- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- I1-894-1064/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09582-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- M. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Jis nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir areštinė) uždaro tipo patalpose (kamerose). Pareiškėjo teigimu, aptariamu laikotarpiu jis buvo filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera tuo metu, kai naudojosi patalpose esančiu sanitariniu mazgu, todėl buvo pažeistas jo privatumas, jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Mano, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracija, neužtikrindama jo privatumo, pažeidė teisės aktų nuostatas, įskaitant tas, kurios draudžia stebėti sanitarinio mazgo zoną. Pažymi, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos virš sanitarinio mazgo zonos. Nurodo, kad dėl šių pažeidimų kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administraciją, tačiau atsakymo negavo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, kuri nuo 2019 m. yra perkelta į naujas patalpas ((duomenys neskelbtini)), įrengtas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai; šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės. Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139. Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – tai vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka. Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 5-V-783 17.2 papunktyje nurodyta, kad budėtojų padalinio patalpoje įrengiama policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų nuotolinio stebėjimo ir areštinės budėtojo ir kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų susisiekimo ryšio sistema. Policijos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe ir telefonspynės, skirtos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose esantiems asmenims susisiekti su areštinės budėtojų padalinio pareigūnu. Budėtojų padalinio patalpoje įrengiamas vaizdo monitorius, skirtas šiems asmenims stebėti, ir budėtojo ir policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų ryšio palaikymo įranga. Vaizdo stebėjimo monitoriai ir susisiekimo su policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiais asmenimis ryšio sistema įrengiama ir areštinės postų teritorijose. Policijos areštinės kamerose esančios vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad, vykdant stebėjimą (filmavimą), nebūtų stebima (filmuojama) sanitarinio mazgo zonos vidinė dalis. Pagal šių taisyklių 19.4 papunktį kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai).
Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką teisinis reguliavimas įpareigoja uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir pamainos pareigūnams sudaryti sąlygas nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Tačiau vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).
Nurodo, kad teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą, o iš areštinės projekto brėžinių matyti, kad pertvara skirianti sanitarinį mazgą nuo kameros yra monolitinio gelžbetonio 2 m aukščio, o durys yra iš aukšto slėgio laminato HPL plokštės, kuri yra atspari smūgiams, t. y. sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina, nuo likusios kameros dalies atskirtas pertvaromis ir užveriamomis durimis. Mano, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais.
Pažymi, kad 2019 m. kovo 18 d. ir 2020 m. birželio 23 d. areštinę tikrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento darbuotojai ir patikrinimo metu jokių HN 134:2015 normų pažeidimų nenustatė.
Nurodo, kad pareiškėjo skunde nėra argumentų ir duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, vaizdo kameros buvo įrengtos netinkamai ir žiūrint pro jas buvo galima matyti pareiškėją besinaudojantį sanitariniu mazgu.
Nurodo, kad šiuo aspektu gautas pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus viršininko 2023 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 10-S-25263(1.39E-10) pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad visose areštinės kamerose yra įrengtas nuolatinis vaizdo stebėjimas, siekiant užtikrinti asmenų apsaugą. Vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos taip, kad galėtų vykdyti stebėjimą tik patalpos gyvenamojoje dalyje ir tik tam tikru kampu, jų negalima valdyti rankiniu būdu, todėl vaizdo stebėjimas sanitariniame mazge nėra vykdomas, taip užtikrinant laikomų asmenų teisę į privatumą.
Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl nuolatinio jo stebėjimo sanitariniame mazge yra nepagrįsti, nes to padaryti techniškai nėra įmanoma, todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės, todėl prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, kuri atsirado dėl netinkamų pareiškėjo sulaikymo sąlygų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atlyginimo. Skunde neturtinės žalos atsiradimas yra siejamas su privatumo pažeidimu, vaizdo stebėjimo kameromis filmuojant sulaikymo patalpos sanitarinį mazgą.
Ginčo santykiams aktualioje Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta, kad draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai; šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – tai vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan. Periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas. Kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 „Dėl Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 17.2 papunktyje nurodyta, kad policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų nuotolinio stebėjimo ir areštinės budėtojo ir kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų susisiekimo ryšio sistema. Policijos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe ir telefonspynės, skirtos areštinės kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose esantiems asmenims susisiekti su areštinės budėtojų padalinio pareigūnu. Budėtojų padalinio patalpoje įrengiamas vaizdo monitorius, skirtas šiems asmenims stebėti, ir budėtojo ir policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių asmenų ryšio palaikymo įranga. Vaizdo stebėjimo monitoriai ir susisiekimo su policijos areštinės kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiais asmenimis ryšio sistema įrengiama ir areštinės postų teritorijose. Taisyklių 19.4 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai).
LVAT, vertindamas aptariamo teisinio reglamentavimo nuostatas yra konstatavęs, kad areštinės kamerose yra leidžiama naudoti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau šios kameros negali filmuoti sanitarinio mazgo vidinės dalies (žr., pvz., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-26-415/2024; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-479-492/2023).
LVAT taip pat yra nurodęs, kad sulaikymo ir ar įkalinimo įstaigose esantys asmenys turi specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, absoliutaus privatumo užtikrinimas jiems yra objektyviai neįmanomas (2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1142-415/2020). EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01); 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)).
Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atsakovės patalpose (kameroje) Nr. 16 (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir kameroje Nr. 20 nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)
Iš į bylą pateiktų pirmiau nurodytų kamerų nuotraukų matyti, kad jose sanitarinio mazgo zonos yra atitvertos nepermatoma siena bei varstomomis durimis. Iš projektinės kameros dokumentacijos matyti, kad sanitarinio mazgo zonos sienos yra 2 m. aukščio monolitinio gelžbetonio, o durys yra iš aukšto slėgio laminato HPL plokštės.
Iš į bylą pateiktų vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdų aptariamose patalpose matyti, kad asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumas nėra pažeidžiamas, nes jis nepatenka į vaizdo kameros stebėjimo zoną. Atsakovės atstovas nurodė, kad vaizdo kameros yra stacionarios, jų sukioti į šonus nėra galimybių. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos, o pareiškėjas savo teiginių dėl galimo stebėjimo vaizdo kameromis jam besinaudojant sanitariniu mazgu, nepagrindė jokiais įrodymais.
Byloje esantys dokumentai patvirtina ir tai, kad pareiškėjo skundas dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu buvo išnagrinėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus viršininko, kuris 2023 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 10-S-25263(1.39E-10) pareiškėjui atsakė, jog vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos taip, kad galėtų vykdyti stebėjimą tik patalpos gyvenamojoje dalyje ir tik tam tikru kampu, jų negalima valdyti rankiniu būdu, todėl vaizdo stebėjimas sanitariniame mazge nėra vykdomas, taip užtikrinant laikomų asmenų teisę į privatumą. Byloje nėra duomenų, kad šis raštas būtų buvęs panaikintas ar nuginčytas, taigi, laikytinas galiojančiu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti vienos iš atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – egzistavimo, teismas sprendžia, kad nėra sąlygų viseto, reikalingo žalos atlyginimo prievolei atsirasti. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.