Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19802-1030/2025 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-1180/2024 nustatytą nepilnametės L. P. išlaikymo formą iš periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo į išlaikymą vienkartine pinigų suma – 41 507,09 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai)

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotos atsakovo turtinės teisės į atsakovui iš ieškovės kitoje byloje teismo priteistą kompensacijos sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties kopiją, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1138-1180/2024 kopiją, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-255-1042/2025 kopiją, deklaraciją dėl sveikatos būklės ir finansinės padėties, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra priimta nagrinėjamoje byloje, bei tai, kad su pateiktu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-1180/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-255-1042/2025 yra galimybė susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad šių atsakovo pateiktų įrodymų nėra pagrindo prijungti prie bylos.

16. Apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti kiti dokumentai (medicinos duomenų išrašas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų, išmokėtas išmokas ir valstybinį socialinį draudimą) yra susiję su skundžiamoje nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimu, todėl jie prijungiami prie bylos ir bus vertinami kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis su atsakovu nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu, jame pateikta informacija nei patvirtina, nei paneigia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl iš ieškovės atsakovui priteistos kompensacijos panaudojimo tikslingumo. Todėl še įrodymai atsisakytini priimti.

Dėl ginčo esmės

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

20. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones – kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, areštavo atsakovui pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1138-1180/2024 bei Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-255-1042/2025 priklausančią turtinę teisę į 30 177 Eur piniginę kompensaciją iš I. P., uždraudžiant atsakovui priimti bet kokį šios turtinės teisės įvykdymą, įskaitant jos vykdymą priverstine tvarka, taip pat uždraudžiant atsakovui valdyti šią turtinę teisę, ja disponuoti ar kaip nors ją suvaržyti.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Iš pareikšto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Atskiruoju skundu apeliantas nekvestionuoja šios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, t. y. ar netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba, duomenų, kad jis turėtų kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, byloje nėra. Todėl vertino, kad vaiko interesus atitinka tokia situacija, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje būtų išsaugotas pirmiau aptartos atsakovo turtinės teisės status quo (esama padėtis).

24. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad šiuo atveju nėra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas ketina perleisti, paslėpti ar kitaip išvaistyti turtą).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo nesąžiningumą, galbūt vengiant būsimo teismo sprendimo įvykdymo arba imantis veiksmų jo įvykdymui apsunkinti, turi įrodyti asmuo, kuris prašo taikyti atitinkamas priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui ar turinėms teisėms) tam tikrais atvejais nulemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti nepakitusią turtinę padėtį.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su vaiko interesų užtikrinimu – prašoma nustatytą nepilnametės L. P. išlaikymo formą iš periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo pakeisti į išlaikymą vienkartine pinigų suma – 41 507,09 Eur. Byloje kartu su ieškiniu pateikta antstolės, vykdančios priverstinį šalių nepilnametės dukters išlaikymo išieškojimą iš skolininko (atsakovo) 2025 m. liepos 24 d. pažyma patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo susidaręs 3 092,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Pažymoje nurodyta, jog skolininkas niekur nedirba, išlaikymo savo dukrai nemoka. Atsakovas pats pripažino, kad šiuo metu nedirba, kad iš ieškovės priteista kompensacija yra vienintelis jo pajamų šaltinis.

28. Nustačius paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikymas – turtinės teisės į ieškovės mokėtiną kompensaciją atsakovui areštas, iš esmės yra grindžiamas ne atsakovo nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti šalių turtinę padėtį nepakitusia, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Taigi, nustačius paminėtas aplinkybes, yra būtinybė siekti išsaugoti status quo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo.

29. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia proporcingumo principą, kadangi taikytas areštas eliminuoja vienintelį šiuo metu atsakovo finansinį šaltinį (iš ieškovės priteistą 30 177 Eur kompensaciją), pažeidžia jo teisę į nuosavybę bei objektyviai mažina galimybes vykdyti esamas pareigas vaiko atžvilgiu.

30. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos, siekiant užtikrinti nepilnamečio šalių vaiko interesus, išsaugant bylos šalių turtinę status quo padėtį. Kaip jau minėta anksčiau, yra susidaręs atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai įsiskolinimas. Pats atsakovas pripažino, kad iš ieškovės priteista kompensacija yra vienintelis jo pajamų šaltinis, iš kurio ieškovas ketina teikti ir išlaikymą dukrai, o tai yra vienas iš ieškovės pareikštu ieškiniu siektinų tikslų – pakeisti išlaikymo formą iš periodinėmis išmokomis teiktino išlaikymo į išlaikymą vienkartine pinigų suma. Be to, atsakovas pažymi, kad šiuo metu nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau byloje pateiktas tik 2024 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išrašas (siuntimas) gydytojui neurologui. Naujesnių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę byloje nėra pateikta. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl šios priežasties atsakovas neturi galimybės įsidarbinti ir gauti kitų pajamų, iš kurių būtų galima teikti dukrai išlaikymą.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, atsižvelgiant į prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, yra proporcinga, siekiant išlaikyti bylos šalių esamą turinę padėtį nepakitusią.

33. Pažymėtina, kad atsakovas atskiruoju skundu pareiškė ir alternatyvų reikalavimą – pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę į mažiau ribojančią, leidžiant: iš karto išskaičiuoti visą galimai susidariusią išlaikymo skolą, jeigu tokia yra; papildomai išskaičiuoti keturių mėnesių išlaikymo įmokas į priekį, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d.; leisti laisvai disponuoti likusia priteistos kompensacijos dalimi, kad būtų užtikrintos atsakovo bazinės gyvenimo ir sveikatos reikmės, taip pat galimybė tęsti išlaikymo pareigų vykdymą ateityje.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas). Šio nuostatos bei kasacinio teismo išaiškinimai taikytini ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

35. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl atskirtojo skundo alternatyvus reikalavimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo gali būti atskiro pirmosios instancijos teismui teikiamo prašymo dalyku, tačiau nagrinėjamoje byloje nepatenka į apeliacijos ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nepasisako.

36. Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, atsiradus poreikiui pakeisti ar panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jos turi teisę pateikti teismui prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.