Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-450-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40363-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.18.1; 2.2.2.3.1.2; 2.4.2.9.1; 2.4.4.8 (S)

2020 m. kovo 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės, ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB ) „Adminsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-4483-808/2019 pagal ieškovo UAB „Adminsta“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl priimto įsakymo dalies panaikinimo, tretieji asmenys byloje UAB „ADMI“, J.P., L. L., A. Š.Z., S.Z., S.B., M. K., B. B., J. Š., A. Š., A. K., A. S., S. K., K. U., R. U., T.G., L.M., R. M., G. P., M.K., D. B., K. S., T. K., D. K., A. K., J.K., I. M., J. U., V. B., E. B., A. B., E. P., E. P., J. L., V. P., G. M., V. L., R.L., V. K., J. K., S. K., J. A., A. J., L.J., J.B., T. S., R. S., A.Š., J. S., A. K., J. K., G. M., A. M., Z.D., J.M., M.D., Z.P., I. B., M. P., B. B., Č.S., A. D., N. Č., S. F., A. F., R. T., Ž. Z., R. L., E.L., J. P., J. M., Z. G., R.G., D. P., L. A., R. M., A. S., J. Ū., R. Ū.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo ieškinys, kuris vėliau patikslintas, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 30-3577/18(2.1.1E-TD) „Dėl UAB „ADMI“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ta apimtimi: UAB „ADMI“ paskirta penkeriems metams nuo įsakymo pasirašymo dienos priede nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (kiek tai susiję su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administravimu); pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Savivaldybė) direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Adminsta“ administruojamų daugiabučių namų sąrašas ir išbraukta 6 eilutė (kurioje nurodytas daugiabutis namas (duomenys neskelbtini)); UAB „Adminsta“ įpareigojama per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Daugiabutis namas) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „ADMI“ kopiją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (toliau - Įsakymas), ieškovas taip pat paskirtas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Įsakyme, priimtame vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, nurodyta, kad ieškovas administratoriumi skiriamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka iki bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nepaisant to, kad Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (bent 1/5 jų) nebuvo raštu pateikę pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo gavusi šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus (ieškovo) veiklos, atsakovas, nesilaikydamas CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nurodyto 6 mėnesių termino, pradėjo CK 4.84 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, kuri tęsėsi vienerius metus. 2018 m. lapkričio 14 d. posėdyje Komisija nusprendė balsavimą dėl Daugiabučio namo administratoriaus pasirinkimo pripažinti įvykusiu, nors konstatavo, kad sprendimas pasirinkti administratorių nepriimtas ir atsižvelgdama į tai, jog nė vienas pretendentas kartotiniame balsavime raštu, nesurinko ¼ visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, pasiūlė Daugiabučio namo administratore skirti daugiausia balsų per kartotinį balsavimą raštu surinkusią UAB „ADMI“. Šio Komisijos siūlymo pagrindu priimtas skundžiamasis Įsakymas. Pažymėjo, kad Komisija organizavo net penkis balsavimus, nors tam nebuvo jokio faktinio bei teisinio pagrindo ir daugkartinės balsavimo procedūros prieštarauja ne tik CK 4.84 straipsnio nuostatoms, bet yra nesuderinamos su reikalavimais, įtvirtintais Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, nes 2012 metais ieškovas iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo paskirtas administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus ir atitinkamais Administracijos direktoriaus įsakymais šis terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Gavus Daugiabučio namo savininkų 2017 m. spalio 31 d. prašymą pakeisti administratorių, atsižvelgiant į išreikštą gyventojų valią, administratoriaus skyrimo procedūras, CK nuostatas, Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą, balsavimo raštu aprašą, savarankiškų sprendimų nepriima, buvo paskirtas kitas administratorius. 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų prašymas pakeisti daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių. Daliai butų ir kitų patalpų savininkų išreiškus valią dėl netenkinamos ieškovo administravimo paslaugų kokybės, turėjo būti inicijuojama naujo administratoriaus rinkimo procedūra. 2018 m. lapkričio 14 d. Daugiabučio namo savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyta, kad dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo įteikti (išsiųsti) 63 balsavimo biuleteniai, gauti 22 biuleteniai (iš jų 1 balsavimo biuletenis laikomas negaliojančiu, nes jį pasirašė ne buto savininkas). Už UAB „ADMI“ balsavo 14 asmenų, todėl pagal Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos 24 punktą, balsavimas laikomas įvykusiu. Ieškovas nėra įgaliotas reikšti reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai, bet ne daugiabučio namo administratorius, o savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „ADMI“ administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčija. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio ieškinį gali teikti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami savo išimtinę teisę ir nėra aišku kokios ieškovo teisės ir teisėti interesai pažeisti.

4. Trečiasis asmuo UAB „ADMI“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinio pagrįstumo klausimą svarstyti atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 liepos 11 d. iki 31 d. organizavo daugiabučių namų, kuriuose butų ar kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, administratorių paskyrimo iš naujo procedūras. Pasibaigus administratorių skyrimo iš naujo procedūroms, atsakovas 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu, trečiąjį asmenį UAB „ADMI“ paskyrė penkeriems metams. Pažymėjo, kad daugiabučių namų valdymas nėra perduotas iki šios dienos, o mokesčius už suteiktas paslaugas butų ir kitų patalpų savininkai moka ieškovui. Sutinka su atsakovo teiginiu, kad tik butų ir kitų patalpų savininkams yra suteikta teisė pasirinkti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių arba jį pakeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė.

6. Teismas konstatavo, jog ieškovas, kuris administratoriumi buvo paskirtas 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, iš esmės neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktam bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktam butų ir kitų patalpų savininkų. Kadangi ieškovas administratoriumi buvo paskirtas iki reguliavimo pakeitimo, atsakovas, vadovaudamasis CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis (galiojančiomis nuo 2013-01-01), turėjo pareigą iki 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakyme nustatyto termino pabaigos organizuoti ginčo namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, o šiems valios neišreiškus įgyvendinti jam įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių. Šis teisinis reguliavimas, įstatymo pakeitimai, kai į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procesą nuo 2013 m. sausio 1 d. įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, įstatymų leidėjo valia siekiama pakeisti situaciją, kai teisė ir pareiga skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo suteikta išimtinai Savivaldybėms ir, nuo 2013 m. sausio 1 d. į bendrosios dalinės nuosavybės valdymą įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, sudaro pagrindą laikyti nepagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas neturėjo teisės inicijuoti bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros, įtraukiant butų ir kitų patalpų savininkus. Juolab, kad atsakovas buvo gavęs minėto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2017 m. spalio 31 d. prašymą pakeisti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nes netenkino ieškovo darbo kokybė.

7. Teismas nustatė, jog buvo surengti du balsavimo etapai: pirmasis etapas pradėtas 2017 m. gruodžio 12 d. Jį, 2018 m. gegužės 21 d. pripažinus negaliojančiu, o butų ir kitų patalpų savininkams nepriėmus sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, atsakovė nusprendė nuo 2018 m. birželio 1 d. atlikti iš naujo balsavimą dėl administratoriaus parinkimo, kadangi pirmo balsavimo metu nepriimtas sprendimas pasirinkti administratorių ir balsavimas laikytas neįvykusiu. Kartotinio balsavimo, kuris laikomas įvykusiu, metu priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) namo administratoriumi pasirinkti UAB „ADMI“. Nors 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. birželio 27 d. balsavimai pripažinti neįvykusiais, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma jau buvo pademonstravę pasirinkimą, administratoriumi skirti trečiąjį asmenį. Tokią savo poziciją teismui patvirtino ir aukščiau nurodyti į teismo posėdį atvykę tretieji asmenys. Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovas priimdamas ginčijamą 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 30-3577/18(2.1.1E-TD) nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl Įsakymu paskirtas administratorius yra ginčo pastatų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pasirinktasis administratorius. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo panaikinti minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. 30-3577/18(2.1.1E-TD) 1 punktą, kuriuo UAB „ADMI“ skiriama penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, jo priede nurodytų daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (taip pat ir ginčo namo (duomenys neskelbtini)).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas UAB „Adminsta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas atsakovo įsakymas (jo dalis) yra priimtas vadovaujantis atsakovo sudarytos komisijos, organizavusios balsavimo procedūras, sprendimu, kuris priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas teisėtu.

9.2. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo organizuoti 5 ar 6 kartotinių balsavimų, kadangi jau neįvykus pirmajam pakartotiniam balsavimui, atsakovas, vadovaudamasis Aprašu, turėjo spręsti klausimą dėl administratoriaus skyrimo, parinkdamas administratorių iš patvirtinto administratorių sąrašo, atsižvelgdamas į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Pažymėtina ir tai, jog gyventojų pasyvumas, dėl ko atsakovas organizavo daugkartinius pakartotinius balsavimus, patvirtina aplinkybę, jog dauguma daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojų neturėjo valios ir ketinimo keisti namo administratoriaus. Prašymą pakeisti namo administratorių atsakovui 2017 m. spalio 31 d. buvo pateikę tik 8 butų (iš 63) savininkai, kas akivaizdžiai patvirtina, jog tokios iniciatyvos nereiškė dauguma butų savininkų.

9.3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad „nors 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. birželio 27 d. balsavimai pripažinti neįvykusiais, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma jau buvo pademonstravę pasirinkimą administratoriumi skirti trečiąjį asmenį.“ Minėta, jog trečiasis asmuo administratoriumi pripažintas tik 2018 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje, o iki tol iniciatyvą keisti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorių buvo pareiškę tik 8 butų (iš name esančių 63) savininkai, kas neleidžia teigti, jog tai sudaro daugumą namo butų ir kitų patalpų savininkų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad į teismo posėdį atvyko ir jame savo poziciją dėl administratoriaus keitimo išdėstė tik keli tretieji asmenys (6 butų savininkai), todėl ši aplinkybė taip pat neleidžia tvirtinti, kad pakeisti namo administratorių norėjo dauguma daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojų.

10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais dėl balsavimo procedūrų pažeidimo. Pastebi, kad ieškovas pateikdamas tokį susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimą, sąmoningai iškraipo bei pateikia tik išimtinai apelianto interesus atitinkančias aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas į bendrą įvykių kontekstą bei tikrąsias aplinkybes, taip dirbtinai siekdamas sukelti abejones dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo. Pažymi, kad priešingai nei teigia ieškovas, viso buvo surengti du balsavimo etapai. Pirmasis balsavimo etapas pradėtas 2017-12-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriui išsiuntus raštą Nr. A51-87339/17(2.9.1.32-UK9) dėl balsavimo raštu, pasirenkant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių, organizavimo. Minėtame rašte nurodyta, kad nuo 2017-12-19 iki 2018-01-08 organizuojamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Pagal balsavimo raštu aprašo 19 punktą balsavimas (ne kartotinis) laikomas įvykusiu tik jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina ir (ar) balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis (jei balsavimą organizuoja savivaldybė) užpildo daugiau kaip ½ patalpų savininkų. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei tai, kad šiuo atveju sprendimas pasirinkti administratorių nebuvo priimtas, balsavimas buvo pripažintas neįvykusiu. Neįvykus balsavimui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2018-03-01 pateikdama raštą Nr. A51-16003/18(2.9.1.32-UK9) dėl kartotinio balsavimo raštu, pasirenkant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių, organizavimo, pranešė, kad nuo 2018-03-13 iki 2018-04-03 bus organizuojamas kartotinis balsavimas raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kad organizuojant balsavimo raštu procedūras dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo pastebėta esminių procedūrinių klaidų, t. y. neteisingai nurodytas įteiktų biuletenių skaičius bei prie protokolo pateikti ne visi butų savininkų balsavimo biuleteniai, siekiant skaidrumo ir teisingumo, komisijos nariai nusprendė organizuoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo procedūras iš naujo ir 2018-05-21 protokolu Nr. A27-697/18(2.1.13-UK9) pripažino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2018-04-11 protokolą Nr. A27-550/18(2.1.13-UK9) negaliojančiu.

11.2. Ši administratoriaus paskyrimo procedūra buvo privaloma pagal teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad ji ir neturėjo būti pradėta organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva, keičiant esantį administratorių nauju, todėl toks apelianto argumentas yra visiškai nepagrįstas. Dar daugiau, visais atvejais, balsavimo procedūrų metu butų ir kitų patalpų savininkai administruoti daugiabutį pasirinkdavo būtent UAB „ADMI“, o ne apeliantą. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „ADMI“ administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčija. Šiuo atveju sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo išimtinai yra butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (CK 4.84 straipsnis). Tokia teisė yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus. Daugiabučių butų savininkams įstatymų leidėjas teikia pirmumo teisę, todėl apelianto teisės ir teisėti interesai nėra ir nebuvo pažeidžiami

12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Adminsta“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 buvo paskirtas sąraše nurodytų Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. (I tomas b. l. 22-26). Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovui paštu (2018-11-23) pranešė apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą Įsakymą „Dėl UAB „ADMI“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ penkeriems metams nuo įsakymo pasirašymo dienos (kiek tai susiję su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administravimu); pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-1715 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Adminsta“ administruojamų daugiabučių namų sąrašą ir išbraukė 6 eilutę (joje nurodytas daugiabutis namas adresu (duomenys neskelbtini)); įpareigojo ieškovą (UAB „Adminsta“) per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „ADMI“ kopiją. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 31 d. gavo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų prašymą pakeisti daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nes netenkina dabartinio administravimo kokybė. 2018 m. lapkričio 14 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. A27-4350/18(2.1.13-UK-9) užfiksuota, kad dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo įteikti (išsiųsta) 63 balsavimo biuleteniai, gauti 22 balsavimo biuleteniai, 1 iš jų – negaliojantis (pasirašė ne buto savininkas), todėl balsavimas laikomas įvykusiu ir už UAB „ADMI“ gauta 14 balsų, už UAB „Adminsta“ gauti 6 balsai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. A51-16003/18(2.9.1.32-UK9) dėl kartotinio balsavimo raštu, pasirenkant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių, organizavimo, pranešė, kad nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. bus organizuojamas kartotinis balsavimas raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. 2018 m. gegužės 18 d. posėdžio metu skaičiuojant balsavimo raštu dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, gautus balsavimo biuletenius, buvo padaryta esminių procedūrinių klaidų, todėl siūlyta 2018 m. balandžio 11 d. protokolą pripažinti negaliojančiu, todėl buvo nuspręsta iš naujo organizuoti minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo procedūrą. Pripažinus negaliojančiu pirminį balsavimo etapą bei butų ir kitų patalpų savininkams nepriėmus sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams 2018 m. gegužės 30 d. išsiuntė raštą Nr. A51-44375/18(2.9.1.32-UK9) dėl balsavimo raštu, pasirenkant minėto daugiabučio namo administratorių, organizavimo, nurodant, kad balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo bus vykdomas iš naujo nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 21 d. 2018 m. birželio 27 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. A27-821/18(2.9.1.32-UK9), vadovaujantis Balsavimo raštu aprašo 19 punktu, konstatuota, kad nepriimtas sprendimas pasirinkti administratorių, todėl balsavimas laikomas neįvykusiu (galiojančius biuletenius grąžino mažiau nei ½ patalpų savininkų). Kartotinis balsavimas buvo organizuojamas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. A27-4350/18(2.1.13-UK9), užfiksuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567, patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratoriumi patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „ADMI“ ir balsavimas laikomas įvykusiu (I tomas b. l. 8-11, 60-96).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas mano, jog skundžiamas atsakovo įsakymas (jo dalis) yra priimtas vadovaujantis atsakovo sudarytos komisijos, organizavusios balsavimo procedūras, sprendimu, kuris priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jis pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas teisėtu.

19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

20. Balsavimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintame Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Balsavimo raštu apraše.

21. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 18 punktas numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija, organizuodama butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, šią procedūrą gali vykdyti raštu arba šaukti susirinkimą.

22. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, administratorių, atsižvelgdama į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, skiria savivaldybės vykdomoji institucija.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas, vadovaudamasis minėta nuostata teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo organizuoti 5 ar 6 kartotinių balsavimų, kadangi jau neįvykus pirmajam pakartotiniam balsavimui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo spręsti klausimą dėl administratoriaus skyrimo, parinkdama administratorių iš patvirtinto administratorių sąrašo, atsižvelgdama į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.

24. Bylos duomenimis nustatyta, priešingai nei teigia apeliantas, buvo surengti du balsavimo etapai. Pirmasis balsavimo etapas pradėtas 2017-12-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriui išsiuntus raštą Nr. A51-87339/17(2.9.1.32-UK9) dėl balsavimo raštu, pasirenkant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių, organizavimo (I tomas b. l. 62). Šiuo raštu Vilniaus miesto savivaldybė administracija informavo, kad nuo 2017-12-19 iki 2018-01-08 organizuojamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Balsavimo raštu 19 punkto nuostatas balsavimas laikomas įvykusiu tik jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina ir (ar) balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis (jei balsavimą organizuoja savivaldybė) užpildo daugiau kaip ½ patalpų savininkų. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei tai, kad šiuo atveju sprendimas pasirinkti administratorių nebuvo priimtas, balsavimas buvo pripažintas neįvykusiu. Neįvykus balsavimui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2018-03-01 pateikdama raštą Nr. A51-16003/18(2.9.1.32-UK9) dėl kartotinio balsavimo raštu, pasirenkant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių, organizavimo, pranešė, kad nuo 2018-03-13 iki 2018-04-03 bus organizuojamas kartotinis balsavimas raštu dėl administratoriaus pasirinkimo (I tomas b. l. 63). Atsižvelgiant į tai, kad organizuojant balsavimo raštu procedūras dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo pastebėta esminių procedūrinių klaidų, t. y. neteisingai nurodytas įteiktų biuletenių skaičius bei prie protokolo pateikti ne visi butų savininkų balsavimo biuleteniai, siekiant skaidrumo ir teisingumo, komisijos nariai nusprendė organizuoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo procedūras iš naujo ir 2018-05-21 protokolu Nr. A27-697/18(2.1.13-UK9) pripažino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2018-04-11 protokolą Nr. A27-550/18(2.1.13-UK9) negaliojančiu (I tomas b. l. 65). Pripažinus negaliojančiu pirminį balsavimo etapą bei butų ir kitų patalpų savininkams nepriėmus sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2018-05-30 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams išsiuntė raštą Nr. A51-44375/18(2.9.1.32-UK9) dėl balsavimo raštu, pasirenkant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių, organizavimo, kuriame nurodyta, kad balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo bus vykdomas iš naujo nuo 2018-06-01 iki 2018-06-21 (I tomas b. l. 65). 2018-06-27 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. A27-821/18(2.9.1.32-UK9), konstatuota, kad sprendimas pasirinkti administratorių nepriimtas, todėl balsavimas laikomas neįvykusiu, kadangi galiojančius biuletenius grąžino mažiau nei ½ patalpų savininkų. Kartotinis balsavimas buvo organizuojamas nuo 2018-10-15 iki 2018-11-05. 2018-11-14 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų kartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. A27-4350/18(2.1.13-UK9), nurodyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratoriumi patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „ADMI“ ir balsavimas laikomas įvykusiu.

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog apelianto nurodytų 5 ar 6 kartotinių balsavimo raštu procedūrų nebuvo, o pakartotinis balsavimas vyko remiantis minėto Balsavimo raštu aprašo 19 punkto pagrindu, kadangi galiojančius biuletenius grąžino mažiau nei ½ patalpų savininkų.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo argumentai, susiję su kitais kartotiniais balsavimais yra taip pat visiškai nepagrįsti, nes akivaizdu, kad atsakovui pastebėjus esminių procedūrinių klaidų (neteisingai nurodytas įteiktų biuletenių skaičius bei prie protokolo pateikti ne visi butų savininkų balsavimo biuleteniai), siekiant skaidrumo ir teisingumo, komisijos nariai visiškai pagrįstai turėjo pagrindą organizuoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo procedūras iš naujo, tačiau tai neprilyginama pakartotiniam balsavimui, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 patvirtintame Balsavimo raštu aprašo nuostatose.

27. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria atsakovui, jog byloje nenustatyta jokių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama atitinkamus įsakymus dėl skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, turėjo interesą organizuoti daugkartinius balsavimus ar savavališkai spręsti bei priimti sprendimus dėl butų ir kitų patalpų administratoriaus paskyrimo. Atsakovas nėra suinteresuotas išrinkti konkretaus verslo subjekto, kuris administruos pastatą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiga šiuo konkrečiu atveju pasireiškia balsavimo procedūros organizavimu, o vėliau – įsakymo priėmimu, kuriuo tik formaliai įtvirtinama butų ir kitų patalpų savininkų valia, tačiau jokie kiti sprendimai savavališkai nebūna priimami. Pažymėtina, jog visais atvejais, balsavimo procedūrų metu butų ir kitų patalpų savininkai administruoti daugiabutį pasirinkdavo būtent UAB „ADMI“, o ne apeliantą, be to namo gyventojai buvo nepatenkinti esamo administratoriaus administravimo kokybe (I tomas b. l. 66, 72, 73). Taigi, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „ADMI“ administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčija, todėl šiuo konkrečiu atveju net jei ir būtų nustatyti formalūs balsavimo procedūrų pažeidimai, bet kuriuo atveju tai jokios įtakos galutiniam sprendimui dėl namo administratoriaus paskyrimo neturėtų. Priešingas vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), nes nepaisant daugumos savininkų nuomonės dėl dabartinio namo administratoriaus (UAB „Adminsta“) įvairių nepagrįstų prieštaravimų, ilgą laiką realiai nepaskiriamas teisėtas namo administratorius, daugiabučių namų valdymas nėra perduotas, o mokesčiai už suteiktas paslaugas vis dar yra mokami ieškovui, taip neabejotinai pažeidžiant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų ir naujojo paskirto namo administratoriaus UAB „ADMI“ teises ir teisėtus interesus.

28. Apeliantas taip pat teigia, kad gyventojų pasyvumas patvirtina aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai nebuvo pateikę pageidavimo spręsti dėl administratoriaus paskyrimo klausimo iš naujo bei atsakovas nebuvo gavęs jokių pagrįstų nusiskundimų dėl ieškovo veiklos.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši administratoriaus paskyrimo procedūra buvo privaloma pagal teisės aktų reikalavimus (CK 4.84 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad net jei ir nebūtų gautas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo (nors kaip minėta šiuo atveju dauguma savininkų buvo išreiškę savo valią pakeisti ieškovą dėl netinkamos administravimo kokybės) ji ir neturėjo būti pradėta organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyva, keičiant esantį administratorių nauju, todėl toks apelianto argumentas yra visiškai nepagrįstas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir jų patyrimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.