Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-06-05 · Civilinė byla Nr. e2-2827-752/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-06-05Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-12-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-05
Bylos Nr.
e2-2827-752/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12415-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Trečiasis asmuo
K. G.
Ieškovas
P. G.
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Tomas Ryzgelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2827-752/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12415-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,trečiajam asmeniui K. G.,nedalyvaujant ieškovei P. G.,atsakovui A. G.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. G. ieškinį atsakovui A. G., dėl išlaikymo vaikui, sulaukusiam pilnametystės, priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovės pusėje) K. G..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė P. G. (toliau – ieškovė), gimusi (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – atsakovas) 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo pilnametystės, t.y. nuo 2022 m. kovo 27 d. iki ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei sulauks 24 metų amžiaus; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad nors 2022 m. kovo 27 d. sulaukė pilnametystės, tačiau atsakovo pareiga išlaikyti ieškovę nepasibaigė, kadangi ieškovė mokosi Kauno Maironio universitetinės gimnazijos 4 klasėje, yra dvyliktokė, nuosavo turto ar pajamų neturi, jai reikalinga tėvų parama. Ieškovei tapus pilnamete atsakovas išlaikymo jai nebeteikia. Kadangi ieškovė mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje ir dėl mokslo intensyvumo, pasiruošimo brandos egzaminams ji neturi galimybių susirasti darbą ir save išlaikyti ir visa ieškovės išlaikymo finansinė našta tenka tik jos mamai, su kuria ieškovė gyvena, kad būtų užtikrinti pilnametės ieškovės poreikiai kol ji baigs vidurinę mokyklą, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas.

1.2. Ieškovė nurodė, kad besimokant vidurinėje mokykloje jos būtinieji poreikiai sudaro 785 Eurų sumą: maistas - 250 Eur; drabužiai ir avalynė - 70 Eur; būsto išlaikymas - 50 Eur; išlaidos ugdymui, lavinimo priemonėms ir aprangai mokyklai - 58 Eur; transporto išlaidos – 20 Eur; mokyklos fondo rinkliava – 4 Eur, ekskursijos – 7 Eur; sąskaitai už telefoną – 12 Eur; anglų k. korepetitoriaus pamokoms – 64 Eur; matematikos korepetitoriaus pamokoms – 80 Eur; vaistams, vitaminams, stomatologo, higienos prekėms – 40 Eur; švenčių dovanoms, atostogoms, teatrui, kinui draugų gimtadieniams – 50 Eur; nenumatytoms išlaidos – 50 Eur; išlaidoms, susijusioms su mokyklos baigimu – 30 Eur. Nurodė, kad jos poreikiams reikalinga 785 eurų suma - tai minimali jos poreikiams reikalinga suma, iš kurios išminusavus valstybės mokamus vaiko pinigus, iš atsakovo prašo priteisti 350 Eur dydžio išlaikymą.

1.3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jo žiniomis, P. G. niekur nedirba ir jokių pajamų neturi. Atsakovo argumentai, jog ji fotografuoja ir iš to gauna pajamas, yra prasimanymas.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 41), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismą informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

III. Trečiojo asmens pozicija

3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad be ieškinyje nurodytų išlaidų buvo patirtos ir kitos išlaidos – darė dukros kambario remontą, pirko dukros kambario baldus, telefoną, kompiuterį. Dėl išlaidų mokyklos baigimui paaiškino, kad jos prasidėjo jau nuo vienuoliktos klasės, nes vienuoliktokai prisideda ir prie dvyliktokų šimtadienio, o šiemet dukra jau šventė savo šimtadienį, buvo nuomojama salė, dukrai buvo perkami bateliai, suknelė. Visa tai kainavo apie 280 Eur. Ne mažiau kainuos ir išleistuvių šventė. Dukra mokosi gerai, jos pažangumo vidurkis 8,7 balo. Ji planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje, todėl visą savo laiką skiria mokslams. Dukra niekur nedirba ir negalėtų dirbti, nes po pamokų dar lanko fotografijos studijas, o taip pat lanko anglų ir matematikos korepetitorių pamokas, nes šie dalykai jai sekasi silpniau ir iš jų laikys egzaminus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas moka dukros išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį, tačiau tokia pinigų suma yra nepakankama. Jos pajamos nėra didelės – apie 1200 Eur, iš kurių dar turi išlaikyti ir nepilnametį sūnų, sumokėti mokesčius. Todėl mano, kad atsakovas prie besimokančios pilnametės dukros išlaikymo turėtų prisidėti lygia dalimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė P. G., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra atsakovo A. G. ir trečiojo asmens K. G. dukra. Ieškovės tėvai gyvena atskirai, vyksta jų skyrybų procesas ir nagrinėjama santuokos nutraukimo byla Nr. e2-8508-752/2021, kurioje 2021 m. kovo 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta ieškovės P. G. laikina gyvenamoji vieta su motina K. G.. 2022 m. kovo 27 d. sulaukusi pilnametystės, ieškovė liko gyventi su mama. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu mokosi Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje 4 klasėje. Ieškovės poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad P. G. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 785 Eurų suma, į šią sumą įskaičiuota 250 Eur maistui, 70 Eur drabužiams ir avalynei, 50 Eur ieškovei tenkanti būsto išlaikymo dalis, 58 Eur išlaidos ugdymui, lavinimo priemonėms ir aprangai mokyklai, t.y. kuprinės, sporto krepšio, aprangos kūno kultūrai, sportinių batų, uniformos, baltų palaidinių, batelių, pėdkelnių, pratybų sąsiuvinių įsigijimui, 20 Eur transporto išlaidoms, 4 Eur mokyklos fondo rinkliavai, 7 Eur ekskursijoms, 12 Eur sąskaitai už telefoną, 64 Eur anglų k. korepetitoriaus pamokoms, 80 Eur matematikos korepetitoriaus pamokoms, 40 Eur vaistams, vitaminams, stomatologo, higienos prekėms, 50 Eur švenčių dovanoms, atostogoms, teatrui, kinui draugų gimtadieniams, 50 Eur nenumatytoms išlaidos, 30 Eur išlaidoms, susijusioms su mokyklos baigimu. Ieškovė P. G. registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi. Trečiojo asmens K. G. pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2000 Eur darbo užmokestis (iki mokesčių). Atsakovo A. G. pajamas per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur darbo užmokestis (iki mokesčių). Trečiojo asmens K. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas, esantis Kaunas, (duomenys neskelbtini)-1, 30/1327 dalis žemės sklypo, esančio Kaunas, (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu iki 2021 m. balandžio 5 d. buvo registruotas nekilnojamasis turtas: garažas (boksas), esantis Kaunas, (duomenys neskelbtini); iki 2021 m. balandžio 1 d. buvo registruotas nekilnojamasis turtas, žemės sklypas esantis Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini).; iki 2021 m. kovo 31 d. buvo registruotas nekilnojamasis turtas, žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantys Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini). Visą minėtą turtą dovanojimo sutartimis atsakovas perleido savo tėvams.

Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio.

5. Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

6. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

7. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

8. Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme metu ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, mokosi Kauno Maironio universitetinės gimnazijoje 4 klasėje (dvyliktoje) klasėje. Todėl konstatuotina, kad ieškovė pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

10. Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu mokosi baigiamojoje gimnazijos IV klasėje, spręstina, kad ji besimokydama Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje buvo keliama iš vienos klasės į kitą kaip pažangiai besimokanti moksleivė. Trečiojo asmens paaiškinimu, ieškovės pažangumas - 8,7 balo. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė P. G. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančios moksleivės kriterijus.

11. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė, būdama 12 klasės mokinė, niekur nedirba ir savarankiškų pajamų negauna. Suprantama, kad būdama abiturientė, ieškovė savo jėgas ir laiką privalo skirti geriems mokslo rezultatams, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam mokymuisi ir pasirengimui savarankiškam gyvenimui. Ji, besimokydama vidurinės paskutinėje klasėje, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, jai reikalingas ir laikas poilsiui. Tad atmestinas atsakovo byloje išsakymas argumentas, kad ieškovė, sulaukusi pilnametystės, gali save išlaikyti pati. Ieškovei, besimokančiai gimnazijoje, neabejotinai reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, korepetitoriams, maistui ir aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai ir pan. Be to, ieškovei tenka ir dalis komunalinių mokesčių. Ieškovę pilnai išlaiko jos motina K. G.: ji moka mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas, aprūpina maistu, drabužiais ir apavu, suteikia gyvenamąjį būstą, ir kitaip finansiškai padeda. Teismo nuomone nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti vien vaiko motinai. Teismo vertinimu užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant gimnazijoje jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.

12. Ieškovė nurodė, kad besimokant baigiamojoje klasėje, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga per mėnesį reikalinga 785 Eurų suma, kurią sudaro 250 Eur maistui, 70 Eur drabužiams ir avalynei, 50 Eur ieškovei tenkanti būsto išlaikymo dalis, 58 Eur išlaidos ugdymui, lavinimo priemonėms ir aprangai mokyklai, t.y. kuprinės, sporto krepšio, aprangos kūno kultūrai, sportinių batų, uniformos, baltų palaidinių, batelių, pėdkelnių, pratybų sąsiuvinių įsigijimui, 20 Eur transporto išlaidoms, 4 Eur mokyklos fondo rinkliavai, 7 Eur ekskursijoms, 12 Eur sąskaitai už telefoną, 64 Eur anglų k. korepetitoriaus pamokoms, 80 Eur matematikos korepetitoriaus pamokoms, 40 Eur vaistams, vitaminams, stomatologo, higienos prekėms, 50 Eur švenčių dovanoms, atostogoms, teatrui, kinui draugų gimtadieniams, 50 Eur nenumatytoms išlaidos, 30 Eur išlaidoms, susijusioms su mokyklos baigimu. Teismo posėdyje trečiasis asmuo K. G. paaiškino, kad ieškovei, stengiantis užsitikrinti kuo geresnį baigiamųjų egzaminų rezultatą, ji naudojasi anglų kalbos ir matematikos korepetitorių paslaugomis. Be to, paskutiniai gimnazijos metai susiję su padidėjusiomis išlaidomis, kadangi nusimato baigiamieji renginiai, iš kurių viena – šimtadienio šventė jau praėjo, o dar bus išleistuvių iškilmės. Taip pat, buvo patirtos ir papildomos (nenumatytos) išlaidos gyvenamojo būsto pertvarkymui, t.y. buvo atliekamas remontas, įsigyti nauji baldai.

12.1.Teismas įvertinęs byloje pateiktus paaiškinimus sprendžia, kad atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra 18 metų amžiaus mergina, į jos patiriamas išlaidas maistui, aprangai, higienai, reikalingas išlaidas gimnazijos baigimo šventei, į jai tenkančią komunalinių mokesčių dalį, išlaidas ugdymui, bei į tai, kad ji mokosi paskutinėje klasėje, daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams patenkinti yra pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo kriterijus ir yra būtinos. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieškiniu, iš esmės ieškovės nurodytoms būtinųjų poreikių patenkinimo išlaidoms neprieštaravo, pagrįstų ir motyvuotų argumentų, kad išlaidos yra nepagrįstos, nenurodė. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Dėl atsakovo galėjimo teikti išlaikymą

13. Įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių, reikia atsižvelgti ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 3 dalis). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

14. Kaip jau minėta, ieškovės motina pilnametei dukrai geranoriškai teikia visapusišką paramą, tuo tarpu atsakovas, dukrai tapus pilnamete, paramos neteikė, todėl iš jo yra priteistas laikinas išlaikymas, po 180 Eur kas mėnesį. Vertinant ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nustatyta, kad dvyliktoje klasėje besimokanti ieškovė gyvena su motina K. G.. Su K. G. taip pat gyvena ir ieškovės brolis K. G., todėl neabejotina, jog didžiąją dalį jo poreikių taip pat tenkina K. G.. K. G. dirba Kauno Petrašiūnų progimnazijoje, jos pajamas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai sudaro apie 1 900 - 2 000 Eur darbo užmokestis (iki mokesčių). Nustatyta, kad šeima, kurią sudaro trečiasis asmuo, ieškovė ir ieškovės brolis, gyvena trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris priklauso trečiajam asmeniui paveldėjimo pagrindu. Atsakovas A. G. taip pat dirba, jo darbinės pajamos UAB „Rigveda“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur (iki mokesčių). Atsakovo vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nėra.

14.1. Trečiasis asmuo K. G. byloje paaiškino, kad teisme yra nagrinėjama jos ir atsakovo A. G. santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo byla. Prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, atsakovas, visą savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą perleido, padovanojo savo tėvams. Todėl šiuo metu, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

14.2. Trečiojo asmens nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 metų kovo ir balandžio mėnesiais atsakovas dovanojimo sutartimis jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini) padovanojo N ir V. G..

15. Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovės motina vykdo šią pareigą ir pilnai išlaiko ieškovę jai besimokant vidurinėje mokykloje. Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis yra panaši – nors atsakovas nekilnojamojo turto neturi, tačiau, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2021 metais atsakovas savo nekilnojamąjį turtą padovanojo artimiems giminaičiams – tėvams. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, perleidžiant turtą galimai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti pareigos išlaikyti vaikus, tame tarpe ir pilnametę ieškovę. Tačiau aplinkybė, kad atsakovas neturi turto neeliminuoja jo pareigos teikti ieškovei išlaikymą, reikalingą jos būtiniems poreikiams patenkinti. Trečiojo asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kaip nustatyta byloje, yra ieškovės, jos nepilnamečio brolio ir trečiojo asmens – motinos gyvenamoji patalpa. Tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais. Byloje nėra duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės ar kitų panašių trikdžių atsakovas negalėtų susirasti papildomo pajamų šaltinio, kuris įgalintų jį vykdyti pareigą išlaikyti besimokančią pilnametę ieškovę. Vertintina ir tai, kad ieškovei mokantis vidurinėje mokykloje, trečiasis asmuo geranoriškai teikia išlaikymą pilnametei paramos reikalingai dukrai. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovė turi pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jai besimokant gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, teiktų jai reikalingo būtinojo išlaikymo dalį.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, nustačius, kad ieškovės išlaikymui yra reikalinga 785 Eur suma, iš kurios išminusavus valstybės mokamus vaiko pinigus, likusi 700 Eur suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), tėvams paskirstytina po lygiai, t.y. abu tėvai turėtų teikti išlaikymą pilnametei dukrai po 350 Eur kas mėnesį. Kadangi ieškovei tapus pilnamete, atsakovas gera valia jai reikalingo dydžio išlaikymo neteikė, ieškinys dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 350 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo jos pilnametystės (nuo 2022 m. kovo 27 d.) iki ieškovės mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.

16.1. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹ straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

16.2. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. Pažymėtina, jog atsakovo sumokėtos sumos, vykdant 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo nutartį ir mokant laikiną išlaikymą dukrai, turės būti išskaičiuotos vykdymo procese.

18. Ieškovė, vadovaudamasi Civilinio Kodekso 3.192¹ straipsnio formuluote, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, bet ir iki ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir iki jai sukaks 24 metai.

18.1. Pažymėtina, kad Civilinio Kodekso 3.192¹ straipsnis reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Be to, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Tuo tarpu mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovės tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.).

18.2. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, kad ieškovė nei profesinės, nei aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir ten neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju išlaikymas priteistinas tik iki ieškovė mokysis Kauno Maironio universitetinės gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

19. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

19.1. Byloje ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės tenkintas pilnai, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

19.2. Iš atsakovo A. G., neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei priteistinas 95 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 3 p., 7 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

19.3. Teismas šioje byloje turėjo 41,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kuris valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

20. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis, po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo jos pilnametystės (nuo 2022 m. kovo 27 d.) iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai. Priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 41,07 Eur (keturiasdešimt vieno euro 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė