Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų E. G., G. G. ir K. K. G. ieškinius atsakovui A. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – E. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų – pilnamečių vaikų ieškinius atsakovui (vaikų tėvui) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiams vaikams priteisimo.

5. 2022 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir ieškovams priteisto laikino išlaikymo dydį sumažino iki 100 Eur kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant laikino išlaikymo pilnametystės sulaukusiems vaikams dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (ne)pagrįstumo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, pagal kurį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, jomis, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Kartu pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, jos gali būti nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

17. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodyta nuostata įtvirtina, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

18. Konstitucinis Teismas yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

19. Minėtos konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

20. Taigi kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių šią paramą teikti.

21. Bylos duomenimis, atsakovas pareigą teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams pripažįsta, šalių ginčas kilo dėl pilnamečiams vaikams teikiamo laikino išlaikymo dydžio. Atsakovas reiškia reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, sumažinant nustatytą laikinąjį išlaikymą pilnamečiams vaikams iki 75 Eur kiekvienam ieškovui. Savo prašymą atsakovas grindžia pablogėjusia finansine padėtimi, atsakovo sutuoktinei netekus darbo, taip pat pareiga išlaikyti dvi mažametes dukras, viena kurių turi specialių poreikių dėl savo sveikatos būklės. Taigi, iš esmės atsakovas nesutinka su kriterijų, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis, taikymu nagrinėjamos bylos atveju.

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovams priteisto laikinojo išlaikymo sumažinimo, kaip atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą pagrindą nurodė tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo pajamos yra gana didelės, jo sutuoktinė verčiasi individualia veikla, be to, šeima yra sukaupusi nemažas santaupas. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai (pažyma apie darbo užmokestį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. (4 t., b. l. 7)) rodo, jog atsakovo pajamos vidutiniškai siekia apie 1 632 Eur/mėn., o byloje pateikti Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsakovo sutuoktinės vardu turimų banko sąskaitų likučiai (2022 m. birželio 8 d. duomenimis) patvirtina, jog atsakovo sutuoktinė turi sukaupusi nemažą santaupų sumą – bendra suma siekia 15 615,03 Eur, be to, atsakovo sutuoktinė nuo 2019 m. kovo 14 d. vykdo individualią veiklą (2022 m. birželio 29 d. DOK-113744). Per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. birželio 7 d. (t. y. per mažiau nei metus) pinigų likutis atsakovo sutuoktinės sąskaitose padidėjo beveik 10 589,99 Eur.

23. Vertinant atsakovo argumentus dėl jo turtinės padėties, pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas dirba ir 2022 metų duomenimis, per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d., gavo vidutiniškai 2 983,01 Eur darbo užmokesčio (1 804,73 Eur atskaičius mokesčius) (6 t., b. l. 1–3).

24. Vadovaujantis skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio ir šiuo metu tebegaliojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 730 Eur (atskaičius mokesčius – 533 Eur, taigi orientacinis išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudaro 267 Eur (533 Eur/2).

25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl jo nepilnamečių vaikų poreikių, sutinka su atsakovu, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos ir kita. Atsakovas nurodė, kad vienos iš mažamečių dukterų neįgalumą sąlygojo vaiko įgimta širdies būklė – įgimta plautinio kamieninio vožtuvo stenozė (susiaurėjimas), širdies nepakankamumas ir organizmo funkcijų sutrikimai. Bylos duomenimis, atsakovo vyresniajai dukrai neįgalumas buvo nustatytas iki 2021 m. gruodžio 15 d. (1 t., b. l. 173–175), tačiau vėliau nebuvo pratęstas. 2022 m. rugpjūčio 31 d. apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad duktė dar nėra visiškai pasveikusi, jai reikalingi nuolatiniai vizitai pas gydytojus, tyrimai ir vaistai (kurie ne visada pilnai kompensuojami), vitaminai bei ypatinga mityba, tačiau įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad dėl dukters turimų sveikatos sutrikimų jis patiria papildomų išlaidų, atsakovas nepateikė.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, moka būsto paskolos įmokas, nesudaro pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią. Atsakovas neįrodė, kad vienos iš mažamečių dukterų sveikatos būklė lemia didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas, taip pat aplinkybės, kad atsakovas skolinasi pinigus tam, kad patenkintų šeimos finansinius poreikius, o jo gaunamo darbo užmokesčio nepakanka jo šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie objektyvias atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas ir šių pajamų dydis byloje vis dar yra ginčo objektu.

27. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai detaliai išnagrinėjo atsakovo turtinę padėtį, tačiau, spręsdamas, kad nėra pagrindo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant ieškovų naudai priteisto laikino išlaikymo sumą, netgi preliminariai nevertino kriterijų, kurie taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui.

28. Minėta, kad remiantis kasacinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju iš esmės svarbu nustatyti ne tik realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, bet ir tokio išlaikymo pilnamečiam vaikui poreikį. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

29. Laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Tokia priemone siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, teikimas yra sąlyga, leidžianti tęsti mokymąsi bei užtikrinti būtinuosius poreikius.

30. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Kartu būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

31. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

32. Taigi, siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nagrinėjamos bylos atveju, turėjo būti preliminariai vertinami kriterijai, taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Ieškovai, būdami pilnamečiai ir reikšdami reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti ne tik mokymosi universiteto dieniniame skyriuje faktą, paramos būtinumo faktą, bet ir sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą bei aplinkybes, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vaikai (ieškovai), gimę tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 4 d. sulaukė pilnametystės. Ieškovės E. G. (1 t., b. l. 76–79) ir G. G. mokosi Mykolo Romerio universitete (2 t., b. l. 15–18), ieškovas K. K. G. – Vilniaus universitete (2 t., 129–132). Ieškovai mokosi bakalauro nuolatinių studijų programose, jiems suteiktos valstybės remiamos paskolos studijoms. Ieškovai gyvena su savo motina, yra jos išlaikomi, nurodo, jog studijų procesas vyksta kiekvieną dieną, todėl jie negali dirbti ar kitaip savęs išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai turėtų nekilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, reikšmingo dydžio santaupų.

34. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų matyti ieškovų mokymosi rezultatų aukštosiose mokyklose, tarp jų ir baigiamųjų egzaminų, aukšti įvertinimai bei faktas, kad ieškovams pavyko pereiti studijuoti į valstybės finansuojamas vietas (byloje pateikti duomenys tik apie E. G. 1 kurso 1 semestro mokymosi rezultatus) (3 t., 77–78). Sprendžiant dėl ieškovų naudai priteisto laikino išlaikymo dydžio, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pilnamečio asmens, besimokančio aukštosios mokyklos, kolegijos, profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, galimybės dirbti ir gauti pajamų savarankiškai save išlaikyti yra ribotos, studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, turi didesnes galimybes derinti mokymąsi ir studijas, nei pilnamečiai asmenys, dar besimokantys vidurinėse mokyklose.

36. Kartu pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi iš atsakovo priteisė ieškovei E. G. laikiną išlaikymą – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sprendimą pilnai tenkinti ieškovės prašymą iš esmės grįsdamas aplinkybe, kad ieškovė yra studentė, gyvena su motina, broliu ir seserimi, motina viena teikia išlaikymą trims vaikams. Vėliau laikinas išlaikymas nustatytas dar dviem pilnamečiams vaikams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi iš atsakovo ieškovei G. G. priteistas laikinas išlaikymas – po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi iš atsakovo ieškovui K. K. G. priteistas laikinas išlaikymas – po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo G. G. ir K. K. G. pirmosios instancijos teismas inter alia (be kita ko) nurodė, kad tiek ieškovė, tiek ieškovas yra pilnamečiai, siekiantys nebe vidurinio, o aukštojo išsilavinimo, todėl turi ir patys dėti pastangas bent iš dalies užsitikrinti savo poreikių (pvz. susijusių su laisvalaikiu) tenkinimą.

37. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

38. Šiame kontekste sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad byloje nesant duomenų, jog ieškovė E. G. turi specialių poreikių, kurių tenkinimui jai reikėtų didesnių sumų, visiems pilnamečiams vaikams turėjo būti priteistas vienodas laikino išlaikymo dydis.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje nustatytų svarbių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo vaikų lygiateisiškumo principo. Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad ieškovų, kaip pilnamečių, universitete besimokančių vaikų, būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma iš atsakovo sudaro, iš viso – 360 Eur (t. y., 120 + 120 + 120) per mėnesį.

40. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, pripažintina, jog atsakovui teikti 360 Eur dydžio per mėnesį laikiną išlaikymą ieškovams nebus per didelė finansinė našta. Iš atsakovo darbo užmokesčio (1 804,73 Eur) atėmus orientacinį išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams dydį 533 Eur (267 Eur x 2), gauta suma sudaro (1 271,73 – 360 = 911,73 Eur). Turint omenyje tai, kad, minėta, tikslūs duomenys, iš kurių būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie objektyvias atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas ir šių pajamų dydis byloje vis dar yra ginčo objektu, darytina išvada, kad nustatytas laikino išlaikymo dydis yra pagrįstas ir užtikrina proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

41. Kartu pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Šias faktines aplinkybes bylą nagrinėjantis teismas turės galimybę detaliai įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės turi teisę nustatyti kitokį išlaikymo pilnamečiams vaikams dydį.

42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Tačiau taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria ieškovei E. G. priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta nepagrįstai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, skundžiama nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Apelianto A. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį dalyje, kuria ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistas laikinas išlaikymas – po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant laikiną išlaikymą – po 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.