Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu pareiškėjui E. B. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., skirta galutinė subendrinta nuobauda - 1000,00 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (b.l.44-47). 2014 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas (b.l.58-61).

2015-02-27 Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas E. B. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad dėl savo neatsakingo poelgio išvadas padarė, galėjusias kilti pasekmes suprato, gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimo nepadarė, praėjo daugiau kaip pusė nuobaudos paskirtojo laiko nuo nuobaudos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš bylos ir prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad pažeidėjas mokytas ir atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, teismo paskirtą baudą sumokėjo, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė. (duomenys neskelbtini) jį charakterizuoja teigiamai, tarpininkauja, kad E. B. būtų sutrumpintas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ATPK 329 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2011-03-01) yra nustatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <..> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus <..>, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

ATPK 329 straipsnyje yra nustatytas išsamus sąrašas aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertinamas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis turi būti vertinamos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ str. Be to, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo teisė, bet ne pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse Nr. N444-1587/2007, N575– 874/2009, konstatavo, kad šios teisės normos analizė suponuoja išvadą, kad paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą), bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 konstatavo, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Nustatyta, jog E. B. atitinka visas formaliąsias ATPK 329 str. numatytas sąlygas dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo. Tačiau šiuo atveju esminėmis aplinkybėmis laikytina tai, kad E. B. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį neblaivus, nustatytas 0,47 promilės girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Todėl įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip papildomą nuobaudą. Tokia nuobauda sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes - nepatogumų buityje. Tuo siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą (jį atspindi minėti konkretūs pažeidėjo suvaržymai) ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo – kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nebedarytų pažeidimų. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą, matyti, kad E. B. ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, o tai rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis, praėjus tam tikram laikui, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju pasiekti. Teismo vertinimu, E. B. nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 str. Tai, kad pareiškėjas kritiškai vertina savo elgesį, padarė atitinkamas išvadas, gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo įvertinta skiriant sankcijoje nustatytą minimalią pagrindinę ir papildomą nuobaudą. Faktas, kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu pareiškėjas naujų pažeidimų nepadarė taip pat negali būti laikomas išimtiniu, nes už juos jis būtų baudžiamas atskirai. Sumokėti jam paskirtą baudą jis privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Atsižvelgus į išdėstytą ir sprendžiant klausimą dėl nuobaudos termino sutrumpinimo, teismas daro išvadą, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas apsunkintų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.