- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- I-6083-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01176-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- R. Č.
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Remigijui Butkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-4), kurį papildė (b. l. 13), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir atsakovės atstovas, ir VST) turtinę ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad daugiau nei 10 kartų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. buvo etapuojamas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) į Šiaulių tardymo izoliatorių ir atgal, netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo etapuojamas automobiliais, kuriuose jis negalėjo naudotis saugos diržais, automobiliuose jam tekdavo nepatogiai sėdėti ant lentos. Nurodė, kad automobiliai buvo nešvarūs, juose nebuvo šildymo, ventiliacijos sistemos. Pareiškėjas nurodė, kad etapavimų metu niekas jo neišvesdavo į tualetą, todėl jis šlapintis turėdavo kitų žmonių akivaizdoje į buteliuką. Pareiškėjo teigimu konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodydavo šaunamuosius ginklus, mosavo guminėmis lazdomis. Dėl šių etapavimo pažeidimų, netinkamų sąlygų etapuojant pareiškėjas teigė patyręs didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, kančias ir nepatogumus, kurią pareiškėjas įvertino 1000 Eur. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2016 ar 2017 metų rudenį, važiuojant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio AVPK konvojaus pareigūnai pametė jo daiktus ir sugadino jo maistą už 30 Eur ir televizorių 129 Eur vertės.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Pareiškėjas pateiktame skunde (b. l. 4) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė VST atsiliepimu (b. l. 24-33) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VST konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Nurodė, kad transporto priemonėse yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai. Pažymėjo, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais taikomas tik tada, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis (nespecialiosiomis) transporto priemonėmis. Dėl konvojuojamų pareigūnų ginkluotės atsakovės atstovas apžvelgia įstatymų nuostatas ir nurodo, kad konvojaus pareigūnai vadovavosi įstatymo nuostatomis. Dėl tualetų atsakovės atstovas nurodė, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Taisyklių 134 punktu, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas skunde nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą pasikeitimo punktuose ir kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Dėl antisanitarinių sąlygų atsakovės atstovas nurodė, kad specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūra vykdoma sutinkamai su Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-441, 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 47V-596 ir 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 47V-248, kurie besąlygiškai įpareigoja medicinos darbuotojus užtikrinti higieninę ir sanitarinę priežiūrą. Priežiūrą vykdantys atsakingi darbuotojai turi atitinkamą medicininį išsilavinimą, bendruomenės slaugytojo statusą bei sanitarinio darbo licencijas. Prieš pradedant konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Be to atsakovės atstovas pažymi, kad pareiga palaikyti švarą konvojavimo metu yra nustatyta konvojuojamiems asmenims. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas nenurodė kada konkrečiai ir kokiuose automobiliuose, jo nuomone, specialieji automobiliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrinta švara. Pareiškėjas skunde neįrodė, kad kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, o šie į jo prašymus nereagavo. Nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl minėtų aplinkybių yra abstraktaus pobūdžio ir deklaratyvūs, todėl atmestini.
Atsakovės atstovas Remigijus Butkus teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2018 m. gegužės 14 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009). Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Įvertinant veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo automobiliai buvo netinkamos būklės (pareiškėjui tekdavo nepatogiai sėdėti ant lentos, automobiliuose neveikė šildymo ir ventiliacijos sistemos).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros konvojuoti.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka konvojavimo taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs nusiskundimus dėl netinkamos būklės konvojavimo automobilių. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl netinkamos būklės konvojavimo automobilių, pagrįsdamas juos subjektyvia nuomone. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos būklės konvojavimo automobilių, atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugo diržų.
Dėl konvojaus automobiliuose saugos diržų nebuvimo, teismas pažymi, kad šiuo aspektu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (žiūrėti, pavyzdžiui 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo, t. y. pareiškėjas nepagrindė, kad dėl saugos diržų neįrengimo konkrečiu atveju jis nukrito, susižeidė ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl saugos diržų nebuvimo konvojaus automobiliuose, atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad automobiliuose, kuriais buvo konvojuotas, negalėjo naudotis saugos diržais.
Pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą, kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Teismas pažymi, kad visos konvojavimo transporto priemonės yra registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismo vertinimu jos atitiko visus techninius reikalavimus, tame tarpe ir galėjimą naudotis saugos diržais, jei jie įrengti. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad automobiliuose, kuriais buvo konvojuotas, negalėjo naudotis saugos diržais, tačiau jokių konkrečių aplinkybių patvirtinančių šį teiginį nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo konvojaus automobiliuose naudotis saugos diržais, atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis tualetu.
Dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu, teismas pažymi, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kreipiantis į VST pareigūnus dėl išvedimo į tualetą, ši teisė pareiškėjui nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis tualetu, atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojaus pareigūnų demonstratyviai rodė šaunamuosius ginklus, mosavo guminėmis lazdomis.
Konvojavimo taisyklių 3 punktas konvojavimą apibrėžia kaip ginkluotą konvojuojamųjų lydėjimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymą į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad konvojaus pareigūnai vykdydami konvojavimą turi teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos panaudoti, kad būtų užtikrintas saugus asmenų pristatymas į paskirties punktus. Teismas pareiškėjo teiginius, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodė šaunamuosius ginklus, mosavo guminėmis lazdomis, vertintina kaip deklaratyvius, nes kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas neteikė skundų VST dėl netinkamo konvojavimo pareigūnų elgesio su juo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodė šaunamuosius ginklus, mosavo guminėmis lazdomis, atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad konvojaus automobiliuose buvo nešvaru.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūra vykdoma vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais (b. l. 29). Teismas neturi pagrindo tikėti tokiais atsakovės atstovo oficialiais paaiškinimais, nes kaip matyti, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad konvojaus automobiliuose buvo nešvaru. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas (b. l. 29-30), konvojuojamieji konvojavimo metu privalo taip pat pasirūpinti švaros kamerose, specialiame transporte palaikymu (Taisyklių 126.4 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad konvojaus automobiliuose buvo nešvaru, atmetami.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojavimo metu konvojaus pareigūnai pametė jo daiktus ir sugadino jo maistą už 30 Eur ir televizorių 129 Eur vertės.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai apie jam konvojavimo metu padarytą turtinę žalą yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad konvojaus metu jam buvo padaryta turtinė žala, atmetami.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovės atstovui, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pats savaime asmens konvojavimas sukelia tam tikrus nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.