikalauti įtodymus apie atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas, kuris buvo pirmosios instancijosteimso tenkintas. Taigi, prašomi išreikalauti duomenys reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais teisiniais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovams priteisto laikinojo išlaikymo sumažinimo, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą ieškovams priteisto laikinojo išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirasis skundas yra tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.